Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. sausio 16 d. nutarimo netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1, 3 dalis, 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Panevėžio miesto apylinkės 2010 m. birželio 10 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 2 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo.

1.2. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 11 punktus, jam paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė – 19 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis, nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 11 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktus ir paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 28 d., pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 28 d.

2. Komisijos 2026 m. sausio 16 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis E. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

3.1. Skunde nurodo, kad nutartyje nėra paaiškinta, kodėl asmuo, kuris laikomas pakankamai patikimu būti perkeltam į atviro tipo režimą ir Pusiaukelės namus, tuo pačiu laikomas nepakankamai patikimu būti paleistam su probacijos kontrole. Jo atžvilgiu konstatuota: daugiau kaip penkerius metus nėra pažeidimų, taikytos paskatinimo priemonės, yra dirbantis ir perkeltas į atviro tipo režimą bei Pusiaukelės namus. Šios aplinkybės objektyviai rodo bent akivaizdžią pažangą mažinant riziką. Nutartyje nenurodyta, kokių papildomų kriterijų dar reikalaujama. Teismo motyvai iš esmės paneigia BVK 82 straipsnyje įtvirtintą alternatyvą (žema rizika arba akivaizdi pažanga), nes akivaizdi pažanga nutartyje vertinama taip, lyg ji privalėtų prilygti žemai rizikai.

3.2. Skunde pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 1987 m. kovo 2 d. sprendime Weeks prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 9787/82, 42-44 p.) pažymėjo, kad tolesnis laisvės atėmimas turi būti grindžiamas pakankamai konkrečiais ir objektyviais pagrindais, o ne abstrakčiomis prielaidomis apie galimą pavojų. Vertinant EŽTK 5 straipsnio kontekste, turi būti atsakyta į tris esminius klausimus: ar egzistuoja konkretus ir teisėtas tikslas toliau taikyti izoliaciją; ar izoliacija yra būtina; ar nėra švelnesnės, bet pakankamos priemonės (proporcingumas siaurąja prasme), pavyzdžiui, probacijos kontrolė. Skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai identifikuotas konkretus išlikęs pavojus, nėra individualizuotos dinaminių rizikos veiksnių analizės, nėra paaiškinta, kodėl šie veiksniai negali būti valdomi probacijos priemonėmis, nėra atlikta švelnesnių priemonių analizė. Formuluotė „nėra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų“ yra abstrakti ir nepateikia aiškios loginės grandinės tarp nustatytų faktų ir galutinės išvados. Tokia motyvacija neatitinka EŽTK 5 straipsnio reikalaujamo konkretumo, individualizavimo ir proporcingumo standarto.

3.3. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas sprendimas prieštarauja EŽTK 3 straipsnio standartui, kaip jis aiškinamas Vinter (Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 9 d. Didžiosios kolegijos sprendime Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10)) ir Murray (EŽTT 2016 m. balandžio 26 d. Didžiosios kolegijos sprendimas Murray prieš Nyderlandus (Nr. 10511/10, 99-104, 111 p.)) bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis taip pat saugo žmogaus orumą. Bausmės vykdymas negali paneigti asmens teisės į orią peržiūrą ir realią galimybę pasiekti teigiamą rezultatą.

3.4. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai nurodyta kokie konkretūs kriterijai laikomi neįvykdytais, kokie konkretūs dinaminių rizikos veiksnių elementai išlieka aktualūs, kodėl apsauginiai veiksniai nelaikomi pakankamais, kodėl probacijos kontrolė negalėtų užtikrinti visuomenės saugumo. Tai reiškia, kad sprendimas nėra pakankamai individualizuotas. Teismo motyvai yra deklaratyvūs, tačiau nepateikia aiškios loginės grandinės tarp nustatytų faktų ir galutinės išvados.

4. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.

5. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis E. S. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Kadangi nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir E. S. asmens bylos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą ir buvo įdarbintas VĮ ,,M. A.“ vietininko pareigose, nuo 2023 m. gegužės 1 d. dirbo UAB ,,A.“, vėliau dirbo UAB ,,B.“, UAB ,,E.“, UAB ,,G.“. Atlikdamas bausmę, nuteistasis E. S. taip pat įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją, baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijo mūrininko specialybę. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliu, bausmės atlikimo metu sudarė santuoką, vyksta trumpalaikių išvykų pas sutuoktinę. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir sąžiningą darbą E. S. buvo skatintas septyniolika kartų, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Sėkminga probacijos taikymo galimybe verčia abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju išlieka aktualiais net trylika kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi mažą/nestabilią darbo patirtį (iki bausmės atlikimo); turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; nusikaltimų padarymo metu buvo būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; buvo fiksuoti priežiūros/apribojimų pažeidimai; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Šiuo atveju tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nustatyti devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti eliminuoti.

9. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iki bausmės atlikimo nuteistasis nesistengė realizuoti savęs darbinėje veikloje, užsitikrinti materialinę gerovę teisėtais būdais, lėšų pragyvenimui prasimanydamas nusikalstamu keliu. Pažymėtina, kad praeityje teismas buvo suteikęs šansą nuteistajam pasitaisyti, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau E. S. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, pažeisdamas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, įvykdydamas naujas nusikalstamas veikas ir pasislėpdamas nuo teisėsaugos institucijų. Pokalbio su Socialinės išvados rengėju metu, nuteistasis pripažino, kad laisvalaikio praleidimo būdai ir asmenys, su kuriais jį leisdavo, sukūrė progas įvykti nusikalstamoms veikoms. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis E. S. gebėtų atsiriboti ir nepasiduoti neigiamą įtaką darantiems asmenims, kas vertintina nusikalstamo elgesio riziką keliančiu veiksniu.

10. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybės dėl praeityje pasireiškusio instrumentinės agresijos panaudojimo, vykdant nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos buvo planuojamos ir įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, suvokiant pavojingus padarinius ir sąmoningai jų siekiant. Nuteistojo nusikalstamas elgesys praeityje daugiausia sietinas su instrumentinės agresijos naudojimu bei ribotais problemų atpažinimo ir ilgalaikio jų sprendimo įgūdžiais. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis E. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe, tyčia, bendrais veiksmais, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai nužudė du bejėgiškos būklės asmenis. Nusikalstamos veikos pobūdis, padarymo aplinkybės suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis. Nors padarytos nusikalstamos veikos sunkumas jau buvo įvertintas nuosprendį priėmusio teismo, skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad praeityje nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinių nuostatų palaikymas, nustatytas neigiamas požiūris į priežiūros priemones ir nustatytus apribojimus. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis E. S. kaltę pripažino iš dalies, vertinimo metu ją taip pat pripažįsta, tačiau stebima, kad kaltės pripažinimas yra labiau formalus ir mechaniškas, stokojantis gilesnio refleksijos lygmens. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas kalėjime.

12. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis E. S. net 21 kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos ir elgesio taisykles, iš jų baustas drausmine tvarka 17 kartų. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo septyniolika kartų skatintas, tačiau jo elgesys kalėjime nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2018 m. spalio 26 d., nors iki tol jis jau septynis kartus buvo skatintas ir bausmę atlieka nuo 2011 m. Toks nuteistojo E. S. nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija, juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (daugiau, nei trys metai) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistąjį E. S. charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Skunde minimi EŽTT sprendimai bylose 66069/09, Vinter and Others v. the United Kingdom, [2013], 21906/04, Murray v. The Netherlands, [2016] buvo priimti konstatuojant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. EŽTT sprendimai neturi ergo omnes (dėl visų, visiems) poveikio, kas reiškia, jog EŽTT sprendimas yra privalomas tik tai valstybei, kuri buvo nagrinėtos bylos šalimi. EŽTT konstatavo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę. Tačiau akcentuotina tai, kad minėti sprendimai buvo priimti vertinant sprendimo šalimi esančios valstybės galiojančius teisės aktus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimu bei galimybe šią bausmę peržiūrėti. Esminis kriterijus, kurį ne viename savo sprendime minėjo EŽTT, jog turi būti toks teisinis reguliavimas, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistiems de jure ir de facto būtų galima sumažinti. Būtent EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą priėmimas, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, turėjo įtakos BVK, BPK ir BK atitinkamų straipsnių pakeitimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o būtent, buvo įteisintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiūrėjimo institutas. Tačiau minėti sprendimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu, kadangi BVK 82 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi tęsti individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą, vykdyti Komisijos rekomendacijas, dėti pastangas eliminuojant kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo E. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo E. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. vasario 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.