Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovų R. S., J. S. apeliacinius skundus dėl 2017 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. S. ir J. S., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M., dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 13SK-(14.13.111.)-19, 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.13.2.)-193, 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 13SK-(14.13.111.)-262 panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.1. Teismas nurodė, kad ieškinys dėl administracinių teisės aktų panaikinimo yra pareikštas atsakovams J. S. ir R. S., kurie ginčijamų teisės aktų nėra priėmę, todėl padarė išvadą, kad ši dalis ieškinio reikalavimų pareikšta netinkamam atsakovui.

3.2. Netenkinęs ieškinio reikalavimų dėl teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, esant galiojantiems administraciniams teisės aktams, padarė išvadą, kad 2014 m. balandžio 18 d. Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. M-3025, dėl 0,0166 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenis neskelbtini)), esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, naikinti nėra pagrindo.

3.3. Įvertinęs tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialiųjų žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, atsižvelgęs į advokato laiko sąnaudas ir kitus pagrindus, nurodytus Rekomendacijose, atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, padarė išvadą, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato paslaugas byloje yra 700,00 Eur, todėl iš ieškovės atsakovams R. S. ir J. S. priteisė po 350,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo pareiškė netinkamiems atsakovams. Iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kokius materialinius teisinius reikalavimus Nacionalinė žemės tarnyba reiškia atsakovams Ritai ir J. S., o kokius reikalavimus – Nacionalinei žemės tarnybai.

4.3. Teismas nepasisakė dėl viešojo intereso gynimo šioje civilinėje byloje.

6.2. Ieškinys pareikštas atsakovams R. S. ir J. S., nors jie byloje ginčijamų ieškovės administracinių teisės aktų nėra priėmę, pagal reiškiamus reikalavimus atsakyti negali, todėl atsakovai nėra tinkami atsakovai dėl reikalavimų panaikinti tris administracinius teisės aktus. Ieškovės atstovė nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas, ir neprašė į bylą įtraukti tinkamo atsakovo. Tinkamais atsakovais turėtų būti institucijos, priėmusios ginčijamus administracinius aktus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl tinkamų atsakovų ieškovės reikalavimams panaikinti administracinius aktus

14. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo

Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, neišnagrinėjo bylos iš esmės tai yra neištyrė visų įrodymų, nepasisakė dėl visų ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų.Teisėjų kolegija ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis, tačiau turi būti patikrinta, ar teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime atmetė ieškovės reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo padaręs išvadą, kad šis reikalavimas yra pareikštas netinkamiems atsakovams, ir, esant galiojantiems administraciniams aktams, nurodytiems nutarties 10 punkte, ieškovės reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visus ieškovės reikalavimus išnagrinėjo. Apeliaciniame skunde ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų, yra deklaratyvūs, nenurodyta, kokių įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė ir dėl kokių argumentų, kurie turi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nepasisakė.

Dėl viešojo intereso gynimo ir 2014 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. M-3025, pripažinimo negaliojančia

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas civiliniame procese ginamas: pirma, įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, kuris pasireiškia teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, antra, kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumais, kai ribojamas rungimosi principas, suteikiant teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ar skundų ribas ir kt., trečia, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinti prokuroro, tam tikrų valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimai ginti viešąjį interesą, jo gynimo priemonės (teisė pareikšti ieškinį, teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, tam tikrų institucijų teisė teikti išvadas bylose, kuriose yra išreikštas viešasis interesas). Taigi civiliniame procese numatytos viešojo intereso gynimo priemonės yra procesinė garantija, kad dispozityvumo principo išimtis nebus išplėsta nei subjektams, turintiems pareigą ginti viešąjį interesą, nei taikomais gynybos būdais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą, bylos Nr. 3K-7-414/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės darbuotojai, priimdami dabar pačios ieškovės ginčijamus teisės aktus, nurodytus šios nutarties 10 punkte, suklydo įvertindami prie atsakovų suformuotą žemės sklypą, kadangi šis žemės sklypas (0,0166 ha ploto) neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. reikalavimų. 2016 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė (garso įrašas 15.40–16.52 min., 21.40–22.00 min.), kad dėl ieškovės darbuotojų, o ne atsakovų padarytos klaidos buvo sumenkintas valstybės prestižas, nes ginčo žemės sklypas buvo parduotas ne aukciono tvarka, tačiau paaiškino ir tai, kad ginčo žemės sklypas aukciono tvarka būtų buvęs parduodamas beveik už tapačią kainą – galimas kainų svyravimas tik centais, tai yra valstybė dėl to, kad žemės sklypas buvo parduotas ne ta tvarka, finansiškai nenukentėjo.Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000). Pagal Konstituciją saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03). Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Bogdel prieš Lietuvą išaiškinta, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, par. 66).Šioje byloje nustatytos aplinkybės (tai, kad ieškovė priėmė ginčijamus teisės aktus, nurodytus nutarties 10 punkte, su atsakove buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovė priimtais sprendimais leido atsakovams sujungti žemės sklypus) leidžia daryti išvadą, kad atsakovams pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl galėjimo disponuoti 2014 m. balandžio 18 d. įsigytu žemės sklypu. Valstybė nagrinėjamu atveju ne tik veikė pasyviai, bet ir leido atsakovams ginčo žemės sklypą sujungti su kitu atsakovams priklausančiu žemės sklypu, taip prisidėdama prie atsakovų teisėtų lūkesčių suformavimo. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovų teisės disponuoti ginčo žemės sklypu (žr. nutarties 22 punktą).Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ginčo žemės sklypo pardavimą pagal Vyriausybės nutarimą. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant teisėtus ne tik ginčo žemės sklypo, bet ir pastato, kuris yra pastatytas ir įregistruotas ant ginčo žemės sklypo, savininkų interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), mano, jog šioje byloje turi būti siekiama, kad priimtu teismo sprendimu nebūtų sukeltas kitas ginčas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia vien tam, kad atsakovams iš naujo ta pačia kaina tik kita tvarka būtų parduotas ginčo žemės sklypas, būtų neproporcinga viešojo intereso gynimo priemonė, todėl ginčo pirkimo–pardavimo sutartis paliktina galioti.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, procesines teisės normas, reglamentuojančias tinkamą ir netinkamą šalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

2016 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašo viešajame registre dėl draudimo atsakovams perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenis neskelbtini), esantį (duomenis neskelbtini), Klaipėdoje, padarymą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, netenkintas ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendime to nepadarė (CPK 150 straipsnis 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, pagrįstomis pripažino tik dalį atsakovo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialiųjų žinių, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, ir prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai.Teisėjų kolegija su atsakovų apeliacinio skundo argumentais sutinka. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovų pateiktus įrodymus, atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 594,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsakovė R. S. – 968,00 Eur, o atsakovas J. S. – 626,00 Eur). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovų atstovas parengė du atsiliepimus į ieškinį, du atskiruosius skundus, 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą-paaiškinimą, dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose. Atsakovų faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos yra kelis kartus mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste rekomendacijos) 7, 8.2, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose nustatyti maksimalūs dydžiai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byla nėra sudėtinga, yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrįstomis pripažino tik 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina – Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovams iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistų atstovavimo išlaidų dydis padidintinas: atsakovei R. S. – iki 968,00 Eur, o atsakovui J. S. – iki 626,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovai teismui pateikė duomenis, kad kiekvienas jų turėjo 350,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, o atsakovų apeliacinis skundas patenkintas, atsižvelgus į Rekomendacijų 7, 8.10 ir 8.11 punktus, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovams iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistų atstovavimo išlaidų dydį padidinti: atsakovei R. S. – iki 968,00 Eur, o atsakovui J. S. – iki 626,00 Eur.

Panaikinti 2016 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo atsakovams perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenis neskelbtini), esantį (duomenis neskelbtini), Klaipėdoje.

Priteisti atsakovams R. S. ir J. S. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kiekvienam po 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.