Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-644-221/2018 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui Raimundui Stanislauksui dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas L. M. 2016-12-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio R. Stanislausko 50 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo 2018-03-08 nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2018-03-22 10 val. Likus dienai iki paskirto teismo posėdžio ieškovas pateikė prašymą priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovas neginčija ieškinio ir jo sumos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvyko į parengiamuosius teismo posėdžius, todėl prašo priimti sprendimą už akių. Teismas 2018-03-21 nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Motyvuodamas šį savo sprendimą teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 285 straipsniu, teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių ir tokio sprendimo gali nepriimti, jei atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia rimtų abejonių (CPK 285 str. 3 d. 4 p.). Pažymėjo, kad 2018-03-08 nutartimi nutarta bylą skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti reikalavimą ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Ieškovas su 2018-03-21 nutartimi nesutiko ir 2018-03-30 pateikė atskirąjį skundą, nurodęs, kad ši nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018-04-09 nutartimi ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl 2018-03-21 nutarties atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad CPK 285 straipsnyje nenumatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta atmesti prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Be to, tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl ji negali būti skundžiama ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 334 str. 1 d.).Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad CPK 288 straipsnio 6 dalyje, kuria jis vadovaujasi, yra nustatyta galimybė apskųsti tik tokią nutartį, kuria netenkinamas pareiškimas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių byloje nėra priimtas, procesas byloje tęsiasi toliau, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti šią normą.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas L. M. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018-04-09 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tyčia ignoravo CPK 288 straipsnio 6 dalyje numatytą ieškovo teisę skųsti tokį teismo sprendimą. Tokiu būdu teisėja piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, klastoja teismo dokumentus. Nutartis naikintina esant absoliučiam jos negaliojimo pagrindui – sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą. Be to, nutartis be motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas L. M. kvestionuoja nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas priimti byloje sprendimą už akių, teisėtumą bei pagrįstumą. Pateiktame skunde apeliantas kelia klausimą dėl skundžiamą teismo nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų teisėtumo baudžiamojo įstatymo prasme. Kadangi šis skundas adresuotas ne tik Lietuvos apeliaciniam teismui, bet ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, dėl argumentų, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, šioje nutartyje nepasisakoma. Toliau apeliacinis teismas pasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais keliamas klausimas dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų bei galimybės apeliacine tvarka skųsti nutartį, kuria atsisakyta priimti sprendimą už akių.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra be motyvų, o pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Tačiau, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė tiek teisės normas, kuriomis remiasi, tiek ir nuoseklius argumentus, kodėl šiuo konkrečiu atveju apelianto 2018-03-30 atskirasis skundas negali būti priimtas. Teismas aiškiai išdėstė savo poziciją, kodėl nėra teisinio pagrindo priimti atskirąjį skundą, t. y. tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai; procesinės teisės normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės (CPK 285 str., 334 str. 1 d.). Vadinasi, teismas motyvavo, kodėl priėmė tokią nutartį. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvada, nereiškia, jog teismo nutartis yra be motyvų.Apeliantas įvardija ir kito absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo buvimą – pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą (CPK 329 str. 2 d. 3 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo šios civilinės bylos nusišalinus dviem Kauno apygardos teismo teisėjams ji buvo paskirta nagrinėti šio teismo teisėjai V. Lozoraitytei, tuo tarpu apelianto atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendė kita šio teismo teisėja – D. Labokaitė. Kaip matyti iš byloje esančio Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2018-04-06 potvarkio dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo, bylą nagrinėjančiai teisėjai laikotarpiu nuo 2018-03-26 iki 2018-04-13 buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl šio atskirojo skundo priėmimo klausimas buvo pavestas išspręsti kitai teisėjai. CPK 315 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad apeliacinio (šiuo atveju – atskirojo; CPK 338 str.) skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. CPK 62 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu tuo metu, kai teisėjas serga ar dėl kokių kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, o byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, šiuos veiksmus pavedama atlikti kitam teisėjui laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, šiuo atveju egzistavo objektyvios priežastys, kodėl bylą iš esmės nagrinėti paskirta teisėja negalėjo per įstatyme numatytą imperatyvų terminą išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo. Paskiriant kitą teisėją buvo užtikrintas sklandus bei operatyvus šio klausimo išnagrinėjimas. Pažymėtina ir tai, kad teisėja buvo paskirta išimtinai vienam procesiniam tarpiniam veiksmui atlikti ir nėra priėmusi byloje, kurios nenagrinėjo, sprendimo. CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte kalbama ne apie tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, o apie baigiamąjį bylos dokumentą – teismo sprendimą, kuriuo yra išsprendžiamas šalių ginčas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sutikti su apeliantu, kad egzistuoja jo įvardijamas absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti sprendimą už akių

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamos teismo nutarties argumentais, kad būtent CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kurias teismo nutartis galima apskųsti atskirai nuo galutinio sprendimo, priimto dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tik dviem atvejais: kai tokia galimybė tiesiogiai numatyta konkrečioje CPK normoje, arba tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).CPK nėra numatyta, kad dėl nutarties, kuria teismas atsisako priimti sprendimą už akių, galėtų būti paduodamas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju apeliantas netinkamai interpretuoja (aiškina) jo atskirajame skunde nurodomą CPK 288 straipsnio 6 dalies nuostatą, kurioje pasisakyta, jog dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Vadinasi, būtina sąlyga pasinaudoti šioje teisės normoje numatyta apskundimo galimybe yra sprendimo už akių priėmimas. Be to, dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškimą gali paduoti tik ta šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių (CPK 287 str. 1 d.). Taigi, CPK 288 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato pareiškimo būtent dėl už akių priimto sprendimo peržiūrėjimo tvarką, o toks sprendimas nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas. Todėl ir CPK 288 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra negali būti taikoma. Apelianto skundo teiginiai, kad teismas netinkamai aiškino minėtą normą ir atliko neteisėtus, klastojimo požymius turinčius veiksmus, atmetami kaip absoliučiai neturintys jokio teisinio pagrindo.Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje iš viso negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014). Nagrinėjamu atveju nebuvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai, kadangi jos nagrinėjimas ir po skundžiamos teismo nutarties priėmimo buvo tęsiamas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), byla iš esmės išnagrinėta 2018-06-18 teismui priėmus sprendimą atmesti apelianto ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tai tik patvirtina, kad skundžiama teismo nutartis neužkirto kelio procesui, sprendimas dėl ginčo esmės byloje priimtas. Aplinkybė, kad apeliantas siekė, jog byloje būtų priimta konkreti procesinio sprendimo forma, t. y. sprendimas už akių, negali būti pripažinta užkertančia galimybę bylos eigai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas apelianto 2018-03-30 atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas procesinio įstatymo normų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.