Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato ( toliau – institucija) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 8 d., apie 21.49 val., (duomenys neskelbtini) nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ištraukti rankas iš kelnių kišenių ir jas parodyti, bei vykti į policijos komisariatą, taip reikšdamas ir vartodamas įžeidžiančius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, pažemino statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą. Jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas 2018 m. balandžio 13 d. nutarimu nutraukė administracinių nusižengimų teiseną V. Š. atžvilgiu padaręs išvadą, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nesutikdama su teismo sprendimu, institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarimą ir V. Š. nubausti administracine tvarka už administracinius nusižengimus numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.Skunde nurodoma, kad taktiniais sumetimais, vyriausieji patruliai N. I. ir D. G. į įvykio vietą vyko specialiomis spalvomis nenudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu bei vilkėdami kasdieninę tarnybinę policijos pareigūnų uniformą, kas atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytą mišrujį patruliavimą. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau - VRM) 2016 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-245 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymo patvirtinimo“ 13 punkte nurodyta, jog užrašas ant uniforminių drabužių „POLICIJA“ yra atspindintis šviesą. Tuo tarpu to paties įsakymo 62 punkte nurodyta, kad liemenė su atšvaitais - ryškiai geltonos spalvos audinio, kurios apačioje prisiūtos dvi šviesą atspindinčios juostos, priekio ir nugaros centre - šviesą atspindintis užrašas „ POLICIJA “ yra įvardinta kaip specialioji tarnybinė uniforma, t. y. jos nedėvėjimas nereiškia, kad pareigūnai yra be tarnybinės uniformos. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti V. Š. paaiškinimai, patvirtina, kad jis identifikavo policijos pareigūnus, nurodydamas, kad išlipo du uniformuoti policijos pareigūnai, ant kurių uniformos nematė identifikacinių vardinių jų pavardžių lentelių, tačiau jo teigimu, veiksmai, susiję su pareigūnų prisistatymu, nebuvo įvykdyti. Tokius V. Š. teiginius paneigia ir jiems prieštarauja liudininkų N. I., D. G., K. K., M. S. ir E. J. nurodytos aplinkybės, t. y., pasak jų, pareigūnai pasisveikino, prisistatė, elgėsi mandagiai. Skunde nurodoma, kad tarnybinę uniformą dėvintys, esantys su skiriamaisiais ženklais ar segintys tarnybinius numerinius ženklus pareigūnai, neįpareigojami privalomai parodyti tarnybinį pažymėjimą, tai privalu tik kai asmuo reikalauja. V. Š. nereikalavo parodyti tarnybinio pažymėjimo, o garso įraše girdima frazė, “kur tavo tarnybinė lentelė“ negalėjo būti suprantama kaip prašymas parodyti tarnybinį pažymėjimą, nes tarnybinės pavardžių lentelės yra numatytos VRM įsakymo Nr. 1V-245 10-11 punktuose ir segamos ant tarnybinės uniformos, tačiau šiuo elementu pareigūnai kol kas nėra pilnai aprūpinti, todėl jų nedėvi dėl objektyvių priežasčių. Skunde nurodoma, kad policijos rengimo, taktinių užsiėmimų metu, pareigūnams nuolat akcentuojama būtinybė bendraujant su įtarimą keliančiais asmenimis visuomet būti budriems, saugoti save, porininką ir kitus asmenis nuo bet kokių galimų priešiškų veiksmų. Remiantis patrulių veiklos instrukcijos 55 punktu policijos pareigūnas, bendraudamas su sulaikomu asmeniu, įtariamu padarius teisės pažeidimą, ir manydamas, kad toks asmuo gali turėti pavojingų daiktų, siekdamas užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą, turi pareikalauti asmens laikyti rankas taip, kad galėtų jas matyti (ištraukti iš kišenių ir pan.). Šiuo atveju, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su parduodama garso kolonėle, kuri galimai buvo įgyta nusikalstamu būdu, policijos pareigūnas pagrįstai paprašė V. Š. ištraukti rankas iš kišenių, kad jos būtų matomos. V. Š. atsisakius vykdyti teisėtus D. G., kaip policijos pareigūno nurodymus, atsisakant prieiti prie tarnybinio automobilio asmens apžiūrai, policijos pareigūnai teisės aktuose numatytais pagrindais priėmė sprendimą uždėti V. Š. specialiąją priemonę – antrankius. V. Š. vartojo įžeidžiančius necenzūrinius žodžius policijos pareigūno atžvilgiu, o pristatant jį į policijos komisariatą grasino policijos pareigūnui, todėl jo veiksmai pažemino valstybės tarnautojų garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, V. Š. nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir teigia, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas 2018 m. balandžio 13 d. priėmė teisingą, visapusiškai ir objektyviai pagrįstą nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Nurodo, kad policijos pareigūnai nevykdė mišraus patruliavimo, o vyko pasiaiškinti ar parduodamas daiktas nėra vogtas, todėl jų vykimas specialiomis spalvomis nežymėtu atomobiliu, tačiau vilkint policijos pareigūnų uniformą, neatitinka policijos veiklos instrukcijoje numatyto mišraus patruliavimo. Be to, nors pareigūnai teigia, jog jie vilkėjo policijos pareigūnų uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, tačiau penki liudytojai, tame tarpe ir policijos pareigūnams palankiai liudiję K. K. bei M. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo su tamsiai žalia apranga, tačiau be šviesą atspindinčių liemenių. Remiantis šiais parodymais, teismas teisingai nustatė, jog pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą specialiomis spalvomis nenudažyta transporto priemone ir nevilkint specialių, šviesą atspindinčių liemenių, dėl tamsos negalima buvo indentifikuoti jų, kaip policijos pareigūnų. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole V. Š. neginčija, jog indentifikavo policijos pareigūnus. Pažymi, kad protokolas buvo surašytas kitą dieną po įvykio, o jis visada nuosekliai teigė, jog tik nuvežus jį į policijos komisariatą jis suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, tai patvirtina ir garso įrašo 16 min. 28 sek. girdimi V. Š. šūksniai, jog jis nežino su kuo bendrauja ir klausia, kur pareigūnų kortelė, kurioje užrašyti jo duomenys. Atsiliepime teigiama, kad liudytojų K. K., M. S. bei E. J. parodymai yra identiški, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. V. Š. mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes teisingai konstatavo, kad į vietą be specialiomis spalvomis žymėtu automobiliu atvykusių pareigūnų, dėl tamsos nebuvo galima indentifikuoti kaip policijos pareigūnų, jie nustatyta tvarka neprisistatė ir neparodė tarnybinių pažymėjimų, todėl V. Š. neprivalėjo vykdyti reikalavimų.Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad V. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl dviejų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytų nusižengimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teiseną V. Š. atžvilgiu nutraukė. Teismo nuomone, pareigūnų reikalavimai, kuomet į vietą tamsiu paros metu pareigūnai atvyko ne specialiomis spalvomis žymėtu automobiliu ir dėl tamsos jų negalima buvo identifikuoti kaip pareigūnų, bei nustatyta tvarka jie neprisistatė ir neparodė tarnybinių pažymėjimų, nelaikytini teisėtais, o keiksmažodžių panaudojimas policijos pareigūnų atžvilgiu buvo kaip atsakas į jų neteisėtus veiksmus. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu nutarimu bei įvertinęs apeliacinio skundo motyvus, nesutinka su pirmos instancijos teismo nuomone bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu V. Š. atžvilgiu ir vertina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokole aprašyta V. Š. veika atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymius.Šiuo nagrinėjamu atveju vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodymas ar reikalavimas buvo teisėtas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintus pareigūnų įgaliojimus, pareigūnas įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Patrulių veiklos instrukcijos 55 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas, bendraudamas su sulaikomu asmeniu, įtariamu padarius teisės pažeidimą, ir manydamas, kad toks asmuo gali turėti pavojingų daiktų, siekdamas užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą, turi pareikalauti asmens laikyti rankas taip, kad galėtų jas matyti (ištraukti iš kišenių ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. lapkričio 8 d., apie 21.49 val., buvo gautas pranešimas, jog pilietis K. K. interneto portale surado skelbimą, kuriame pardavėju prisistatantis V. Š., parduoda jo anksčiau pavogtą automobilinį žemų dažnių garsiakalbį. Pagal skelbime pateiktas nuotraukas K. K. atpažino, kad parduodamas automobilinis žemų dažnių garsiakalbis buvo pavogtas Panevėžyje iš jam priklausančio automobilio, dėl kurio Panevėžio apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad K. K. yra susitaręs apžiūrėti automobilinį žemų dažnių garsiakalbį kaip neva jį pirksiantis asmuo, buvo nuspręsta reaguoti operatyviai pasitelkiant nežymėtą policijos automobilį (duomenys neskelbtini) Vyr. patruliams D. G. bei N. I. patruliuojant minėtu nežymėtu policijos automobiliu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du automobiliai, pranešėjas K. K., ant žemės padėta garso kolonėlė bei prie jos stovintis V. Š., todėl buvo nuspręsta patikrinti gautą informaciją. Privažiavę su nežymėtu policijos automobiliu prie minėtų asmenų, išlipę pareigūnai prisistatė, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini). Pastebėjus, kad V. Š. bendraudamas su N. I. laiko rankas savo treningų kelnių kišenėje, D. G. davė nurodymą ištraukti rankas iš kišenių, kad jos būtų matomos, tačiau V. Š. to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad buvo tamsus paros laikas, policijos patrulį sudarė mišrus ekipažas, V. Š. buvo įtariamas nusikalstama veika ir stovėjo neapšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje laikydamas rankas kišenėje, konstatuoja, jog policijos pareigūnas turėjo pagrindą manyti, jog V. Š. kišenėje gali turėti pavojingų daiktų ar netikėtai užpulti, todėl policijos pareigūno nurodymas ištraukti rankas iš kišenių yra teisėtas. apylinkės teismo teiginiai, kad specialiomis spalvomis nenudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu policijos pareigūnai nevykdė patruliavimo, nepaneigia policijos pareigūno nurodymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundžiamo nutarimo argumentais, kad policijos pareigūnų nebuvo galima identifikuoti kaip pareigūnų, bei nustatyta tvarka jie neprisistatė. Bylos duomenys patvirtina, kad gavus pranešimą apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai N. I. ir D. G., atvykę į įvykio vietą, ir priėję bendrauti su V. Š. ir kitais asmenimis, vilkėjo tarnybinę uniformą, kuri pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 1V-245 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymo patvirtinimą“ yra vienodos formos ir spalvos drabužiai, dėvimi su skiriamaisiais ženklais tarnyboje ir per šventes bei šviesą atspindinčių užrašu „POLICIJA“. Aplinkybę, kad pareigūnai buvo identifikuoti kaip policijos pareigūnai iš dalies patvirtina ir paties pažeidėjo paaiškinimai, kuriuose jis parodė, jog išlipo du uniformuoti policijos pareigūnai, ant kurių uniformos nematė identifikacinių vardinių jų pavardžių lentelių. Pažymėtina, kad minimo įsakymo 62 punkte nurodyta liemenė su atšvaitais yra įvardinta kaip specialioji tarnybinė uniforma, todėl jos nedėvėjimas nereiškia, kad pareigūnai yra be tarnybinės uniformos su šviesą atspindinčiais elementais. Nepaisant to, kad buvo tamsus paros metas, tačiau aplinkybė, kad policijos pareigūnai vilkėjo tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais („POLICIJA“), esant apie 30 metrų nutolus nuo pilnai apšviestos Vilniaus gatvės, apšviestos šviestuvais, pakabintais ant maždaug 9- 10 metrų aukščio stovų, esant įjungtiems atvykusio tarnybinio automobilio artimųjų šviesų žibintams, leidžia pagrįstai manyti, jog policijos pareigūnai buvo išskirtinai matomi kaip tarnybinę uniformą dėvintys asmenys. Tai, kad stovėjimo aikštelėje buvo apžiūrinėjama V. Š. parduodama garso kolonėlė, tik sustiprina įsitikinimą, kad stovėjimo aikštelėje nebuvo aklina tamsa, priešingai, buvo pakankamas šviesos šaltinis, leidžiantis viską detaliai įžiūrėti. Pareigūnai, tvirtino, kad atvykę į įvykio vietą prisistatė ir pasakė, kad jie yra Molėtų policija. Nors garso įraše nėra duomenų apie pareigūnų prisitatymą, tačiau netikėti policijos pareigūnų, įvykio metu ėjusių tarnybines pareigas nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir įvykio vietoje buvę K. K., M. S. ir E. J.. Jie patvirtino, jog atvykę policijos pareigūnai pasisveikino, prisistatė, elgėsi mandagiai, kultūringai. Liudytojai J. R., M. B. bei A. G. teigė priešingai ir parodė, jog pareigūnai neprisistatė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. R., M. B. bei A. G. yra V. Š. vaikystės draugai, jų parodymai yra vertinami kritiškai, kaip siekis padėti V. Š. išvengti admistracinės atsakomybės. Kita vertus, apylinkės teismas neatsižvelgė į liudytojų J. R., M. B. bei A. G. nurodytas aplinkybes, jog policijos pareigūnams priėjus prie V. Š., jie sėdėjo mašinoje, o tai leidžia teigti, kad jie ir negalėjo girdėti policijos pareigūnų prisistatymo. Pažymėtina, kad Policijos įstatymo 25 str. 3 d. nuostatos, tarnybinę uniformą dėvintiems pareigūnams neįpareigoja privalomai parodyti tarnybinį pažymėjimą, tai privalu tik kai asmuo reikalauja. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. reikalavo policijos pareigūnų pateikti jam tarnybinį pažymėjimą, nors tokią teisę jis turėjo. Skundžiamame nutarime cituotame garso įrašo 16 min. 28 sek. girdimas V. Š. klausimas „kur tavo tarnybinė lentelė?“ buvo suprantama, kaip pareigūnų tarnybinių uniformų vardinių jų pavardžių lentelė, kuri tuo metu nebuvo segima dėl objektyvių priežasčių, tačiau tarnybinė lentėlė nėra tapati tarnybiniam pažymėjimui. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tiesiogiai bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu V. Š., todėl abejonių, kad jis bendrauja su policijos pareigūnais kilti neturėjo. Tai, kad V. Š. puikiai suprato, jog bendrauja su policijos pareigūnais patvirtina ir jo paties žodžiai „kviesk greičiau savo operus“. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. Š. veika atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Nustačius, kad V. Š. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, klausimas dėl fizinės jėgos ir antrankių panaudojimo jo atžvilgiu nėra kvestionuojamas, nes kaip jau buvo minėta, policijos pareigūnai, atliekantys jiems pavestas funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę panaudoti prievartą. Be to, dėl nevykdomų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsirado pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. Š. atžvilgiu, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę V. Š. sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas. Vykdant sulaikymą ir pristatymą, V. Š. vartodamas necenzūrinius įžeidžiančius žodžius policijos pareigūno atžvilgiu, pažemino statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, todėl jo veika atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Nutraukdamas V. Š. administracinių nusižengimų bylą dėl šių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 2 d.).Už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui skiriama bauda nuo 90 iki 140 eurų. Už ANK 508 straipsnyje numatytą nusižengimo padarymą asmeniui skiriama bauda nuo 90 iki 140 eurų. Skiriant V. Š. administracinę nuobaudą, apygardos teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – padaryti du tyčiniai administraciniai nusižengimai, į V. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi tris galiojančias nuobaudas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. Š. paskyrus ANK 506 straipsnio 4 dalies bei ANK 508 straipsnio sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis artimas sankcijose numatytam baudos vidurkiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu esant idealiajai nusižengimų sutapčiai, griežtesne apimant švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarimą, kuriuo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje bylos teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

V. Š. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 120 EUR (vieno šimto dvidešimt eurų) baudą, pagal ANK 508 straipsnį – paskirti administracinę nuobaudą – 115 EUR (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti V. Š. už ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytaus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini) įmokos kodas (duomenys neskelbtini), unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini) Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Šis nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.