Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1510-413/2017 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas L. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovo antstolio R. S. priteisti 100 000 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro 50 000 Eur turtinė žala ir 50 000 Eur neturtinė žala.Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovui L. M. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta 200 Eur bauda. Ieškovas pateikė teismui prašymą panaikinti baudą, nurodydamas, kad bauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Prašyme taip pat nurodoma, kad visi teisėjui pareikšti nušalinimai buvo argumentuoti, paremti tikrais faktais ir netapatūs, dėl teisėjo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų šį mėnesį ieškovas patyrė eilinį miokardo infarktą. Ieškovas pažymėjo, kad gauna tik 90 Eur senatvės ir invalidumo pensiją, badauja, negali net įpirkti vaistų, dėl to paskirtos baudos vis tiek neišgalės sumokėti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi to paties teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovui L. M. paskirtą 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad ieškovo 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui G. Koriaginui buvo motyvuojamas tuo, kad teisėjas yra korumpuotas, 2009 m. suklastojo sprendimą civilinėje byloje, suklastojo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesprendžia klausimo dėl sprendimo už akių šioje civilinėje byloje priėmimo, t. y. nušalinimas teisėjui buvo grindžiamas teisėjo procesinių veiksmų netinkamu atlikimu tiek šioje byloje, tiek kitose jo nagrinėtose bylose, bet ne teisėjo suinteresuotumu bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad šalies manymas, jog teisėjo atlikti procesiniai veiksmai galėjo pažeisti bylos šalies teises, dar nepagrindžia teisėjo nešališkumo. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje dėl ieškovo sistemingai reiškiamų nušalinimo pareiškimų, neįvyko nė vienas iš paskirtų keturių parengiamųjų teismo posėdžių (2017 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 28 d.). Pirmąjį pareiškimą dėl teisėjo G. Koriagino nušalinimo ieškovas pateikė teismui 2017 m. liepos 31 d., kuris laikinai atliekančios Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjos Rūtos Palubinskaitės 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo atmestas. Teismo nutartyje, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl nušalinimo, nurodyta, kad vien faktas, jog teisėjas yra nagrinėjęs kitas bylas, susijusias su to paties asmens/subjekto interesais, savaime nereiškia ir jo šališkumo ar išankstinės nuomonės dėl nagrinėjamos bylos procesinės baigties; pareiškėjo teiginiai, kad teisėjas G. Koriaginas vilkino kitų bylų nagrinėjimą yra abstraktūs, nekonkretizuoti, o teiginys, kad teisėjas klastoja nutartis – nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pakartotinai pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Šimonis 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovo pareiškimą atmetė. Šioje nutartyje nurodyta, kad ieškovo argumentai, jog teisėjas G. Koriaginas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, nuolat nagrinėja bylas, kuriose L. M. skundžia antstolių veiksmus, o taip pat dėl sprendimo už akių byloje priėmimo yra ištirti ir dėl jų išsamiai pasisakyta Kauno apygardos teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, kuria atmestas anksčiau pareikštas ieškovo pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo bei išaiškinta, kad pagal CPK 68 straipsnio 5 dalį pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 7 d. prieš parengiamąjį posėdį trečią kartą byloje pateikė pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Kauno apygardos teismo teisėja, laikinai atliekanti Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, Rūta Palubinskaitė 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nušalinimo pareiškimą grindžia argumentais, jog teisėjas G. Koriaginas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė remdamasis melagingais teiginiais, visi duomenys prieštarauja teismų praktikai ir Civilinio proceso kodekso reikalavimams, kad iki šiol neišreikalavo iš antstolio vykdomosios bylos. Teismo nutartyje pažymėta, kad šios nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės yra susijusios su teisėjo procesiniais sprendimais, kurie pagal suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Ieškovas 2017 m. spalio 10 d. prieš parengiamąjį posėdį ketvirtą kartą pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjo G. Koriagino nušalinimo ir bylos perdavimo pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Civilinė byla nušalinimo pareiškimui ir bylos perdavimo kitam teismui spręsti buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 69 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė 2017 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo L. M. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1510-413/2017 nagrinėjimo netenkino. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo argumentai, susiję su bylą nagrinėjančio teisėjo ir atsakovo R. S. bičiulyste, nesant konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą, kadangi nušalinimo pareiškimas grindžiamas ne konkretaus teismo teisėjų elgesiu, realiais faktais, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjų šališkumo, tačiau pareiškėjo subjektyvia nuomone. Ieškovas 2017 m. lapkričio 28 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu dar kartą pareiškė nušalinimą teisėjui G. Koriaginui, dėl ko parengiamasis teismo posėdis vėl neįvyko. Kadangi nušalinimo pareiškimas buvo reiškiamas tapačiais pagrindais, nušalinimo klausimą sprendė bylą nagrinėjantis teisėjas, kuriam ir pareikštas nušalinimas, nes tokia teisė yra numatyta CPK 69 straipsnio 1 dalyje, ir 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškimą kaip nepagrįstą, kadangi nebuvo nurodyti jokie nauji pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti), numatyti CPK 65–66 straipsniuose. Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio 5 dalimi ir 95 straipsnio 2 dalimi, teismas nutarė paskirti ieškovui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Teismas konstatavo, kad tokie ieškovo procesiniai veiksmai, kai nušalinimas teisėjui reiškiamas tais pačiais argumentais, vertinami kaip ieškovo piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise, siekiant vilkinti bylos išnagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pakartotinio pareiškimo nušalinti teisėją pagrindu nurodytos tos pačios aplinkybės iš esmės buvo orientuotos ne į teisėjo šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjo priimtų tarpinių procesinių sprendimų kritiką (netenkintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, neišreikalauta iš antstolio vykdomoji byla), tačiau teisėjo procesinių veiksmų teisėtumas (pagrįstumas) paprastai gali būti tikrinamas tik konkretų sprendimą apskundus aukštesnės instancijos teismui. Ieškovas nurodo, kad jo pajamos yra apie 90 Eur per mėnesį, todėl jis neturi ir neturės jokių finansinių galimybių sumokėti paskirtos baudos, kad eilinį kartą dėl tokio teisėjo elgesio patyrė miokardo infarktą, tačiau teismo teigimu, jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovui paskirtą baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Teismo nutartimi pažeidžiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, taip pat pažeisti CPK įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai. Nutartis turėtų būti panaikinta dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas – penktą kartą nušalintas teisėjas G. Koriaginas. Dėl pažeistų procesinės teisės normų bei jų netinkamo taikymo, yra akivaizdūs pagrindai neteisėtai nutarčiai panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, o baudos dydis ženkliai viršija ieškovo gaunamas mėnesines pajamas, kurios sudaro 99 Eur. Neteisingas pirmosios instancijos teismo teisėjo argumentas, kad ieškovas piktnaudžiavo nušalinimo procesu. Teisėjas G. Koriaginas nėra išpildęs nei vieno ieškovo pateikto procesinio prašymo, teisėjas per metus vilkinamą procesą nėra tinkamai pasiruošęs parengiamajam procesui pradėti, teisėjas ilgą laiką nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovui nebuvo siunčiamos byloje priimtos nutartys, nors atsakovas nedalyvavo nei viename parengiamajame teismo posėdyje, nepateikė nei vieno atsiliepimo į ieškinį, tačiau teisėjas nepagrįstai ir toliau siunčia atsakovui raštus pateikti atsiliepimus į ieškovo raštus, teisėjas nepagrįstai nepriimta sprendimo už akių atsakovui, kuris yra teisėjo draugas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas pagrįstai prašė nušalinti teisėją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo (CPK 69 str. 5 d.).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisėjo nušalinimo klausimą, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (his motions for bias could be classified as abusive) (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną,peticijos Nr. 38191/12, par. 67).Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pareiškimą dėl teisėjo G. Koriagino nušalinimo teikė 2017 m. liepos 31 d., kuris laikinai atliekančios Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas teisėjos Rūtos Palubinskaitės 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo atmestas (b. l. 15-16, 17-19). 2017 m. rugpjūčio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (b. l. 20-23). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Šimonis 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi apelianto pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė (b. l. 26-28). 2017 m. rugsėjo 7 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantas pakartotinai pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (b. l. 36), kuris Kauno apygardos teismo teisėjos, laikinai atliekančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, Rūtos Palubinskaitės 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo atmestas (b. l. 37-39). Apeliantas 2017 m. spalio 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjo G. Koriagino nušalinimo ir bylos perdavimo pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (b. l. 42-44). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2017 m. spalio 20 d. nutartimi apelianto pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo netenkino (b. l. 48-49).Apeliantas 2017 m. lapkričio 28 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu dar kartą pareiškė nušalinimą teisėjui G. Koriaginui (b. l. 59-60). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui pareiškė tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs 2017 m. liepos 31 d. 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. spalio 8 d. prašymuose, ir kurie visi buvo netenkinti, vadovaudamasis CPK 69 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei CPK 95 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi apelianto pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui atmetė ir už piknaudžiavimą procesine nušalinimo teise apeliantui paskyrė 200 Eur baudą.Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kuria 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi apeliantui paskirta bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise palikta nepakeista, skunde nurodo, kad nutartis turėtų būti panaikinta dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas – penktą kartą nušalintas teisėjas G. Koriaginas. Šie apelianto argumentai yra atmestini, nes kaip minėta, visi apelianto pateikti prašymai dėl bylą nagrinėjančio teisėjo G. Koriagino nušalinimo, nagrinėjamoje byloje buvo atmesti. Pagal CPK 68 straipsnio, nustatančio pareiškimų dėl nušalinimo tvarką, 5 dalies nuostatą, pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatą, pareiškus pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais pareikštas nušalinimas buvo atmestas, šį klausimą gali išspręsti pats teisėjas. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pakartotiniai nušalinimai bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo reikšti tais pačiais argumentais.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis piktnaudžiavo nušalinimo procesu, bei teigia, kad turėjo pagrindą reikšti nušalinimus teisėjui G. Koriaginui, nes šis teisėjas nėra išpildęs nei vieno apelianto pateikto procesinio prašymo, teisėjas per metus vilkinamą procesą nėra tinkamai pasiruošęs parengiamajam procesui pradėti, teisėjas ilgą laiką nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliantui nebuvo siunčiamos byloje priimtos nutartys, nors atsakovas nedalyvavo nei viename parengiamajame teismo posėdyje, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teisėjas nepagrįstai nepriima sprendimo už akių atsakovui, kuris yra teisėjo bičiulis. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuos argumentus apeliantas buvo nurodęs byloje pateiktuose prašymuose dėl teisėjo nušalinimo, kurie visi buvo atmesti kaip nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju apelianto 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui G. Koriaginui buvo motyvuojamas tuo, kad teisėjas yra korumpuotas, 2009 m. suklastojo sprendimą civilinėje byloje, suklastojo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesprendžia klausimo dėl sprendimo už akių šioje civilinėje byloje priėmimo, t. y. nušalinimas buvo reiškiamas dėl teisėjo procesinių veiksmų. EŽTT jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad apeliantas bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikšdamas nušalinimą penktą kartą, kurio pagrindu vėl nurodė bylos nagrinėjimo metu teisėjo atliktus įstatyme nustatytus procesinius veiksmus ir priimtus (nepriimtus) tarpinius procesinius sprendimus, elgėsi nesąžiningai, t. y. pareiškė aiškiai nepagrįstą nušalinimą ir taip procesine nušalinimo teise naudojosi ne pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir prašymą dėl procesinės sankcijos panaikinimo pagrįstai atmetė.Priešingai nei teigia apeliantas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Apeliantas nurodydamas, kad baudos dydis ženkliai viršija ieškovo gaunamas mėnesines pajamas, pateikė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymas apie apelianto išmokėtas išmokas (b. l. 89-91). Tačiau remiantis vien tik minėtais apelianto pateiktais įrodymais, negalima daryti išvados apie blogą apelianto turtinę padėtį. Be to, atsižvelgiant į CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankcijos maksimalų dydį (5000 Eur), pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė minimalią baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priešingai nei teigia apeliantas, procesinės teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.