Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo L. M. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1520-413/2017, pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui R. S. dėl žalos atlyginimo, nagrinėjimo.

Iš gauto pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjas siekia nušalinti visą Kauno apygardos teismą ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, jog bylos nagrinėjimas yra vilkinamas, bylą nagrinėjantis teisėjas G. K. yra pažįstamas su atsakovu nesąžiningu antstoliu R. S..

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas L. M. prašo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus remdamasis tuo, jog: pirma, bylos nagrinėjimas yra vilkinamas ir, antra, bylą nagrinėjantis teisėjas yra pažįstamas su nesąžiningu atsakovu.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas vilkina civilinės bylos nagrinėjimą ir/ar netinkamai atlieka procesinius veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui galėtų leisti manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Pareiškėjas nenurodė nei konkrečių teisėjo veiksmų, nei aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo šališkumo ir sudarančių pagrindą nušalinti teisėją ar juo labiau visą Kauno apygardos teismą nuo nagrinėjamos bylos. Byloje nenurodomos ir neįrodinėjamos aplinkybės, kurios leistų manyti esant pagrindui nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją ar kitus Kauno apygardos teismo teisėjus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas L. M. prieš bylos nagrinėjimo numatytuose teismo posėdžiuose pradžią nuolatos teikia nušalinimo pareiškimus bylą nagrinėjančiam teisėjui ir būtent dėl šių veiksmų vis atidedamas bylos nagrinėjimas.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su bylą nagrinėjančio teisėjo ir atsakovo R. S. bičiulyste, nesant konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą, kadangi nušalinimo pareiškimas grindžiamas ne konkretaus teismo teisėjų elgesiu, realiais faktais, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjų šališkumo, tačiau pareiškėjo subjektyvia nuomone.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-1510-413/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo L. M. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1510-413/2017 nagrinėjimo netenkinti.