Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. J. prašymas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (toliau – Telšių apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-832/2018 R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-332/2018 pakeitė Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį. Nuteistajam R. J. panaikintas jam skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas bei pakeista nukentėjusiajai O. J. priteista suma solidariai iš R. J. ir A. P..

3. Telšių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. išsiuntė pranešimus su patvarkymu probacijos tarnyboms, policijos įstaigoms, civiliniams ieškovams raštus dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Myrnyj apeliaciniai skundai, ir perdavė šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5. Byla po jos grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo su aukščiau paminėtais apeliaciniais skundais Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, kur nagrinėjama iki šiol (bylos Nr. 1A-1-337/2022).

6. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties patvarkymas vykdyti nuosprendį grąžinus bylą į apeliacinės instancijos teismą iš karto atšauktas nebuvo ir buvo vykdomas toliau. 2021 m. rugsėjo 21 d. nuteistasis R. J. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro.

7. Panevėžio apygardos teisme buvo gauti nuteistojo R. J. prašymas ir jo papildymas leisti jam vykdyti neįsiteisėjusį Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir laikyti šio nuosprendžio vykdymą nuo 2019 m. birželio 10 d., kaip vykdomą jo sutikimu (prašymu) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 315 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nuteistasis nurodė, kad jo atžvilgiu minėtas nuosprendis beveik įvykdytas, nes nuteistasis iš Probuojamųjų asmenų registro išrašytas likus mažiau nei 2 mėnesiams iki visiško bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BPK 315 straipsnio 2 dalimi, protingumo ir kitais BK bei BPK principais, nuteistasis prašė leisti jam vykdyti minėtą neįsiteisėjusį nuosprendį.

8. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi netenkintas nuteistojo R. J. prašymas. Teismas nurodė, kad nagrinėjama situacija neatitinka BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių reikalavimų, t. y. nuteistasis R. J. nebuvo pareiškęs raštu prašymo pradėti atlikti paskirtą bausmę iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir teismas nebuvo priėmęs sprendimo dėl to, o neįsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis, dėl kurio pasibaigęs apeliacinis procesas atnaujintas, buvo vykdytas dėl kitų aplinkybių. Taip pat nutartyje pasisakyta, jog bausmės vykdymo atidėjimas laikytinas viena iš probacijos formų, todėl negali būti tapatinamas su bausme. Be to, probacijos vykdymo pagrindas – įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas.

II. Skundo argumentai

9. Nuteistasis R. J. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir leisti jam vykdyti neįsiteisėjusį Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį bei laikyti šio nuosprendžio vykdymą nuo 2019 m. birželio 6 d., kaip vykdomą jo sutikimu. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Apygardos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normą, neišnagrinėjo bei neįvertino skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

9.2. Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjant Lietuvos probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. T-1016-1155/2021 teisėja klausė nuteistojo R. J. ir Lietuvos probacijos tarnybos atstovo kaip po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo vykdyta probacija. Probacijos tarnybos atstovas nurodė, jog Kauno skyrius liepė vadovautis Telšių apylinkės teismo patvarkymu dėl nuosprendžio vykdymo. Nuteistasis R. J. pažymėjo, kad jis informavo probaciją vykdančią Kauno skyriaus Alytaus probacijos inspektorę apie priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, tačiau inspektorė paaiškino, jog vadovybė jiems išaiškino privalomai toliau vykdyti nuosprendį pagal minėtą patvarkymą kol negaus kito patvarkymo iš teismų dėl tolimesnio nuosprendžio nevykdymo. Taigi, Probacijos tarnybai buvo žinoma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir ji tikslingai vykdė nuosprendžiu, kurio įsiteisėjimo aplinkybės buvo panaikintos, bausmės atidėjimo sąlygas, t. y. faktiškai vykdė teismo nuosprendį ir juo paskirtų apribojimų R. J. kontrolę.

9.3. Lietuvos probacijos tarnyba neteisėtai rėmėsi Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu dėl tolimesnio nuosprendžio nuteistajam R. J. vykdymo, nes byla yra Panevėžio apygardos teismo žinioje. Be to, nurodyta 2019 m. birželio 10 d. data yra rašymo apsirikimas, nes nuosprendis, kuris prašomas vykdyti, nustojo būti įsiteisėjęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo, o ne 2019 m. birželio 10 d.

9.4. Skunde nurodoma, kad BPK 315 straipsnio 2 dalyje minimas ne tik bausmės, bet ir nuosprendžio vykdymas, kuris apima visų kitų nuosprendžiu nustatytų pareigų vykdymą, t. y. baudžiamojo poveikio priemones bei, atidėjus bausmės vykdymą, nustatytas pareigas. Taigi, minėta BPK norma gali būti aiškinama kaip leidžianti vykdyti ir kitas nuosprendžiu nuteistajam nustatytas pareigas, kas nėra tiesiogiai draudžiama.

9.5. Nuteistojo nuomone, susidarius situacijai, tiesiogiai nenumatytai įstatymo, teismas privalo taikyti Konstitucijos ir įstatymų leidžiamus teisės spragų užpildymo būdus tam, kad išspręstų kilusį ginčą. Šiuo atveju nesant BPK tiesiogiai išreikšto draudimo leisti vykdyti nuosprendį dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimu nustatytų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių, susidarius situacijai, kai šios nuosprendžiu nustatytos pareigos faktiškai buvo vykdomos ir kontroliuojamos valstybės įgaliotos institucijos, teismas turėjo teisinį pagrindą remtis BPK 315 straipsnio 2 dalimi. Taigi, apygardos teismas turėjo pripažinti, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo, nuosprendis toliau buvo vykdomas R. J. žodiniu prašymu probacijos tarnybos pareigūnams bei jo konkliudentiniais veiksmais vykdant nuosprendžiu nustatytas pareigas. Atitinkamai R. J. įvykdžius per didžiąją bausmės vykdymo atidėjimu termino dalį nustatytas pareigas, teismas turėjo leisti jam užbaigti šių pareigų vykdymą.

10. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

11. Iš aukštesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 15 d., kai Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo be kita ko ir nuteistojo R. J. apeliacinį skundą. Tuomet Telšių apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 342 straipsniu, pateikė įsiteisėjusį nuosprendį nuteistojo R. J. atžvilgiu vykdyti probacijos tarnybai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi buvo iš dalies panaikintas Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendis ir baudžiamosios bylos dalis, tame tarpe ir dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo, perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi, nuo šios nutarties priėmimo dienos Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis vėl laikytinas neįsiteisėjusiu, todėl negalėjo būti vykdomas. Tačiau Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo nebuvo iš karto atšauktas ir R. J. probacija buvo vykdoma iki 2021 m. rugsėjo 21 d., kai jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro

12. Nuteistasis R. J., vadovaudamasis BPK 315 straipsnio 2 dalimi siekia, kad ir toliau būtų pripažįstama, jog jo atžvilgiu vykdomas nuosprendis, skaičiuojant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo dienos, kuria panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendis. Toks prašymas žemesniojo teismo buvo atmestas pagrįstai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra dvi esminės priežastys, dėl kurių skundas vertinamas kaip nepagrįstas: a) nebuvo pareikštas nuteistojo rašytinis prašymas; b) įstatymas, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, leidžia pradėti atlikinėti tik bausmę. Dėl abiejų šių aplinkybių pasisakoma žemiau nutartyje.

13. BPK 315 straipsnyje nustatyta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti (1 dalis). Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (2 dalis).

14. Tuo tarpu iš pateiktos medžiagos matyti, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, buvo vykdomas iki 2021 m. rugsėjo 21 d. ne nuteistojo R. J. prašymu, o pagal BPK 342 straipsnį, kuris numato nuosprendžio pateikimo vykdyti sąlygas, bei pagal kitus nuteistojo probaciją reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjama situacija neatitinka BPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes nebuvo jokio rašytinio nuteistojo R. J. prašymo pradėti vykdyti neįsiteisėjusį nuosprendį. Be to, pagal minėtą BPK normą, neįsiteisėjęs nuosprendis galėtų būti pradėtas vykdyti tik nuo teismo nutarties, kuria tenkintas nuteistojo rašytinis prašymas pradėti vykdyti tokį nuosprendį, o ne atbuline data nuo nuteistojo pageidaujamos datos. Šiuo atveju tokia nutartis taip pat nebuvo priimta.

15. Nuteistojo R. J. nuomone, BPK 315 straipsnio 2 dalis leidžia pradėti vykdyti ne tik neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemones bei nustatytas pareigas. Kaip jau minėta, nėra pagrindo sutikti su tokiu skundo teiginiu.

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnis). BK 42 straipsnyje yra išvardytas bausmių, kurios skiriamos padariusiam nusikaltimą asmeniui, rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šis sąrašas baigtinis. Tuo tarpu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kuri negali egzistuoti, jei nėra paskirtos konkrečios bausmės, kurios vykdymą galima būtų atidėti. Be to, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai be kita ko laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas teisės normas, pritartina žemesniojo teismo pozicijai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra viena iš probacijos formų ir negali būti tapatinamas su pačia bausme. Tuo tarpu BPK 315 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė nuteistajam leisti pradėti vykdyti neįsiteisėjusį nuosprendį tik jam raštu pareiškus norą pradėti atlikti būtent bausmę, o ne nuteistojo probaciją.

17. Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog BPK 339 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 75 straipsnio 9 dalis taip pat numato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. LR probacijos įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog vienas iš probacijos vykdymo pagrindų yra būtent įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį (1 dalies 1 punktas). Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dieną (2 dalis). Taigi, sistemiškai aiškinant šias teisės normas spręstina, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti pradėtas vykdyti tik įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas. Šiuo metu Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas be kita ko ir pačio nuteistojo R. J., kuris apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, bei prokuroro, kuris prašo R. J. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę.

18. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti įstatymo analogijos, nes nėra jokios įstatymo spragos, o iš aptartų BK, BPK ir Probacijos įstatymo normų galima aiškiai nustatyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nėra bausmė, o tik probacijos forma. Tuo tarpu BPK 315 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosprendis, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, gali būti pradėtas vykdyti tik nuteistojo rašytiniu prašymu ir tik dėl jam paskirtos bausmės, o ne dėl probacijos. Vien nuteistojo akcentuojama aplinkybė, jog net Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, nuteistojo R. J. atžvilgiu toliau buvo vykdoma probacija pagal neįsiteisėjusį Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį, nepaneigia aptarto teisinio reguliavimo ir, kaip teisingai nurodė žemesnysis teismas, nesudaro pagrindo BPK 315 straipsnyje įtvirtintą teisės normą aiškinti plečiamai.

19. Ta aplinkybė, kad suėjo didžioji dalis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino, per kurį nuteistasis R. J. vykdė jam nustatytas pareigas, nagrinėjant šį skundą nėra ir negali būti vertinama. Tačiau ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir turės būti įvertinta teismo parenkant ir paskiriant bausmę R. J. išnagrinėjus apeliacinius skundus, jei jis liks pripažintas kaltu. Būtent tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašiomis savo aplinkybėmis byloje (LAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018). Išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atžvilgiu ši aplinkybė taip pat būtų reikšminga, tačiau jau civiliniame procese, jei R. J. manytų, kad dėl probacijos vykdymo teismams neatšaukus patvarkymo, o Probacijos tarnybai toliau vykdant neįsiteisėjusį nuosprendį jis patyrė žalą, ir dėl to inicijuotų civilinį procesą.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad žemesnysis teismas tinkamai aiškino BPK 315 straipsnio 2 dalies normą ir pagrįstai atmetė nuteistojo R. J. prašymą leisti jam vykdyti neįsiteisėjusį Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.