Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ieškinį atsakovams R. S., J. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo I. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

8. Kaip minėta, vienu iš argumentų, pagrindžiančiu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, apeliantė nurodo netinkamą preliminarų (prima facie) ieškinio pagrįstumo vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šis vertinimas neturi prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Taigi galutinai į klausimą, ar ieškovo materialusis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1177-516/2016).

9. Apelianto pateiktas atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su ieškovės pareikšto reikalavimo nepagrįstumu. Apeliantas mano, kad ieškovė pateikė teismui nepagrįstus reikalavimus, jis tikina, kad ieškinio reikalavimas yra preliminariai nepagrįstas dėl sutarties nuginčijimo negalimumo ir dėl .restitucijos negalimumo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su materialiniu ieškinio reikalavimo pagrįstumu, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Be to, teismų praktikoje paminėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galbūt šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis c. b. Nr. e2-1345-196/2015). Darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje apelianto atskirajame skunde dėstomos aplinkybės dėl ieškovės nurodyto reikalavimo nepagrįstumo negali būti vertinamos ir šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad ir apelianto ir teismo pozicijos sutampa – apeliantas visiškai neturi jokio tikslo ar pagrindo perleisti tretiesiems asmenims savo teisėtai bei pagrįstai įgyto valstybinės žemės sklypo (atskirojo skundo argumentas). Atitinkamai apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisiniais jam CPK suteiktais instrumentais užtikrino, kad atsakovai neperleistų nuosavybės teises į žemės sklypą.

11. Paminėtina, kad įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) niekaip nesuvaržo atsakovų teisės naudotis, valdyti turtą (žemės sklypą, pastatus), nors sankcijos taikomos didesnės apimties sklypui, negu atsakovai nusipirko iš valstybės. Pažymėtina, kad ieškiniu siekiama susigrąžinti to paties dydžio žemės sklypą, kuris atsakovams buvo parduotas, dėl to jokios grėsmės atsakovų likusiai žemės sklypo daliai ieškinio reikalavimai nekelia (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Argumentai dėl neproporcingai sumažėsiančios turto vertės galbūt patenkinus ieškinį irgi nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą perleidimo draudimo nagrinėjimo dalykas. Netaikytini apelianto nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutarties Nr. 2-1350/2014 išaiškinimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, kadangi nurodytoje nutartyje atsakovams buvo pareikšti piniginiai reikalavimai, kylantys iš kredito sutarties, ieškovės reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas nekilnojamasis turtas. Taigi, bylos aplinkybės nesutampa iš esmės.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, dėl to yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

13. Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas spręsti, kad apeliantas atskiruoju skundu neįrodė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį.

14. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.