Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-09 · Civilinė byla Nr. e2A-859-945/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-09
Bylos Nr.
e2A-859-945/2022
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00355-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
NEO Finance
Atsakovas
K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-859-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00355-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo K. M. (toliau – atsakovas) 2 706,16 Eur negražintą kreditą, 230,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2021 m. gruodžio 21 d., 33,15 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki 2021 m. gruodžio 21 d., 17 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už 2 706,16 Eur negražintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2027 m. rugpjūčio 17 d., 313,66 Eur negautas pajamas (nuostolius), 4,78 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K077887139 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 900 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2027 m. rugpjūčio 17 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 077,84 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 17 proc.), 393,24 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su Sutartį. Atsakovas ieškovei yra skolingas 2 706,16 Eur vartojimo kredito, kitas iš Sutarties kylančias sumas.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2 706,16 Eur negrąžintą kreditą, 230,18 Eur palūkanas, 33,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,78 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 17 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 584,04 Eur vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2027 m. rugpjūčio 17 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 974,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 274 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 900 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą Sutartyje nustatyta tvarka ir sumokėti Sutartyje numatytas sumas. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais.

6. Teismas vertino, kad Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 393,24 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, jog šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, jog šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Motyvuodamas tuo, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, teismas sprendė, jog šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Teismas nustatė, kad atsakovo iki Sutarties nutraukimo 2021 m. gruodžio 21 d. neapmokėtas tarpininkavimo mokestis sudaro 33,15 Eur, kita prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (313,66 Eur) kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama už laikotarpį po Sutarties nutraukimo. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti tik 33,15 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, o reikalavimo dėl 313,66 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 17 d.) tenkinti nėra pagrindo.

7. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo dienos 2021 m. gruodžio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 17 d.), galėjo tikėtis gauti 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu Sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) – nesumokėto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį po Sutarties nutraukimo (313,66 Eur) ir priteisti šią sumą ieškovei iš atsakovo, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti išlaidas, o tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki Sutarties nutraukimo. Ieškovė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę gauti užmokestį, kurį ji įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Ieškovei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip ieškovės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Ieškovė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos, todėl atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po Sutarties nutraukimo, ieškovė yra įpareigojama dirbti už dyką.

1.2. Ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorė, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, todėl nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki Sutarties termino pabaigos. Šios negautos pajamos – paskolos davėjų teisėtų lūkesčių interesas, o ieškovė pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei Sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant Sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl to ieškovė prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (Sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (Sutartį nutraukus).

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovui Sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir negrąžintą 2 706,16 Eur jo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo sutartinių (mokestinę funkciją atliekančių) palūkanų (230,18 Eur) už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.), tarpininkavimo mokesčio (33,15 Eur), kompensacinių palūkanų (4,78 Eur), apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2021 m. liepos 18 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.).

12. Ieškiniu ieškovė papildomai reikalavo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, negautų pajamų sumą skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (2 706,16 Eur) ir taikant sutartinį 17 proc. palūkanų dydį, taip pat priteisiant 313,66 Eur tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 17 d.). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 313,66 Eur tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos kaip ieškovės negautas pajamas. Teismas konstatavo, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai iš atsakovo 313,66 Eur tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos kaip ieškovės negautas pajamas, apeliacinį skundą argumentuodama tuo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl tarpininkavimo mokestis yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (Sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (Sutartį nutraukus).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio sudėtis ir apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta 7,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jei mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties 5.3.1 papunktis). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Tame pačiame Sutarties bendrųjų sąlygų punkte įtvirtinta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pripažįstamos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui Sutartį vykdant tinkamai. Taigi Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais).

16. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.

17. Aplinkybė, kad Sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrosios dalies sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su Sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, Sutarties sąlygų derinimu su klientu, Sutarties paruošimu), Sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po Sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad pati ieškovė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakovu formą, pagal kurią Sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo Sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant Sutartį teikiamas paslaugas, bei, kaip pati patvirtino, nenurodė kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki Sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant ieškovės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp ieškovės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos atsižvelgiant į tai ar jų pareigos priklausyti nuo to, pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne.

18. Kaip nurodyta nutarties 12 punkte, ieškovė pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, negautų pajamų sumą skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (2 706,16 Eur) ir taikant sutartinį 17 proc. palūkanų dydį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas 17 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 584,04 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2027 m. rugpjūčio 17 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties specialiojoje dalyje yra aptarta atsakovo mokama palūkanų suma, suderintas mokėjimų grafikas. Iš kartu su Sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 17 d. Vadinasi, Sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti kredito davėjui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo 2021 m. gruodžio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2027 m. rugpjūčio 17 d. galėjo tikėtis gauti 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), tačiau Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų, todėl negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Nepaisant šios padarytos išvados, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė priteisiantis 17 porc. negautų pajamų (nuostolių) nuo konkrečios negrąžinto kredito sumos (2 595,62 Eur), o ne nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Nurodyta aplinkybė apeliacinės instancijos teismo pripažįstama pagrindu patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, ieškovei iš atsakovo priteisiant 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 17 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto grafiko, atsakovui 2021 m. gruodžio 17 d. sumokėjus šešioliktąją įmoką grąžinto kredito likutis tinkamo Sutarties vykdymo atveju būtų sumažėjęs 22,45 Eur dydžiu nuo 2 598,52 Eur iki 2 576,07 Eur. Kitaip tariant pagal grafiką Sutarties nutraukimo dieną (2021 m. gruodžio 21 d.) tinkamo jos vykdymo atveju būtų egzistavęs 2 576,07 Eur kredito likutis, už kurį atsakovui mokestinės (pelno) palūkanos būtų skaičiuojamos iki kitos įmokos mokėjimo 2022 m. sausio 17 d. ir šią dieną pagal grafiką negrąžinta kredito dalis sumažėtų iki 22,77 Eur dydžiu iki 2 553,30 Eur ir t. t. Dėl šios priežasties ieškovės negautos 17 proc. dydžio negautos pajamos skaičiuojamos tokia tvarka: nuo 2021 m. gruodžio 21 d. – 2 576,07 Eur, nuo 2022 m. sausio 17 d. – 2 553,30 Eur, nuo 2022 m. vasario 17 d. – 2 530,21 Eur, nuo 2022 m. kovo 17 d. – 2 506,79 Eur, nuo 2022 m. balandžio 17 d. – 2 483,04 Eur, nuo 2022 m. gegužės 17 d. – 2 458,95 Eur, nuo 2022 m. birželio 17 d. – 2 434,52 Eur, nuo 2022 m. liepos 17 d. – 2 409,75 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 2 384,62 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. – 2 359,14 Eur, nuo 2022 m. spalio 17 d. – 2 333,30 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 17 d. – 2 307,09 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 17 d. – 2 280,51 Eur, nuo 2023 m. sausio 17 d. – 2 253,55 Eur, nuo 2023 m. vasario 17 d. – 2 226,21 Eur, nuo 2023 m. kovo 17 d. – 2 198,48 Eur, nuo 2023 m. balandžio 17 d. –2 170,36 Eur, nuo 2023 m. gegužės 17 d. – 2 141,84 Eur, nuo 2023 m. birželio 17 d. – 2 112,92 Eur, nuo 2023 m. liepos 17 d. – 2 083,59 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 2 053,84 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. – 2 023,67 Eur, nuo 2023 m. spalio 17 d. – 1 993,07 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 17 d. – 1 962,04 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 17 d. – 1 903,57 Eur, nuo 2024 m. sausio 17 d. – 1 898,66 Eur, nuo 2024 m. vasario 17 d. –1 866,29 Eur, nuo 2024 m. kovo 17 d. – 1 833,47 Eur, nuo 2024 m. balandžio 17 d. – 1 800,18 Eur, nuo 2024 m. gegužės 17 d. – 1 766,42 Eur, nuo 2024 m. birželio 17 d. –1 732,18 Eur, nuo 2024 m. liepos 17 d. – 1 697,46 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. – 1 662,24 Eur, nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. – 1 626,52 Eur, nuo 2024 m. spalio 17 d. – 1 590,30 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 17 d. – 1 553,57 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 17 d. – 1 516,32 Eur, nuo 2025 m. sausio 17 d. – 1 478,54 Eur, nuo 2025 m. vasario 17 d. – 1 440,22 Eur, nuo 2025 m. kovo 17 d. – 1 401,36 Eur, nuo 2025 m. balandžio 17 d. –1 361,95 Eur, nuo 2025 m. gegužės 17 d. – 1 321,98 Eur, nuo 2025 m. birželio 17 d. – 1 281,44 Eur, nuo 2025 m. liepos 17 d. – 1 240,33 Eur, nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d. – 1 198,64 Eur, nuo 2025 m. rugsėjo 17 d. – 1 156,36 Eur, nuo 2025 m. spalio 17 d. – 1 113,48 Eur, nuo 2025 m. lapkričio 17 d. – 1 069,99 Eur, nuo 2025 m. gruodžio 17 d. – 1 025,88 Eur, nuo 2026 m. sausio 17 d. – 981,15 Eur, nuo 2026 m. vasario 17 d. – 935,79 Eur, nuo 2026 m. kovo 17 d. – 889,78 Eur, nuo 2026 m. balandžio 17 d. – 843,12 Eur, nuo 2026 m. gegužės 17 d. – 795,80 Eur, nuo 2026 m. birželio 17 d. – 747,81 Eur, nuo 2026 m. liepos 17 d. – 699,14 Eur, nuo 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 649,78 Eur, nuo 2026 m. rugsėjo 17 d. – 599,72 Eur, nuo 2026 m. spalio 17 d. – 548,95 Eur, nuo 2026 m. lapkričio 17 d. – 497,46 Eur, nuo 2026 m. gruodžio 17 d. – 445,24 Eur, nuo 2027 m. sausio 17 d. – 392,28 Eur, nuo 2027 m. vasario 17 d. – 338,57 Eur, nuo 2027 m. kovo 17 d. – 284,10 Eur, nuo 2027 m. balandžio 17 d. – 228,86 Eur, nuo 2027 m. gegužės 17 d. – 172,84 Eur, nuo 2027 m. birželio 17 d. – 116,02 Eur, nuo 2027 m. liepos 17 d. – 58,36 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo kredito teisiniai santykiai pasižymi viešojo intereso aspektu, o vartotojo interesų apsauga vyrauja procesinio pobūdžio rungimosi ir dispozityvumo principų atžvilgiu, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimas negali būti vertinamas kaip neleistinas išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, kartu atmetamas ieškovės prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 2 706,16 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešių eurų 16 ct) negrąžintą kreditą, 230,18 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų 18 ct) palūkanas, 33,15 Eur (trisdešimt trijų eurų 15 ct) tarpininkavimo mokestį, 4,78 Eur (keturių eurų 78 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2027 m. rugpjūčio 17 d. nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K077887139 konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2021 m. gruodžio 21 d. – 2 576,07 Eur, nuo 2022 m. sausio 17 d. – 2 553,30 Eur, nuo 2022 m. vasario 17 d. – 2 530,21 Eur, nuo 2022 m. kovo 17 d. – 2 506,79 Eur, nuo 2022 m. balandžio 17 d. – 2 483,04 Eur, nuo 2022 m. gegužės 17 d. – 2 458,95 Eur, nuo 2022 m. birželio 17 d. – 2 434,52 Eur, nuo 2022 m. liepos 17 d. – 2 409,75 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 2 384,62 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. – 2 359,14 Eur, nuo 2022 m. spalio 17 d. – 2 333,30 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 17 d. – 2 307,09 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 17 d. – 2 280,51 Eur, nuo 2023 m. sausio 17 d. – 2 253,55 Eur, nuo 2023 m. vasario 17 d. – 2 226,21 Eur, nuo 2023 m. kovo 17 d. – 2 198,48 Eur, nuo 2023 m. balandžio 17 d. –2 170,36 Eur, nuo 2023 m. gegužės 17 d. – 2 141,84 Eur, nuo 2023 m. birželio 17 d. – 2 112,92 Eur, nuo 2023 m. liepos 17 d. – 2 083,59 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 2 053,84 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. – 2 023,67 Eur, nuo 2023 m. spalio 17 d. – 1 993,07 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 17 d. – 1 962,04 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 17 d. – 1 903,57 Eur, nuo 2024 m. sausio 17 d. – 1 898,66 Eur, nuo 2024 m. vasario 17 d. –1 866,29 Eur, nuo 2024 m. kovo 17 d. – 1 833,47 Eur, nuo 2024 m. balandžio 17 d. – 1 800,18 Eur, nuo 2024 m. gegužės 17 d. – 1 766,42 Eur, nuo 2024 m. birželio 17 d. –1 732,18 Eur, nuo 2024 m. liepos 17 d. – 1 697,46 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. – 1 662,24 Eur, nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. – 1 626,52 Eur, nuo 2024 m. spalio 17 d. – 1 590,30 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 17 d. – 1 553,57 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 17 d. – 1 516,32 Eur, nuo 2025 m. sausio 17 d. – 1 478,54 Eur, nuo 2025 m. vasario 17 d. – 1 440,22 Eur, nuo 2025 m. kovo 17 d. – 1 401,36 Eur, nuo 2025 m. balandžio 17 d. –1 361,95 Eur, nuo 2025 m. gegužės 17 d. – 1 321,98 Eur, nuo 2025 m. birželio 17 d. – 1 281,44 Eur, nuo 2025 m. liepos 17 d. – 1 240,33 Eur, nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d. – 1 198,64 Eur, nuo 2025 m. rugsėjo 17 d. – 1 156,36 Eur, nuo 2025 m. spalio 17 d. – 1 113,48 Eur, nuo 2025 m. lapkričio 17 d. – 1 069,99 Eur, nuo 2025 m. gruodžio 17 d. – 1 025,88 Eur, nuo 2026 m. sausio 17 d. – 981,15 Eur, nuo 2026 m. vasario 17 d. – 935,79 Eur, nuo 2026 m. kovo 17 d. – 889,78 Eur, nuo 2026 m. balandžio 17 d. – 843,12 Eur, nuo 2026 m. gegužės 17 d. – 795,80 Eur, nuo 2026 m. birželio 17 d. – 747,81 Eur, nuo 2026 m. liepos 17 d. – 699,14 Eur, nuo 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 649,78 Eur, nuo 2026 m. rugsėjo 17 d. – 599,72 Eur, nuo 2026 m. spalio 17 d. – 548,95 Eur, nuo 2026 m. lapkričio 17 d. – 497,46 Eur, nuo 2026 m. gruodžio 17 d. – 445,24 Eur, nuo 2027 m. sausio 17 d. – 392,28 Eur, nuo 2027 m. vasario 17 d. – 338,57 Eur, nuo 2027 m. kovo 17 d. – 284,10 Eur, nuo 2027 m. balandžio 17 d. – 228,86 Eur, nuo 2027 m. gegužės 17 d. – 172,84 Eur, nuo 2027 m. birželio 17 d. – 116,02 Eur, nuo 2027 m. liepos 17 d. – 58,36 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 974,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 274 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atmesti kitą ieškinio dalį“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas