Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo antstolio Raimundo Stanislausko priteisti 100 000 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro 50 000 Eur turtinė žala ir 50 000 Eur neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieškovui L. M. terminą pašalinti ieškinio trūkumus.Teismas nutartyje nurodė, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku, kas sudaro prašomą priteisti turtinę žalą, kaip ji apskaičiuota ir kokiu pagrindu ją prašoma priteisti. Ieškinyje nenurodyta, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Neaišku, iš ko susideda ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala ir kokiais įrodymais jis grindžia žalos padarymo faktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 punkto reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:Ieškinyje yra išsamiai ir aiškiai išdėstytas ieškinio dalykas ir pagrindas. Turtinės žalos apskaičiavimas pateiktas ieškinio 3–4 lapuose. Šią sumą, kurią valstybė ir Kauno universitetinės klinikos išleido ieškovo širdies operacijai, gydymui bei reabilitacijai, teismas galės išsireikalauti iš minėtų ligoninių. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Dėl neteisėtų antstolio ir teismo veiksmų ieškovą 2015 m. spalio 25 d. ištiko sunkus miokardo infarktas ir klinikinė mirtis. Teismas ir toliau skatina ieškovo kankinimus, nespręsdamas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – neteisėto išieškojimo vykdymo sustabdymo.Nutartyje nėra motyvų, nėra išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra be motyvų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Tačiau priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išvardinti ieškinio trūkumai, kuriuos teismas įpareigojo apeliantą pašalinti per nustatytą terminą. Vadinasi, teismas motyvavo, kodėl priėmė tokią nutartį. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytais ieškinio trūkumais, nereiškia, kad teismo nutartis yra be motyvų.Jokių kitų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Dėl ieškinio trūkumų

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą pašalinti ieškinio trūkumus per teismo nustatytą terminą.Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamų procesinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol ieškinys neatitinka visų proceso įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), ir ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis. Iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Pagal bendrąją taisyklę, ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes taip būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą.Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinyje nurodoma, kad žala jam atsirado dėl neteisėtų antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų – neteisėtai vykdomo išieškojimo. Dėl šių antstolio veiksmų ieškovas nurodo patyręs miokardo infarktą, todėl jis bent du metus bus visiškai nedarbingas. Ieškovo skaičiavimu, jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro 2 000 Eur, todėl per du metus jis negaus 50 000 Eur pajamų. Dėl prarastos sveikatos ieškovas jam padarytą neturtinę žalą įvertino taip pat 50 000 Eur suma. Taigi, priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo tiek ieškinio dalyką (reikalavimus), tiek ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsakovui) bei pateikė kartu su ieškiniu įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali reikalauti įrodyti ieškinio pagrįstumo. Jeigu nėra aiškios tam tikros aplinkybės, kurios turi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, teismas šias aplinkybes gali pasitikslinti nagrinėdamas bylą iš esmės. Be to, jeigu teisėjas mano, kad šalis nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiam asmeniui pasirūpinti atstovavimu procese (CPK 161 str.). Įrodymų nepateikimas taip pat nesudaro kliūčių pradėti procesą, nes trūkstami įrodymai gali būti pateikiami vėlesniuose proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.). Kita vertus, apeliantas, nepateikdamas tam tikrų įrodymų, pats rizikuoja, kad jo ieškinys bus atmestas.Šiuo atveju teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 punkto reikalavimų, o ieškinio atitikimo kitiems šio straipsnio ar kitų CPK nuostatų reikalavimams teismas netikrino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti ieškovo L. M. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.