Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Kasada“ atstovas – darbuotojas T. P. paaiškino, kad ieškovė 2021 m. gegužės 7 d. iš atsakovės nupirko automobilį už 2300 Eur sumą. Praėjus kelioms dienoms buvo pastebėti defektai, automobilis buvo nuvarytas į autoservisą UAB „Autoarlita“ ir autoservisas 2021 m. gegužės 14 d. apžiūrėjęs automobilį išdavė defektavimo aktą, kuriame numatė, kad šis automobilis yra netinkamas eksploatuoti viešajame eisme dėl gedimų. Defektavimo akte iš esmės nurodyti 6 paslėpti gedimai dėl kurių automobilis yra netinkamas ir nesaugus eksploatuoti. Automobilis buvo atiduotas remontuoti, 2021 m. birželio 23 d. ieškovei buvo pateikta 1720 Eur sąskaita už automobilio tvarkymą, kurią ieškovė apmokėjo. Tuomet buvo susisiekta su atsakovės atstovu, kuris bendrininkavo parduodant automobilį, kad prisidėtų kažkiek prie šios sąskaitos apmokėjimo, nes defektai paaiškėjo iškart po automobilio pirkimo, tačiau buvo atsisakyta, todėl buvo išsiųsta pretenzija. Pirkimo – pardavimo sutartyje yra privaloma forma ir pagal įstatymą yra privaloma nurodyti transporto priemonės trūkumus, tačiau atsakovė visų šių trūkumų nenurodė, o tai reiškia, kad automobilis buvo parduodamas be trūkumų. Automobilio skelbime buvo įrašyta, kad automobilis yra be trūkumų, tačiau, kaip matyti iš defektavimo akto, tai buvo neteisinga informacija ir atsakovė nuslėpė automobilio defektus. Ieškovė yra pateikusi visus įrodymus, kad automobilis yra netinkamas eksploatuoti. Nors automobilis buvo nuvarytas į autoservisą (prieš perkant), bet ten nieko nepatvirtino ir tie defektai nebuvo aptarti. Mano, kad už daikto trūkumus šiuo atveju yra atsakinga pardavėja ir todėl ji turėtų atlyginti jiems nuostolius. Dėl atliktos privalomosios techninės apžiūros paaiškino, kad šis faktas dar negarantuoja, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Mano, kad atsakovės argumentas, kad ieškovė jai nepasiūlė grąžinti automobilio yra nepagrįstas, nes ieškovė turėjo pasirinkimą kaip elgtis. Ieškovė pripažįsta, kad prieš įsigyjant automobilį vyko į autoservisą automobilio apžiūrai ir jo diagnostikai. Autoservise buvo automobilis apžiūrėtas ir pasakyta, kad viskas jam gerai, o jie neturi specialisto, kuris detaliai nusimanytų automobiliuose. Jų atstovams buvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį vizualiai nuvykus į autoservisą. Nustačius gedimus atsakovei nebuvo pranešta, nes skambino tik tada, kai paaiškėjo konkreti nuostolio suma, kadangi įstatymas realiai nenumato pareigos informuoti. Kada buvo išrašytas defektavimo aktas, automobilis buvo paliktas autoservise ir paprašyta, kad tas autoservisas jį suremontuotų. Kokia tiksliai suma bus jie nežinojo, sužinojo, kai automobilis buvo suremontuotas. Automobilio eksploatuoti buvo negalima, o kadangi jis buvo nupirktas, tai buvo nuspręsta remontuoti vadovo sprendimu. Neatsakys ar jie vertino galimus remonto kaštus, bet remonto sąmatos nebuvo, tad mano, kad nevertino, bet jis tokios informacijos neturi. Analizė ar remontas gali viršyti pačio automobilio vertę nebuvo daroma, bet tiksliai jis nežino. Į autoservisą automobilį ieškovė nuvežė, nes reikėjo keisti tepalus, o autoservisas automobilį tada apžiūrėjo. Automobilį nupirkus, faktiškai jis per kelias dienas buvo nuvarytas į autoservisą ir nebuvo eksploatuojamas. Mintis buvo, kad automobilį reikia suremontuoti, nes grąžinimas yra kraštutinė priemonė.

Teismo posėdžio metu atsakovės I. D. atstovas advokatas Gintaras Gricius paaiškino, kad atsakovė individualiai naudojo automobilį namų ūkyje šeimos poreikiams, ji nėra nei automobilių specialistė, nei mechanikė, neišmano automobilių techninės būklės. Automobiliui tapus nebereikalingu ji paprašė savo giminaičio S. N. padėti jį parduoti. Jis to automobilio skelbimą patalpino viešame portale. Pirmą kartą tas automobilis buvo patalpintas 2020 metais, tačiau vėliau buvo tęsiamas skelbimas ir automatiškai galbūt keičiamos kažkokios sąlygos, taip pat ir dėl techninės apžiūros. Iš jų pateiktos į bylą techninės apžiūros istorijos aiškiai matyti, kad automobiliui techninė apžiūra pakartotinai buvo praeita 2021 m. gegužės 2 d., t. y. likus mėnesiui iki pardavimo. Iš to paties istorijos išrašo matyti, kad pirminė apžiūra buvo atlikta 2021 m. kovo 27 d., buvo nustatyti dideli trūkumai, susiję su transporto priemonės stabdymo įrangos technine būkle, vairo mechanizmu, pakaba, kažkas su stabdžių žarnelėmis ir pan. Šiuos gedimus S. N. remontavo autoservise. Jeigu po pirminės techninės apžiūros automobiliui, pašalinus tos apžiūros metu nustatytus trūkumus, automobilis po savaitės praeina techninę apžiūrą, kaip tai savininkei reikėtų numatyti ar žinoti, kad ji neva parduoda techniškai netvarkingą automobilį, su trūkumais ar pan., nėra tokių aplinkybių, juolab, kaip ir patvirtino ieškovės atstovas, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos tikrinti tą automobilį. S. N. ne primigtinai nurodė į kokį servisą vežti automobilį apžiūrėti, buvo paaiškinta, kad jis pažįsta tik tą serviso savininką pas kurį pastoviai remontuoja tuos automobilius, tad gali apžiūrėti pas jį, bet jeigu ieškovė norėjo, galėjo vežti į kitą autoservisą, tačiau ieškovę tenkino pasiūlytas autoservisas. Autoservise automobilį pakėlė ant keltuvo, apėjo, apžiūrėjo visus mechanizmus iš apačios ir pan. Po to ieškovė dar norėjo automobilio diagnostikos, tai S. N. susiskambino su meistru, kuris sutiko apžiūrėti. Ten tikrinant automobilį išlindo gedimas susijęs su išminamuoju sankabos guoliu, tačiau pirkėją viskas tenkino, jie sutarė galutinę kainą, sumokėjo ir pasiėmė automobilį. Ta sutartis surašyta šabloniška, iš VĮ „Regitra“, joje galbūt nėra aptartos visos sąlygos, tačiau realiai, joje nėra punkto dėl gedimo, susijusio su sankabos išminamuoju guoliu, o kitų gedimų pardavėja ar jos atstovas tikrai nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Ieškovės atstovas pats sėdo į tą automobilį, parvažiavo į Šiaulius iš Mažeikių, viskas tenkino, bet tik nuvarius automobilį pakeisti tepalus, nuspręsta tuo pačiu remontuoti ir kitus mechanizmus, keisti kažkokias detales. Tos visos aplinkybės yra sunkiai suprantamos, kodėl pardavėja nebuvo iškart informuota apie automobilio gedimus, kodėl nebuvo vertinamos remonto išlaidos ir pan. Tik po mėnesio buvo skambutis, kai viskas buvo padaryta, priimtas sprendimas savarankiškai, todėl mano, kad egzistuoja ieškovės nesąžiningumas. Pirminė automobilio kaina buvo 2800 Eur, tačiau ta kaina buvo koreguojama ir sutarta dėl 2300 Eur, nes tas gedimas buvo nustatytas, susijęs su sankaba, tad ieškovę tenkino tokia suma. Ieškovės atstovas skambino savo vadovui, aiškino koks tas automobilis, kokia jo būklė ir nutarė jį pirkti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, kad jis yra UAB „Autoarlita“ autoserviso vadovas, žino, jog ginčas vyksta dėl automobilio Nissan Primastar. Tą automobilį jie pakėlė ant keltuvo, diagnozavo defektus, kuriuos surašė ir pateikė užsakovui. Automobilis buvo atvarytas gegužės mėnesį. UAB „Kasada“ turi sutartį su ieškove dėl automobilių remonto. Kokiu tikslu automobilis buvo pristatytas į autoservisą nepasakys, bet kai žmonės nusiperka automobilius, jie dažnai atvaro pas juos apžiūrėti važiuoklę, kitus mazgus. Tam automobiliui buvo atlikta įprastinė apžiūra. Ieškovė atvariusi automobilį, prašė apžiūrėti automobilio techninę būklę. Kaip buvo apžiūrimas tas automobilis tiksliai neatsimins, tačiau didžiausia bėda buvo su sankaba ir vairo mechanizmu. Po to, kai buvo apžiūrėtas automobilis, buvo skambinta užsakovui ir derinta apytikslė darbų sąmata, po to, laukė leidimo tvarkyti ar ne. Kiek pamena automobilio darbų sąmata sudarė apie 1500 Eur. Kai patikrino automobilį, po kokių 4 ar 5 dienų jiems davė leidimą tą automobilį tvarkyti, tuo metu tas automobilis buvo jų autoservise. Jis, kaip įmonės vadovas, apžiūrint automobilius stovi prie kiekvieno automobilio ir žiūri kaip ten kas yra. Patikrina žmogus, pasikviečia ir viską apžiūri kartu, tada derina su klientu. Paaiškino, kad dėžės defektas pasireiškė tuo, kad sunkiai junginėjosi bėgiai ir sankabos pedalas buvo labai aukštai. Antras punktas defektavimo akte (šakių sailenblokai) iš važiuoklės, ten kiek pamena jie buvo keturi, t. y. di priekiniai, du galiniai, jie jau buvo paskilę. Vairo kolonėlės defektas pasireiškė tuo, kad bėgo vairo stiprintuvo skystis, tai matė, nes buvo išsipūtusios vairo kolonėlės gumos. Dėl stabilizatoriaus gumos paaiškino, kad jos stovi ant štangos ir buvo išdilusios. Kairės pusės rankinio trosas nevaikščiojo, nes pasukus ratą jį užstabdydavo. Pavarų perjungimo mechanizmo defektas pasireiškė tuo, kad sunkiai jungėsi bėgiai. Padangos buvo nusidėvėjusios, tai pažymėjo. Visi tie defektai tikrinami varant automobilį į techninę apžiūrą, bet ne visą laiką gali techninės apžiūros darbuotojai matyti, nes pavyzdžiui vairo stiprintuvo skysčio bėgimą vieni mato, kiti ne. Techninėje apžiūroje dėžės defektas tikrinamas, jeigu bėgis (pavara) neįsijungs ar sunkiai jungsis, jei nebus kokio nors bėgio (pavaros) žinos, techninėje apžiūroje jie patys pravažiuoja. Mano, kad per mėnesį laiko šie defektai negalėjo atsirasti. Gumos paskilinėti galėjo, bet tie didesni defektai tikrai neatsiranda per mėnesį ar du. Kiek pamena, ieškovė skambino ir užsiregistravo į jų autoservisą, sakė, kad įsigijo automobilį ir nori jį apžiūrėti, nebuvo užsakymo atlikti konkretų darbą. Reikėjo patikrinti automobilį, kad jis galėtų dirbti. Dėl to automobilio pirkimo jam nebuvo skambinta. Tam automobiliui, kiek pamena, sunkiai jungėsi pirmoji ir antroji pavaros, jos įsijungdavo, bet sunkiai. Patys sailenblokai yra važiuoklės dalis, tai jie suteikia barškesį. Vairo kolonėlė, tai vairą sukant stringa, trūko skysčio, tai reikėjo papildyti. Rankinio trosas stabdo ratą, jis nesisuka laisvai, bet kitas gali važiuoti ir to nepastebėti. Padangos buvo žemiau minimumo ribos, kiek pamena, todėl su tomis padangomis eisme dalyvauti kaip ir negalėtų. Dėl defektavimo akte nurodytų antro ir ketvirto punktų važiuoti galima, tiesiog būtų barškesys ir techninė apžiūra turėtų tai matyti. Užtenka automobilį pakelti ant keltuvo, kad pamatyti tuos gedimus. Automobilis važiavo, bet turėjo nemažai defektų. Jo nuomone su tokiais gedimais valstybinė techninė apžiūra praeita nebūtų, automobilis nebūtų leidžiamas eksploatuoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. paaiškino, kad jis yra ieškovės UAB „Kasada“ darbų vadovas. Paaiškino, kad situacija buvo tokia, jog jų įmonė ieškojo transporto priemonės, su direktoriumi pasišnekėjo ir nuvažiavo apžiūrėti parduodamos transporto priemonės. Apžiūrėjo transporto priemonę, susitiko su vyriškiu kaime už Mažeikių, apvažiavo, tiesiog pasižiūrėjo, lyg su transporto priemone buvo viskas gerai, apsitarė, žmogus sakė, kad tai jo transporto priemonė, kad daug ką keitęs, transporto priemonė veikianti ir t. t. Vizualiai viskas tvarkoje jam pačiam atrodė, bet jis norėjo pasitikrinti autoservise. Pats asmeniškai nerado autoserviso, nes visur buvo eilės, tai tas vyriškis jam surado autoservisą. Jie susitiko autoservise, kai jis atvažiavo, automobilis jau buvo pakeltas ant keltuvo, vizualiai apžiūrėjo, lyg viskas gerai ir tvarkoje, taip ir sutarė pirkti. Parvažiavus į Šiaulius, automobilis pastovėjo pas juos ir po to nuvežė jį į autoservisą, kad pakeistų tepalus. Autoservise pradėjo rodyti bėdas, kokias jie turi. Keletą kartų jis skambino žmogui, nes buvo nesąžiningai pasielgta, bandė kažkaip rasti kompromisą, bet jo nerado, o po to žmogus nebekėlė ragelio. Paaiškino, kad prieš perkant automobilį, jo apžiūra vyko už Mažeikių pavažiavus apie 20 km. Tai buvo pirminė apžiūra. Po to, jie jau susitiko autoservise. Automobilis jau buvo ant keltuvo pakeltas, jie atvažiavo dviese, nes ketino automobilį įsigyti, kad jį parvaryti. Meistras sakė, kad viskas gerai, viskas tvarkoje. Tame autoservise automobilio apžiūra truko nuo 10 iki 15 minučių. Meistras sakė, kad viskas tvarkoje, čia viskas keista, viskas padaryta. Jis klausė ar bent važiuoklė nebarška, jam sakė, kad viskas keista, viskas sutvarkyta. Jis pasitikėjo, tiek vienu, tiek kitu. Kai buvo apžiūrėtas automobilis užsidegė „check“ lemputė, tad nuvažiavo atlikti kompiuterinę diagnostiką, bet ten nieko nepasakė, nes nematė kompiuteryje problemų, tai tuo ir pasibaigė. Kai išvažiavo iš antro autoserviso, sutarė, kad perka. Pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir buhalterė padarė pavedimą, bet dėl kainos derėjosi. Kadangi automobilis laukė savo eilės į autoservisą tepalų keitimui, tai juo niekas nevažiavo, o kai nuvažiavo į autoservisą, jiems pradėjo rodyti bėdas. Ar vairuotojas, kuris parvairavo automobilį, turėjo kažkokių nusiskundimų, nepasakys. Jis mechaniko išsilavinimo neturi, žiūri tik iš vartotojo pozicijos, elementarius dalykus mato. Pirmajame servise apie dėžės defektą nebuvo šnekama. Apie sailenblokus, vairo kolonėlę, stabilizatoriaus gumas buvo kalbama. Dėl vairo kolonėlės paaiškino, kad kai jis pirmą kartą važiavo, juto, kad vairas turi laisvumą, bet padangos nebuvo iš pačių geriausių, galvojo gal dėl padangų ar ratų suvedimo. Pirmasis autoserviso meistras apie važiuoklę pasakė, kad viskas gerai. Jie kalbėjo su meistru apie važiuoklę prieš perkant automobilį ir jį užtikrino, kad viskas yra tvarkoje. Vairo kolonėlėje skysčių nuotėkių nesimatė, sakė, kad viskas su ja tvarkoje. Jie užsisakė vietą autoservise, kai grįžo į Šiaulius, nes norėjo pakeisti tepalus, kad žmonės galėtų darbuotis su automobiliu. Automobilis iki pristatymo į autoservisą nebuvo eksploatuojamas, stovėjo įmonėje. Jis tą automobilį vairavo tik pirmosios apžiūros metu. Jo žiniomis ieškovė autoservise UAB „Autoarlita“ remontuoja transportą, juos sieja sutartiniai santykiai. Pirmą kartą pardavėjui jis skambino, kai autoservisas nustatė daugiau problemų nei jie numatė. Autoserviso vadovas jį patį pirmą pasikvietė ir pasakė, kad nusipirko automobilį, į kurį reikia investuoti dar krūvą pinigų. Autoservisas nustatęs gedimus pateikė preliminarią sąskaitą žodžiu, vėliau raštu. Sprendimas pradžioje remontuoti nebuvo priimtas, pradžioje susisiekė su savininku, kuris tą transporto priemonę pardavinėjo, jis teigė, kad transporto priemonė yra gera. Po to, bandė dar kelis sykius susiekti, bet vėliau jis pradėjo juos ignoruoti. Automobilio pardavėjui sakė, kad yra daugiau bėdų nei jis buvo pasakęs, jie bandė jam pasiūlyti susitarti, bandė rasti kompromisą, kad bent dalį lėšų jis padengtų, bandė šnekėti, už tai autoservise nieko kelias dienas nebuvo daroma. Kitokių pasiūlymų ir alternatyvų pardavėjui nebuvo siūloma, jie norėjo, kad pardavėjas padengtų remonto kaštus. Jo manymu pardavėjas žinojo apie gedimus, mano, kad jis nuslėpė juos. Jis pasitikėjo pirmuoju autoservisu ir nesiūlė važiuoti į Šiauliuose patikrinti automobilio.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. N. paaiškino, kad jis yra transporto priemonės bendrasavininkas. Paaiškino, kad jis įdėjo automobilio Nissan Primastar skelbimą, nes tas automobilis buvo jiems nereikalingas, stovėjo kieme, tad nutarė, kad reikia parduoti. Pardavinėjo, bet laikui einant baigėsi techninė apžiūra, todėl varė į autoservisą, ką reikėjo sutvarkė, varė į techninę apžiūrą, bet automobilis techninės apžiūros nepraėjo, nes buvo kažkokių trūkumų. Tada vėl nuvyko į autoservisą, kuriame sutvarkė ir praėjo techninę apžiūrą. Praėjus dviem savaitėms atsirado pirkėjas. Jie atvažiavo kai namuose jo nebuvo, todėl žmona parodė, tada jie pasivažinėjo po miestelį, apžiūrėjo, jam paskambino ir pasakė, kad jiems tinka, pasiderėjo ir paliko 100 Eur avansą. Pasakė, kad norėtų automobilį dar patikrinti autoservise, nes „check“ lemputė dega, norėjo pažiūrėti kas ten per bėda, kad atliktų diagnostiką. Tada jis apskambinėjo autoservisus ir surado kas apžiūrėtų, susiskambino vėl su jais. Jie tada atvažiavo į autoservisą, pakėlė, apžiūrėjo, jie viską matė, kas automobiliui yra. Tada nuvažiavo pas diagnostikos meistrą. Nuvažiavus girdėjosi sankabos pašaliniai garsai. Tas pirkėjas, kaip suprato, buvo tarpininkas, tai skambino į Šiaulius, tada prašė, kad jis dar nuleistų kainą pora šimtų eurų, nes sakė, kad mato, jog yra ta bėda ir jie pirks. Jis sutiko. Praėjus mėnesiui jam paskambino ir pasakė, kad apmokėtų sąskaitą už autoservise atliktus darbus. Pasakė, kad už sankabą, tą ką jie matė, pradėjo jam vardinti, bet jis jiems atsakė, kad jie viską matė, du kartus automobilį apžiūrinėjo, tad pasakė, kad nemokės. Vėliau atėjo raštiškas laiškas apmokėti, nes paduos į teismą. Jis jiems atrašė elektroniniu paštu, kad jis atsisako apmokėti, nes ten tokia suma buvo, kad jis praktiškai jiems tą automobilį padovanotų. Dar buvo skambučiai, kai jis telefoną buvo palikęs namuose ir jam įsirašė autoatsakiklio įrašas. Automobilio padangos buvo plikos, „check“ lemputė degė, pirkėjas norėjo sužinoti ar tai nėra didelė bėda. Jis pasakė, kad pažiūrės ir užsakys autoservise vietą. Pirmame autoservise automobilis buvo pakeltas, jie apžiūrėjo visą važiuoklę. Buvo autoserviso darbuotojas ir jie, viską kartu apžiūrinėjo ir jiems rodė. Atsakovė neturi vairuotojo pažymėjimo, bet ji norėjo tą automobilį įsigyti, tad jie bendrai jį įsigijo, tik jis vairuodavo. Jie norėdavo prie jūros nuvažiuoti ir pan., tai tas automobilis buvo naudojamas šeimoms reikmėms. Automobilis nebuvo naudojamas darbams, tai buvo grynai šeimos automobilis. Autoservise apžiūrėti automobilį buvo pirkėjo iniciatyva, jis sutiko, nes neturėjo ką slėpti, kadangi automobilis buvo po techninės apžiūros. Pirmą kartą jis pats varė automobilį į techninę apžiūrą ir nepraėjo, surašė tas bėdas, tai jis nuvyko į autoservisą, kad jam sutvarkytų. Kadangi jis neturėjo laiko, tai autoservise sutvarkė ir praėjo techninę apžiūrą. Paskambino ir pasakė, kad automobilis yra tvarkoje. Remontas jam kainavo iki 150 Eur. Prieš pirmą techninę apžiūrą, kai nuvyko į autoservisą, ten buvo smulkmenos, nematė didelių bėdų. Kai bendravo su ieškovės atstovais jam siūlė tik apmokėti išlaidas, atsiimti automobilio nesiūlė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad jis darė automobilio patikrinimą. Pirkėjas buvo atvažiavęs pas jį, jis pasakė, kad yra šiokių tokių tepalo nubėgimų, jam viską rodė, o taip automobilis buvo techniškai tvarkingas. Jis viską rodė, ką matė vizualiai, tai buvo tepalo prasiskverbimas. Po to, sulaukė skambučio dėl sankabos, kad ten kažkas girgžda, jis pasakė grubiai kiek kainuotų remontas ir tuo kalba baigėsi. Pats pirkėjas viską matė, automobilis buvo pakeltas, jis viską rodė kas tam automobiliui yra. Paaiškino, kad S. N. jam paskambino, pasakė, kad yra automobilio pirkėjas, paklausė ar gali pas jį atvykti, pakelti automobilį ir apžiūrėti, nes pirkėjas norės apžiūrėti vizualiai. Taip ir padarė, atvažiavo, pakėlė, apžiūrėjo, viską susakė. Apžiūroje dalyvavo keturi asmenys, du pirkėjai, pardavėjas ir jis. Transporto priemonė buvo po techninės apžiūros, pas jį pakelta, matėsi kažkoks tepalo prasiskverbimas, bet minimalus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Jis su pardavėju šnekėjo, sakė, kad automobilis ne naujas, kad tepalas iš turbinos varva, sakė, kad tai normalus dalykas nenaujam automobiliui. Apie sankabos gedimą paaiškino, kad jiems išvažiavus atsirado kažkoks garsas, tai ten išminamasis guolis, šiandien nėra, rytoj jau gali būti. Po to, jo S. N. telefonu klausė kiek kainuotų, ar jis sutvarkytų. Tas pokalbis vyko tą pačią dieną, gal po 15 minučių kai jie išvažiavo. Išvažiuojant viskas buvo gerai. S. N. per metus nuo vieno iki trijų kartų atveža automobilius pas jį. Jo elgesio, kad S. N. yra pastovus klientas, niekaip neįtakojo. Tas automobilis buvo ne pirmą kartą atvykęs į autoservisą. Prieš varant į techninę apžiūrą galimai tas automobilis buvo atvarytas į jo autoservisą. Iš pirkėjų jis klausimų sulaukė, jis rado tik tepalo prasiskverbimą. Judino šarnyrus, prie važiuoklės nieko nebuvo. Vizualiai greičių dėžė veikė, variklis veikė, o po 15 minučių atsirado sankabos problema. S. N. į autoservisą atvažiavo pirmasis, o po 5 ar 10 minučių atvažiavo pirkėjas. Laukė pirkėjo kartu su S. N. pakėlę automobilį. Su pirkėju apžiūra truko apie 10-15 minučių. Jis realiai paslaugos jokios neatliko, tik pakėlė ir nuleido. Į automobilio vidų įsėdęs nebuvo. Jis tikrino visus tuos defektus, kurie surašyti defektavimo akte (parodyta teismo posėdyje), todėl mano, kad tai blefas. Defektavimo akte nurodytas pirmas punktas atitinka iš dalies, nes ten sankaba įeina ir dar atitinka, kur buvo skysčio nuotėkis, bet buvo ne iš vairo kolonėlės, ką jis atsimena. Išvardintus defektus jo apžiūros metu buvo įmanoma pastebėti, nors dėžės defekto pakėlus automobilį nenustatysi. Šakės sailenblokus galima nustatyti laužtuvo pagalba arba žiūrint vizualiai ar gumos nesuplyšusios. Padangas būtų matęs pats. Vairo kolonėlės defektą galima matyti ar yra skysčio nuotėkis, jis negali atsakyti ar matė ar ne, bet jis sakė, kad yra skysčio nuotėkis, o tai normalu tokių metų automobiliui. Stabilizatoriaus gumos tikrinamos paprastai laužtuvo pagalba, įkišama ir pažiūrima kliba ar nekliba. Ar jis laužtuvą kišo dabar nepasakys. Rankinio trosai tikrinami vizualiai, jeigu trosas vaikšto jis yra normalus, matoma korozija. Kokius jis tiksliai veiksmus atliko negali pasakyti, nes praėjo daug laiko, nepamena. Pavarų perjungimo mechanizmas, tai sankaba, todėl mano, kad visus punktus galima išmesti išskyrus 6 punktą. Sankabos problema išryškėjo išvažiavus iš autoserviso po 15 minučių. Rankinį stabdį galima patikrinti iš apačios traukinėjant trosą, nebūtina užtraukti jį iš vidaus. Techninėje apžiūroje tie dalykais matosi. Jo manymu su tokiais techniniais defektais techninė apžiūra nebūtų praeita. Jam atliekant apžiūrą buvo žinoma, kad tas automobilis neseniai buvo praėjęs techninę apžiūrą. Apžiūrinėjant tą automobilį jis klibino šarnyrus, vairo traukes, rankinį. Jis iš apačios žiūrėjo. Trosą judino konkrečiai su ranka. Prasuko su ranka ratus, klausėsi ar girdisi triukšmas, triukšmo nebuvo. Laužtuvo pakalba sialenblokus paklibino, defektų nebuvo. Vizualiai apžiūrėjo stabdžių kaladėles, jų storį. Duslintuvo išmetimą apžiūrėjo, jo pakabinimo laikiklius, ant ko laikosi, pajudino su ranka. Ar pirkėjai ką nors judino, jis pasakyti negali, bet faktas, kad automobilis buvo normalus.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. paaiškino, kad jis užsiiminėja automobilių diagnostika ir buvo pakviestas, kai buvo pardavinėjimas automobilis. Paaiškino, kad automobiliu Nissan Primastar atvažiavo pirkėjas su pardavėju, kurie paprašė praskenuoti automobilį, jis praskenavo, pažiūrėjo kartu klaidas, pratrynė ir tuo baigėsi. Po tiek laiko jis nepasakys ar tų klaidų buvo, nes praėjo jau metai. Kiek pamena jokių variklio lempučių nedegė. Pas jį atvažiavo pirkėjas su kažkokiu asmeniu ir pardavėjas. Jokių prašymų jam daugiau nebuvo. Jo užduotis buvo atlikti automobilio diagnostiką. Abu, tiek pirkėjas, tiek pardavėjas stovėjo prie jo, kai jis atlikinėjo diagnostiką. Jis būtinai informuoja apie klaidų pobūdį. Prie jo dar sankaba pradėjo barškėti ar kažkas, dar kainą derino jie, bet ką suderėjo nežino.

Šioje byloje šalių ginčas kilo iš pirkimo–pardavimo sutarties, kurios ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyrius.

Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovas, tiek liudytojas, kuris ieškovės vardu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove, teigė, kad įsigijus transporto priemonę ji į autoservisą buvo nugabenta, siekiant pakeisti tepalus, o iki tol transporto priemonė eksploatuojama viešajame eisme nebuvo, išskyrus kelionę įsigijus automobilį iš Mažeikių į Šiaulius, tačiau šiuos ieškovės atstovo ir liudytojo teiginius dėl numatytų darbų apimties iš esmės paneigia kito liudytojo, o būtent UAB „Autoralita“ vadovo A. V. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriame šis nurodė, kad ieškovė į autoservisą kreipėsi ne siekiant pakeisti alyvą, o patikrinti automobilį, t. y. nenurodant konkrečių remonto darbų. Iš byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros, taip pat matyti, kad alyva minėtam automobiliui nebuvo keičiama, išskyrus transmisinę alyvą, nurodytą 13 ir 14 minėtos PVM sąskaitos – faktūros punktuose, kuri akivaizdžiai susijusi su pavarų dėžės remontu.