Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjos Indrės Panavaitės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kalėjimų departamente (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. LT-1 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. P., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012-09-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 11 punktus, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-02 nuosprendžiu buvo pakeistas 2012-09-26 nuosprendis ir nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau neteistas.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-17 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. P. paleidimo iš pataisos įstaigos, padaręs išvadą, kad atlikta bausmės dalis yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl lygtinis paleidimas pažeistų BVK 9 str. įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, pažeistų visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistojo A. P. gynėja advokatė I. Panavaitė skundžia šią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Panevėžio apygardos teismas 2012-09-26 nuosprendžiu A. P. pripažindamas kaltu už nusikaltimą bei jam skirdamas laisvės atėmimo bausmę įvertino šio nuteistojo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Pažymėtina, jog šis pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis, šią nusikalstamą veiką padarė dėl kitų bendrininkų jo atžvilgiu naudotos psichinės prievartos, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Teismas taip pat padarė išvadą, jog A. P. vaidmuo buvo ne pagrindinis, o antraeilis, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl kitų nusikaltimo vykdytojų šio nuteistojo atžvilgiu išsakytų grasinimų, o tai, teismo nuomone, reiškė, jog buvo sumažinta jo galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantą, t. y. jei jis nebūtų buvęs verčiamas kitų asmenų nusikalsti, tai savo iniciatyva jokios nusikalstamos veikos nebūtų padaręs. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, jog dėl patirtų grasinimų A. P. faktiškai buvo verčiamas nusikalsti, nes suvokė, jog jam atsisakius paklusti nusikaltimo vykdytojų reikalavimams jį patį gali ištikti toks pat likimas, kaip ir nukentėjusiuosius, t. y. jo gyvybė galėjo būti atimta. Dėl nustatytų aplinkybių, o taip pat atsižvelgdamas ir į tai, jog A. P. padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą, tyrimą atlikusiems pareigūnams padėjo surasti nukentėjusiųjų kūnus, Panevėžio apygardos teismas nusprendė neskirti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti žymiai trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei ji (minimali riba) numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-02 priimtu nuosprendžiu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelnino, paskirdamas už veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktuose, trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat padarė išvadą, jog A. P. atsakomybę už padarytą veiką švelnina lengvinančios aplinkybės, kurias buvo nustatęs ir pirmos instancijos teismas, tačiau pastarasis teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikino. Akivaizdu, jog abiejų instancijų teismai įvertino tiesiogiai A. P. padarytų nusikalstamų veiksmų sunkumą (faktiškai - jo indėlį į kitų asmenų padarytą nusikalstamą veiką) bei jo paties požiūrį į padarytą nusikaltimą. Dėl visų šių argumentų A. P. buvo paskirta sąlyginai neilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, atspindinti tiek ir jo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo asmens charakteristiką.

Skunde nurodoma, kad teismas, nuspręsdamas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos todėl, kad A. P. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, ne tik turėjo formaliai konstatuoti, jog jam lygtinio paleidimo institutas netaikytinas dėl padarytos veikos pobūdžio, o privalėjo atsižvelgti ir į aukščiau minėtas aplinkybes, sietinas su tuo, jog šio asmens dalyvavimas nusikaltimo padaryme faktiškai buvo atsitiktinis, atsisakymas daryti nusikalstamus veiksmus galėjo sukelti grėsmę jo paties gyvybei ir pan., o tai reiškia, jog jis nėra pavojingas visuomenei ir nelinkęs nusikalsti, ateity nusikaltimų nedarys. Šią išvadą patvirtina ir Komisijos atliktas tyrimas bei rekomendacija A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nepastebėta jį turint kriminalinio ir diskriminacinio elgesio nuostatų, jis bausmės atlikimo metu buvo drausmingas, nepažeidė tvarkos ir elgesio taisyklių, be to, buvo nustatyta žema jo nusikalstamo elgesio rizika (37 balai pagal OASys), turi šeimą, su sutuoktine augina mažametį vaiką, su šeima palaiko ryšius, Komisijos nutarime pažymima, jog 2014-03-21 d. - 2015-03-09 d. laikotarpiu socialiniams ryšiams su šeima palaikyti jam buvo suteikti 23 papildomi pokalbiai telefonu. Jis iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios aktyviai studijavo, įgijo net kelias specialybes, kėlė kvalifikaciją, taip pat ir dirbo. Iš komisijos nutarimo taip pat matyti, jog jei A. P. būtų lygtinai paleistas, įsidarbintų UAB „P.“ - toje pačioje bendrovėje, kurioje dirbo ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ir kur buvo vertinamas už savo asmenines ir profesines savybes. Šios aplinkybės taip pat reiškia, jog BVK 9 straipsnyje nurodytas teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principas, taip pat ir teisingumo principas A. P. atžvilgiu kaip tik ir būtų įgyvendinti, jei būtų nuspręsta Komisijos nutarimą patvirtinti. Suteikus nuteistajam galimybę būti lygtinai paleistam ir jam įsidarbinus, būtų ginami ir nukentėjusiųjų interesai, nes jis žymiai didesniu mastu galėtų atlyginti jiems padarytą žalą (šią pareigą jis vykdo ir šiuo metu, tačiau neturint galimybės dirbti bei gauti darbo užmokesčio, realios jo galimybės vykdyti šią pareigą yra ribotos), taip pat išlaikoma ir jo šeima.

Skunde remiantis išdėstytomis aplinkybėmis daroma išvada, jog A. P. jau atlikta visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankama, vertinant jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, asmenybę, t.y. jis nėra ir nebuvo linkęs daryti nusikalstamas veikas, jų nedarys ateityje, suprato bei įvertino jo paties atliktus veiksmus, padarė su tuo sietinas išvadas, sukūrė šeimą, su kuria palaiko itin glaudžius ryšius, yra pasiryžęs dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, todėl ir visuomenės intereso gynimo požiūriu yra visos sąlygos, leidžiančios jo atžvilgiu pritaikyti lygtinio paleidimo institutą. Priešingas sprendimas tuo tarpu gali sudaryti iliuziją, jog kaip tam tikras visuomeninis bei teisinis gėris nėra vertinamas toks asmens elgesys, kuomet jis, nors ir būdamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau pats tai objektyviai įvertina, padaro išvadas ir aktyviais veiksmais padeda išaiškinti nusikaltimą ir jį padariusius asmenis, t. y. ne tik, kad nevengia atsakomybės, tačiau sąmoningai padeda įgyvendinti teisingumą. Pernelyg griežtos bausmės tokiam asmeniui paskyrimas ar šiuo atveju - lygtinio paleidimo netaikymas - kaip tik ir reikštų, jog šis institutas praranda savo prasmę, nes nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti, socializuotis, ateity nedaryti teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. gynėjos I. Panavaitės skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Įstatymas neįpareigoja besąlygiškai visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą, kai nustatomos formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos. Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu (pakeistu aukštesniojo teismo), nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Šiuo atveju nuteistasis A. P. bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių mirtį, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. numatytas nusikaltimas yra tyčinis. A. P. už šią nusikalstamą veiką, įvertinus aplinkybes, kurios nurodytos ir nuteistojo gynėjos I. Panavaitės skunde, buvo paskirta daug mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu skirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nusprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – daugiau negu pusę paskirtosios bausmės dar yra didelė. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Nors skunde akcentuojama, jog nuteistasis pagal galimybes dengia civilinį ieškinį, išėjęs į laisvę turės didesnes galimybes atlyginti žalą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistas tik paskutiniuoju metu t. y. prieš Komisijai pakartotinai svarstant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pradėjo atlyginti žalą, per tris mėnesius atlygino apie 90 eurų, kas rodo, jog tai tik formalus nuteistojo siekis pateikti save iš teigiamos pusės. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai t. y. dideli finansiniai įsipareigojimai; problemų minimizavimas; impulsyvumas, savitvardos praradimas situacijose, kurios klostosi nepalankia linkme. Nors teismas vertina teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis t. y., kad turi šeimą, palaiko artimus ryšius, anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė (skatintas taip pat nebuvo), nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai pagal OASys), kurie be abejonės, yra labai svarbūs, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, kad jokio pagrindo ją naikinti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. P. gynėjos Indrės Panavaitės skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.