Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakė tvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1-2 punktais, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nusprendžiu paskirta bausme už BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 26 d.

3. Komisija pateikė Marijampolės apylinkės teismui tvirtinti 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 1 metų 9 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant 2023 m. gegužės 11 dienai) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, mokosi (duomenys neskelbtini), baudas sumokėjęs, patvarkymus iš antstolių yra padengęs, lanke programas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų. Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tikėtina, kad nuteistasis sugebės gyventi visuomenėje, nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsdamas nenusikalstant.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. B. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą N. B., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas neįsigilino į nuteistojo situaciją ar netgi, kaip teigia nuteistasis, bando sutrukdyti jam anksčiau išeiti į laisvę. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus, N. B. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo N. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Įvertinus N. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad N. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, mokosi (duomenys neskelbtini), baudas sumokėjęs, patvarkymus iš antstolių yra padengęs, lanke programas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų. Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tikėtina, kad nuteistasis sugebės gyventi visuomenėje, nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsdamas nenusikalstant. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo N. B. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. BVK 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama: informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyrius pateikė lygtinio paleidimo komisijai 2023 m. gegužės 5 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis Komisija priėmė 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo N. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2021 m. rugsėjo 2 d. (pirminis), 2022 m. spalio 27 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. Visais paminėtais atvejais nuteistajam nustatyta vidutinė rizika.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam N. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo elgesio pataisos procesas prasidėjo neseniai. Kaip matyti iš Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 5 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš byloje esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis N. B. buvo skatintas du kartus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bet buvo baustas tris kartus – (duomenys neskelbtini) už mobilaus ryšio telefono turėjimą, (duomenys neskelbtini) už nedalyvavimą patikrinime, (duomenys neskelbtini) baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį (statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo elgesys nors ir keičiasi teigiama linkme, pastebimos nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimo būdą, mąstymą, elgesį, tačiau šie pokyčiai vyksta dar pakankamai trumpą laiko tarpą, kad būtų galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

15. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam N. B. nustatyti kriminogeninių veiksnių: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Nurodyta, kad nuteistasis, neturėdamas aiškios ir struktūruotos dienotvarkės, negalvodamas apie pasekmes, pasirinkdavo situacijas, kurios paskatino nusikalsti. Nuteistojo N. B. rizikingas elgesys darė neigiamą įtaką jo elgesiui. Įvertinus visą tai, galima teigti, kad nuteistojo pasirinktas gyvenimo stilius buvo tiesiogiai susijęs jo nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje, analizuojant nuteistojo mąstymą ir elgesį, nurodoma, kad konfliktinėse situacijose pasireiškia iššaukiantis, impulsyvus ir agresyvus elgesys (grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudojo fizinį smurtą, grasino nužudyti, taip pat buitinio konflikto metu mušė savo senelę). Atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimizuoti, perkelti aukoms. Linkęs spręsti kada ir kaip reikia elgtis ir koks elgesys tinkamas, o koks ne, atsižvelgdamas į savo norus, poreikius, vertybių sistemą. Savo poelgius racionalizuoja. Apibendrinant asmens elgesio ypatumus, turimas socialines kompetencijas, vertybines nuostatas, galima teigti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis susijusi su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir jos valdymu. Be to, apžvelgiant nuteistojo nuostatas, nurodoma, kad jo asocialaus elgesio nuostatos susiformavo anksti, dar paauglystėje. Praeityje Lietuvoje teistas šešis kartus, bausmę atlieka dėl septinto teistumo, taip pat yra vieną kartą teistas (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs. Nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, buvo baustas administracine tvarka. Nors nuteistasis teigia suprantantis įstatymų svarbą visuomenės gyvenime, tačiau jam kyla sunkumų visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis. Bausmės atlikimo metu du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (už mobilaus ryšio telefono turėjimą ir nedalyvavimą nuteistųjų patikrinime). Be to, vieną kartą baustas administracine tvarka kaip suimtasis, nes 2021 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės R. J. atžvilgiu elgėsi nepagarbiai ir pavadino ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Tokiu savo elgesiu, tuo metu buvęs suimtasis, N. B. pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Apibendrinant, galima teigti, kad praeityje turėtos nuteistojo N. B. nuostatos buvo susijusios su jo tuometiniu elgesiu bei nusikalstamo elgesio raiška.

16. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, mokydamasis, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

18. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą N. B. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tos aplinkybės, jog nuteistasis pirmą kartą į policijos akiratį pateko 2010 m. spalio 19 d., dar būdamas nepilnametis, dėl alkoholio vartojimo, pirmą kartą buvo teisiamas teisme būdamas 15 metų amžiaus, administracine tvarka, laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2022 m. sausio 18 d. baustas 15 kartų (vieną kartą už aplinkos teršimą; du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus; septynis kartus už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus; vieną kartą už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą; tris kartus už nesumokėtas prekes; vieną kartą už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo), neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, jo pažangą pataisos proceso metu ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

19. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, bei principų. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis paliekama nepakeista ir N. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.