Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. J. (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. J. pradėti dirbti, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam R. J. panaikintas jam skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas bei pakeista nukentėjusiajai O. J. priteista suma solidariai iš R. J. ir A. P..

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria išnagrinėti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Myrnyj apeliaciniai skundai, ir perduota ši baudžiamosios bylos dalis iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4. Byla po jos grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo su aukščiau paminėtais apeliaciniais skundais Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, byla neišnagrinėta (bylos Nr. 1A-1-337/2022).

5. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, patvarkymas vykdyti nuosprendį grąžinus bylą į apeliacinės instancijos teismą iš karto atšauktas nebuvo ir buvo vykdomas toliau. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nuteistasis R. J. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Šį sprendimą R. J. apskundė Lietuvos probacijos tarnybai.

6. Lietuvos probacijos tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-1090, kurį pasirašė l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas, atliekanti direktoriaus funkcijas G. B., R. J. informuotas, kad Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl negali būti panaikintas. Nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsniu, šis Lietuvos probacijos tarnybos sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsniu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be kita ko, rašte nurodoma, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 58-1394, kuriuo pranešta, jog 2018 m. balandžio 12 d. Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas, bei į gautą Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo raštą.

7. R. J. skundą dėl minėtų 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. raštų pateikė Vilniaus apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą bei įpareigoti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių neišregistruoti R. J. iš Probuojamųjų asmens duomenų registro nurodytu pagrindu, o įpareigoti priimti sprendimą remiantis tuo, kad 2021 m. lapkričio 15 d. baigėsi nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo 3 metų terminas faktiškai įvykdžius nuosprendį.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas gautą skundą perdavė nagrinėti teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu išklausęs šalių nuomones, 2021 m. sausio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsnio 1, 2 dalimis, atmetė pareiškėjo skundą ir grąžino jį skundą padavusiam asmeniui. Nutarties motyvuose nurodyta, kad pareiškėjo skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsniu, teismingas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba pagal ABTĮ 28 straipsnį – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su pastarąja nutartimi, ją apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

9.1. Pareiškėjas skunde įrodinėja, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimai susiję su nuosprendžio vykdymu, todėl skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismui, teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės aktą, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Skunde nurodoma, kad sprendimas nutraukti nuosprendžio vykdymą nuteistajam yra susijęs su nuosprendžio vykdymu, todėl veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, skundžiami apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) tvarka.

9.2. Skunde pažymima, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl 2021 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos sprendimo išregistruoti pareiškėją iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl skundo neteismingumo, o skundas buvo persiųstas Lietuvos probacijos tarnybos direktoriui nagrinėti.

9.3. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino jo prašymo kaip įrodymą prijungti 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio byloje Nr. T-1016-1155/2021 garso įrašą, iš kurio galima spręsti, kad Lietuvos probacijos tarnybai buvo žinoma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį, todėl Lietuvos probacijos tarnyba tikslingai faktiškai vykdė nuosprendį ir juo nuteistajam paskirtų apribojimų kontrolę.

9.4. Remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi bei 31 straipsniu, teigiama, kad išregistravimas iš Probuojamųjų asmenų registro susijęs ne su viešuoju administravimu, bet su BPK numatytų procesinių sprendimų aiškinimu ir taikymu.

10. Atsiliepimų į skundą negauta.

11. Apygardos teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčių dėl teismingumo ir šiuo aspektu nepasisako. Tik pažymi, kad pareiškėjo subjektyvi nuomonė nelemia teismingumo ir tam jokios įtakos neturi.

12. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosprendis, kurio pagrindu R. J. buvo vykdoma probacija, šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį (tame tarpe ir R. J. atžvilgiu), šiuo metu byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, taigi, ir vykdomas būti negali.

13. Apskundimo tvarka Lietuvos probacijos tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. rašte ( b. l .12-13) nurodyta aiškiai – šį atsakymą asmuo turi teisę skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Visiškai akivaizdu, kad R. J. nesilaikydamas rašte nurodytos apskundimo tvarkos, kreipėsi į Vilniaus į miesto apylinkės teismą. Teikdamas skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas jokiomis įstatymo nuostatomis, pagrindžiančiomis tokį kreipimosi pagrindą, nesivadovauja. Nors R. J. teigia, kad probacijos darbuotoja nurodė, kad rašte suklysta nurodant apskundimo tvarką, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, o kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio protokolo, probacijos tarnybos atstovė tokiam R. J. teiginiui prieštaravo.

14. Akivaizdu ir tai, kad tiek probacijos raštų priėmimo momentu, tiek teikiant skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nuosprendis, kurio pagrindu turėtų būti atliekamas vykdymas, nebuvo įsiteisėjęs, po priimtos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties, ką R. J. neabejotinai suvokė ir žinojo, todėl ir pagrindo spręsti, kad R. J. prašymai ir skundai pateikti būtent nuosprendžio vykdymo metu, nėra. Laikotarpis, kuriuo nuosprendis buvo vykdomas, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo ir dalies Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio panaikinimo, savaime nelemia pirmosios instancijos nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nuosprendžio įsiteisėjimo momentas aiškiai apibrėžtas įstatymu. BPK 336 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šiuo atveju byla po jos grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo su aukščiau paminėtais apeliaciniais skundais Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti ir nagrinėjama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje priėmė sprendimą grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui, visgi, rezoliucinėje dalyje suformulavo ir dar vieną sprendimą : „nuteistojo R. J. skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos 2021-12-09 sprendimo netenkinti skundo ir 2021-09-21 sprendimo išregistruoti iš probuojamųjų asmens duomenų registro atmesti“. Nustačius, kad nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluoti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, nutartis turi būti panaikinta ir priimamas naujas sprendimas – atsisakyti priimti nuteistojo R. J. skundą ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti priimti nuteistojo R. J. skundą ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.