Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Procesinio sperndimo kategorijos 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.5.; 1.1.8.7.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.13.; 1.2.3.2.; 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.11.; 1.2.18.2.; 1.2.22.9.; 1.2.29.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.; 2.3.6.7.

2012 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiays ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorams N. G., E. B., gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, V. B., S. B., R. V., nukentėjusiesiems L. D., L. K., I. L., nukentėjusiųjų atstovams advokatams V. M., Daivai Gadliauskienei, D. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) km., Karsakiškio sen., Panevėžio r., vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p. 5 p. 6 p.11 p., 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., padarymu,

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) km., Krekenavos sen., Panevėžio r., pagrindinio išsilavinimo, iki suėmimo dirbo R. S. IĮ pagalbiniu darbininku, teistas: 2007-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 213 str. 1 d., 300 str. 2 d., 1 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2008-08-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. prie paskirtos bausmės pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams; 2008-12-23 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2008-08-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn., 2010-02-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš 2 metus 1 mėnesį ir 22 dienas, 2010-08-30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį - 2 m. 1 mėnesį 22 dienas, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikaltimų numatytų BK 129 str. 2 d. 2 p. 5 p. 6 p.11 p., 258 str. 2 d., padarymu,

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., vidurinio išsilavinimo, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn., pritaikius BK 75 str. 1, 2, 3 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2010-06-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. S. pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo numatyto BK 129 str. 2 d. 2 p. 5 p. 6 p. 11 p., padarymu,

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r.,lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) km., Panevėžio r., vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 2 p. 5 p. 6 p. 11 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V., A. K., A. P. ir E. S. 2010 m. birželio 27 d. laikotarpiu nuo 2 iki 6 valandos, nakties metu, Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdamasi bendrininkų grupe, tyčia, bendrais veiksmais, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės du žmones - M. D. ir T. L., o būtent:

2010 m. birželio 27 d. naktį, apie 02.45 valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kilus konfliktui tarp A. K. ir nukentėjusiųjų M. D. bei T. L., turint tikslą juos sumušti, A. K. pasikvietus E. S., 2010 m. birželio 27 d. apie 3 valandą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje S. V., A. K., E. S. ir A. P. bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiesiems T. L. ir M. D. smūgius į įvairias kūno vietas, po to išnešė sumuštus, bejėgiškos būklės nukentėjusiuosius į namo kiemą ir paliko gulėti ant žemės. Po to turėdami tikslą nužudyti M. D. ir T. L., bijodami nukentėjusiųjų ir jų draugų keršto bei siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, t.y. M. D. ir T. L. sumušimą, 2010 m. birželio 27 d. nakties metu, apie 5 valandą, S. V. kartu su A. P. ir E. S., A. P. vairuojamu automobiliu ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikoje neregistruotas, A. K. likus saugoti gulintį ant žemės sumuštą M. D., nuvežė T. L. į Panevėžio rajone (duomenmys neskelbtini) kaime esantį mišką. Ten S. V. kartu su E. S. bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis. Po to E. S. pasilikus saugoti sumuštą T. L., kad jis nepabėgtų, grįžo prie (duomenys neskelbtini) namo ir kartu su A. P., bei A. K., atvežė M. D. į tą pačią vietą, į kurią prieš tai buvo nuvežtas T. L.. Ten S. V. kartu su A. K., E. S. ir A. P., bendrais veiksmais, toliau mušė bejėgiškos būklės, negalinčius dėl sumušimo pasipriešinti ir pabėgti nukentėjusiuosius M. D. ir T. L., suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairas kūno vietas. Po to S. V. liepė A. P. iš šalia esančios jo sodybos (duomenys neskelbtini) kaime atvežti du kastuvus, kuriuos atvežus, liepė A. P. ir E. S. iškasti duobę. Jiems iškasus duobę, E. S. sudavė smūgius sulūžusiu kastuvu T. L. į galvos sritį ir kartu su A. P. užkasė dar gyvo M. D. ir negyvo T. L. kūnus iškastoje duobėje. Iki užkasant nukentėjusiųjų kūnus, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje bei (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške, S. V. kartu su bendrininkais bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam T. L. ne mažiau devynis smūgius rankomis, kojomis ir kastuvu, ko pasekoje T. L. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje ir kairiame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame žąste ir šlaunyse, kraujosruvomis kairio momens ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais ir kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, o nukentėjusiajam M. D. sudavė ne mažiau šešis smūgius rankomis ir kojomis, ko pasekoje M. D. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairiame smilkinyje, kairės akies apatiniame voke, kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir juosmens dešinėje pusėje, kraujosruvomis kairio smilkinio ir kairio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais bei kairiojo pusrutulio smilkininės skilties medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Sumuštas M. D. buvo užkastas dar būdamas gyvas ir padarė keletą įkvėpimų, įtraukdamas į gerklę ir stambiuosius bronchus žemių gabalėlių ir tai buvo papildoma priežastis jo mirčiai nuo padarytų galvos sužalojimų. Tokiu būdu S. V., A. K., A. P. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe tyčia, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės T. L. ir M. D..

S. V. sodybos ūkiniame pastate, esančiame Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, laikė žinomai netikrą Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl T. L. ir M. D. nužudymo

Kaltinamasis S.V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vakare nuvažiavo pas A. K. į namus. A. K. miegojo, todėl jis išėjo ir prie laiptinės laukė A. P., kol jis atvažiuos jo parvežti namo. Sustojo mašina. Iš jos išlipo trys jam nepažįstami asmenys ir nuėjo pas A. K.. Jis taip pat ėjo su jais. Sėdėjo pas A. K., išgėrinėjo. Nuėjo į tualetą, grįžo, išgėrė, pasijuto blogai. Pamatė, kad A. K. konfliktuoja su T. L.. Įvyko grumtynės, susistumdymas. Po to išsiskyrė, išėjo į koridorių parūkyti. Staiga įbėgo keli žmonės, įvyko muštynės. Vienas puolė A. K., jis puolė A. K. puolusį asmenį. A. K. buvo kruvinas, jam buvo prakirsta lūpa. Du liko gulėti. Išnešė juos abu į kiemą ir paguldė ant žolės. Tada sėdo į automobilį ir A. K. nuvežė į ligoninę. Po to nuvažiavo pas E. S. draugus į Gražinos gatvę. Ten išgėrė. Daugiau nieko negali paaiškinti, kas toliau vyko sunkiai atsimena. Pamena, kad kažkas iškvietė A. P.. Tada nuvažiavo iki A. K. namų. Pamatė tuos du gulinčius. Sakė, kad veš juos iki ligoninės, tačiau jie pradėjo keiktis, rėkauti, gąsdinti. A. P. pasiūlė nuvežti toliau, sumušti, kad jie nebegąsdintų. Jis visą laiką norėjo važiuoti namo, nes blogai jautėsi, todėl ir važiavo jo namų link. Nuvežus T. L., E. S. liko prie jo. Tada atvažiavo, pasiėmė kitą ir jį nusivežė į Paežerio miškelį esantį už Vaivadų. Miškelis už poros kilometrų nuo jo namų. Miškelyje juos dar gulinčius visi keturi mušė. Vaikinai buvo sąmoningi. T. L. daugiau sąmoningas buvo, kitas mažiau, nes buvo daugiau sumuštas. Nuo mušimo jie sąmonės nebuvo praradę. Tuomet jis nuėjo į automobilį ir jame užmigo. Niekas nevažiavo iki jo namų atvežti kastuvų, jo namuose jokių kastuvų nebuvo. Matė kaip A. P. iš bagažinės ištraukė kastuvus, bet jam atvežti kastuvų jis neliepė. Nematė jokios duobės, negirdėjo, kad kas būtų sakęs kasti duobę. Kas pasiūlė juos užkasti, nežino ir nieko negirdėjo, nes jau automobilyje miegojo. M. D. ir T. L. anksčiau nepažinojo, juos matė pirmą kartą.

Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. birželio 26 d. baliavojo, grįžo namo, užmigo, o prabudęs pamatė, kad pas jį namuose baliavoja T. L., M. D., T. K., S. V.. S. V. pradėjo blogai jaustis, degtinės skonis buvo kažkoks ne toks. Paragavo degtinės ir tada suprato, kad T. L. į ją kažką buvo įpylęs. Kilo konfliktas. T. L. jam trenkė. T. K. juos išskyrė. Jam buvo praskelta lūpa. Paskambino A. P., kad nuvežtų jį į ligoninę. T. L. nuėjo į virtuvę, susirinko peilius, nenorėjo išeiti iš jo namų. Paskambino E. S., kad atvažiuotų kartu su A. P.. A. P. atvažiavo kartu su E. S.. Nepamena, kas jam trenkė koridoriuje į lūpą. Nuėjo į vonią praustis. Kol prausėsi girdėjo triukšmą. Pradaręs duris matė, kad koridoriuje ant žemės guli M. D. ir T. L.. T. K. nebuvo, o E. S., S. V. bei A. P. stovėjo prie jų. Ėjo į kiemą. Matė kaip E. S. vieną vaikiną ištempė į kiemą. Išvažiavo į ligoninę. Ligoninėje jam susiuvo lūpą. Prabuvo ten apie porą valandų. Po to atvažiavo A. P. ir jį paėmė. E. S. pasiūlė važiuoti pas jo draugus išgerti. Nusipirko degtinės ir važiavo pas jį į namus. S. V. prastai jautėsi. Prie jo namų rado vaikinus, pasiūlė juos nuvežti į ligoninę arba parvežti namo. T. L. prašė nevežti, nes paieškomas buvo, kalbėjo piktai. T. L. S. V. su E. S. įsodino į automobilį ir išsivežė, galvojo, kad į ligoninę. Jis liko kieme. Po pusvalandžio atvažiavo ir paėmė M. D., klausė, kur jis gyvena. M. D. nepasakė ir tada jį įsodino į automobilį. Jis prisnūdo, o prabudęs pamatė, kad randasi miške. E. S. stovėjo. T. L. sėdėjo ant žemės. Kažkas iš automobilio iškėlė M. D.. Matė, kaip S. V. su E. S. sudavė po kelis smūgius T. L. ir M. D.. S. V. sudavė T. L. ranka, koja gal porą smūgių, o E. S. M. D. ranka ir koja 2-3 kartus. Apie kastuvus kalbos nebuvo, nepamena, kad kas būtų išvažiavęs paimti kastuvų. Tyrimo metu sakė kitaip, nes dėl kastuvų jį suklaidino pareigūnai. Smūgius sudavė tik S. V. ir E. S.. Ką tuo metu darė A. P., nepamena. Iki jam nueinant į automobilį niekas apie duobės kasimą nekalbėjo. A. P. buvo arba prie automobilio arba automobilyje. S. V. su E. S. prie vaikinų. Automobilis nuo vaikinų stovėjo už 10 metrų. Įsėdęs į automobilį užmigo. Prabudo prie namų. Jis nieko nemušė, pats nukentėjo.

Kaltinamasis E. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 birželį buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir su draugais šventė paskutines laisvės dienas, išgėrinėjo apie savaitę. Mėnesio paskutinėmis dienomis vieną vėlų vakarą paskambino jam A. K. ir paprašė padėti, dėl ko neaiškino. Sakė, kad atvažiuos jo paimti. Išėjo į gatvę. Stovėjo automobilis. Jame buvo A. P. su draugu. Įsėdo, niekas nieko neaiškino. Nuvažiavo prie A. K. bendrabučio Nemuno gatvėje. A. P. parodė laiptinę. Laiptinėje pasitiko A. K., sakė, kad bėdos. Užlipo į viršų. Buvo S. V. ir dar trys nepažįstami žmonės. A. K. su kažkuriuo ginčijosi, suprato, kad vyksta konfliktas. I. T. rūkė, po to užgesino cigaretę ir iš karto trenkė A. K. į veidą ir puolė ant jo. Jis gynėsi nuo jo, ėjo tolyn, mosikavo. Kažkas jį “išjungė”. Pamatė, kad ir M. guli ant žemės be sąmonės, trečias buvo dingęs, gal pabėgo. Nusprendė, kad reikia juos ištempti į kiemą. Išeinant prie spintelės matė gulintį peilį. Jie juos ištempė į kiemą ir paguldė ant žolės. A. K. buvo praskelta lūpa, todėl jį nuvežė į ligoninę siūti lūpos. Kažkas sugalvojo nuvažiuoti pasižiūrėti, ar dar tie vaikinai guli, ar juos išvežė greitoji. Nuvažiavo iki tos vietos. T. sėdėjo atsirėmęs į sieną, kitas gulėjo. Nusprendė vežti juos į ligoninę. Tadą įsodino į automobilį. S. V. jo klausė, kaip jis jaučiasi. Gale sėdėjo jis su T., priekyje S. V., A. P. vairavo automobilį. S. V. jautėsi blogai, prašė jį parvežti namo. Važiuojant T. pradėjo juos gąsdinti, kad bus blogai. A. P. pasiūlė nuvežti jį ir dar jam duoti. Važiavo link S. V. namų. A. P. nusuko nuo kelio, sustojo, padėjo T. išlipti. Po to S. V. liepė palaukti, sakė, kad jie tuoj grįš ir jie išvažiavo. Po kiek laiko grįžo kitas vaikinas M., A. K., S. V. ir A. P.. Iškėlė iš automobilio tą kitą vaikiną, nes jis nebuvo toks sąmoningas ir paguldė jį prie T.. Jis stovėjo toliau. Jie ginčijosi dėl ko prasidėjo kivirčas, kalbėjo apie peilius. A. P. ir S. V. dar kelis kartus įspyrė vaikinui, nes jis rėkavo, grasino. A. P. nuėjo prie mašinos, atidarė bagažinę, ištraukė du kastuvus. Vieną kastuvą padavė jam, pasakė, kad reikia iškasti duobę, kad juos pagąsdinti. Jis nuėjo toliau ir pradėjo kasti duobę. Bekasant girdėjo ginčus. Po kažkiek laiko A. P. vieną po kito atitempė abu vaikinus prie duobės. A. K. su S. V. buvo automobilyje. Vaikinai buvo nesąmoningi. A. P. sakė, kad juos reikia užkasti. T. galva buvo kruvina. Jis pasakė, kad nekas ir padėjęs kastuvą nuėjo prie automobilio, surūkė dvi cigaretes ir įsėdo į automobilį. Už kelių minučių atėjo A. P., atsinešė kastuvus, sudėjo juos į bagažinę, ją uždarė ir jie išvažiavo.

Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jokių smūgių nukentėjusiesiems jis nesudavė ir jų neužkasė. Pripažįsta, kad iškasė duobę, tačiau nukentėjusių toje duobėje neužkasė, o tai padarė E. S.. 2010 m. birželio 27 d. naktį A. K. nurodymu pas jį atvežė E. S.. Jis buvo laiptinėje, kur vyko konfliktas tarp A. K. ir vaikino ilgais plaukais, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino. Matė, kad vyko muštynės ir jose dalyvavo A. K., E. S., S. V. bei tie vaikinai, kurie vėliau buvo nužudyti. Matė, kaip ilgaplaukis vaikinas trenkė A. K., o A. K. krito ant žemės. Tada E. S. puolė ant to ilgaplaukio vaikino ir jam sudavė ranka du smūgius į galvą. Tada S. V. jį įstūmė į muštynes, kad jis muštųsi kartu, kad padėtų A. K. su E. S., tačiau jis atsitraukė. Tada pamatė, kaip S. V. vieną iš vaikinų suėmė ranka už kaklo, tai yra po pažastimi, o antram trenkė iš kairės rankos į galvą. Tai buvo ne tie vaikinai, kurie vėliau buvo nužudyti. Tas vaikinas, kuriam S. V. trenkė į galvą pabėgo, o kitas, kurį S. V. laikė po savo pažastimi, ištrūko ir taip pat pabėgo. Per tą laiką nuo žemės atsikėlė A. K. ir tada trise, t. y. A. K., S. V. ir E. S. pradėjo mušti tuos du likusius vaikinus. Mušė rankomis ir spardė kojomis, pagrinde į galvos sritį, tačiau kiek kiekvienas sudavė smūgių, jis nežino. Kai nustojo mušti abu vaikinai gulėjo ant žemės. Jie buvo gyvi. S. V., A. K. ir E. S. stovėjo šalia jų. Jis tada išėjo į kiemą, kur buvo jo draugai, kurie iš karto išvažiavo. Grįžęs atgal į laiptinę pamatė, kaip S. V. velka vieną iš tų vaikinų. S. V. liepė jam padėti ir jis padėjo jam išvilkti tą vaikiną į lauką bei paguldė jį prie namo kampo ant žolės. Tada S. V. grįžo atgal į laiptinę. Jis ėjo kartu su juo. Po kiek laiko S. V. su E. S. išvilko kitą vaikiną ir paguldė šalia pirmojo vaikino. Jis įsėdo į automobilį ir jame sėdėjo. Po to į automobilį atėjo E. S. su S. V. ir atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. S. V. lietė savo kairę ranką, sakė, kad ja trenkė kažkuriam ir kad skauda. S. V. liepė jam nueiti pasižiūrėti kur yra A. K.. A. K. buvo bute, ieškojo buto raktų ir jis jam padėjo jų ieškoti. Radę raktus sugrįžo į automobilį. Kadangi A. K. buvo praskelta lūpa, jis liepė nuvežti jį į ligoninę. Nuvežė jį į ligoninę. Važiavo visi keturi. A. K. nuėjo į ligoninę, o jie jo laukė. Po kurio laiko jis grįžo su susiūta lūpa ir jie išvažiavo. Nuvažiavo prie parduotuvės, kur A. K. su E. S. nusipirko degtinės. Tada jam liepė važiuoti ten, iš kur buvo paėmęs E. S. ir jie visi išlipę nuėjo į butą. Jam pasakė, kad kada jis bus reikalingas, jie paskambins. Jis išvažiavo, susitiko su draugais. Po kiek laiko jam paskambino A. K. ir liepė nuvažiuoti pažiūrėti, ar prie paliktų sumuštų ir gulinčių vaikinų nėra policijos ar greitosios med. pagalbos. Jis pravažiavo pro šalį ir matė, kad tie vaikinai dar tebeguli, prie jų nieko nebuvo. Tada jam paskambino A. K. ir jis jam pasakė, kad jie dar tebeguli. Dar po kiek laiko jam paskambino A. K. ir liepė atvažiuoti jų paimti iš tos pačios vietos. Jis nuvažiavo paimti A. K., E. S. ir S. V.. A. K., E. S. ir S. V. automobilyje kalbėjo, kad tuos sumuštus vaikinus reikia parvežti į namus. Tada nuvažiavo prie A. K. namo, kur gulėjo tie du vaikinai. A. K., E. S. ir S. V. buvo stipriai girti, o jis buvo išgėręs tris skardines alaus, po 0,5 litro, taip pat buvo rūkęs žolės. Kažkuris iš jų atidarė bagažinę. Automobilio durys buvo praviros, todėl jis girdėjo pokalbį. Visi klausė tų dviejų vaikinų, kur jie gyvena, sakė jiems, kad nori juos parvežti namo. Tada ilgaplaukį vaikiną E. S. ir S. V. pasodino į automobilį. Į automobilį atsisėdo S. V. ir E. S., o A. K. liko prie kito gulinčio vaikino. Būnant prie namo jis matė, kaip S. V. tapšnojo per veidą abiems vaikinams ranka, kaip ir norėdamas juos prabudinti, gaivinti, kad jie kažką kalbėtų. Tie sumušti vaikinai nesipriešino ir nieko nesakė, tik murmėjo. Pradėjus važiuoti S. V. jam liepė važiuoti link jo namų. Privažiavus netoli S. V. namų, S. V. jam liepė sukti į mišką, nieko neaiškino. Miške S. V. nurodė kur sustoti ir jis sustojo. Jam sustojus, iš automobilio išlipo S. V. su E. S.. Jie ištraukė iš automobilio tą sumuštą vaikiną ir jį paguldė ant žolės. Gulintį vaikiną tiek S. V., tiek ir E. S. mušė rankomis į galvą, sudavė po 3-4 smūgius. Jie klausė to vaikino, kas jis toks esąs, kad gali šokti prieš S. V.. Tas vaikinas kažką murmėjo. Taip pat matė, kaip S. V. ir E. S. tą vaikiną spardė kojomis į šonus, įspyrė po 2-3 kartus. Tuo metu jam pradėjo skambinti A. K.. A. K. klausė, kur jie yra, liepė greičiau atvažiuoti. Po to dar kelis kartus jam skambino A. K., tačiau jis į jo skambučius neatsakė, nes suprato, kad kažkas bus negerai, kad gali su tais vaikinais susidoroti, tai yra juos užmušti. Tai suprato iš to, kad S. V. tam vaikinui sakė, kad jam bus „ragas“, kad jam geruoju nesibaigs ir sudavė kokius 3-4 smūgius ranka į galvą. Tada S. V. liepė E. S. pasilikti prie to vaikino, o jis su S. V. išvažiavo. S. V. jam pasakė, kad pakeliui pas A. K. dar reikia užsukti į naktinę parduotuvę. Parduotuvėje S. V. nupirko degtinės ir cigarečių, taip pat sulčių. Atvažiavo į A. K. kiemą. Jame buvo A. K. su tuo vaikinu, kuris gulėjo toje pačioje vietoje. S. V. kartu su A. K. įkėlė tą vaikiną į automobilį. Nuvažiavo į tą pačia vietą, kur buvo E. S. su ilgaplaukiu vaikinu. A. K. su S. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie E. S. ir to vaikino. S. V. jam liepė iš automobilio iškelti tą kitą vaikiną. Jis iškėlė tą vaikiną ir jį paguldė šalia pirmo atvežto vaikino. To pirmo vaikino veidas buvo labiau ištinęs, todėl mano, kad E. S. galėjo pasilikęs jį dar mušti. Tas pirmasis vaikinas pradėjo sakyti, kad neliestų jo draugo, kad jis nieko dėtas. S. V. jam liepė tylėti. Tada S. V. sudavė ranka tam ilgaplaukiui vaikinui į galvą 1 kartą ir jis nutilo. Tuo metu antrasis vaikinas atsigavo ir bandė šliaužti iš tos vietos. Negali pasakyti kuris, ar A. K. ar S. V., ar E. S. trenkė tam vaikinui ranka per galvą ir jis sukniubo. Tas ilgaplaukis vaikinas pradėjo prašyti, kad neliestų jo draugo, pradėjo atsiprašinėti, verkė, prašė paleisti. S. V. jam liepė nuvažiuoti link jo namų ir atvežti du kastuvus, buvusius prie pavėsinės. A. K. jam parodė, kad nevažiuotų, kad tai juokai. Jie visi trys gėrė degtinę, kalbėjosi tarpusavyje. Tie du vaikinai gulėjo. Jie rūkė ir nuorūkas atnešdavo jam, o jis jas įdėdavo į peleninę automobilyje. Tai darė todėl, kad neliktų įrodymų. Tada S. V. jam dar kartą liepė važiuoti atvežti kastuvus ir jis išvažiavo. Nuvažiavo, paėmė du kastuvus ir sugrįžo. Jam grįžus tų dviejų vaikinų toje vietoje nebebuvo, jie buvo nuvilkti toliau į mišką. S. V. iš automobilio bagažinės paėmė kastuvą ir jį padavė E. S.. E. S. nuėjo tolyn. S. V. liepė jam eiti padėti E. S. kasti. Tuo metu grįžo E. S. ir atsinešė tą patį kastuvą, nes buvo sulūžęs jo kotas. E. S. paėmė kitą kastuvą. Nuėjo prie E. S. ir pamatė vietą, kur buvo pradėta kasti duobė. Netoli gulėjo tie vaikinai. Jie abu buvo labiau kruvini nei juos matė prieš išvažiuodamas atvežti kastuvų, todėl mano, kad juos dar mušė. Vaikinai buvo gyvi, kvėpavo. E. S. stovėjo šalia ir liepė kasti duobę per žmogaus ilgį. Suprato, kad su tais vaikinais susidoros, kad juos užkas. Tie abu vaikinai taip pat suprato, kad juos užkas, nes ilgaplaukis vaikinas verkė, prašė paleisti, atsiprašinėjo. E. S. jiems atsakė, kad per vėlu, kad nebėra kitos išeities, liepė tylėti ir kastuvu, kurio kotas buvo sulaužytas, trenkė jam per galvą. Trenkė kokius 3-4 kartus, kastuvo plokštuma, tačiau smūgiai buvo gan stiprūs. Jis tuo metu kasė duobę, o E. S. stovėjo. Po kiek laiko tas vaikinas vėl atsigavo ir pradėjo kalbėti, prašyti kad paleistų, prašė pakviesti S. V.. E. S. pasakė, kad S. V. nebėra ir liepė jam tylėti, 3-4 kartus sudavė tuo pačiu kastuvu į galvą ir vaikinas nutilo. Kai iškasė duobę E. S. liepė jam eiti, pasakė, kad susitvarkys pats. Jis praeidamas pro tuos vaikinus pažiūrėjo į juos ir matė, kad jie buvo kruvini, bandė kvėpuoti, kažką gargaliavo. Nuėjęs į mašiną jis atsisėdo. Automobilyje buvo A. K. ir S. V., jie abu miegojo. Po kiek laiko, gal po 15 min. atėjo E. S.. Automobilio bagažinė buvo atidaryta, todėl E. S. ją uždarė. Mano, kad į bagažinę įdėjo kastuvus. Atsisėdęs į automobilį jis liepė vežti namo. E. S. tuos vaikinus užkasė. Pats E. S. jam liepė niekam apie tai nesakyti, net neprasitarti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė nužudžius T. L. ir M. D. įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad ji neteko brolio. Labai išgyvena dėl to, neatsigauna iki šiol, kankina dažni sapnai. Sužinojusi apie mirtį, turėjo didelį priepuolį, tuo metu buvo Norvegijoje. Per laidotuves buvo tas pats. Moralinė žala didžiulė, neįmanoma susitaikyti su tokia beprasme brolio mirtimi. Turi dar vieną brolį. Su T. gyveno kartu, kol neišvyko į Norvegiją. T. taip pat ten buvo suradusi darbą ir jis rugpjūčio mėnesį turėjo atvažiuoti. Brolį palaidojo ji viena pati. Per laidotuves jokių čekių nerinko. Užsiliko atsitiktinai tik maža dalis čekių. Buvo pareiškusi ieškinį 50 000 Lt, tačiau jį mažina iki 20 000 Lt, neturtinė žala 500 000 Lt.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2010-06-26 apie 17 val. ji telefonu skambino savo sūnui M. D. ir jis pasisakė esantis bare, prie prekybos centro „Ž.“. 2010-06-29 ryte jai paskambino sūnaus draugė L. K., iš kurios ji sužinojo, kad jos sūnus yra dingęs. Prašė priteisti iš kaltų asmenų 5757 Lt turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinė žalos.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad M. D. buvo jos draugas, su kuriuo ji gyveno apie 1,5 metų. 2010 m. birželio 26 d., apie 15 val. ji su M. D. išsiskyrė prie prekybos centro „Ž.“. Jis su draugu T. K. žadėjo eiti pas draugą. 2010-09-27 apie 00.05 val. ji paskambino M. D. į jo telefoną ir su juo pakalbėjo. Ji paklausė ar atvažiuoti jo pasiimti, tačiau M. liepė nevažiuoti, nes dar turėjo važiuos pas A. į bendrabutį pažiūrėti ar jis grįžęs ir kad pas jį dar turi būti S. V.. Po to, apie 1.30 val. ji M. parašė sms, kad grįžtų. Jis atrašė: „tuoj“. Po to ji užmigo ir prabudusi apie 04.30 val. pamatė savo telefone praleistą skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone buvo užfiksuotas skambučio laikas 02.38 val. Tada ji skambino į M. numerį, rodė kvietimą, tačiau niekas nekėlė. Ryte ji išvažiavo į kaimą ir daugiau M. neskambino. Apie 10.30 val. jai paskambino A. K. ir paklausė, ar M. grįžo namo. Jai atsakė, kad negrįžo. A. pasakė, kad bus kažkas atsitikę, nes T. K. grįžo apie 03.30 val. sumuštas ir be bato. Ji skambino į ligoninę, tačiau jai pasakė, kad toks M. pristatytas į ligoninę nebuvo.

Liudytoja A. K. parodė, kad jai po įvykio T. K. pasakojo, jog bute, kuriame jie gėrė 2010-06-27 naktį, pradžioje kilo konfliktas tarp T. ir A.. T. jį sumušė, po to A. kažką išsikvietė. T. dar juos išskyrė, ramino. T. sakė, kad jau ruošėsi išeiti iš buto, tačiau netrukus išgirdo triukšmą koridoriuje. Atidarė duris ir kažkas jam trenkė. Toliau nieko neatsimena. Buvo nuvažiavusi pas K. į namus ieškoti L., tačiau durų niekas neatidarė. Prie durų mėtėsi kruvini kilimėliai, prie namo ant šaligatvio taip pat matėsi kraujo.

L. T. K. parodė, kad 2010 m. birželio mėn. 26 d. nuo ryto su T. L. ir M. D. buvo pas S. L., kur vartojo alkoholį. Buvo atvažiavęs A. K., tačiau kiek pabuvęs išvažiavo. Taip buvo beveik iki nakties ir tada trise, t. y. jis, T. L. ir M. D. nuvažiavo pas A. K. į namus. Prieš tai jam skambino, tačiau A. K. nekėlė telefono ragelio. Kadangi jis nuo 22 val. turėdavo būti namuose, todėl buvo tikri, kad jį namuose ras. Atvažiavę prie laiptinės pamatė S. V.. Jis jų paklausė, ar jie eina pas A.. Jiems atsakius, kad eina pas A., jis kartu su jais nuėjo pas A. K. į namus. Namuose buvo vienas A. K., kuris miegojo. Jį pažadino ir pradėjo gerti degtinę, kurios turėjo A. K., o jie buvo atsivežę alaus. Gėrė penkiese, t. y. A. K., S. V., jis ir T. L. su M. D.. Visi jau buvo pakankamai išgėrę. Kiek buvo tiksliai valandų pasakyti negali, jis išėjo į koridorių parūkyti. Parūkęs grįžo į kambarį ir pamatė, kad A. K. ir T. L. susikibę, matėsi, kad A. K. prakirsta lūpa. Jis įlindo tarp jų ir juos išskyrė, bandė taikyti. Kodėl tarp jų įvyko konfliktas pasakyti negali. Girdėjo, kad jie kažką kalbėjo dėl pavardės. S. V. ir M. D. tuo metu sėdėjo ir į konfliktą nesikišo. Jis juos pasodino, pats atsisėdo per vidurį. Jie dar kažką burbuliavo, tačiau daugiau nebesimušė. Toliau gėrė degtinę. Po kiek laiko į koridorių parūkyti išėjo S. V., T. L. ir M. D., o jis su A. K. liko kambaryje. Sėdėdamas kambaryje jis išgirdo bildesį ir pagalvojo, kad vėl mušasi, todėl nuėjo pažiūrėti. Jam tik atidarius duris ir iškišus galvą, gavo smūgį ranka į galvą, tačiau jam nepataikė, nes praslydo. Kas jam sudavė tiksliai nežino, tačiau įsivaizduoja, kad suduoti galėjo S. V.. Tada jis pasilenkė, kad daugiau negautų smūgių ir pradėjo bėgti iš buto link lauko durų. Bėgdamas koridoriumi jis gavo smūgį į galvą, tačiau nei kas jam sudavė, nei kuo, nei kelis smūgius jis neatsimena, nes buvo praradęs sąmonę. Bėgdamas koridoriumi nei T. L., nei M. D. nematė. Kai atgavo sąmonę buvo lauke jau šviesu, buvo tylu, jokio triukšmo nebuvo girdėti. Pajuto, kad yra tik su vienu batu, tačiau kur buvo antrasis jo batas, nežino. Atsikėlė ir ėjo namo. Einant jam buvo bloga, mano, kad vėl galėjo būti praradęs sąmonę. Namuose T. L. nerado, todėl atsikėlęs jis paskambino A. K.. A. K. iš pradžių neatsiliepė, tačiau po kiek laiko jam prisiskambinus paklausė, kur yra T. L. ir M. D., ir kas ten vakar vyko. A. K. atsakė, kad nieko tokio neįvyko, kad pasimušė ir tiek, kad jie išėjo į namus. Kadangi jam buvo neramu, todėl pradėjo skambinti visiems ir ieškoti T. L.. Visi atsakė, kad T. nematė, kad jo pas juos nebuvo. Tada jis dar kartą paskambino A. K. ir paklausė kur gali būti T. L. ir M. D.. A. K. jam atsakė, kad jis nieko nežino, kad gali kažko pasiklausti ir pažadėjo jam paskambinti arba pas jį atvažiuoti. Tačiau daugiau jam nepaskambino, jo telefonas buvo išjungtas. Šis pokalbis buvo ne telefonu, o jie buvo susitikę prie kavinės „Č.“, kur A. K. buvo atvažiavęs. Jis buvo su automobiliu „Peugeot“ numerių nežino, tačiau jo vairas buvo kitoje pusėje. Tuo automobiliu jis važinėjo ir seniau. Daugiau nuo to karto jis A. K. nematė, su juo nekalbėjo. Kad T. L. ir M. D. rasti nužudyti jis sužinojo iš policijos pareigūnų.

Liudytoja D. R. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name, 5 aukšte ir yra namo pirmininkė. 2010-06-26 d. vakare ji nuėjo miegoti, triukšmo negirdėjo. Naktį, apie 02.20 val. ji prabudo nuo didelio triukšmo. Kaip suprato iš triukšmo, tai buvo muštynės, girdėjosi didelis daužymasis, lyg kas verstų sekciją, po to girdėjosi stiprūs smūgiai į sieną, girdėjosi vyriški balsai, kurie šūkavo, rėkavo, girdėjosi daug vyrų balsų, ne mažiau keturių, po to triukšmas persimetė į laiptinę. Triukšmas tęsėsi maždaug iki valandos laiko. Nutilus triukšmui ji išgirdo, kaip kieme atvažiavo automobilis ir pasignalizavo. Pažiūrėjusi pro langą matė kieme prie durų privažiavusį vidutinės klasės, mėlynos spalvos automobilį. Pro langą matė, kad prie laiptinės stovi 21 buto šeimininkas, kuris yra truputį praplikęs, jis rankose laikė po vieną polietileninį maišelį, kaip iš prekybos centrų skirtus pirkiniams. Tie maišeliai buvo išsipūtę, lyg pridėta rūbų. Tada iš automobilio kairės pusės galinių durelių išlipo kažkoks vaikinas, maždaug 20 metų amžiaus. Jis persėdo į priekinę kairės pusės sėdynę, nes kaip ji suprato, toje pusėje buvo vairas. Kai tas vaikinas persėdo, prie automobilio priėjo 21 buto šeimininkas, kuris padavė tuos maišelius automobilyje sėdėjusiam asmeniui, tam, kuris persėdo. Kai padavė tuos maišelius, automobilis išvažiavo iš kiemo. Netrukus tas automobilis vėl grįžo. Jam atvažiavus kieme prie laiptinės vėl stovėjo 21 buto šeimininkas, kuris laikė rankose prieš save kažkokį maišelį. Tą maišelį jis vėl padavė automobilio priekyje, kairėje sėdinčiam asmeniui, automobilis vėl išvažiavo. Po to automobilis išvažiavo, vėl grįžo ir taip apie 5 kartus. Viskas nurimo apie 04.30 val. Ryte, apie 9.30 val. ji atsikėlusi nešė šiukšles ir eidama prie pašto dėžutės, tarp pirmo ir antro aukštų, laiptinėje pamatė gulintį durų kilimėlį žalios spalvos, jis buvo aptaškytas krauju. Pirmame aukšte prie išėjimo durų pamatė gulintį sportinį batelį, jame buvo įdėtas raktų ryšulys. Batą su raktais ji paėmė. Ant laiptų pastebėjo pritaškytą kraujo. Antro aukšto koridoriaus patalpose pamatė taip pat pritaškytą kraujo, matėsi raudonos spalvos brūkšnys, lyg nubraukta. Pažiūrėjusi į tą koridorių, kur yra 21 butas, pamatė išspardytus kaimynų kilimėlius, tačiau kraujo nesimatė. Dėl rastų raktų ir bato ji parašė skelbimą ir pakabino skelbimų lentoje, pirmame aukšte. Po to jai skambino vyriškis ir atvažiavo pasiimti rastų raktų bei bato.

Liudytoja E. A. parodė, kad birželio 26 naktį į birželio 27 d. ji miegojo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jos butas yra namo pirmame aukšte. Apie 2-3 valandą nakties, ją pažadino keisti garsai. Ji girdėjo, bute esančiame virš jos buto, bildesius, šnekas. Kalbėti galėjo vyrai, nes balsai buvo vyriški. Jai pasigirdo, lyg kažkas sakytų „Ką aš jums...“ Tada balsai nurimo, ir po kelių minučių išgirdo stiprų garsą, bildėjimą, smūgį, palygintų šį garsą, kaip kažkokio nemažo baldo smūgį į sieną. Po to girdėjosi tylesni bildėjimai. Tai truko neilgai, keletą minučių. Kai bildesiai pritilo, ji suprato, kad garsai jau galėtų sklisti iš antro aukšto koridoriaus, o vėliau, po kelių minučių ir iš laiptinės. Garsai, kuriuos girdėjo laiptinėje, buvo labai stiprūs, tokie trenksmai, lyg laiptais kas nors ridentų sunkius daiktus. Kol sklido šie garsai, ji išgirdo iš namo laiptinės išėjusius bent jau du vyriškius, kurie buvo kieme, prie laiptinės durų ir jos langų stovėjusio automobilio. Ji matė, kad po jos buto langais, šalia įėjimo į laiptinę, ant šaligatvio stovi mėlynos spalvos automobilis, kurio vairas buvo dešinėje pusėje. Valstybinio numerio ji neatsimena, tik žino, kad jis ne toks kaip kitų kieme stovinčių automobilių. Buvo mačiusi ankščiau juo važinėjant kaimyną, kuris gyvena virš jos, 21 bute. Tada išgirdo, kaip kažkas užvedė šio automobilio variklį, po to variklis buvo užgesintas. Tada girdėjo vieno žmogaus žingsnius, kuris nuo automobilio įėjo į laiptinę. Po to vėl išgirdo žingsnius iš laiptinės link automobilio. Tada girdėjo keletą kartų uždaromas ir atidaromas automobilio dureles. Tada girdėjo balsus. Buvo pasakyta: “Vežk mane...“. Tada išgirdo išeinantį iš laiptinės dar vieną žmogų, kuris kažką sušuko ir nuėjo link N. gatvės pusės. Tada prie automobilio išgirdo sakant: “Gal jam į ligoninę...“. Tada vėl pasigirdo uždaromų automobilio durelių garsai ir automobilis išvažiavo iš kiemo link tako, jungiančio (duomenys neskelbtini) gatves.

L. Ž. K. parodė, kad 2010 m. birželio 27 d. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas mamą R. K.. Po kurio laiko atvažiavo brolis A. K., kurį atvežė vaikinas, apie 20-26 m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio. A. buvo pagiringas ir pasakė, kad pas jį bute įvyko muštynės.

L. M. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Užsiima keleivių pervežimu Lietuva Anglija. L. A. mieste paėmė pavežti žmogų. To žmogaus atpažinti dabar negalėtų. Kai jį apklausė, tą žmogų tiksliai atpažino. Patikrino to žmogaus dokumentus. Jis sakė, kad vyko kita mašina, susipyko su draugais ir išlipo. Jam paskambino į telefoną ir už tą žmogų sumokėjo nepažįstamas žmogus Panevėžyje, sumokėjo kaip nuo Panevėžio iki Londono 300 Lt. Dabar atpažinti to žmogaus negalėtų.

Liudytojas A. N. parodė, kad kaltinamąjį E. S. pažįsta, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Laikraštyje skaitė, kuo yra kaltinamas E. S.. Ten buvo nufotografuoti du žmonės, vienas E. S., kito nepažįsta. Tą naktį pas E. S. nei rankos, nei kojos nebuvo sugipsuotos.

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini). Išgirdęs balsus pažiūrėjo pro langą ir pamatė kieme vaikštančius vaikinus. Tvirtina visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tų asmenų daugiau nematė. Tada negirdėjo, kad kas šauktųsi pagalbos.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 033 parodė, kad 2010-06-27d. anksti ryte apie 5 valandą, gal truputį prieš 5 valandą, išgirdo, kaip į N. gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemą atvažiavo automobilis. Pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo rytinės pusės esančios laiptinės stovi automobilis tamsiai mėlynas, valstybinis numeris užsienietiškas, o vairas dešinėje pusėje, markė buvo “PEUGEOT”, keturių durų. Prie jo buvo jaunas vaikinukas, apie 20 metų, gal virš 20 metų, jis šviesaus gymio, šviesiais plaukais, tačiau nėra visiškai blondinas, smulkaus kūno sudėjimo, jo veido gerai nematė, todėl nepažintų. Jis uždarė automobilio bagažinės dangtį ir atsisėdo į automobilį, už vairo, ar dar kas sėdėjo automobilyje nematė. Jis dėvėjo šviesios spalvos šortus ir šviesios spalvos marškinėlius, trumpomis rankovėmis. Prie automobilio matė stovinčius du vaikinus - vienas iš (duomenys neskelbtini) namo, jis gyveno antrame aukšte, vardu A., kito nepažįsta, bruožų nepamena. Prie namo gulėjo du vaikinai. A. ir kitas su juo buvęs asmuo pakėlė nuo žemės vieną gulėjusį vaikiną, jį pasodino ant automobilio galinės sėdynės ir automobilis labai greitai išvažiavo. A. liko prie gulinčio vaikino. Gal po 20 minučių automobilis grįžo. Tuomet tie patys vaikinai į automobilį pasodino antrajį gulėjusį vaikiną ir visi išvažiavo iš aikštelės.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr.099 parodė, kad 2010-06-27d. anksti ryte maždaug apie 5 valandą ryto, gal truputį prieš 5 valandą kelios minutės, pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie rytinės namo pusės stovintį tamsiai mėlynos spalvos automobilį, keturių durų, modelio nepamena, valstybinių numerių nematė, kurioje pusėje vairas nematė. Automobilis stovėjo priekiu į pietų pusę. Ant automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje gulėjo kažkoks asmuo, kas toks konkrečiai nematė. Matė, kad prie namo liko gulėti dar vienas jaunuolis, gulėjo ir nejudėjo, tik gargaliavo. Šalia jo stovėjo vaikinas, kaip suprato, saugojo gulintįjį. Maždaug po pusvalandžio tas pats automobilis grįžo, du vaikinai į automobilį nunešė ir paguldė ant galinės sėdynės prieš tai ant žemės gulėjusį vaikiną ir automobilis išvažiavo.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumasNr.05 parodė, kad 2011 metais jis kalbėjosi su E. S.. Jis jam pasakojo apie nužudymo aplinkybes, apie nužudymą, kurio padarymu jis yra įtariamas. E. jam pasakojo, kad praeitais metais, atrodo birželio mėnesį, jis buvo pas kažkokį draugelį Panevėžyje, gėrė. Jam paskambino kažkoks K. ir pasakė, kad yra kažkoks reikalas, jis geria ir reikia jo pagalbos. E. pasakė, kad neturi su kuo atvažiuoti. K. pasakė, kad atsiųs mašiną ir jis sutiko. Jį pas K. atvežė kitas asmuo. Pas K. namuose buvo K., V., jis ir dar vienas. Jie keturiese sumušė bute buvusius dar du asmenis. Juos išnešė į lauką, ten paliko, o patys išvažiavo. Paskui pagalvojo, kad jų palikti negalima. Grįžo ir po vieną nuvežė į miškelį prie V. namų. Vi. jam liepė iškasti miškelyje duobę. Jis iškasė duobę, bet užkasti duobėje tų dviejų asmenų negalėjo, nes kai V. daužė kastuvu jiems per galvas, jam pasidarė bloga. Užkasė kiti. Vienas iš tų dviejų užkasamas atrodė dar gyvas, nes kvėpavo. Po įvykio automobilį, kuriuo vežė vaikinus jie sudegino.

Iš įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, nesaugomoje automobilių aikštelėje, stovi mėlynos spalvos automobilis, kuris visas yra sudegęs, stiklų nėra. Jis yra mėlynos spalvos, matyti airiški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilio vairas dešinėje pusėje. ( 1 t. b. l. 55-56)

Iš specialisto išvados Nr. 11-2398 (10) matyti, kad ant tirti pateiktos apdegusio plastiko butelio liekanos yra naftos produkto-benzino- pėdsakų. Benzinas yra ypač degus skystis. (1 t. b. l. 61-62)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „L. B.“ pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu. ( 2 t. b. l. 5-6)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas ir jame esantis įrašas, kuris prasideda 2010-08-27 d. 15:57:54 ir baigiasi 2010-08-27 d. 16:00:07. 15:58:04 vaizdo kamerose matyti, kaip į degalinės teritoriją atvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini) įžiūrimas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atitinka automobilio, sudeginto (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, valstybinį numerį. Automobilis sustoja prie kuro užpylimo kolonėlės, iš automobilio, per priekines dešinės pusės dureles išlipa A. P., kuris prieina prie automobilio ir pradeda pilti kurą. Pro automobilio priekines kairės pusės dureles išlipa A. K., kuris nueina į degalinės patalpas, susimoka kasoje pinigus, išeina iš degalinės patalpų, sėdasi į automobilį ir išvažiuoja. ( 2 t. b. l. 7-13)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT prie LR TM Panevėžio skyriaus teismo medicinos skyrius pateikė M. D. ir T. L. rūbus, muštinę žaizdą iš kaktos srities. ( 2t. b. l. 14-15)

Iš specialisto išvados Nr. MK29/11 (01) matyti, kad T. L. žaizda yra muštinė, padaryta ribotu, pailgos formos paviršiumi. Konkrečios traumavusio paviršiaus formos ir dydžio įvertinti negalima, nes oda paveikta puvimo, nubrozdinimas neturi aiškių ribų. ( 2 t. b. l. 144-148)

Iš specialisto išvados Nr. M 308/10(05) matyti, kad M. D. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairiame smilkinyje, kairės akies apatiniame voke, kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir juosmens dešinėje pusėje, kraujosruvomis kairio smilkinio ir kairio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais bei kairiojo pusrutulio smilkininės skilties medžiagoje, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu.

M. D. lavone nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairės akies apatiniame voke, kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir juosmens dešinėje pusėje, kraujosruvos kairio smilkinio ir kairio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais bei kairiojo pusrutulio smilkininės skilties medžiagoje. Sužalojimai padaryti prieš mirtį, kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai M. D. galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais bei spardant. Sužalojimai M. D. padaryti ne mažiau šešių smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. M. D. po žemėmis buvo užkastas gyvas, nes stambiųjų bronchų spindžiuose rasta žemių gabalėlių. M. D. lavono kraujyje rasta 0,78 promilės, šlapime 1,71 promilės etilo alkoholio. ( 3 t. b. l. 4-5)

Iš specialisto išvados Nr. M 308a/10/11(05) matyti, kad M. D. mirtį lėmė kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų abiejų pusrutulių dangalais bei kairiojo pusrutulio smilkininės skilties medžiagoje.Po padarytų sužalojimų M. D. neteko sąmonės ir dar galėjo būti gyvas. M. D. užkasimas po žemėmis buvo papildoma priežastis jo mirčiai nuo padarytų galvos sužalojimų. ( 3 t. b. l. 8)

Iš specialisto išvados Nr. M 309/10(05) matyti, kad T. L. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje ir kairiame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame žaste ir šlaunyse, kraujosruvomis kairio momens ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais ir kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. T. L. lavone nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje ir kairiame momenyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste ir šlaunyse, kraujosruvos kairio momens ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais ir kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje. Sužalojimai T. L. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai T. L. galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spardant ar kastetu. Sužalojimai T. L. padaryti ne mažiau devynių smūgių pasekoje. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste T. L. galėjo gautis jam ginantis nuo smūgių.T. L. lavono kraujyje rasta 0,62 promilės, šlapime – 1,42 promilės etilo alkoholio. ( 3 t. b. l. 36-37)

Iš specialisto išvados Nr. M 309a/10/11(05) matyti, kad T. L. mirtį lėmė kraujo išsiliejimai po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalais bei kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje. Po padarytų galvos sužalojimų T. L. neteko sąmonės ir galėjo būti gyvas keletą - keliolika minučių. ( 3 t. b. l. 40)

Iš specialisto išvados Nr. 140-(6079)-IS1-1450 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padarytos 2010-06-29 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su M. D. genotipu. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2010-06-29 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su T. L. genotipu. Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas rastas ant tampono su nuoplova (mėg. Nr. 5) ir kilimėlio, paimtų 2010-06-29 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nes ant tampono mėn. Nr. 5 ir kilimėlio mėg. Nr. 30 rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų žmonių biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą. Ant tampono mėn. Nr. 5 ir kilimėlio mėg. Nr. 30 rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. L. genotipu. Ant tirti pateikto kasteto (mėg. Nr. 27) rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą. Ant kasteto mėg. Nr. 27 rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. P. genotipu. Ant tampono su nuoplova mėg. Nr. 8 ir kilimėlio mėg. Nr. 29 rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. K. genotipu. (3 t. b. l. 44- 54)

Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8 p., sankcionuota Panevėžio apygardos teismo nutartimi, buvo atlikti operatyviniai veiksmai A. K. atžvilgiu. Buvo užfiksuoti pokalbiai tarp A. K. ir A. P., A. K. ir S. V.. Iš įrašo Nr. 10845 matyti, kad A. K. prašo S. V., kad šis atvažiuotų pas A. K. į namus. Iš įrašo Nr. 10853 matyti, kad A. K. prašo S. V., kad šis atvažiuotų pas A. K. į namus. Iš įrašo Nr. 10857 matyti, kad A. K. vėl S. V. teiraujasi, kada šis atvyks pas A. K. į namus bei sako, kad jie eis į klubą. S. V. į klubą nesutinka eiti, sako, kad atvažiuos tik į namus. Iš įrašo Nr. 10893 2010-06-27 02:48. matyti, kad A. K. skambina E. S., kurio prašo atvažiuoti pas jį į namus, nes A. K. yra primušę. E. S. atsako, kad jis neturi kaip atvažiuoti, o šiuo metu jis yra Tulpių gatvėje prie parduotuvės „Norfa“, kur seniau buvo parduotuvė „Riešutas“. E. S. pažada atvažiuoti, jeigu kas nors jį paims. A. K. jam pasako, kad pas E. S. atvažiuos ir jį paims A. K. „vaikai“ (pavaldiniai) su „Peugeot“ markės automobiliu. Iš įrašo Nr. 10895 2010-06-27 02:55. matyti, kad A. P. A. K. pasako, kad jie jau laukia sutartoje vietoje E. S.. Iš įrašo Nr. 10896 2010-06-27 02:55. matyti, kad A. K. paskambina E. S., kad jo jau laukia. E. S. pasako, kad jau eina ir tuoj bus. Iš įrašo Nr. 10900 2010-06-27 03:50 matyti, kad A. K. skambina S. V. ir klausia, kur jie yra. S. V. atsako, kad jie jau įsuka į kiemą. Iš įrašo Nr. 10901 2010-06-27 04:24 matyti, kad A. K. liepia A. P. pažiūrėti, ar sumušti M. D. ir T. L. dar guli kieme prie A. K. namo. Iš įrašo Nr. 10903 2010-06-27 04:32. A. P. nuvažiavęs prie A. K. namo paskambina A. K. ir pasako, kad „jie miega“. A. K. pasitikrina: „Kur? Ant kiemo?“ A. P. patikina, kad ten pat. Iš įrašų Nr. 10904, 10905, 10906, 10907 2010-06-27 04:33 matyti, kad A. K. liepia A. P. važiuoti paimti A. K., S. V. ir E. S.. Iš įrašo Nr. 10908 2010-06-27 05:05. matyti, kad A. K. klausia A. P., kur jie yra, kur A. P. važiuoja. A. P. atsako, kad su „jais“. Iš įrašo Nr. 10909 2010-06-27 05:07 matyti, kad A. K. skambina A. P., bet atsiliepia S. V.. S. V. pasakė, kad tingi kalbėti ir jie yra prie jo namų, netoli jo namų. Iš įrašo Nr. 10920 2010-06-27 05:29 matyti, kad A. K. skambina E. S.. E. S. yra stipriai uždusęs – sunkiai kalba. Girdėti, kad E. S. yra fizinio krūvio stadijoje. A. K. ir E. S. prajuokino frazė „gyvuoju, gyvuoji“. Iš įrašų Nr. 10922, 10923, 10924 2010-06-27 05:36 val., 05:46 val. matyti, kad A. K. vis skambina A. P., bet atsiliepia S. V.. A. K. prašo greičiau atvažiuoti. Telefono aparatą iš S. V. perima A. P. ir patikina, kad greitai atvažiuos. S. V. liepia A. K. eiti namo ir nebūti kieme. Iš įrašo Nr. 10927 2010-06-27 05:47 val. matyti, kad A. K. kalba su mergina. Mergina sako, kad jį matė kieme. A. K. jai pradėjo sakyti, kad jį sumušė, dėl ko jam ligoninėje siuvo lūpą, be to jam yra sulaužyta nosis. Mergina pasakė, kad ji A. K. pamatė, kai ji važiavo į darbą. Jos žodžiai „Aš važiuoju...važiavau į darbą, žiūriu – stovi gražuolis, nu“ A. K. keikdamasis pasakė, kad „va guli vienas lavonas“ ir nusijuokė. Iš įrašo Nr. 10980 2010-06-27 13:33 val. matyti, kad A. K. paskambino A. P. ir paklausė „O tuos ten ir paliko vakar?“. A. P. atsakė, kad nesupranta apie ką A. K. kalba. Iš įrašų Nr. 11005, 11007 2010-06-27 matyti, kad A. K. kalba su T. K.. T. K. pasakė, kad jis neranda savo draugų – T. L. ir M. D.. A. K. apsimeta, kad jis nežino, kur T. K. draugai. Iš įrašo Nr. 11021 2010-06-27 14:49 val. matyti, kad A. K. kalbasi su S. V.. S. V. prašo A. K. atvažiuoti pas jį. A. K. sutinka atvažiuoti. ( 3 t. b. l. 55-57, 58-79)

Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8 p., sankcionuota Panevėžio apygardos teismo nutartimi, buvo atlikti operatyviniai veiksmai S. V. atžvilgiu. Buvo užfiksuoti pokalbiai tarp S. V. ir A. K. bei S. V. ir A. P.. Iš įrašo Nr. 518 matyti, kad S. V. prašo A. P., kad šis jį nuvežtų pas A. K.. Iš įrašo Nr. 528 matyti, kad S. V., būdamas A. K. namuose, prašo A. P., kad šis nuvažiuotų į parduotuvę ir nupirktų degtinės bei kaktusų sulčių. Iš įrašo Nr. 545 matyti, kad A. P. skambina S. V. ir sako, kad šis išeitų iš A. K. namų. S. V. prašo A. P. palaukti. ( 3 t. b. l. 80, 81-82)

Iš tarnybinio pranešimo ir priedų matyti, kad analizuojant judriojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. S. išklotines buvo nustatyta, kad: 2010-06-27 02:47 val. E. S. numeris minėtu laiku prisijungė prie bazinės stoties PAN01C, 02.55 val. – PAN01C, 03:02 val. – PAN02B, 03:26 val. – PAN01A, 03:38 val. PAN01A, 05:09 val. – PAN03A, 05:10 val. – PAN03A, 05:29 – PAN13A, 05:39 val. – PAN10A, nuo 05:47 val. iki 06:13 val. – PAN03A, 08:27 val. – PAN11A.

Judriojo ryšio telefonų numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. K. išklotines buvo nustatyta, kad: nuo 2010-06-26 22:09 val. iki 2010-06-27 02:55 val. A. K. numeris minėtu laiku prisijungė prie bazinės stoties PAN06C, 2010-06-27 03:50 – prie PAN01A, 04:24 – prie PAN01C, 04:32 val. prie PAN11A, 04:33 – prie PAN11B, 04:39 – prie PAN11A, 04:47 val. prie PAN05C, nuo 05:05 val. iki 05:47 val. prie PAN06C, 06:09 val. – prie PALIUNC.

Judriojo ryšio telefonų numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. V. išklotines buvo nustatyta, kad: nuo 2010-06-27 00:14 val. iki 2010-06-27 03:47 val. S. V. numeris minėtu laiku prisijungė prie bazinės stoties 405C, 03:50 val. – prie 419B.

Judriojo ryšio telefonų numerio (duomenys neskelbtini) (BITĖ), kuriuo naudojasi A. P. išklotines buvo nustatyta, kad: A. P. numeris 2010-06-26 23:51 val. prisijungė prie bazinės stoties PINIAVA, 2010-06-27 00:08 val. – prie PAN06C, 00:14 – prie PAN05A, 00:34 – prie PAN06B, 01:12 val. – prie PAN05A, 01:42 val. – prie PAN03B, 02:37 val. – prie PAN07C, 02:45 – prie PAN06C, 02:54 val. – prie PAN15B, 03:35 val. – prie PAN01A, 03:42 val. – prie PAN15B, 04:24 val. – prie PAN01C, 04:32 val. – prie PAN05C, nuo 04:39 val. iki 04:47 val. – prie PAN11A, 05:05 val. – prie PAN05A, 05:08 val. – prie PAN03B, 05:14 val. – prie PAN13A, 05:36 val. – prie PAN03A, 05:38 val. – prie PALIUNC, 05:46 val. – prie PAN12C, 06:14 – prie PALIUNC, 06:43 val. – prie PAN13A, 08:10 val. – prie PAN13A, 08:17 val. – prie PAN10C, 10:43 val. – prie PAN07C. ( 3 t. b. l. 108-109, 113,115)

Iš tarnybinio pranešimo ir priedų matyti, kad atliekant M. D. judriojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) analizę matyti, kad jam 2010-06-27 01:26 val. skambino iš judriojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. K.. Tuo metu judriojo ryšio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. D., jungėsi prie bokšto PAN06C.

2010-06-27 02:53 M. D. skambino į judriojo ryšio abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini). Po to nei įeinančio nei išeinančio sujungimo su judriojo ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nebuvo. ( 3 t. b. l. 148,149-150)

Iš Viešosios įstaigos „Panevėžio ligoninė“ pateiktos informacijos matyti, kad A. K. 2010-06-27 kreipėsi į ligoninės Priėmimo skyrių. Diagnozė: mušta viršutinės lūpos žaizda. Girtumas. ( 4 t. b. l. 93)

Iš specialisto išvados Nr. G 764/10 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje A. K. padaryta buko daikto poveikyje, galimai nurodytu laiku, t.y. 2010-06-27 d. Sužalojimai A. K. padaryti ne mažiau keturių smūgių pasekoje, tai nurodo jų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai A. K. galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais. A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (7 t. b. l. 168)

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. P. parodė vietas, kur paėmė E,., vietą, kur A. K. koridoriuje rūkė su jaunuoliu tamsiais plaukais, vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, kur S. ir E. išvedę iš laiptinės paguldė sumuštus vaikinus, bei vietą, kur miške iš mašinos buvo išvilkti abu sumušti vaikinai. ( 7 t. b. l. 7-11,12-26)

Parodymų patikrinimo vietoje matu A. K. parodė vietas koridoriuje, (duomenys neskelbtini) namo, kur gulėjo vaikinai, kur stovėjo S. V., E. S.. Lauke, ant žalios vejos parodė vietą, kur gulėjo abu T. L. ir M. D., bei parodė kelią, kuriuo važiavo į mišką. ( 7 t. b. l. 93-96)

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. S. parodė vietą, kur prasidėjo muštynės, vietas koridoriuje, kur stovėjo A. K., S. V. ir kiti vaikinai, vietą, kur vaikinui gulint ant grindų S. V. jam sudavė smūgius rankomis į galvą, vietą, kur gulėjo be sąmonės antrasis vaikinas, o A. K. jam sudavė rankomis į galvą 2-3 smūgius. Taip pat vietą ant žalios vejos, kur buvo ištempti ir paguldyti vaikinai bei parodė vietą miške, kur iškasė duobę, prie kurios buvo atvilkti abu jaunuoliai. ( 8 t. b. l. 83-87)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, laiptinė ir 21 butas. Apžiūrint namo kiemą, automobilių stovėjimo aikštelę, ant šaligatvio, šalia augančios žolės ploto, 2,35 metro nuo rytinės namo sienos ir 11,5 metro nuo šiaurės rytinio kampo matoma apie 50 cm. skersmens rusvos spalvos, netaisyklingos formos dėmė, panaši į sudžiuvusį kraują. 9,5 metro nuo šiaurės rytinio namo kampo ir 1,63 metro nuo rytinės namo sienos 15 cm. skersmens rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. 8,7 metro nuo šiaurės rytinio namo kampo ir 2,05 metro nuo rytinės sienos matoma netaisyklingo ovalo formos rusvos spalvos biologinės kilmės dėmė, panaši į kraują. Namo antrojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, panaudojus specialią, kelių komponentų cheminę medžiagą „Luminol“ ir papurškus skysčio ant grindų, pradėjo švytėti šviesiai mėlynos spalvos dėmė, kuri parodo, kad ant grindų paviršiaus yra kraujo pėdsakų. Vestibiulio koridoriaus apžiūros metu, panaudojant specialiąsias apšvietimo priemones, ant grindų, 1,05 metro nuo rytinės sienos ir 3,85 metro nuo pietinės sienos aptinkama rusvos spalvos biologinės kilmės, apie 10-15 cm. ilgio pėdsakas. Bendrojo naudojimo koridoriaus grindų danga - linoleumas. Pėdsakų paieškos metu buvo rasta: 8-53 metro nuo pietinės sienos ir 1,01 metro nuo rytinės sienos rusvos spalvos, biologinės kilmės žymė, panaši į kraują. 9,37 metro nuo pietinės sienos ir 32 cm. nuo rytinės sienos, prie telefono linijų skirstytuvo aptiktas rusvos spalvos biologinės kilmės, panašus į kraują pėdsakas. 8,34 nuo pietinės sienos ir 15 cm. nuo rytinės sienos aptinkamas rusvos spalvos biologinės kilmės, panašus į kraują, pėdsakas. Prie buto Nr. 21 durų yra padėtas žalsvos spalvos kilimėlis, ant kurio matomos kelios rusvos spalvos, biologinės kilmės dėmės, panašios į kraują. Buto kambaryje, panaudojus specialią kelių komponentų cheminę medžiagą „Luminol“, ant grindų matyti mėlynos spalvos dėmės, kurios parodo, kad ant grindų paviršiaus yra kraujo pėdsakų. Apžiūrint dušo kabiną, ant kairiųjų durelių rėmo krašto, 1,25 metro aukštyje yra matomas rusvos spalvos, apie 10-11 cm. biologinės kilmės pėdsakas. ( 1 t. b. l. 22-34)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Panevėžio raj., Karsakiškio sen., (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkės miško masyvas. Pasukus į išvažinėtą, žolėtą miško keliuką, 21 metras nuo keliukų sankirtoje esančio ąžuolo, dešinėje kelio pusėje, ties krūmais, stebimas išmintos žolės, apie 2 kv. dydžio plotas. Žolė „išgulėta“, nuo jos į šiaurę yra matomi silpni vilkimo pėdsakai, kurie stebimi apie 3-4 metrus. Einant toliau išmindžiotu takeliu, už 5-6 metrų pastebimas šviežiai iškastas griovys. Griovio ilgis 1,57 metro, plotis iki 83 cm. Griovio vakarinėje pusėje auga šermukšnio medis, ant kurio kamieno matomas rusvos spalvos, biologinės kilmės, pėdsakas, kurio skersmuo yra iki 12 cm. Atliekant pėdsakų paieškos darbus, iškasant dalį grunto iš aptiktos duobės, duobėje aptiktas vienas juodos spalvos, dešinės kojos sportinis batas „NIKE“, stipriai aplipęs gruntu. Einant toliau išvažinėtu ir apaugusiu žolėmis keliuku į šiaurę, pastebimas šviežiai kastos žemės plotas. Iškasinėtos žemės plotas yra 2x2,5 metro dydžio. Kasinėjant žemės plotą, apie 40 cm. gylyje yra aptinkami du vyriškos lyties lavonai. Lavonai guli iškastoje duobėje, sumesti vienas ant kito. Duobės ilgis 2,25 metro, plotis iki 85 cm. Pirmasis vyriškos lyties lavonas yra aprengtas juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, ant kojų vyriškos kojinės, viršutinė kūno dalis yra nuoga. Matomos sumušimo žymės veide. Antrasis vyriškos lyties lavonas guli su iki kulnų numautomis sportinėmis kelnėmis ir apatinėmis kelnaitėmis. Ant viršutinės kūno dalies yra aprengta ir dalinai nutempta į viršų tamsios spalvos sportinio kostiumo viršutinė dalis. Lavono veide matosi sumušimo žymės. ( 1 t. b. l. 36-45)

Iš lavono parodymo atpažinti protokolo matyti, kad L. K. atpažino M. D.. (4 t. b. l. 156-157,158)

Iš lavono parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. K. atpažino T. L. kūną (4 t. b. l. 193-194,195).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas T. K. atpažino S. V. kaip asmenį, kuris 2010-06-27 naktį, apie 0.30 val. buvo kartu su A. K. jo bute, kur jis buvo užpultas ir sumuštas, o T. L. ir M. D. dingo be žinios iš R. K. buto. (5 t. b. l. 24-25)

Iš specialisto išvados Nr. G 780/10(05) matyti, kad poodinė kraujosruva už dešinės ausies kaušelio, kaklo dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimas juosmenyje T. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai 2010-06-27. Sužalojimai T. K. galėjo būti padaryti ne mažiau trijų smūgių pasekoje, suduodant smūgius kumščiais ar spardant. T. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (5 t. b. l. 31)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas Nr. 033 atpažino A. K., kuris 2010-06-27 apie 5 val. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje, prie dviejų jaunuolių gulinčių ant žemės kruvinais veidais. Po to paėmė su kitu šalia buvusiu vaikinu vieną jaunuolį kruvinu veidu ilgesniais plaukais ir nutempė jį į mėlynos spalvos automobilį “Peugeot”, kur įkėlė ant galinės sėdynės. Jis liko stovėti prie kito gulinčio jaunuolio kruvinu veidu. Po to, apie 05.40 val. jis su kitu vaikinu greitai nunešė antrą jaunuolį kruvinu veidu, kuris gulėjo prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje, į tą patį automobilį ir išvažiavo. (5 t. b. l. 114-116)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas Nr. 099 atpažino A. K., kaip panašų į tą jaunuolį, kuris 2010-06-27 anksti ryte, apie 5 val. uždarė mėlynos spalvos automobilio dureles, po to nuėjo prie jaunuolio kruvinu veidu gulėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje, apmovė jam kelnes, po 40 minučių, su kitu vyriškiu nunešė kruvinu veidu jaunuolį į automobilį ir paguldė ant galinės sėdynės. Sėdo į automobilį ir išvažiavo. 5 t. b. l. 119-121)

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojų V. M., M. V., M. M., K. M., E. Ž. ir V. Ž. parodymai, tačiau šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nebuvo, todėl teismas nuosprendyje jų parodymais nesiremia.

Pirmiau išdėstytų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad S. V., A. K., E. S. ir A. P., 2010 m. birželio 27 d. laikotarpiu nuo 2 iki 6 valandos, nakties metu, Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, tyčia, bendrais veiksmais, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės du žmones - M. D. ir T. L.. Nors kaltinamieji S. V., E. S. ir A. P. savo kaltę pripažino iš dalies, o kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jų kaltę neginčijamai patvirtina šių įrodymų visetas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010 m. birželio 26 d. nukentėjusieji T. L. ir M. D. bei liudytojas T. K. buvo pas kaltinamąjį A. K. namuose, kur, kartu būnant ir kaltinamajma S. V., vartojo alkoholinius gėrimus. Kilo konfliktas tarp bute buvusių asmenų. L. T. K. parodė, kad konfliktas kilo tarp A. K. ir T. L. dėl kažkokios pavardės. Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas įvyko tarp jo ir T. L., nes T. L. kažką aiškinosi su S. V. dėl pavardės. Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad konfliktas įvyko todėl, kad T. L. neva tai kažko įpylė S. V. į degtinę, kai pastarasis buvo nuėjęs į tualetą. Kaltinamojo A. K. paaiškinimus, kad konfliktas įvyko dėl to, kad T. L. tariamai kažko įpylė S. V. į stiklinę, kolegija vertina kritiškai bei juos atmeta, kadagi jų nepatvirtino ne tik liudytojas T. K., bet ir kaltinamasis A. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaltinamojo A. K. parodymai duoti teismo posėdžio metu yra nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, kadangi kaltinamasis A. K. nesugebėjo paaiškinti, kodėl leido išgerti S. V. degtinę, kurioje tariamai buvo kažkas įpilta bei kodėl apie tai nepasakė S. V.. Be to, ir pats kaltinamasis S. V. patvirtino, kad apie tai, jog jam tariamai kažko buvo įpilta į degtinę, iš A. K. jis sužinojo tik kitą dieną. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. pas A. K. atvyko jo kvietimu ir jį atvežė A. P.. Tai patvirtinta ne tik kaltinamųjų A. P., A. K. ir E. S. parodymais, bet ir A. K. su E. S. užfiksuoti pokalbiai telefonu, iš kurių matyti, kad A. K. skambina E. S. ir prašo jo atvažiuoti. E. S. pasakius, kad neturi kuo atvažiuoti, A. K. jam pasako, kad jo atvažiuos paimti. A. P., A. K. nurodymu, atvežė E. S. pas jį (A. K.) į namus. Šią aplinkybę patvirtino visi kaltinamieji, tai yra A. K., kad skambino E. S. ir prašė atvažiuoti, E. S., kad A. K. jam skambino ir prašė atvažiuoti bei A. P., kad A. K. nurodymu važiavo ir atvežė E. S. pas jį (A. K.). Kaltinamasis E. S. parodė, kad atvykus prie A. K. namų, jį A. K. pasitiko ir jie visi trys užlipo į viršų. E. S. nurodė, kad jokių sumušimo žymių pas A. K. matyti nebuvo. Kaltinamojo E. S. teigimu, užlipus į antrą aukštą ten buvo nepažįstamų jaunuolių, taip pat S. V. ir jie visi rūkė. Tuomet A. K. su tais vaikinai pradėjo ginčytis, buvo kalba apie kažkokį konfliktą, A. K. tiems vaikinams priekaištavo dėl jų netinkamo elgesio. Taigi iš to seka, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats A. K. ir jis konfliktą pradėjo atvykus jo kviestam E. S.. Todėl kaltinamųjų aiškinimai, kad nukentėję asmenys išprovokavo konfliktą, kad jie buvo vis to pradžia, atmetami, kadangi paneigti pačių kaltinamųjų parodymais.

Kolegija vertina kritiškai ir atmeta kaltinamojo A. K. parodymus, kad atvykus E. S., jis parūkė ir nuėjo praustis, o besiprausdamas išgirdo triukšmą ir suprato, kad vyksta muštynės. Išėjęs į koridorių pamatė ant žemės sėdintį T., jam iš nosies bėgo kraujas, kitas vaikinas taip pat gulėjo ant žemės. A. K. paaiškino, kad iki atvykstant E. S., jam buvo sužalota lūpa ir jis jį kvietė tam, jog jis jį nuvežtų į ligoninę siūti lūpos. Šie kaltinamojo A. K. parodymai yra paneigti kaltinamųjų A. P. ir E. S. parodymais, kadangi jie nurodė, kad jiems atvykus sužalojimų pas A. K. matyti nebuvo. Kaltinamojo A. K. parodymus, kad jis E. S. atvykus nuėjo praustis, nieko nematė ir muštynėse nedalyvavo, o išėjo iš buto tik tada, kai jau viskas buvo nurimę, kolegija vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės.

T. L. sudavus smūgį A. K. ir pastarajam nukritus ant grindų, toliau konflikte dalyvavo visi buvę asmenys. Kaltinamasis A. P. parodė, kad T. L. trenkė A. K. ir A. K. nukritus ant žemės, E. S. puolė ant T. L. ir jam ranka sudavė du smūgius į galvą. Tuomet, A. P. teigimu, S. V. vieną iš vaikinų suėmė už kaklo, o antram trenkė ranka į galvą. Vienas iš tų vaikinų pabėgo ir kaip nustatyta, tai buvo T. K.. Tada visi trys, t. y. A. K., E. S. ir S. V. mušė abu likusius nukentėjusiuosius T. L. ir M. D.. Mušė rankomis, spardė kojomis pagrinde į galvos sritį. Šiuos kaltinamojo A. P. parodymus iš dalies patvirtino ir kaltinamasis E. S., kuris parodė, kad S. V. abiems vaikinams sudavė smūgius rankomis ir kojomis.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina kaltinamojo E. S. parodymus, kad jis niekam jokių smūgių nesudavė, nebent gindamasis galėjo suduoti jį puolusiam ilgaplaukiui vaikinui, kadangi jie paneigti kitų kaltinaųjų parodymais.

Byloje nustatyta, kad namo koridoriuje vyko muštynės, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytoja D. R. patvirtino, kad naktį prabudo nuo didelio triukšmo, didelio bildesio ir tai buvo muštynės. Girdėjosi stiprūs smūgiai į sieną, ir visa tai tęsėsė maždaug iki valandos laiko. Analogiškai parodė ir liudytoja E. A., kad ji taip pat girdėjo šūkavimus, smūgius, stiprų garsą, kuris buvo panašus į nemažo baldo smūgį į sieną. Taigi kaip nustatyta, konfliktas vyko nemažą laiko tarpą. Iš bylos duomenų matyti, kad mušami buvo tik nukentėjusieji T. L. ir M. D., kadangi nei vienas iš kaltinamųjų, išskyrus A. K., kuriam paties konflikto pradžioje buvo praskelta lūpa, sužalotas nebuvo, nei vienam iš jų medikų pagalbos neprireikė. Byloje nėra jokių duomenų, jų neatsirado ir nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, kad kaltinamiesiems būtų grėsęs pavojus iš nukentėjusiųjų pusės, kad nukentėję, tiek T. L., tiek ir M. D. būtų sudavę smūgius kaltinamiesiems. Todėl jokio reikalo gintis nuo nukentėjusiųjų nė vienam iš kaltianmųjų nebuvo.

Byloje nustatyta, kad sumuštus, kruvinus ir leisgyvius abu nukentėjusiuosius visi kaltinamieji išvilko į lauką ir paguldę ant pievutės šalia namo juos paliko. Kaltinamieji A. K., A. P. ir E. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur buvo suduoti smūgiai nukentėjusiems, kur nukentėjusieji buvo išvilkti į lauką ir palikti ant žodės šalia namo. Kaltinamųjų S. V. ir E. S. parodymai, kad vežant T. L. jis jiems grasino, koliojosi, paneigti kaltinamojo A. P. viso tyrimo mrtu duotais nuoseklais parodymais, kad vežant jaunuolius jie tylėjo ir nieko nekalbėjo, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą palengvinti savo padėtį.

Taip pat paneigti ir kaltinamųjų S. V., A. K. ir E. S. parodymai, kad jie ketino nukentėjusiuosius vežti ar tai į ligoninę ar tai į namus. Tokie kaltinamųjų parodymai paneigti kaltinamojo A. P. parodymais, kad jam S. V. liepė važiuoti link jo namų bei kaltinamojo E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis E. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad įsodinus T. L. į automobilį, S. V. pasakė A. P. važiuotų link jo namų. Taip pat E. S. parodė, kad jokios kalbos apie tai, ar vežti minėtus vaikinus į ligoninę ar į jų namus, tarp jų nebuvo. E. S. parodymais, būtent S. V. nurodė A. P. kur jam važiuoti, kur pasukti ir kur sustoti. Nors šiuos parodymus kaltinamasis E. S. teismo posėdžio metu ir pakeitė, nurodydamas, kad jam tokius parodymus liepė duoti policijos pareigūnai, tačiau E. S. jo paties prašymu ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad parodymus jis duoda savo noru, todėl netikėti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi jokio pagrindo.

Byloje neginčijamai nustatyta, to nepaneigė ir nė vienas iš kaltinamųjų, kad nukentėjusieji buvo nuvežti į mišką, buvo vežami po vieną, kad nuvežtą į mišką T. L. liko saugoti E. S., o paliktą prie namo M. D. - A. K.. Tos aplinkybės, kad nukentėjusieji buvo vežami po vieną į atokią, toli nuo miesto, S. V. gerai žinomą vietą miške, kad nukentėjusieji buvo mušami, iš jų buvo tyčiajamasi, neginčijamai įrodo, kad jie buvo vežami turint tikslą juos nužudyti. Tai patvirtino ir katinamasis A. P., kuriam, važiuojant kartu su S. V. atvežti antrojo nukentėjusiojo, S. V. pasakė, kad nebėra kitos išeities, nes jei jaunuoliai išgys, jie su jais susidoros.

Nors kaltinamieji S. V. ir E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad T. L. atžvilgiu nei vežant, nei nuvežus į mišką smurtas naudojamas nebuvo, šie kaltinamųjų parodymai paneigti kaltinamojo A. P. parodymais. Kaltinamasis A. P. parodė, kad atvežus T. L. į mišką ir ištraukus iš mašinos, jį mušė tiek S. V., tiek ir E. S., mušė rankomis ir kojomis. A. P. parodymais paneigti E. S. parodymais, kad jis likęs miške su nukentėjusioju jo atžvilgiu smurto nenaudojo, kadangi A. P. nurodė, kad jiems grįžus su antruoju nukentėjusiuoju, pirmojo veidas buvo ištinęs labiau, dėl ko jis pamanė, jog prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiųjų T. L. ir M. D. atžvilgiu smurtas taip pat buvo vartojamas ir miške. T. L. paprašius neliesti jo draugo, S. V. sudavė jam smūgius į galvą. M. D. bandant šliaužti iš tos vietos, kur jie buvo suguldyti, jam taip pat buvo suduoti smūgiai ir jis atitemptas bei pagaludytas šalia T. L..

Kaltinamasis S. V. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiems, tačiau teigė nežinantis kas pasiūlė juos užkasti, nes jau automobilyje miegojo. Taip pat parodė, kad jokių kastuvų jis atvežti neliepė, jų niekas neatvežė. Automobilyje užmigo ir kaip atsirado namuose, neprisimena. Šie kaltinamojo S. V. parodymai paneigti ne tik A. P. parodymais, bet ir A. K. bei E. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam kastuvus atvežti liepė būtent S. V., todėl jis jo paliepimu juos ir atvežė. Abejoti A. P. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie patvirtinti ir kitais įrodymais.

Kaltinamasis A. K. nurodė, kad apie kastuvus kalbos nebuvo, niekas jų nevažiavo. Šiuos kaltinamojo A. K. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad S. V. liepė A. P. važiuoti ir atvežti degtinės bei kastuvus. A. P. išvažiavo ir grįžo su kastuvais. Kastuvus pasiėmęs S. V. sugrįžo prie T. L. ir M. D..

Kaltinamasis E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atvežus antrąjį vaikiną į mišką, jis matė, kaip S. V. su A. P. kelis kartus įspyrė vaikinui. Po to A. P. iš mašinos bagažinės atnešė du kastuvus, vieną padavė jam ir pasakė, kad reikia iškasti duobę. Jis nuėjo ir pradėjo kasti duobę. Po kiek laiko A. P. vieną po kito atitempė abu vaikinus prie duobės ir pasakė, kad juos reikia užkasti. Pasakęs kad nekas, jis padėjo kastuvą ir nuėjo prie automobilio. Po kiek laiko grįžęs A. P. įdėjo kastuvus į mašiną ir jie visi išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė, kad kai A. K. su S. V. atvežė antrą vaikiną, jie buvo agresyviai nusiteikę. Atsistojo prie ilgaplaukio vaikino ir ėmė jam sakyti, kad jis blogai elgėsi svečiuose pas A. K.. Kažkuriuo momentu A. K. atsisuko į S. V. ir jam pasakė, kad tų vaikinų paleisti negalima, nes jam kitaip bus „ragas“, kad jam bus blogai. S. V. jam linktelėjo galva. A. K. kelis kartus spyrė T. L. į galvą, o S. V. tam vaikinui sudavė kastuvu į galvos sritį. A. K. jam liepė iškasti duobę, o S. V. su kastuvu jau mušė vaikiną. Jis A. K. paliepimu kasė duobę ir kasdamas girdėjo, kaip suduodami smūgiai ir suprato, kad vaikinai mušami. Bekasant duobę A. K. su A. P. atvilko prie duobės abu vaikinus. Savo parodymų pakeitimą E. S. motyvavo tuo, kad jam darė poveikį policijos pareigūnai, nurodydami, kokius parodymus jis turi duoti. Šiuos E. S. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, policijos tyrėjai jo neapklausė. Pats E. S. parašė prašymą būti apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad parodymus davė savo noru, pasitiki tik teismu ir apie jokį jam darytą poveikį jis net neužsiminė. Be to, byloje yra jo ranka rašytas prašymas, kuriame jis išdėstė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Todėl abejoti E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, E. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu yra paneigti ne tik kaltinamojo A. P. parodymais, jo paties prieštaringais parodymasi, bet ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 05 parodymais. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 05 parodė, kad visos aplinkybes apie nužudymą jam žinomos iš paties E. S.. Jis jam papasakojo, kad buvo muštynės, kad abu jaunuolius išjungė ir sumuštus ištempė į lauką. Kad geriant Gražinos gatvėje A. K. buvo labai išsigandęs ir dejavo, kad dabar atvažiuos dvidešimt šmikinių ir jam bus blogai už tai, kad jie mušė tuos jaunuolius. Todėl sėdo visi į automobilį ir nuvažiavo prie A. K. namų. S. V. pasakė, kad taip palikti negalima, reikia juos vežti į mišką. Išvežė į mišką, miške S. V. E. liepė kasti duobę ir jis kasė, nes S. V. jam buvo autoritetas, kaip „psichinių“ vadeiva. Miške jaunuolius mušė, po to užkasė. Visa tai patvirtina E. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl netikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo.

Jokių neteisėtų veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu neatlikę asmenys. T. L. ir M. D. buvo nužudyti itin žiauriai, nes gyvybė jiems buvo atimta itin skausmingu būdu, padarant nukentėjusiems daug kūno sužalojimų, pagrinde galvos srityje. Nukentėjusieji ne kartą buvo praradę sąmonę, ją vėl atgavę ir vėl praradę nuo suduotų smūgių. M. D. po žemėmis buvo užkastas gyvas, nes stambiųjų bronchų spindžiuose rasta žemių gabalėlių. M. D. užkasimas po žemėmis buvo papildoma priežastis jo mirčiai nuo padarytų galvos sužalojimų. Žalojimų trukmė ir patirtų sužalojimų kiekis yra pagrindas pripažinti T. L. ir M. D. nužudžius itin žiauriai. Kaip nurodyta Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 46 „ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis nuo panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad T. L. ir M. D. buvo nužudyti bejėgiškos būklės, nes nė vienas iš jų negalėjo gintis ar kitaip vengti pavojaus, aktyviai priešintis, kadangi jie prieš tai buvo sumušti keturių asmenų, jiems buvo suduota daug smūgių, pagrinde į galvos sritį, jie ne kartą buvo praradę sąmonę, taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio. T. L. ir M. D. buvo nužudyti, tapę bejėgiškos būklės dėl bendrininkų panaudoto prieš juos fizinio smurto ir sumanymas juos nužudyti kilo nukentėjusiems tapus bejėgiškos būklės po tokio smurto. Taigi kaltinamieji suvokė nukentėjusiųjų bejėgišką būklę ir ja pasinaudodami atėmė jiems gyvybę.

S. V., A. K., E. S. ir A. P. tyčia nužudė siekdami paslėpti kitą nusikaltimą – T. L. ir M. D. sumušimą. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusieji buvo nužudyti tuoj pat po įvykdyto kito nusikaltimo, kas patvirtina, kad jie juos nužudė siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą.

Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais ir virš aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji A. K., S. V., A. P. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, tyčia, bendrais veiksmais, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės du žmones - M. D. ir T. L., todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6 ir 11 punktus.

Dėl BK 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos

A. K. kaltinimai pareikšti ir dėl to, kad jis įgijo ir laikė nešaunamąjį ginklą - kastetą, kurį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad kratos metu kažkokioje bendro naudojimo spintutėje buvo rastas kastetas. Jis ta spintute nesinaudoja, niekada neturėjo kasteto.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad kelios dienos prieš įvykį pas A. K. ant spintelės namie matė kastetą, tačiau įsitikinęs, kad tai ne tas kastetas, kurį matė nuotraukose.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, laiptinė ir 21 butas. Bendrojo koridoriaus naudojimo patalpose stovi baltos spalvos medinė spintelė. Spintelės viduje, už durelių, viršutinėje lentynoje rastas metalinis daiktas, panašus į kastetą. (1 t. b. l. 22-34)

Iš specialisto išvados Nr. 140-(6081)-IS1-1202 matyti, kad tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. (2 t. b. l. 121-122)

Kaltinamasis A. P. parodė, kad pas A. K. buvo matęs kastetą, tačiau ne tokį, koks buvo rastas kratos metu. Pats A. K. neigia kasteto priklausomybę jam. Kratos metu kastetas buvo rastas bendro naudojimo patalpoje esančioje spintėlėje, todėl kilant abejonių dėl kasteto priklausomybės A. K. pagal BK 258 str. 2 d. išteisintinas, kaip nepadaręs šios veikos.

Dėl BK 300 str. 1 numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis S. V. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. kaltės nepripažino ir parodė, kad nieko nežino apie automobilio registracijos numerius rastus jo ūkiniame pastate. Bobkalnių kaime jis gyvena tris metus. Prieš tai name gyveno jo dėdė ir mama. Ūkiniu pastatu naudojosi daug žmonių. Taip pat nieko nežino apie ten rastus automobilio registracijos numerius. Numeriai yra dingę tada, kai jis buvau įkalinimo įstaigoje.

L. V. Ž. parodė, kad buvo pavogti automobilio, kuris tuo metu stovėjo prie Lietkabelio, numeriai. Kas juos pavogė nežino.

Iš nutarties kratai daryti ir kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas S. V., kurios metu, ūkiniame pastate rasti į popierinį tapetą įvynioti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (du vienetai) bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. V. vardu. (1 t. b. l. 136, 137-138)

Iš specialisto išvads Nr. 50-5-IS1-1153 matyti, kad tirti pateikto Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Tirti pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ofsetinės spaudos būdu. (1 t. b. l. 165-171)

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ “Regitra” duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso automobiliui “FIAT TIPO”, kurio savininkas V. Ž.. (1 t. b. l. 182)

Nors kaltinamasis S. V. neigia įgijęs transporto priemonės registracijos pažymėjimą, jo kaltė įrodyta pirmiau aptartais įrodymais, t. y. kratos protokolo duomenimis, iš kurio matyti, kad atliekant kratą pas S. V. namuose, ūkiniame pastate buvo rastas transporto priemonės registracijos liudijimas, išduotas A. V. vardu bei specialisto išvada, iš kurios matyti, kad transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad S. V. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2010 m. liepos 2 d. 17.30 val. sodybos ūkiniame pastate, esančiame Panevėžio rajone (duomenys neskelbtini) kaime, laikė žinomai netikrą Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenmys neskelbtini), kol kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai. S. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.

Dėl BK 214 str. 1 numatytos nusikalstamos veikos

S. V. kaltinimai pareikšti ir dėl to, kad jis neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti – „Hansabankas“ banko mokėjimo kortelę „VISA ELEKTRON“ išduotą G. R. vardu, kol kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis S. V. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 214 str. 1 d. kaltės nepripažino ir parodė, kad G. R. pažįsta. Savo piniginėje turėjo G. R. banko kortelę. Vežė jį namo ir automobilyje rado jo banko kortelę. Ją įsidėjo į piniginę ir laikė. Po to vaikas jo piniginę kažkur užmetė. Kortelė pas jį buvo apie mėnesį laiko. Jos negrąžino, nes G. R. buvo išvykęs į užsienį.

Liudytojas G. R. parodė, kad S. V. pažįsta. Kortelės net nebuvo pasigedęs ir tik po to, kai jį išsikvietė pareigūnas, sužinojo, kad ji yra dingusi. Pas S. V. namuose seniau yra buvęs, jo namai už miesto, Bobkalnio kaime. T. S. mokėjimo kortelę, negali pasakyti, kada jos pasigedo. Neatsimena, kada išsiėmė naują. Kai pasigedo, kortelę užblokavo ir išsiėmė naują. Pinigų iš kortelės nepasigedo. Galėjo kortelė S. V. automobilyje iškristi. Nebuvo jokių nepatogumų, kad dingo kortelė. Jokių pretenzijų dėl to S. V. neturi.

Iš nutarties kratai daryti ir kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas S. V., kurios metu, piniginėje rasta elektroninė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota G. R. vardu. (1 t. b. l. 136, 137-138)

Iš nutarimo dėl informacijos gavimo rašto ir “Swedbank” pateiktos informacijos matyti, kad G. R. mokėjimo kortelė VISA Elektron Nr. (duomenys neskelbtini) išduota 2008-11-14, užblokuota 2009-08-14. (1 t. b. l. 185, 187, 188-189)

S. V. iš šio kaltinimo išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), kadangi kaltinamasis S. V. su G. R. yra pažįstami, kaltinamasis S. V. parodė, kad G. R. kortelę rado savo automobilyje, norėjo ją grąžinti, tačiau G. R. buvo išvykęs į užsienį. Liudytojas G. R. parodė, kad banko mokėjimo kortelę jis pats galėjo pamesti atomobilyje, S. V. dėl to jokių pretenzijų neturi.

Kaltinamasis S. V. padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių, kitas – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai baigti, kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Jis praeityje teistas net 6 kartus, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl vadovaujantis BK 97 str., laikomas neteistu. Tačiau šios aplinkybės rodo, kad S. V. yra linkęs nusikalsti bei yra pavojinga visuomenei asmenybė. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, jam buvo taikyti oficialūs perspėjimai. Iki suėmimo niekur nedirbo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis labai sunkų nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui ir šią veiką padarė bendrininkų grupe. Kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška. S. V. sulaikytas Lenkijos Respublikoje su svetimo asmens dokumentais, įvykdęs nusikaltimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes jam skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės.

Kaltinamasis A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Kaltinamasis ankščiau teistas tris kartus, buvo paleistas lygtinai neatlikus laisvės atėmimo bausmės dalies. Nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. 2010-08-30 teismo nutartimi panaikinus lygtinį paleidimą, jis buvo pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. A. K. buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 str. 1 d. toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Bet to, A. K. šiuo metu yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. A. K. baustas administracine tvarka, turi du galiojančius administracinius teisės pažeidimus, charakterizuojamas patenkinamai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui ir veiką padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgus į šias aplinkybes jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis E. S. padarė labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Jis praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė netrukus po bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo. Nors galiojančių administracinių teisės pažeidimų neturi, tačiau charakterizuojamas patenkinamai. Iki suėmimo niekur nedirbo, nesimokė. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui ir veiką padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgus į šias aplinkybes jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis A. P. padarė labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tos, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis, taip pat, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tos, kad jis veiką padarė bendrininkų grupe ir veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. A. P. neteistas, charakterizuojamas patenkinamai. Jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, į nusikalstamą veiklą buvo įtrauktas S. V. ir A. K., jo vaidmuo buvo ne pagrindinis. Dėl S. V. ir A. K. veiksmų, išsakytų grasinimų, buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Savo iniciatyva kaltinamasis A. P. nebūtų pasiryžęs nusikalsti, padaryti šią nusikalstamą veiką, prievarta jį palenkė S. V. ir A. K.. Atlikti neteisėtus veiksmus jis buvo priverstas panaudojus psichinę prievartą, grasinimus, kad ir jam bus taip pat, kaip tiems nukentėjusiesiems. Jo dėka buvo išaiškintas šis nusikaltimas, surasti nuekntėjusiųjų lavonai. Baudžiamasis įstatymas už jo padarytą nusikalstamą veiką numato tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas jam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 129 str. 2 d. sankcijoje, kas atitiks bausmės paskirčiai.

Byloje yra pareikštas nukentėjusios L. D. civilinis ieškinys dėl 5757 Lt turtinės ir 200 000 litų neturtinė žalos.

Taip pat civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra pareiškusi nukentėjusioji L. K. dėl 4350 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji I. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia laidojimo išlaidomis, tačiau jų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinami pilnai, nes nukentėjusioji I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iš valstybės gavo 1000 Lt laidojimo pašalpą, o nukentėjusios L. D. atstovė advokatė D. Gadliauskienė teismo posėdyje L. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl išmokėtos laidojimo pašalpos prašė sumažinti iki 4717 Lt. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis A. P. visoms nukentėjusiosios atlygino po 300 Lt, ką patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies ir L. D. iš kaltinamųjų priteistina 4417 Lt, L. K. 4050 Lt, I. L. 18 700 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 str. 1 ir 2 dalys ir tik teismas gali nustatyti žalos dydį, įvertindamas visas aplinkybes. Byloje neabejotinai nustatyta, kad padarytas brutalus nusikaltimas, nukentėjusiosios dėl sūnaus, brolio ir draugo netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Nukentėjusiajai L. K. sušlubavo sveikata, nervai, todėl turėjo kreiptis į gydytojus, buvo paskirtas gydymas. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų S. V., A. K., E. S. ir A. P. veiksmais, kuriais buvo žiauriai sumušti ir nužudyti T. L. ir M. D.. Todėl nukentėjusiųjų L. D., L. K. ir I. L. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini, tačiau vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgus į teismų praktiką analogiškose bylose, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini.

Kaltinamasis E. S. buvo psislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška. Jis buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą. Jo pargabenimo išlaidos sudaro 5893 litus. E. S. žinojo, kad jis yra paieškomas, jis išvyko iš Lietuvos tikslu pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ir to neneigia pats. Pačios jo išvykimo aplinkybės, tai, kad jis į autobusą vežantį keleivius į Angliją įsėdo ne Lietuvoje, o Lenkijoje, tik patvirtina, kad jis slapstėsi, bijojo būti sulaikytas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji tarėsi, kad reikia slėptis, išvykti iš Lietuvos ir tie pokalbiai buvo iš karto po įvykdyto nusikaltimo. Todėl ši suma priteistina iš E. S..

Kaltinamojo S. V. asmens tapatybės kortelė nuosprendžiui įsiteisėjus pasiųstina į S. V. bausmės atlikimo vietą.

Elektroninė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota G. R. vardu, kastetas, valstybiniai automobilio numeriai (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), M. D. drabužiai: kojinės, sportinės kelnės, T. L. drabužiai: kojinės, trumpikės, sportinės kelnės, marškinėliai, striukė, kilimėlis, dirvožemis, mikrodalelės, 10 tamponų su nuoplovomis, nagų nuokarpų pakuotės, kraujo ir plaukų pavyzdžiai, DNR lyginamieji pavyzdžiai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Video įrašas, 2 kompiuterio laikmenos, telefonų išklotinės - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 297-308 strapsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 11 p., BK 300 str. 1 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 300 str. 1d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 3 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą iki gyvos gavos.

Bausmę skirti atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 26 dienos.

Pagal BK 66 str. į šios bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. liepos 8 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

S. V. pagal BK 214 str. 1 d. išteisinti.

Kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 11 p. ir paskirti jam 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti pagal 2008-12-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (1 mėn.) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 19 metų 1 mėn.

Bausmę skirti atlikti pirmus 3 metus kalėjime, likusius - pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 26 dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. į šios bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. imtinai.

A. K. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki šis nuosprendis įsiteisės.

A. K. pagal BK 258 str. 2 d. išteisinti.

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 11 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 19 metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti pagal 2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirtos bei neatliktos bausmės dalį (6 mėn.) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 19 metų 6 mėn.

Pirmus 3 metus laisvės atėmimo paskirti atlikti kalėjime, likusius - pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 26 dienos.

Pagal BK 66 str. į šios bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. birželio 25 d. imtinai.

E. S. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki šis nuosprendis įsiteisės.

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 11 p. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. paskirti jam 5 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Pagal BK 66 str. į šios bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 22 d. imtinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus: S. V. asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, pasiųsti į S. V. bausmės atlikimo vietą.

Elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą G. R. vardu, kastetą, valstybinius automobilio numerius (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. D. drabužius: kojines, sportines kelnes, T. L. drabužius: kojines, trumpikes, sportines kelnes, marškinėlius, striukę, kilimėlį, dirvožemį, mikrodaleles, 10 tamponų su nuoplovomis, nagų nuokarpų pakuotes, kraujo ir plaukų pavyzdžius, DNR lyginamuosius pavyzdžius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Video įrašą, 2 kompiuterio laikmenas, telefonų išklotines palikti prie bylos.

- 18 700 Lt turtinės ir 70 000 litų neturtinės žalos I. L. naudai.

Priteisti iš E. S. 5893 Lt ekstradicijos išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.