Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam N. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, mokosi suaugusių mokymo ir profesinio rengimo centre, baudas sumokėjęs, patvarkymus iš antstolių yra padengęs, lankė programas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad N. B. teistas 2022 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 4 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 9 mėnesiai 15 dienų.

Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis praeityje taip pat buvo teistas 6 kartus, daugumoje atvejų už neteisėtą svetimo turto užvaldymą, smurto naudojimą, turto prievartavimą, tačiau atliktos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jo nusikalstamas elgesys tapo ženkliai pavojingesnis, jis vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Sunkų nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, padarė, nepraėjus nė vieneriems metams nuo ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis bausmės vykdymo metu du kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turėjo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Be to, bausmės atlikimo metu, nuteistasis baustas ir administracine tvarka pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį (už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu). Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Šiame kontekste toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į paskirtą bausmę bei jos vykdymą ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už nesunkių, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka be kitų nusikaltimų ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad konfliktinėse situacijose pasireiškia iššaukiantis, impulsyvus ir agresyvus elgesys (grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudojo fizinį smurtą, grasino nužudyti, taip pat buitinio konflikto metu mušė savo senelę). Atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimizuoti ( mažinti), perkelti aukoms. Linkęs spręsti, kada ir kaip reikia elgtis ir koks elgesys tinkamas, o koks ne, atsižvelgdamas į savo norus, poreikius, vertybių sistemą. Savo poelgius racionalizuoja. Teisės pažeidėjas pripažįsta, jog praeityje įvykdė nusižengimus, negalvodamas apie pasekmes. Asocialaus elgesio nuostatos susiformavo anksti, dar paauglystėje. Praeityje Lietuvoje teistas 6 kartus, šis teistumas jau 7-as. Taip pat asmuo yra teistas 1 kartą užsienio valstybėje, teistumas neišnykęs. Nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu, buvo baustas administracine tvarka. Teigia, suprantantis įstatymų svarbą visuomenės gyvenime, tačiau jam kyla sunkumų visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, šiuo metu negalima teigti, kad nuteistojo elgesys, nuostatos, mąstymas pakankamai yra pasikeitę teigiama linkme ir bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2023 m. gegužės 3 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyta vidutinė, fiksuotas rizikos mažėjimas. Pažymėtina, kad pirmojo vertinimo metu 2021 rugsėjo 2 d. buvo nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat vidutinė. Nuteistasis per atliktą bausmės atlikimo laiką nesugebėjo maksimaliai sumažinti jam nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos iki žemos, kas vertinama neigiamai ir kelia pagrįstas abejones, jog nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai, jis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų reikalavimų.

Svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; nusikaltimus pradėjo daryti, būdamas nepilnametis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Iš nustatytų nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių tik du – informacija apie teisės pažeidimus, nusikaltimus pradėjo daryti, būdamas nepilnametis, veiksniai yra statiniai, visi likusieji 3 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3758 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam N. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo (kopijos) gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.