Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 11 punktus, jam paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalis – galutinė bausmė 19 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pirmi 3 metai kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis, nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 11 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktus ir paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė 18 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pirmi 3 metai kalėjime.

Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga 2029 m. rugpjūčio 28 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu asmuo 22 kartus pažeidė nustatytą tvarką bei 17 kartų buvo baustas drausmine tvarka, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, būdamas net ir struktūruotoje aplinkoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis geidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai įleidžiamam asmeniui. Iš vertinimo medžiagos matyti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai praeityje buvo betarpiškai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Atsižvelgiant į tai, negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos laisvėje, jis galimai gali kartoti nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis pažeidė skirtą Lygtinio paleidimo komisijos rekomendaciją „dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse“. Atsižvelgiant į tai, jam buvo atidėtas galimo lygtinio paleidimo taikymo terminas. Pažymėtina, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas, Komisijos nuomone, šiuo metu nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo E. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. kovo 29 d., buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Paskutiniame 2024 m. lapkričio 7 d. įvertinime taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencija. Be to remiantis įvertinimo rezultatais nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, didelės žalos rizikos vidutinė. Tai rodo, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje deda nepakankamai pastangų savo elgesį, mąstymą koreguoti teigiama linkme. Kaltinamasis E. S. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška bei išduotas Europos arešto orderis. Nuteistasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu 22 kartus pažeidė nustatytą tvarką (paskutinį kartą 2020 m. liepos 7 d.) bei 17 kartų buvo baustas drausmine tvarka iš jų 5 kartus perkeliant į kamerų tipo patalpas. 2011 m. rugsėjo 1 d. už narkotinių medžiagų vartojimą. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo laikotarpiu negali vertinti kaip nepriekaištingo. Pastaruoju metu stebimos asmens pastangos koreguoti savo elgesį, atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, nuo 2016 m. vasario 24 d. yra 16 kartų paskatintas (paskutinį kartą 2023 m. sausio 27 d.). Teismas atkreipia dėmesį, kad teigiamas nuteistojo elgesys ir jo pokyčiai kelis kartus buvo įvertinti įkalinimo įstaigos administracijos – 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, o nuo 2023 m. vasario 3 d. perkeltas tolimesnę bausmę atlikti iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, be to vyksta namo į trumpalaikes išvykas.

Teismas pažymi, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam E. S. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį (laisvėje); turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir apsunkintas jų mokėjimo galimybes; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; nusikaltimų padarymo momentu buvo būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; buvo fiksuoti priežiūros / apribojimų pažeidimai; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta; patvirtinta darbovietė po bausmės atlikimo, tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą bei darbą (nuteistasis vertinimo metu teigė, kad iki įkalinimo dirbo, todėl turėjo pastovų pajamų šaltinį) turėjo ir prieš nuteistajam įvykdant nusikaltimus, tačiau pastovios gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų (viena iš jų – labai sunkus nusikaltimas – dviejų žmonių nužudymas, kurio metu įvyko neatitaisomos pasekmės – dviejų žmonių mirtis) darymo. Be to, tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad E. S. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su artimaisiais (tėvais, broliu, žmona), mokėsi ir įgijo kvalifikaciją ir specialybę, dirba, turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju. Pastaraisiais metais bausmės atlikimo metu, struktūruotoje aplinkoje stebimas asmens gyvenimo stiliaus pokytis, pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą, nuteistasis siekia valdyti kriminogeninius veiksnius, suvokia taikytų priemonių naudą, aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad nuteistasis atlieka pirmą realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę už dviem skirtais apkaltinamais teismo nuosprendžiais subendrintas 6 nusikalstamas veikas susijusias su vagystėmis, svetimo turto sugadinimu, nužudymu. Viso asmuo teistas du kartus. Pažymėtina, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais taikytos švelnesnės bausmės – jokios įtakos nepadarė ir nuteistasis nepasimokė bei išvadų nepadarė. Veikos vis sunkėjo, todėl daromų nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą. Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų ir neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, kadangi nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Kaltę, tiek teisminių nagrinėjimų, tiek vertinimų metu pripažino iš dalies. Turimais duomenimis, nusikalstamos veikos buvo planuotos, įvykdytos tiesiogine tyčia, suprantant pavojingus nusikalstamų veikų padarinius ir jų tikslingai siekiant. Teismo nuosprendžio duomenimis, E. S. kartu su kitais asmenimis: „tyčia nužudė siekdami paslėpti kitą nusikaltimą“. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už subendrintas nusikalstamas veikas susijusias su nužudymu, taip pat turto sunaikinimu, vagystėmis, kas tiesiogiai sietina su materialinės naudos siekiu neteisėtais būdais ir suponuoja finansinį nusikalstamų veikų įvykdymo motyvą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi solidariai priteistus civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti apie 70 tūkst. Eur, ekstradicijos išlaidoms padengti apie 1700 Eur, iš gaunamo atlyginimo išskaičiuojamos lėšos, išmokėta apie 1200 Eur, tuo tarpu duomenų apie savanorišką skolų dengimą – nėra. Vertinimo metu nuteistasis taip pat sunkiai identifikuoja savo probleminio elgesio sričių, teigia neturintis problemų. Pasekmes kilusias dėl nusikalstamo elgesio asmuo įvardija tiek sau, tiek aukoms, tačiau savanoriškas skolų, kurių didžioji dauguma yra civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, dengimas nuteistajam nėra prioritetas. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas, tačiau vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, dėl materialinės naudos siekimo neteisėtais būdais, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis E. S. dar yra neatlikęs 4 metų 9 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės (paskirta bausmė - 18 metų 6 mėnesiai), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.