- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-17
- Bylos Nr.
- e2-742-1090/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06708-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- P. F.
- Advokatai
- Paulius Škėrys, Andrejaus Novikovas
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. (A. Z.) patikslintą ieškinį atsakovui P. F. (P. F.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovui P. F., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3 595,96 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog 2021 metų pradžioje paskolino atsakovui, kuris buvo ieškovės verslo partneris, lėšas nurodytais daliniais mokėjimo pavedimais per Baltarusijos banką, kurių bendra suma sudaro 3 595,96 Eur. Teigia, jog atsakovas skolos negrąžino, nebendrauja su ieškove dėl skolos grąžinimo klausimo, todėl iki šiol neatgavusi to, ką pervedė bankiniais pavedimais, ieškovė reikalauja iš paskolos gavėjo perduotų lėšų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 88–91).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu kategoriškai nesutinka bei prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti ieškovei iki 5 000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki pusės baudos sumos priteisiant atsakovui. Nurodo, jog tuo laikotarpiu, kai neva ieškovė paskolino atsakovui pinigines lėšas, šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, jų statusas tuo metu vertintinas kaip sugyventinių. Šalys dar prieš atvykstant į Lietuvos Respubliką 2021 metais kartu gyveno ieškovės bute Minske, be to, 2021 m. kovo 30 d. atsakovas su A. L. sudarė Patalpų nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad patalpoje gyvens ir ieškovė. Ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji kreipėsi į atsakovą, siekdama išspręsti ginčą taikiai, nors ieškovei yra žinomi atsakovo kontaktiniai duomenys. Priešingai, atsakovui nepavyksta susisiekti su ieškove, sprendžiant klausimą dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovui padengimo. Be kita ko, ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovas į ją kreipėsi su prašymais skolinti lėšas, o įvertinus tai, kad šalys buvo įgijusios sugyventinių statusą, tarp sugyventinių sąskaitų daryti mokėjimų pavedimus yra įprasta ir normali praktika. Pažymi, jog už tą laikotarpį atsakovas taip pat atliko mokėjimo pavedimus į ieškovės sąskaitą. Taip pat ieškovė nenurodo paskolos suteikimo aplinkybių, t. y. nenurodo, kokiu pagrindu, kokiu tikslu neva skolino pinigus atsakovui, kodėl atsakovas turėjo kreiptis į ją dėl paskolos suteikimo, jeigu jo finansinė padėtis tuo metu buvo stabili, jam netrūko piniginių lėšų. Taigi, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, nepateikė dokumentų, kuriuose matytųsi bankinio pavedimo atlikimo data, pinigų gavėjas, pinigų siuntėjas, pavedimo paskirties ir kiti duomenys, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar apskritai buvo atlikti ieškovės nurodomi mokėjimo pavedimai. Net ir pripažinus faktą, jog ieškovė atliko mokėjimų pavedimus atsakovui, to nepakanka konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė būtent paskoliniai santykiai ir kad atsakovas privalo grąžinti neva susidariusią skolą. Ieškovės pateiktose mokėjimo pavedimuose niekaip neatsispindi ta aplinkybė, kad pervedamos piniginės lėšos atsakovui yra skolinamos, t. y. kad jis įsipareigoja grąžinti pinigus. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta atsakovo valia skolintis ginčo sumas, patvirtinama prievolė ieškovei kaip kreditorei ir paliudijama apie šalių suderintą valią. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovė, turėdama nesąžiningų ketinimų bei piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, tokiu būdu siekiama ne realios tariamų ieškovės pažeistų teisių gynybos, bet turint nesąžiningų ketinimų praturtėti atsakovo sąskaita, dėl ko egzistuoja pagrindas ieškovei skirti baudą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 95–104).
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog atsakovo teiginiai dėl bendro ūkio vedimo yra nepagrįsti ir laikytini kaip gynyba, kadangi jie neatitinka faktinės situacijos. Ieškovė niekada nevedė bendro ūkio su atsakovu, kuris turi žmoną ir du vaikus, todėl šalys negalėjo vesti bendro ūkio. Pasak ieškovės, kadangi atsakovas ištrynė visus susirašinėjimus, nes turėjo prieigą prie elektroninio pašto, taip pat ne kartą buvo paėmęs ieškovės mobilųjį telefoną, jokių įrodymų dėl pranešimų ieškovė negali pateikti. Pažymi, jog faktą, kad būtent atsakovui buvo siųsti pinigai, patvirtina pavedimai, todėl kokių papildomų įrodymų reikia atsakovui nėra suprantama. Rašytinės paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nes šalis tuo metu siejo draugiški santykiai ir ieškovė negalėjo patikėti atsakovo nesąžiningumu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalis siejo kitokie santykiai, todėl perdavus lėšas, atsakovui kyla pareiga jas grąžinti, atsižvelgiant į realinės sutarties specifiką (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 136).
5. Atsakovas pateiktame triplike pažymi, jog ieškovė klaidina teismą tvirtindama, kad niekada nevedė bendro ūkio su atsakovu, o su buvusia sutuoktine ir dviem vaikais atsakovas negyveno nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, ką patvirtina buvusios atsakovo sutuoktinės pareikštame ieškinyje dėl alimentų nurodytos aplinkybės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyveno nuo 2022 m. lapkričio mėn., ieškinys pareikštas 2023 m. gegužės mėnesį, taigi, tuo laikotarpiu ieškovė turėjo visas galimybes laisvai, niekam netrukdant rašyti pranešimus atsakovui, be to, yra daug kitų būdų, kuriais ieškovė galėjo pasinaudoti, reikalaudama grąžinti neva suteiktą paskolą. Pažymi, jog ieškovė tvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, vadinasi, ji privalo įrodyti, kad ji paskolino pinigus, o atsakovas neprivalo įrodinėti, kokiu tikslu gavo ar negavo pinigines lėšas. Patikslintame ieškinyje nurodytos sumos yra nepagrįstos jokiais įrodymais, nepatvirtintas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, neužtenka vien tik išreikštos ieškovės pozicijos, kad ji skolino pinigus. Ieškovės pateiktuose mokėjimo pavedimuose niekaip neatsispindi ta aplinkybė, kad pervedamos piniginės lėšos atsakovui yra skolinamos. Netgi ir pripažinus ieškovės poziciją, kad ieškovė skolino pinigines lėšas atsakovui, atsakovas taip pat atliko bankinius pavedimus į ieškovės sąskaitas, kurių suma yra didesnė, nei ieškovės reikalaujama, t. y. 3 691,37 Eur, todėl laikytina, kad atsakovas grąžino ieškovei 3 595,96 Eur sumą ir nėra jai skolingas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 142–146).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog buvo klaida, kad pradiniu ieškiniu pateikė ne tuos mokėjimo pavedimus, kadangi pavedimų buvo pakankamai daug. Tarp šalių sutarties nebuvo, tarp jų buvo tik bendravimas žodžiu, tačiau atsakovas ištrynė visus susirašinėjimus. Patvirtino, jog pervedė pinigines lėšas būtent atsakovui. Dėl šalių santykių nurodė, jog susipažino su atsakovu Baltarusijoje 2020 metais, kartu dalyvavo protestuose ir pradėjo aktyviai bendrauti. Vėliau suprato ir priėmė sprendimą, jog reikia išvykti iš šalies. Kadangi atsakovas neturėjo pinigų, jie gyveno viename bute, pragyveno iš ieškovės gaunamų pajamų, kol atsakovas „atsistojo ant kojų“. Teigė, jog ji mokėjo už butą, atsakovas sakė, jog pinigus grąžins, o vėliau tarp šalių prasidėjo konfliktai, pasibaigę administracine byla. Dėl atsakovo pavedimų ieškovei nurodė, jog apmokėdavo kažką abu, užtat buvo tie pavedimai. Pati mokėjimuose nenurodydavo paskirties, nes tai nebuvo dovana atsakovui ar pan., jie dėl paskolų susitardavo žodžiu arba susirašydavo, mano, jog bankiniai pavedimai įrodo jos ieškinį. Ieškovė negalėjo tiksliai pasakyti, kam buvo skirti jos skolinti pinigai, turbūt smulkioms atsakovo išlaidoms, nepagalvojo, kad reikia pasirašyti raštelius, nes pirmą kartą su tuo susidūrė ir pasitikėjo atsakovu. Ieškovės teigimu, nors jie gyveno viename bute, bendro ūkio nevedė. Dėl interviu išrašo paaiškino, jog tai buvo atsakovo iniciatyva, Baltarusijos žiniasklaida rašo, ką nori, ir kadangi ji yra kontroliuojama, ieškovė nieko dėl to padaryti negalėjo. Negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo jos žodžiai, tačiau niekam leidimo publikuoti tokio straipsnio nedavė. Patvirtino, jog gyvendami Lietuvoje, kartu su atsakovu keliavo, jis mokėjo kortele ir ji grąžindavo pinigus grynais, taip pat leisdavo kartu laiką.
7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad šioje byloje svarbiausia yra atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimą ir į tai, kad paskolos sutartis yra realinė ir galioja nuo paskolos suteikimo momento. Ieškovė paskolos santykius įrodinėjo bankiniais pavedimais, ginčo, kad atsakovas gavo mokėjimus, nėra. Atsakovui kilo pareiga įrodyti, kad tai nebuvo paskola. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 susiklostė analogiški santykiai ir visi teismai pripažino, jog labiau tikėtina, kad susiklostė paskolos teisiniai santykiai, šioje byloje buvo atitinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta tarp šalių. Šiuo atveju atsakovas nepateikė darbo sutarčių, neteigė, kad turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovas grindžia šalių bendrą ūkį, buvo netiesioginis interviu, tačiau jokių kitų įrodymų pagrįsti šiam teiginiui nėra. Ieškovė neginčija, kad gyveno kartu su atsakovu, bet tai susiklostė dėl politinių aplinkybių ir šalių pasitraukimo iš Baltarusijos. Nei viena iš šalių neturi abipusių susirašinėjimų, dėl ko atsakovas negali įrodyti, kad šalys vedė bendrą ūkį. Įvertinus įrodymų visumą, tai, kad atsakovo teiginiai neįrodyti, ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog atsakovas nesutinka su ieškovės dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Būtent ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo tariamai suteiktos paskolos sumą, taigi, ji turi įrodyti esminių paskolos sutarties elementų egzistavimą, o atsakovas, neigdamas paskolos santykius, neturi pareigos įrodyti, kad paskola jam nebuvo suteikta. Teigė, jog pinigų pervedimo laikotarpiu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ką patvirtina ieškovės duotame interviu nurodytos aplinkybės, atsakovo buvusios žmonos ieškinyje nurodytos aplinkybės byloje dėl išlaikymo, taip pat su atsakovu sudaryta nuomos sutartis. Šalys daug keliavo kartu, vyko atostogauti į užsienį, ką patvirtina pačios ieškovės parodymai. Dėl neva tarp šalių susiklosčiusių paskolos santykių tvirtino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į ją su prašymais paskolinti pinigus, nenurodė paskolos suteikimo aplinkybių, kodėl atsakovas turėjo į ją kreiptis. Kita vertus, tuo laikotarpiu ir atsakovas atliko mokėjimus į ieškovės sąskaitą, kas yra normali praktika tarp sugyventinių ir verslo partnerių, o tuo atveju, jei teismas pripažins, kad ieškovė skolino lėšas atsakovui, laikytina, kad šias lėšas, kurių suma yra didesnė, nei ieškovės prašoma, atsakovas grąžino. Atsakovas tuo metu buvo pardavęs automobilį, sodą, todėl šiais pinigais ir disponavo. Ieškovės pateiktuose pavedimuose nenurodoma, jog tai paskolos suteikimas, be to, nedidelės sumos kelia abejones, kad tai buvo paskolos sumos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateikti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovas kortelę turėjo ir galėjo ja naudotis, atsakovui nebuvo poreikio, kad, kaip teigia ieškovė, būtent ji išgrynintų pinigus. Atsakovo atstovas, be kita ko, savo atsikirtimus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011 bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11584-1030/2018 ir šiose nutartyse pateiktais išaiškinimais.
9. Atsakovas P. F. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis), atsakovas bylą veda per savo atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), todėl byla išnagrinėta atsakovui P. F. nedalyvaujant (CPK 51 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovės A. Ž. ir atsakovo P. F. atsiradusių paskolos teisinių santykių ir atsakovo P. F. prievolės grąžinti ieškovei A. Ž. paskolintas lėšas, iš viso 3 595,96 Eur sumą.
11. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
12. Taigi, paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
13. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
14. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo atsakovui faktą ieškovė įrodinėja į bylą pateiktais elektroniniais banko mokėjimo čekiais ir mokėjimo pavedimu (el. b. apyrašo 1 t., 92; 2 t., b. l. 44–87, 134–140), iš kurių matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. kovo 1 d. iš savo bankų sąskaitų (kortelių) atliko 18 atskirų mokėjimų į Priorbank banko kortelę Nr. 4459879605881650, kurių bendra suma 4 512,60 Baltarusijos rublių (toliau – BYN) arba 1 425,96 Eur, taip pat 2022 m. gegužės 18 d. atliko mokėjimą atsakovui iš savo Revolut banko sąskaitos, kurio suma – 2 170,00 Eur. Aplinkybę, jog banko kortelės Nr. 4459879605881650 turėtojas yra atsakovas, ieškovė įrodinėja į bylą pateikta atsakovo socialiniame tinkle žinutės ištrauka (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 130–133), kurioje atsakovas ieškovei nurodė savo telefono numerį ir banko kortelės numerį: 4459879605881650. Taip pat ieškovė pateikė ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų suvestinę (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 141–142).
15. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog banko kortelės Nr. 4459879605881650 savininkas (turėtojas) yra būtent atsakovas, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktą atsakovo žinutę socialiniame tinkle (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 130–133), kurioje jis pats nurodė minėtos banko kortelės numerį, taip pat tai, jog atsakovas byloje iš esmės neginčijo aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu atliktų pinigų perlaidų metu būtent jis naudojosi minėta kortele, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog minėta banko kortele ginčo laikotarpiu naudojosi būtent atsakovas. Atsižvelgiant į tai pripažintina įrodyta aplinkybė, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. kovo 1 d. atliko 18 pinigų perlaidų, kuriomis pervedė į atsakovo naudojamą minėtą banko kortelę bendrą 4 512,60 BYN arba 1 425,96 Eur sumą. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu iš savo Revolut banko sąskaitos pervedė atsakovui 2 170,00 Eur pinigų sumą nėra, todėl ši aplinkybė pripažintina įrodyta (CPK 178 straipsnis).
16. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė įrodė pirmąjį juridinę reikšmę turintį faktą (pirmąją sąlygą) – pinigų atsakovui perdavimo faktą, būtiną paskolos teisinių santykių konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti antrąjį juridinę reikšmę turintį faktą (antrąją sąlygą) – atsakovo įsipareigojimą minėtą pinigų sumą grąžinti ieškovei.
17. Pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atliko 18 mokėjimų, kurių sumos siekė nuo 8,05 Eur iki 375,39 Eur, t. y. mažiau nei 600,00 Eur, todėl šiuo atveju nebuvo privalu sudaryti rašytines paskolos sutartis. Tuo tarpu 2022 m. gegužės 18 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovui 2 170,00 Eur sumą, todėl tokia paskola turėjo būti įforminta rašytine sutartimi. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad rašytinės paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios, bei teigė, jog šalis sieja žodinė (-s) paskolos sutartis (-ys).
18. Pažymėtina, jog įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
19. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).
20. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, jog ieškovė atlikdama 19 bankinių pavedimų iš viso pervedė atsakovo naudai 3 595,96 Eur sumą. Ieškovė nurodo, kad rašytinės (-ių) paskolos sutarties (-čių) šalys sudariusios nebuvo, tačiau buvo žodžiu susitarusios, jog atsakovas minėtą sumą ieškovei grąžins, t. y. ieškovės teigimu, atsakovas žodžiu banko pavedimais gautas lėšas, kurių bendra suma 3 595,96 Eur, įsipareigojo grąžinti kaip paskolą. Ieškovės teigimu, atskirais pavedimais ieškovė skolino atsakovui pinigus mažomis sumomis, kadangi atsakovas tuo metu neturėjo pajamų šaltinių, todėl ieškovės skolinami pinigai atsakovui buvo reikalingi asmeniniams poreikiams tenkinti.
21. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė aplinkybę, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir, jog atsakovas kokia nors forma buvo įsipareigojęs ginčo lėšas ieškovei grąžinti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdyje, atsikirsdamas į ieškovės ieškinio reikalavimus bei ieškovės nurodytus argumentus dėl tarp šalių atsiradusių paskolos teisinių santykių, nurodė, jog minėtais pavedimais pervestos lėšos buvo naudojamos bendro ūkio vedimui ir (ar) rūpinimuisi bendru verslu, kadangi šalys atvykusios į Lietuvą iš Baltarusijos gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, be to, turėjo bendrą verslą. Taip pat atsakovo teigimu, net jeigu būtų pripažinta, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovo prievolė ieškovei turėtų būti pripažinta įvykdyta, kadangi atsakovas yra atlikęs ieškovės naudai mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma yra netgi didesnė nei ieškovės reikalaujama.
22. Atsakovas šalių bendrą gyvenimą ir bendrą ūkio vedimą įrodinėjo šiais įrodymais: 2021 m. kovo 30 d. tarp A. L. (nuomotojo) ir atsakovo sudaryta Patalpų nuomos sutartimi Nr. 2021-03-30, kurią pasirašė ir ieškovė ir kurioje nurodyta, jog nuomojamame bute gyvens du asmenys, tarp kurių ir ieškovė (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 108–117); ieškovės 2023 m. balandžio 12 d. duoto interviu Baltarusijos laikraščiui „Naša Niva“ išrašu, kuriame ieškovė pasakojo apie šalių susipažinimo aplinkybes ir apsigyvenimą kartu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 105–107, 147–151); buvusios atsakovo sutuoktinės A. F. Baltarusijos teismui pateikto ieškinio ištrauka, kuriame nurodoma, jog buvę sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 2020 m. lapkričio mėnesio ir atsakovas kartu su savo sugyventine yra išvykę į Lietuvą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 152–156). Atsakovo ieškovei pervestas lėšas atsakovas įrodinėja į bylą pateiktais įrodymais: ieškovės banko sąskaitų išrašais ir mokėjimų pavedimų kopijomis, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. atsakovas atliko 10 bankinių pervedimų į ieškovės banko sąskaitas, kurių bendra suma 11 771,78 BYN arba apie 3 700,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 4–9, 75–80, 157–168; 2 t., b. l. 21–31, 82–87).
23. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog tam tikrą laiką šalys nuomojosi vieną butą ir jame gyveno kartu, taip pat, jog tam tikrą laiką šalys kartu rūpinosi ieškovės verslu, tačiau ieškovė kategoriškai neigė aplinkybę, jog šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip sugyventiniai. Nors ieškovė pripažino, kad šalys yra kartu važiavusios į poilsines keliones, tačiau, anot ieškovės, šalys keliavo kaip draugai, bet ne kaip sugyventiniai. Taip pat ieškovė nurodė, kad nėra davusi jokiai visuomenės informavimo priemonei sutikimo publikuoti jos išsakytas mintis, todėl laikraštis „Naša Niva“ interviu, kurio ištrauką į bylą pateikė atsakovas, cituodamas ieškovę publikavo savavališkai. Be to, anot ieškovės, ši visuomenės informavimo priemonė yra kontroliuojama Baltarusijos valdžios, todėl negali būti laikoma nešališka (objektyvia). Kita vertus, teismo posėdyje duodama paaiškinimus ieškovė neneigė aplinkybės, jog galėjo tokias mintis (publikuotas interviu) išsakyti.
24. Taip pat ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybės, jog atsakovas taip pat yra atlikęs bankinius pervedimus į ieškovės banko sąskaitas, tačiau nurodė, kad atsakovo 2022 m. gegužės 16 d. pavedimu ieškovei pervesta 7 084,00 BYN suma, buvo ieškovės 2022 m. gegužės 17 d. išgryninta ir pinigai buvo grąžinti atsakovui, kadangi atsakovas tuo metu neturėjo galimybių išgryninti pinigus pats.
25. Pažymėtina, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
26. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
27. Minėta, pinigų perdavimo atsakovui faktas byloje yra įrodytas. Sprendžiant ar atsakovas įsipareigojo ginčo pinigų sumą grąžinti ieškovei, kas patvirtintų paskolos teisinių santykių tarp šalių atsiradimą, atsižvelgtina į tai, jog ieškovės atliktų bankinių pavedimų išrašuose/čekiuose pinigų pervedimo paskirtis nėra nurodyta, todėl vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika vien tik pinigų atsakovui perdavimo faktas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, išskyrus ieškovės žodinius paaiškinimus, patvirtinančių tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovė iki kreipimosi į teismą būtų pasikreipusi į atsakovą dėl paskolos grąžinimo, pvz., būtų nustačiusi atsakovui terminą paskolai grąžinti geranoriškai. Pati ieškovė patvirtino, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, šalys nuo 2022 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai, tarpusavyje nebendrauja, tačiau ieškovė nepaaiškino, dėl ko ieškovė nereikalavo atsakovo grąžinti paskolą anksčiau, kodėl pareiškė reikalavimą tik po to, kai tarp šalių kilo konfliktas, kuris nėra susijęs su galimai paskolos suteikimu. Todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, ar pervedant lėšas atsakovui šalis negalėjo sieti kitokie teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, ar ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo pajamų šaltinių, ar ne, savaime neįrodo būtinumą atsakovui skolintis iš ieškovės lėšas, taip pat savaime nepaneigia aplinkybės, jog šalis galėjo sieti ne tik paskolos teisiniai santykiai, bet ir kitokio pobūdžio teisiniai santykiai.
28. Byloje kilo ginčas ir dėl to, ar šalys ginčo laikotarpiu vedė bendrą ūkį. Pažymėtina, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių bendro ūkio vedimą, šalys į bylą nepateikė, o atsakovo į bylą pateikti įrodymai apie bendro ūkio vedimą yra išvestiniai, tiesiogiai nepatvirtinantys šios aplinkybės. Kita vertus, įvertinus aplinkybę, jog šalys tam tikrą laiką gyveno viename bute bei kartu rūpinosi ieškovės verslu, kas natūraliai sudaro prielaidas tarp šalių atsirasti ir kitokio pobūdžio prievolėms (teisiniams santykiams), pavyzdžiui, bendrai mokėti nuompinigius, už komunalines paslaugas, galimai bendrai pirkti maistą ar pan., taip pat tai, jog ieškovės pervedimai atsakovui, išskyrus 2022 m. gegužės 18 d. pavedimą, buvo atliekami mažomis panašaus dydžio sumomis, yra pagrindas daryti pagrįstą prielaidą, kad šalis galėjo sieti prievolės, kilusios iš kitokių teisinių santykių, t. y. rūpinantis bendrai nuomojamu butu, mokant už komunalines paslaugas, perkant bendriems poreikiams maistą ir kitas buities priemones (prekes), taip pat rūpinantis bendru verslu ir pan. Minėtos prielaidos padarymui įtakos turi ir tai, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. kovo 1 d., t. y. per pusantro mėnesio, ieškovė atliko 18 bankinių pervedimų, kurie buvo atliekami kas kelias dienas ir kurių sumos (nuo 8,05 Eur (mažiausia suma) iki 375,39 Eur (didžiausia suma) labiau atitinka buitinius dydžius.
29. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės teikiami skolos paskaičiavimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, ką patvirtina ir ieškovės į bylą pateikta ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų suvestinė (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 141–142), iš kurios matyti, kad bendra ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų suma nurodoma suma yra 6 998,01 Eur, nors 3 595,96 Eur sumą viršijančioje dalyje pinigų perdavimo atsakovui faktą ieškovė neįrodinėjo, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių ieškovė reikalauja iš atsakovo būtent 3 595,96 Eur sumą. Be to, ieškovė nepaaiškino, dėl ko apskaičiuodama atsakovo skolą ji iš atsakovo skolos neatėmė atsakovo ieškovei pervestas lėšas, kurių bendra suma sudaro 11 771,78 BYN arba apie 3 700,00 Eur. Nors ieškovė teigė, kad atsakovo 2022 m. gegužės 16 d. ieškovei pervesta 7 084,00 BYN arba 2 227,67 Eur suma buvo išgryninta ir grąžinta atsakovui, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė į bylą jokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu atsakovas šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė. Be to, šią aplinkybę iš dalies paneigia į bylą pateiktas ieškovės po dviejų dienų, t. y. 2022 m. gegužės 18 d., atliktas 2 170,00 Eur sumos bankinis pavedimas atsakovui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 92), t .y. ieškovė logiškai nepaaiškino, dėl ko 2022 m. gegužės 17 d. ieškovė išgryninusi 7 084,00 BYN arba 2 227,67 Eur sumą perdavė ją atsakovui grynais, o kitą dieną atliko 2 170,00 Eur bankinį pavedimą atsakovui.
30. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad šalys periodiškai tarpusavyje atlikinėjo bankinius pervedimus, o ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovui pervestų lėšų bendra suma (3 595,96 Eur) iš esmės atitinka atsakovo ieškovei pervestų lėšų sumą (apie 3 700,00 Eur).
31. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis), t. y., jog ieškovei pervedant pinigines sumas atsakovui, pastarasis įsipareigojo tokią pačią pinigų sumą ieškovei grąžinti, todėl ieškovės ieškinys šiuo teisiniu pagrindu negali būti tenkinamas.
32. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) (2, 4 punktai). Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, kvalifikuoja ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas).
33. Minėta, byloje įrodyta, kad ieškovė atskirais mokėjimais pervedė atsakovui bendrą 3 595,96 Eur sumą. Teismas byloje konstatavo, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų, t. y., jog tarp susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju spręstina, ar nėra pagrindo šalių atžvilgiu taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto.
34. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
35. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, t. y. rašytinius įrodymus bei šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimus, vadovaudamasis logikos dėsniais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių santykių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir nepagrįsto praturtėjimo instituto, kadangi, viena vertus, byloje nepaneigta aplinkybė, jog šalis galėjo sieti kitokiu pagrindu atsiradę teisiniai santykiai (prievolės), kaip minėta, tvarkant bendrus buities ir verslo reikalus, kita vertus, byloje nustatyta, kad tarpusavio mokėjimus atliko abi šalys, o bendra tokių mokėjimų suma iš esmės padengia viena kitą. Atsižvelgiant į išdėstytą, sudengus šalių tarpusavyje atliktus mokėjimus (jų bendras sumas), pripažintina, kad ieškovė neįrodė galiojančios atsakovo prievolės ieškovės atžvilgiu paskolos ar kitų teisinių santykių pagrindu.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 93,00 Eur žyminio mokesčio, nors nagrinėjamu atveju už 3 595,96 Eur dydžio pareikštą turtinį reikalavimą mokėtinas mokestis sudarė 81,00 Eur (3 595,96 x 0,03) x 0,75). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžinama 12,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka.
39. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 813,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 81,00 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 93), 170,00 Eur dokumentų vertimo išlaidos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10–13; 2 t., b. l. 143–146) bei 562,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 153–159).
40. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 3 255,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 95–111, 163–165).
41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 3 255,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).
42. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui P. F. (P. F.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. Ž. (A. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3 255,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei A. Ž. (A. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini), 12,00 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke 2023 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZN05231). Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.