- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- e2-3977-1149/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01936-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- J. Ū.
- Atsakovas
- N. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ū. ieškinį atsakovui N. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti išlaikymą nepilnametei dukteriai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. M.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jos pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos 900 Lt (260,66 Eur). Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo pakeista, priteisiant iš atsakovo N. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jos pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos 260,66 Eur, išlaikymo sumą, priteistą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymi, kad nuo minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik šešeri metai, per kuriuos pakito ne tik šalies ekonominė padėtis, bet ir šalių nepilnametės dukters poreikiai. Nurodė, kad gaunamos pajamos už individualią veiklą (mažmeninė prekyba ir kirpėjos paslaugos) sudaro apie 900 Eur, tačiau kiekvieną mėnesį ieškovė turi mokėti vidutiniškai po 130 Eur už būsto, kuriame gyvena su dukra, kreditą pagal 2006 m. spalio 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia apie 550 Eur (maistui, komunaliniams mokesčiams, drabužiams, avalynei, ugdymui, vaiko laisvalaikiui ir pan.). Taip pat, siekiant gauti kokybiškesnes mokymo paslaugas, duktė lanko privačią viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją, už kurią moka po 77 Eur neįskaičius maitinimo. Vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, plečiasi vaiko socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan., nepilnametis vaikas lanko privačią mokyklą, todėl mano, kad teisingo abiejų šalių atžvilgiu ir pakankamo išlaikymo dydžio suma būtų 250 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka padidinti išlaikymo nepilnametei dukteriai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
4. Atsiliepime nurodė, kad savo nepilnamete dukterimi visada stengėsi rūpintis pagal galimybes, nežiūrint į sunkią padėtį, reguliariai mokėjo išlaikymą, dažnai net didesnėmis sumomis nei buvo priteista teismo sprendimu, per visus tuos metus neturėjo išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymą mokėdavo kiekvieną mėnesį, kartais, ieškovės prašymu, keletą mėnesių į priekį vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kadangi nuo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo atsakovo finansinė būklė ne tik nepagerėjo, bet ženkliai pablogėjo. 2017 m. vasario 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri šiuo metu jau baigta. Atsakovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, kadangi atsakovo pajamų neužtekdavo vaiko išlaikymui mokėti, todėl vykdyti mokumo atkūrimo planą jam padėdavo sutuoktinė. Esant sudėtingai situacijai dėl Covid-19 pandemijos susirasti pastovų darbą itin sunku, šiuo metu atsakovas dirba Norvegijoje, tačiau tik pagal laikiną darbo sutartį ir gaunant minimalų atlyginimą, kuris nėra stabilus, nes dėl laikino darbo pobūdžio jis yra kviečiamas į darbą tik tada, kai reikalinga papildoma darbo jėga. Iš gaunamo atlyginimo turi nuomotis būstą ir tenkinti bent minimalius savo poreikius. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaidos per mėnesį yra nepagrįstos įrodymais ir deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas neneigia atsakomybės išlaikyti savo nepilnametę dukrą, supranta, kad vaiko poreikiai išaugo, ne kartą ieškovei siūlė papildomą pagalbą, tačiau ieškovė jos atsisakydavo. Atsakovas šiuo metu teikti ieškovės prašomo 250 Eur dydžio išlaikymą neturi finansinių galimybių, tačiau sutinka kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų padidintas iki 200 Eur dydžio.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena nuosavame bute (2021 m. balandžio 8 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas su visais patogumais, švarus. Nepilnametei S. M. skirtas atskiras kambarys su visais reikalingais baldais. Sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui augti, ugdytis ir vystytis. Mergaitė mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos trečioje klasėje, šiuo metu papildomų būrelių nelanko. Vaikas turi sveikatos problemų: nuolat lankosi pas kardiologą, nustatyta plokščiapėdystė, turi alergijų. Specialiųjų ugdymosi poreikių nenustatyta. Rengiant išvadą buvo išklausyta nepilnametės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonė. Nepilnametė turi artimą ryšį su mama, su tėčiu susitinka retai. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nurodyta, kad J. Ū. ir N. M. nebuvo įtraukti į Socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs pranešimų apie ieškovės ir atsakovo vaiko S. M. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, atvejo vadybos procesas netaikomas. Ieškovė prašo teismo padidinti vaikui išlaikymą nuo 150 Eur iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui padidinimo atitinka vaiko S. M. interesus, o prašoma priteisti suma užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad vaiko poreikiai labai išaugo, ieškovė patiria daug išlaidų, už teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą ieškovei sunku patenkinti minimaliausius vaiko poreikius. Vaikas greitai auga, reikia dažnai keisti drabužius, avalynę. Be to, duktė turi sveikatos problemų, reikalingos ortodonto, kardiologo specialistų paslaugos, turi pėdų ir stuburo problemų, kas reikalauja papildomų išlaidų, mergaitei reikalingi specialūs batai ir kt. Mergaitė yra aktyvi, iki pandemijos lankė įvairius būrelius (šokiai, kulinarija ir kt.), todėl per mėnesį papildomai tenka mokėti apie 10-20 Eur. Pažymėjo, jog mėnesio pajamos dėl Covid-19 pandemijos sumažėjo iki 500 Eur. Turi nekilnojamojo turto - butą (duomenys neskelbtini), taip pat butą (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio abiejuose butuose gyvena kartu su dukra, taip pat kas mėnesį moka įgyto būsto paskolą. Su atsakovu vaikas matosi retai, jis dukrai nieko neperka ir nedovanoja. Paskutinį kartą vaikas su tėvu kelioms dienoms matėsi prieš dvejus metus, t. y. atsakovas dvejus metus nematė vaiko ir nežino, kaip greitai jis auga.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas P. M. papildomai paaiškino, jog akivaizdu, kad nepilnamečio vaiko poreikiai išaugę, mergaitei jau yra 10 metų, todėl atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ir problemas (odontologo paslaugos, reabilitacija ir kt.), išlaidų ieškovei yra daugiau nei atsakovas teikia išlaikymo. Pažymi, kad 250 Eur išlaikymo dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, įvertinus tai, kad nuo 2021 m. liepos mėn. kils šildymo kainos, brangs kitos paslaugos, yra būtinas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sutinka vaiko išlaikymą padidinti iki 200 Eur, nesutinka, jog būtų priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, prašo jas priteisti tik iš dalies, kadangi atsakovas geranoriškai dalyvavo mediacijoje ir bandė taikiai išspręsti ginčą. Nurodė, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gyvena Panevėžyje pas sutuoktinę, kitų nepilnamečių vaikų ir išlaikytinų asmenų neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje ((duomenys neskelbtini)), pajamos yra nestabilios, per mėnesį vidutiniškai sudaro 800-1 300 Eur (183,70 NOK už valandą), dėl Covid-19 pandemijos daug įmonių yra uždaryta ir darbo procesas stringa, pastovaus darbo neturi, darbo sutartis yra laikina, atsakovas kviečiamas dirbti pagal poreikį. Taip pat moka 300 Eur už būsto nuomą (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 2 d. darbo sutartis pasibaigė. Pažymėjo, kad pagal galimybes rūpinasi ir domisi savo nepilnamete dukra, nori matytis ir bendrauti su ja. Ieškovės prašymu išlaikymą teikdavo net keletą mėnesių į priekį, jokių išlaikymo įsiskolinimų neturi, išlaikymą dukrai mokėdavo tvarkingai, savo iniciatyva paskutiniu metu dukrai moka po 180 Eur išlaikymo sumą per mėnesį. Sutinka mokėti 200 Eur išlaikymo sumą, o įvertinus tai, kad ieškovė gauna papildomai 60 Eur iš valstybės, laiko, jog 200 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti.
9. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymų nepateikta, atsižvelgiant į tai, jog išvadą byloje teikiančio institucijos dalyvavimas tokio pobūdžio byloje nėra būtinas, byloje pateikta rašytinė institucijos išvada, todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnametės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jos pilnametystės, išskaitant iš šios sumos 900 Lt (260,66 Eur); išlaikymo sumą, priteistą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; S. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė J. Ū.. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeitė, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jos pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos 260,66 Eur, išlaikymo sumą, priteistą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
11. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo nepilnametį vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
12. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis).
13. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
15. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).
16. Ieškovė teigia, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi dėl vaiko amžiaus ir ekonominių pokyčių iš esmės padidėjo išlaidos vaiko poreikiams patenkinti ir esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka dukters poreikiams užtikrinti.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
18. Taigi esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo, t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d., padidėjo šalių nepilnamečio vaiko S. M. poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
20. Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnametės dukters S. M. poreikių apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga apie 550 Eur suma per mėnesį: maistui – 300 Eur (vaikui apie 150 Eur), už mokslą mokykloje ir pietus – apie 120 Eur, komunaliniams mokesčiams – apie 205 Eur (vaikui - 102,50 Eur), rūbams, avalynei, higienos priemonėms – apie 60 Eur, kurui (vaikas vežamas automobiliu į mokyklą) - apie 30 Eur, vitaminams, papildams, kraujo tyrimams – 20 Eur, gyvybės draudimui – 30 Eur, pramogoms: kinui, baseinui, atostogoms – 40 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 metais patirtos metinės išlaidos stomatologo paslaugoms sudarė 240 Eur, kadangi mergaitei atliekamas dantų tiesinimas ir reikalingos ortodonto paslaugos, taip pat ruošiant į mokyklą buvo įgytas rašomasis stalas, komoda už 273 Eur, siekiant gauti kokybiškesnes mokymo paslaugas, mergaitė lanko privačią VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją, už kurią mokamas 77 Eur mėnesio mokestis. Atsakovas nors ir neneigė, kad vaiko poreikiai išaugo, tačiau su tokiu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu nesutiko, tačiau alternatyvios išlaidų apskaičiavimo lentelės nepateikė.
21. Iš pateiktos mokymosi sutarties 2020-2021 m. m. matyti, kad nepilnametė S. M. lanko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją, už mokymą mokamas 77 Eur einamasis mėnesio mokestis, 10 Eur už higienines priemones, mokymo sutarties pastabose pažymėta, jog nepilnametis vaikas lankys pamokų ruošą iki 15 val.
22. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad 2018 metais ieškovė nepilnametei dukrai pirko krepšius – 6,93 Eur vertės, komodą – 54 Eur vertės (2018 m. sausio 20 d. PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo kvitas), spintą - 199 Eur vertės (2018 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo kvitas), 2020-2021 metais nepilnametei dukrai suteiktos odontologinės paslaugos už 300 Eur (2021 m. kovo 3 d., 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo kvitai), dantų plėtimo ir žandikaulio gydymo paslaugos (2021 m. vasario 3 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. balandžio 22 d., PVM sąskaitos-faktūros (odontologijos paslaugos), mokėjimo nurodymas ir kvitai).
23. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
24. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur (neatskaičius mokesčių) arba apie 468,41 Eur atskaičius mokesčius.
25. Pažymėtina, kad nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik minimalių poreikių tenkinimu, bet būtina skirti dėmesio (ir materialinių išteklių) vaiko bendravimo, laisvalaikio, pomėgių skatinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose taip pat akcentuojama, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, 31 straipsnis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 16 straipsnis).
26. Nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei šešeri metai. Šalių nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra (duomenys neskelbtini) metų. Be to, pažymėtina ir tai, kad per šešerius metus pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Ieškovė nurodo, kad nors dėl Covid-19 pandemijos šalyje tiek pats mokymo procesas, tiek būrelių lankymas buvo apribotas, tačiau pažymi, kad mergaitė yra labai aktyvi, lanko šokių, kulinarijos būrelius, būreliai yra mokami, kas papildomai per mėnesį kainuoja nuo 10 iki 20 Eur. Be to, mergaitė turi sveikatos problemų – kreivai auga dantys, todėl reikalingas plėtimas breketai, širdies, pėdų, stuburo problemų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir papildomi, taigi S. M. poreikių tenkinimui, tikėtina, išleidžiama didesnė nei minimali (468,41 Eur) per mėnesį suma.
27. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 150 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Juk paaugus vaikui, padidėjo jo poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms mokslo reikmėms, būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado vaiko asmeninių smulkių išlaidų poreikis. Pažymėtina, kad didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis).
28. Pažymėtina ir tai, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.
29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatos problemas, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad vaiko poreikių užtikrinimui nurodoma 550 Eur išlaidų suma gali būti laikoma iš esmės pagrįsta (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
30. Teismas, nustatęs vaikų poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
31. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
32. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje D Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
33. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – AB „(duomenys neskelbtini)“) sudaryta 2006 m. spalio 30 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2021 m. vasario 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie suteiktus kreditus matyti, kad ieškovės negrąžinta kredito suma sudaro 64 276,18 Eur, kas mėnesį ieškovės mokama kredito suma vidutiniškai sudaro apie 130 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Iš pateiktos Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo 2012 m. liepos 3 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė nuo 2012 m. liepos 2 d. vykdo individualią veiklą – Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse (kodas (duomenys neskelbtini)); Maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (kodas (duomenys neskelbtini)); Kitų prekių mažmeninės prekyba specializuotose parduotuvėse (kodas (duomenys neskelbtini)); Mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse (kodas (duomenys neskelbtini)).
35. Iš byloje pateiktos 2020 metų ieškovės pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad ieškovės individualios veiklos deklaruotų pajamų suma 2020 metais sudarė – 25 570 Eur (Gautos pajamos pagal kitus nei gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus ((duomenys neskelbtini)), Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla ((duomenys neskelbtini)) – 4 120 Eur, Gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamos ((duomenys neskelbtini)) – 21 450 Eur), mokėtina pajamų mokesčių suma už 2020 metus – 128,33 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2020 metus – 401,49 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma už 2020 metus – 223,83 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2019 metais jos pajamos, atskaičius išlaidas, sudarė vidutiniškai apie 900 Eur per mėnesį. 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos ir dėl taikytų veiklos apribojimų pajamos, atskaičius išlaidas, sudarė vidutiniškai 500 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad kitų išlaikomų asmenų neturi.
36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kviečiamas pagalbai), darbo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), darbo laikas per savaitę – 37,5 val., dienos darbo laikas – 7,5 val., nurodytas darbo užmokestis 183,70 Eur per valandą. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo uždirbamos pajamos už 2020 metus sudarė 86 982 NOK (neatskaičius mokesčių) (apie 8 373,48 Eur), kas per mėnesį sudaro apie 7 248,50 NOK (apie 697,79 Eur). Darbo sutartyje pažymėta, kad atsakovas moka 3 000 (NOK) (apie 289 Eur) būsto nuomos mokestį per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dirba pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), darbas laikino pobūdžio, pagal iškvietimą, todėl, kai jis nėra kviečiamas, darbo užmokestis jam nemokamas. Norvegijoje per mėnesį uždirbamos pajamos sudaro apie 800-1 300 Eur, moka 300 Eur už būsto nuomą.
37. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo fizinio asmens bankroto byla buvo baigta. Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 12 d.
38. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Pagal pateiktus VĮ „Regitra“ duomenis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikomus asmenis teismui nepateikta.
39. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas vertina ir tai, kad šalių nepilnametei dukrai gyvenant pas ieškovę, vaiko motinai (ieškovei) tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta. Atsakovas su dukra iš esmės nebendrauja, papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.
40. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vaiko pinigai nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur.
41. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į Vaiko apsaugos skyriaus pateiktą išvadą byloje, šalių vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikiai yra padidėję ir 2014 m. gruodžio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, iš atsakovo priteisto 150 Eur išlaikymo suma nėra pakankama vaiko visų poreikių patenkinimui.
42. Teismas, remdamasis išdėstytu, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi 2014 m. gruodžio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu (pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi) priteistas išlaikymo dydis (150 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, taip pat valstybės mokamą išmoką vaikui, sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai S. M. 150 Eur dydis pakeistinas, jį padidinant iki 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 16 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 230 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).
43. Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
44. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis).
45. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
46. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
47. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti išlaikymo sumą nuo 150 Eur iki 250 Eur, t. y. padidinti 100 Eur suma. Teismas išlaikymo dydį padidina iki 230 Eur, t. y. 80 Eur suma. Taigi ieškinys tenkinamas 80 procentų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti ne tik kad neviršija, bet yra ženkliai mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatyti maksimalūs teisinių paslaugų dydžių, todėl, įvertus abiejų šalių procesinį elgesį, pagrindo jas mažinti nėra.
48. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 22 Eur (230 Eur - 150 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo N. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę J. Ū. nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei J. Ū. iš atsakovo N. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo N. M. 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.