- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- 2-644-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01500-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Colemont draudimo brokeris“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui R. S., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Colemont draudimo brokeris“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo antstolio R. S. priteisti 100 000 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 50 000 Eur turtinė žala ir 50 000 Eur neturtinė žala, visas teismo išlaidas prašo priteisti atsakovui (1 t., b. l. 3–7).
Ieškinyje nurodo, kad žala jam atsirado dėl neteisėtų antstolio R. S. veiksmų – neteisėtai vykdomo išieškojimo. Nurodo, kad antstolis vykdo išieškojimą neturėdamas vykdomosios bylos Nr. 0147/07/00042, tuo šiurkščiai pažeisdamas CPK 586 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovas yra bedarbis, neturi jokio turto, jokio pragyvenimo šaltinio, negauna jokių pajamų, negauna net Vyriausybės patvirtintos 1 MMA sumos dydžio pensijos, būtinos svarbiausiems gyvybės poreikiams palaikyti, iš jo išieškoma pinigų suma neviršija CPK įstatymų reikalavimuose numatytų 2 030 Eur sumos (CPK 631 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl antstolio veiksmai dėl lėšų išieškojimo šiurkščiai pažeidžia Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto ir CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktikoje suformuotos absoliučios asmens pajamų neliečiamybės principą. Dėl šių antstolio veiksmų ieškovas visiškai neturėjo lėšų maistui ar vaistams įsigyti, po ilgo nerimo ir laukimo bei dėl sukeltos stresinės būklės (duomenys neskelbtini) patyrė (duomenys neskelbtini), įvyko (duomenys neskelbtini), todėl jis bent dvejus metus bus visiškai nedarbingas. Nurodo, kad jo kvalifikacijos (duomenys neskelbtini) vidutinės mėnesio pajamos sudaro 2 000 Eur. Ieškovo skaičiavimu, jo vidutinis metinis uždarbis sudarytų apie 25 000 Eur, o per dvejus metus jis negaus 50 000 Eur pajamų. Dėl prarastos sveikatos ieškovas jam padarytą neturtinę žalą įvertino taip pat 50 000 Eur suma.
Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepranešė neatvykimo priežasčių. Nors atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, teismas ieškinio nenagrinėtu nepaliko (CPK 246 straipsnis), bylą išnagrinėjo iš esmės ieškovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo neatsiuntė, dalyvaudamas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Jis paaiškino, kad 2014 metų pabaigoje perėmė antstolio R. V. vykdytą išieškojimą iš L. M. A. S. naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-5358-521/2006 vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/00042. Antstolis R. V. vykdomąjį raštą vykdyti buvo perdavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyriui. Pasikeitus antstoliams, VSDFV prašė pranešti, kur pervesti pinigus. Jis 2015 m. balandžio 28 d. pranešimu apie perimtas iš R. V. bylas informavo VSDFV, nurodydamas depozitinę sąskaitą, į kurią prašė pervesti atskaitytas pinigines lėšas. Atsakovas aiškino, kad vykdomoji byla jam natūroje nebuvo perduota, tačiau išieškojimas buvo vykdomas pagal išduotą ir VSDFV perduotą vykdomąjį raštą. Kadangi visa teismo priteista suma nebuvo išieškota, todėl išieškojimas buvo tęsiamas. Antstolio kontoroje vykdomajai bylai suteiktas Nr. 0070/14/02849. Antstolių rūmų buhalterija pervedė antstolio R. V. sąskaitoje likusius 92,79 Eur, kitus išskaitymus atliko VSDFV. Išskaitymai po 20 procentų nuo gautų pajamų buvo daromi vadovaujantis CPK normomis. Atsakovas nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus, prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiuntė atsiliepimą, nurodydamas, kad žino bylos medžiagą, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 191).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Išklausius atsakovo paaiškinimą, išnagrinėjus rašytinius dokumentus, pateiktą vykdomosios bylos Nr. 0070/14/02849 kopiją, konstatuotina, kad antstolis R. V. vykdė išieškojimą iš L. M. vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/00042 išieškotojo A. S. naudai pagal 2006 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5358-521/2006 (1 t., b. l. 13–17, 21–24; vykdomosios bylos l. 161, 162). 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-314 minėta antstolio R. V. vykdomoji byla paskirta tolimesniam vykdymui antstoliui R. S., suteiktas naujas Nr. 0070/14/02849 (natūroje pati R. V. vykdomoji byla nebuvo perduota) (1 t., b. l. 43; 2 t., b. l. 107). 2015 m. balandžio 28 d. antstolis R. S. informavo VSDFV Kauno skyrių apie perimtas vykdomąsias bylas, nurodydamas sąskaitos, į kurią pravestinos išskaitytos piniginės lėšos, numerį (vykdomosios bylos l. 2). VSDFV Kauno skyrius atlieka išskaitymus iš L. M. gaunamos senatvės pensijos (1 t., b. l. 11, 33; vykdomosios bylos l. 77–79, 123–127).
L. M. iš dalies darbingas (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) L. M. nustatytas 35 proc. darbingumas) (1 t., b. l. 10). 2011–2012 metais ieškovas buvo registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (1 t., b. l. 9).
L. M. (duomenys neskelbtini) ištiko (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–26, 27). Iš išrašų iš medicinos dokumentų matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) persirgo (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) L. M. vėl diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas reabilitacinis gydymas (2 t., b. l. 161–162, 186).
Ieškovas L. M. prašo taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę, t. y. priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, kaip teigia ieškovas, jis patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nepagrįstai vykdant išieškojimą iš jo gaunamos mažos pensijos.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus.
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad skolos išieškojimas vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5358-521/2006 pagrindu 2006 m. gruodžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą ir vykdymą pradėjo antstolis R. V. Kad šis antstolis perdavė vykdomąjį raštą VSDFV Kauno skyriui spręstina ne tik iš atsakovo paaiškinimo, bet ir iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie įvykdytus išskaitymus iš skolininko L. M. (vykdomosios bylos l.123–125), taip pat tai nurodo ieškinyje ir pats ieškovas. Tačiau visa priteista suma minėto antstolio nebuvo išieškota, antstolio R. V. bylos, tame tarpe ir su nagrinėjamu ginču susijusi byla, teisingumo ministro įsakymu paskirta antstoliui R. S. Teismo nuomone, aplinkybė, kad natūroje pati byla antstoliui R. S. nebuvo perduota, negali būti pagrindu nevykdyti išieškojimo, o ieškovo argumentas, kad išieškojimas vykdomas neturint vykdomojo dokumento, atmestinas, kaip nepagrįstas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir tūri būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis; Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas laiko nepagrįsta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad negalimas išieškojimas iš jo mažos pensijos, išieškojimas vykdomas pažeidžiant CPK 668 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos.
Nagrinėjamu atveju taikomas minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas, t. y. daromi 20 procentų išskaitymai iš ieškovo gaunamos senatvės pensijos (1 t., b. l. 11, 33; vykdomosios bylos l. 77–79, 123–127).
Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir turtinės bei neturtinės žalos ir jos dydžio (CPK 178 straipsnis). Skaičiuodamas turtinę žalą, ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog jo kvalifikacijos (duomenys neskelbtini) vidutinės mėnesio pajamos sudaro 2 000 Eur. Ieškovo skaičiavimu, jo vidutinis metinis uždarbis sudarytų apie 25 000 Eur, o per dvejus metus jis negaus 50 000 Eur pajamų. Tačiau tokie teiginiai jokiais įrodymais nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki perimant atsakovui vykdyti išieškojimą iš ieškovo L. M., ieškovas nedirbo, 2011–2012 metais ieškovas buvo registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (1 t., b. l. 9). Todėl spręsti, kad ieškovas dėl antstolio R. S. veiksmų patyrė turtinę žalą, nėra pagrindo.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 25–26, 27; 2 t., b. l. 161–162, 186), matyti, jog ieškovas turi sveikatos problemų, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovo sveikata pablogėjo būtent dėl atsakovo veiksmų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų, žalos fakto ir dydžio. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.