Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-644-221/2018 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1510-413/2017) pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui R. S. dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui antstoliui R. S., prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdymo procese. Prašymą grindė tuo, kad antstolis neturi ir nepateikė teismui vykdomųjų bylų Nr. 0147/07/00042 bei Nr. 0070/14/02849, taip šiurkščiai pažeisdamas CPK 586 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, atsakovas nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškinio ir jo sumos, prašė priimti teismo sprendimą jam nedalyvaujant, kas sudaro pagrindą sprendimo už akių priėmimui. Pažymėjo, kad ieškovas yra senas, ligotas, gaunantis tik 90 Eur dydžio (po antstolių išskaitymų) senatvės ir invalidumo pensiją asmuo, todėl antstolio veiksmai dėl lėšų išieškojimo šiurkščiai pažeidžia Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto ir CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktikoje suformuotos absoliučios asmens pajamų neliečiamybės principą. Todėl, ieškovo teigimu, nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas sustabdyti neteisėtus antstolio veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017-08-09 nutartimi nutarė atmesti ieškovo L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017).

Teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad prašomas išieškojimo vykdymo sustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais – turtinės ir neturinės žalos atlyginimu.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kuris yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku (ieškovo reikalavimu atsakovui). Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškovo reikalavimą dėl priteisimo, toks teismo sprendimas niekaip neįtakotų išieškojimo iš skolininko (šios bylos ieškovo) vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje (vykdymo procese).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju turtiniai reikalavimai pareikšti išimtinai antstoliui, prašomas sustabdyti išieškojimas vykdomas trečiojo asmens (išieškotojo) naudai. Dėl to teismas darė išvadą, kad sustabdžius išieškojimo veiksmus vykdymo procese, būtų nepagrįstai pažeisti trečiojo asmens, nesusijusio su šia nagrinėjama byla, interesai. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo (CPK 178 straipsnis), prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimu, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovui manant, jog jo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose antstolio atliekami veiksmai ar neveikimas yra neteisėti, jis turi teisę tokius veiksmus skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-08-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėse bylose taikomo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali varžyti atsakovo teises.

Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi ieškinio suma yra didelė (100 000 Eur), nesąžiningi atsakovo veiksmai, šiurkštus antstolių vykdymo instrukcijos 93.6 punkto pažeidimas, šiurkštus CPK 668 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2017-08-09 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėse bylose taikomo sąlygų.

Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad byloje galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl kylančios realios grėsmės sprendimo įvykdymui (ieškinio suma yra didelė (100 000 Eur), nesąžiningi atsakovo veiksmai, šiurkštus antstolių vykdymo instrukcijos 93.6 punkto pažeidimas, šiurkštus CPK 668 straipsnio 1 dalies pažeidimas) laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingų pagal bylos duomenis išvadų, kad prašomas išieškojimo vykdymo sustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais – turtinės ir neturinės žalos atlyginimu, patenkinus ieškovo reikalavimą dėl priteisimo, toks teismo sprendimas niekaip neįtakotų išieškojimo iš skolininko (šios bylos ieškovo) vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje (vykdymo procese).

Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju turtiniai reikalavimai pareikšti išimtinai antstoliui, prašomas sustabdyti išieškojimas vykdomas trečiojo asmens (išieškotojo) naudai, kad sustabdžius išieškojimo veiksmus vykdymo procese, būtų nepagrįstai pažeisti trečiojo asmens, nesusijusio su šia nagrinėjama byla, interesai, kad nėra pagrindo išvadai, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.