Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Administracinių nusižengimų kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu R. J. pripažintas kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir skirta 115 Eur bauda, t. y. už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d. 13.28 val. Kaune, Taikos pr. prie Nr. 79 namo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasakyti savo asmens duomenis, priešinosi sulaikomas, policijos pareigūnus vadino įžeidžiamais žodžiais bei atliko kitus neteisėtus veiksmus pažemindamas jų garbę ir orumą. Būtent šį nutarimą pareiškėjas ir skundžia, prašydamas panaikinti baudą ir iš esmės savo skundą grįsdamas tuo, kad pavadindamas policijos pareigūną „ryžabarzdžiu“, pasakydamas „tpfu dink iš čia“, neprisistatydamas ir nepateikdamas asmens dokumento, nepadarė jokio pažeidimo, nes keiksmažodžių nevartojo, pareigūno barzda buvo neskusta ir ryža, dokumento nepateikė, nes jo neturėjo, norėjo išeiti, nes reikėjo eiti į bazę.

10. Pareiškėjo veiksmai administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime kvalifikuojami pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, tačiau pastarasis straipsnis dalių neturi. Pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo pažeidimo esmėje inkriminuotas straipsnis nurodytas teisingai, be dalių, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi pakeičia šią nuorodą į ANK 508 straipsnį, skundžiamą nutarimą patikslinant dėl kvalifikuojančio nusižengimą straipsnio.

11. Pagal ANK 508 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-361/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021). Pažymėtina, jog įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97-334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287-634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020). Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai yra ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-114-458/2017, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021).

13. Nagrinėjamu atveju R. J.pagal ANK 508 straipsnį nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d. 13.28 val. Kaune, Taikos pr. prie Nr. 79 namo, policijos pareigūnus vadino įžeidžiamais žodžiais bei atliko kitus neteisėtus veiksmus pažemindamas jų garbę ir orumą.

14. R. J. inkriminuotas minėtas administracinis nusižengimas pilnai įrodytas byloje esančia surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu iš kūno kamerų, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo parodymais duotais teismo posėdžio metu, taip pat R. J. kaltę dėl inkriminuotų nusižengimų iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, jog jis atvykusiems pareigūnams ne kartą sakė „ryžiabarzdi“, pripažįsta, jog sakė „tpfu dink iš čia“, bet nurodo, jog nespjovė, ir šie žodžiai pasak pareiškėjo nėra keiksmažodžiai. Sutiktina su pareiškėju, kad jo nurodyti nusižengimo dieną vartoti minėti žodžiai „ryžabarzdi, tpfu, dink iš čia“ nepriskirtini keiksmažodžiams, tačiau pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 508 straipsnį kyla ne tik už necenzūrinių keiksmažodžių vartojimą, bet ir už įžeidžiančių žodžių vartojimą ir už įžeidžiantį, įžūlų, provokuojantį ar kitokį elgesį pareigūno atžvilgiu.

16. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, jame nurodytos byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybės ir pareiškėjo elgesys (AN b. l. 6).

17. Iš byloje esančio nagrinėjamo įvykio metu padaryto vaizdo įrašo matyti, kad atvažiavus policijos pareigūnams ir paaiškinus jų atvykimo priežastis, pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas atsikelia nuo suoliuko ir sakydamas „einu aš į parduotuvę“ mėgina pasišalinti. Pareigūnai mėgina jį sulaikyti, reikalauja atsisėsti, dar kartą pareikalauja pateikti dokumentą, perspėja dėl galimos priverstinės prievartos panaudojimo. Tada pareiškėjas sustoja ir atsisukęs yra pareigūną pasako „ką tu čia ryžą barzdą užsiauginai blet ir man čia aiškini, ryžabarzdį“, paskui kelis kartus pakeltu tonu kartoja „ko nori ryžabarzdį“. Minėtą žodį pakartoja viso nemažiau 8 kartų. Pareiškėjo stovėsena agresyvi, tonas pakeltas, žodžiai tariami su paniekinimu. Pareigūnui mėginant nuraminti pareiškėją ir paaiškinti ko nori, pareiškėjas pareigūnui išrėžia „eik tu šlykštyne“, pakartoja „ko tu nori šlykštyne“, paskui pareiškėjas atsistoja demonstratyviai parodo pareigūnams gaiviojo gėrimo butelį ir vėl mėgina pasišalinti. Pareigūnams jį mėginant sulaikyti, pakelia dar daugiau balso toną, rėkia, kad „čia nealkoholinis, čia nealkoholinis“ ir mėgina jėga nuo savęs nusistumti pareigūnę, atsisukęs į pareigūną vėl jį pavadina ryžabarzdžiu ir spjauna jam į veidą bei toliau stengiasi ištrūkti. Abu pareigūnai sučiumpa pareiškėją už rankų, paguldo ant žemės, pareikalauja sudėti rankas už nugaros, o tuo metu pareiškėjas ir toliau pareigūną vadina ryžabarzdžiu, prideda, kad „kaimiečiai“ (AN b. l. 7).

18. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. L. patvirtino, kad pareiškėjas jį kaip pareigūną įžeidinėjo, spjovė į veidą, tai įžeidė jo kaip policijos pareigūno garbę ir orumą. Šios teismo posėdžio metu nurodytos liudytojo, prisiekusio dėl melagingų parodymų davimo, aplinkybės atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje patvirtintomis ir papildytomis įvykio aplinkybėmis, nes jo paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi.

19. Aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą patvirtina, jog R. J. veika pasireiškė užgaulių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimu, t. y. vadinimu jų „ryžabarzdžiu, šlykštynėmis, kaimiečiais“, bei įžeidžiamu elgesiu, pareigūno apspjovimu, spjaunant į veidą. Pareiškėjo išsakyti žodžiai „ryžabarzdis, šlykštynės“ nėra necenzūriniai, kaip teisingai nurodė pats pareiškėjas, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra asmens garbę ir orumą žeidžiantys žodžiai. Žmogaus pavadinimas ryžu, ryžiabarzdžiu visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenį, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, užgaulūs žodžiai. Tai patvirtina ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacija, kad žodis „ryžas, ryža“ yra nevartotinos svetimybės, nes lietuviškai tai rudos, rusvos spalvos plaukus turintis asmuo (https://vlkk.lt/konsultacijos/3664-ryzas). Žodis šlykštynės, taip pat akivaizdžiai yra užgaulus, įžeidžiantis, žeminantis asmens garbę ir orumą. Todėl visi minėti pareiškėjo žodžiai, tonas juos išsakant bei agresyvus, nepagarbus elgesys pareigūnų atžvilgiu negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint tuos pareigūnus įžeisti. Pareiškėjas, matydamas uniformuotus policijos pareigūnus, atvykusius su tarnybiniu automobiliu, prisistačiusius ir nurodžiusius dėl ko atvyko, turėjo suvokti, jog įžeidžiamus žodžius ir elgesį apspjaunant į veidą adresuoja būtent policijos pareigūnui ir siekiant jį pažeminti. Įžeidžiantys žodžiai bei pažeidėjo netinkamas įžeidžiantis elgesys policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu.

20. Taigi, nors pareiškėjas neigia savo kaltę, tačiau teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų aukščiau ištirtų įrodymų, jog R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neįžeidė pareigūno garbės ir orumo, o tik pasakė ryžiabarzdi ir tpfu, tačiau nespjovė į veidą, yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia, ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Netikėti protokole, tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, liudytojo parodymais, įvykio metu padarytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą policijos pareigūnus, byloje apklaustą liudytoją laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto pažeidimo padarymu.

21. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šios normos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas.

22. Byloje esantys duomenys, tame tarpe aukščiau aptartas vaizdo įrašas, liudytojo parodymai, neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų: nepateikė asmens dokumento, pareiškėjo teigimu dokumento jis neturėjo, tačiau jis nepasakė nei savo vardo, nei pavardės, o vis mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, stumdė pareigūnus, agresyviai elgėsi, kalbėjo pakeltu tonu, į pareigūnų klausimus neatsakinėjo, į pakartotinius tapačius reikalavimus dėl asmenybės tapatybės nustatymo, dėl nepasišalinimo nereagavo. Šias aplinkybes pats pareiškėjas sąmoningai sau naudinga linkme, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nutyli, akcentuodamas pareigūnų veiksmus, kad pareigūnas tyčia sugriebęs jo ranką ją tempė ir išsuko, uždėjo antrankius, tada du kartus sudavė jam per galvą, po ko jis neteko sąmonės, nukrito ant žemės. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys. Visą įvykį užfiksavusiame vaizdo įraše tokie pareigūno veiksmai neužfiksuoti, juolab pareiškėjas sąmonės nebuvo praradęs, nes po spjūvio pareigūnui į veidą, jis buvo guldomas ant žemės abiejų pareigūnų jėgomis, laikant abi rankas, dedami jam antrankiai, tuo metu pareiškėjas gulėdamas ant žemės kalbėjo, reiškė nepasitenkinimą, toliau įžeidinėjo pareigūnus, po ko buvo nuvestas į tarnybinį automobilį.

23. Pažymėtina, jog Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

24. Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Minėta policijos pareigūnų teisė tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenis, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, numatyta ir minėto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte.

25. Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl galimo administracinio nusižengimo, kad trys asmenys viešoje vietoje vartoja alkoholinius gėrimus (AN b. l. 8-10), tai yra turėdami tam teisinį pagrindą, todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą jie turėjo teisę tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmenų tapatybes, apžiūrėti asmenis ir pateikti su tuo susijusius reikalavimus. Byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga, teismo posėdžio metu duoti liudytojo parodymai patvirtina, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu ir siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti asmenų tapatybes, pareigūnai davė ten esantiems piliečiams, tarp jų ir R. J. nurodymus pateikti asmens dokumentus, tačiau R. J. nevykdė reikalavimo pateikti dokumentą bei nieko neteikęs ir nesiaiškinęs atsistojo ir nusprendė iš įvykio vietos pasišalinti, todėl policijos pareigūnai pareikalavo sustoti, tačiau asmuo nepakluso pareigūnų nurodymui, elgėsi agresyviai, bendravo pakeltu tonu. Pareigūnams nurodžius, kad nepaklusus bus panaudota prievarta, ėmė elgtis įžūliai, pakeltu tonu ėmė įžeidinėti pareigūną, vadindamas jį ryžabarzdžiu, šlykštyne. Taigi, pareiškėjas, atsisakydamas pateikti savo anketinius duomenis (prisistatyti) į iškvietimą dėl galimo administracinio nusižengimo atvykusiems pareigūnams, vėliau nevykdant pakartotinių reikalavimų nepasišalinti, tokiais veiksmais nevykdė statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) teisėtų reikalavimų, nurodymų. R. J. keletą kartų bandė pasišalinti, pareigūnai kelis kartus išreiškė reikalavimus atsisėsti, tačiau asmuo nepakluso bei aktyviais veiksmais priešinosi, stumdė pareigūnus, toliau nepagarbiai juos vadino, o pareigūnams bandant sulaikyti R. J. pastarasis spjovė pareigūnui į veidą. Pareigūnai besipriešinantį R. J. sulaikė paguldydami jį ant žemės ir uždėdami antrankius.

26. Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, nuostatose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti tame tarpe ir kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi), užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones tame tarpe ir prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ir/ ar specialiųjų priemonių naudojimas. Minėtas specialiąsias priemones, tarp kurių numatyta ir asmens judesių ribojimo priemonė – antrankiai, jų panaudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-28, Nr. 2016-27588).

27. Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, būdami uniformuoti ir su tarnybiniu automobiliu atvykę nurodytu adresu pagal gautą pranešimą dėl galimo administracinio nusižengimo, prisistatė bei paaiškino kokiu tikslu atvyko, klausė kodėl vartojamas alkoholis, pateikė reikalavimus prisistatyti, pateikti asmens dokumentus, įspėjo, jog nepaklusus teisėtiems jų reikalavimams bus panaudota fizinė prievarta, vėliau keletą kartų pareikalavo pareiškėjo nepasišalinti, tačiau pareiškėjas visiškai ignoravo bet kokius policijos pareigūnų žodžius bei reikalavimus, ne kartą pareigūnų atžvilgiu išsakė įžeidžiančius, užgaulius žodžius, elgėsi įžūliai, agresyviai ir provokuojančiai, stumdydamas pareigūnus ir mosikuodamas prieš juos rankomis, taigi jo elgesys peržengė normalaus bendravimo ribas. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, trukdė pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, į pareigūnų įspėjimus nereagavo, toliau įžeidinėjo pareigūnus, pavadindamas juos žodžiais, kurie žemina pareigūnų garbę ir orumą, agresyviai, įžūliai, provokuojančiai elgdamasis, apspjaudamas į veidą pareigūną, pažemino pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų prisistatyti, pateikti asmens dokumentą, nebandyti pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog policijos pareigūnai, panaudodami prieš teisėtiems jų reikalavimams nepaklususį pareiškėją kovinius veiksmus bei specialias priemones - antrankius, įstatymo suteiktų jiems įgaliojimų neviršijo.

28. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai su juo elgėsi neteisėtai, agresyviai, laikomi tik šio asmens pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra, duomenų, kad pareigūnų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nepateikta, priešingai pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų atžvilgiu. Tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas - pareigūnas J. L., nurodydamas, kad nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų tyrimas buvo nutrauktas. Įvertinus bylos duomenis, pagrįstai manytina, kad pareiškėjo ranka galėjo būti sužalota mėginant pareiškėjui uždėti antrankius, kadangi šis nepakluso reikalavimui „rankas už nugaros“, priešinosi sulaikomas, dėl ko rankos buvo jėga pareigūnų traukiamos pareiškėjui už nugaros, todėl sulaikymo metu nurodomas patirtas sužalojimas yra paties pareiškėjo pasipriešinimo pasekmė.

29. Tai, kad pareiškėjas priešinosi policijos pareigūnams, patvirtina ne tik protokolas, tarnybinis pranešimas, minėti liudytojo parodymai, vaizdo ir garso filmuota medžiaga, bet ir tas faktas, kad asmeniui buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Vadovaujantis Policijos įstatymu specialių priemonių panaudojimas – tai fizinė prievarta, taikoma siekiant įgyvendinti policijai pavestus uždavinius, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad prieš atsakomybėn traukiamą asmenį pirmiausia buvo panaudota psichinė prievarta, ir tik asmeniui nereaguojant, pasitelkta fizinė prievarta. Pažymėtina, kad vienas iš esminių policijos veiklos principų yra prievartos naudojimas tik būtinais atvejais ir laikantis proporcingumo principo (Policijos įstatymo 27 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad minėtą principą pareigūnai pažeidė, kadangi prieš uždedant antrankius jie kaip ir privalo pagal aukščiau nurodytus teisės aktus perspėjo, t. y. asmenį bandė paveikti pirmiausia ne fizine, o psichine prievarta. Policijos įstatymo 27 straipsnis, reglamentuojantis prievartos naudojimo sąlygas, nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada gali būti panaudota fizinė prievarta, tame tarpe ir antrankiai. Minėto įstatymo straipsnio 4 dalis numato, kad antrankiai gali būti panaudoti tik dviem atvejais, t. y. prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis ir konvojuojant ar pristatant į policijos įstaigą, kitą instituciją administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius/ galimai padariusius asmenis. Tuo pačiu pažymėtina, kad policijos veikla yra kontroliuojama, gali būti atliekami nevieši pareigūno tarnybos atliekamų funkcijų patikrinimai (Policijos įstatymo 15 straipsnis). Šioje byloje nėra duomenų apie netinkamą pareigūnų įgaliojimų, teisių ir pareigų, numatytų Policijos įstatymo 22 – 25 straipsniuose, vykdymą, to neteigė nei pats atsakomybėn traukiamas asmuo, juolab nėra duomenų apie pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į šias teisės normas, į aukščiau ištirtus ir įvertintus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas, kurio atžvilgiu buvo panaudota ne tik psichinė prievarta (perspėjimai), bet ir fizinė – antrankiai, pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugumo pareigas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

30. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad R. J. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta, už minėtus nusižengimus administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

pareiškėjo R. J. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-16131-2022 (ROIK: 22177071622) nepakeistą, patikslinant nutarimą dėl vieno iš kvalifikuojančių nusižengimus straipsnio, pakeičiant šią nuorodą iš ANK 508 straipsnio 1 dalies į ANK 508 straipsnį.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.