Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-832/2018, be kita ko, pripažino R. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaudė laisvės atėmimu ketveriems metams; taip pat pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaudė laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-332/2018 buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, be kita ko, panaikinant R. J. skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019 panaikino Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, be kita ko, išnagrinėtas ir atmestas nuteistojo R. J. apeliacinis skundas, ir perdavė šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi byloje Nr. 1T-18-453/2019, be kita ko, R. J. baudžiamoji byla Nr. 1A-235-316/2019 (teisminio proceso Nr. 1-30-9-00062-2011-5) perduota nagrinėti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui. Šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, baudžiamosios bylos Nr. 1A-2-337/2021, galutinis teismo procesinis sprendimas nėra priimtas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 23 d. gautu Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 16 d. teikimu siūlyta panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą R. J. ir vykdyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. J. netenkintas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis R. J. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti sprendimą netenkinti Tarnybos teikimo kitu pagrindu – konstatuojant, jog R. J. nepadarė daugiau nei vieno iš teikime nurodytų teisės pažeidimų, kurie negali būti vertinami kaip sisteminiai ir todėl bausmės vykdymo tikslai bus pasiekti ir nepanaikinus nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

7. Nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, kad su R. J. susijusi baudžiamosios bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ir dėl to Tarnybos teikimas netenkintas. Skunde teigiama, jog nutartyje nurodytos aplinkybės netinkamai įvertintos ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl priimta nutartis yra nemotyvuota ir turi būti panaikinta.

8. Skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismo motyvai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, R. J. niekada neatstovavo gynėjas advokatas R. Kivylius ir jis dėl R. J. apeliacinio skundo apeliacinei instancijai neteikė.

9. R. J. nuomone, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu buvo panaikinta tik Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis, o 2018 m. lapkričio 15 d. įsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis panaikintas nebuvo, tai reiškia, jog šis apylinkės teismo nuosprendis yra vykdytinas.

10. Kaip pažymima skunde, nors ši informacija neužfiksuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio protokole, tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog Tarnybos atstovas Aleksandras (Aleksandr) Kvetkauskas nurodė, jog buvo kreiptasi į Tarnybos Kauno skyriaus vadovybę dėl tolimesnio probacijos vykdymo R. J. Buvo išaiškinta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir probaciją privalu vykdyti, kol nebus įvykdytas ar panaikintas 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis, kuris yra vykdytinas.

11. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo atžvilgiu probacija yra vykdoma beveik tris metus, o jos teisėtumas yra grindžiamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų dokumentu dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo. Probacijos vykdymo metu R. J. atžvilgiu yra taikomi įvairūs jo teisių ir laisvių suvaržymai, vykdomi socialinės reabilitacijos veiksmai, yra vykdoma rizikos vertinimo ir stebėjimo programa OASys bei kitos priemonės. Priimdamas nagrinėti Tarnybos teikimą, teismas peržengė savo teisminio vertinimo kompetencijos ribas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

12. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas neįvertino ne tik Tarnybos pateiktų faktinių aplinkybių dėl galimo probacijos vykdymo pažeidimo, bet ir R. J. argumentų dėl probacijos sąlygų, taip pat neįvertino ir prokuratūros atstovo argumentų dėl teikimo netenkinimo.

13. Skunde pabrėžiama, kad nuteistojo R. J. atžvilgiu nėra priimta jokio įsiteisėjusio sprendimo dėl teisės pažeidimo, o vieno patikrinimo metu nustatytas jo išvykimas iš miesto (rajono) ribos be leidimo turėtų būti vertinamas kaip vienas pažeidimas. Taip pat pažymima, kad dėl baudžiamojoje byloje taikomo nuosavybės apribojimo R. J. yra įpareigotas rūpintis savo užsienyje esančiu turtu, todėl nuteistojo vykimas į užsienį su tikslu rūpintis savo nekilnojamuoju turtu yra pateisinama priežastis ir nelaikytina pažeidimu.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

14. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. J. skundo argumentus bei susipažinęs su jo asmens byla, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepadarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi išnagrinėjęs Tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. J., nutarė teikimo netenkinti, motyvuojant, kad R. J. atžvilgiu nepriimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, kadangi baudžiamoji byla šiuo metu yra iš naujo nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Todėl nėra pagrindo R. J. atžvilgiu vykdyti probaciją bei kontroliuoti jo elgesį, taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su teikimu priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį paskirtą bausmę.

16. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį.

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 336 straipsnio 2 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2018 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo pakeitė pirmosios instancijos priimtą teismo nuosprendį, be kita ko, panaikinant R. J. skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šis nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 15 d.

18. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendis buvo apskųstas kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019 panaikino apygardos teismo nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be kita ko, dalyje dėl R. J. apeliacinio skundo atmetimo.

19. BPK 386 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog kasacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka, t. y. tokiu atveju yra taikomos bendrosios baudžiamojo proceso taisyklės. Kadangi byla iš naujo buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, taigi, vadovaujantis BPK 336 straipsnio 1 dalimi, nėra įsiteisėjęs ir dėl to nėra vykdytinas (BPK 335 straipsnis).

20. Aukštesniojo teismo nuomone, šios bylos aplinkybės rodo, jog neegzistuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas probacijos vykdymo pagrindas. Taigi R. J. atžvilgiu negali būti vykdoma probacija ar spręstinas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi šio asmens byloje dar nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties sprendimas netenkinti Tarnybos teikimo yra teisėtas ir pagrįstas, taigi naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.