- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 2YT-4871-955/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00781-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- V. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Gita Andrijauskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų administravimo skyriaus I poskyris.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. 0088/13/00058 dėl antstolės Gitos Andrijauskienės patvarkymo, kuriuo yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Antstolė Gita Andrijauskienė 2017 m. sausio 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, nurodydama, jog lėšos, gaunamos iš trečiųjų asmenų, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsniu, nėra pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų administravimo skyriaus I poskyris atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina CPK XXV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Byloje nagrinėjamas klausimas ar antstolė Gita Andrijauskienė teisėtai ir pagrįstai 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-88-1693 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė, kad jam į laisvės atėmimo vietos sąskaitą lėšas perveda artimieji ir, jo nuomone, antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į šias lėšas, kadangi jos neviršija vienos MMA, be to, jos skirtos asmeninių poreikių tenkinimui.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0088/13/00058 kopijos nustatyta, kad antstolės Gitos Andrijauskienės kontoroje yra vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 71,00 Lt žyminio mokesčio ir 10,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (iš viso 23,73 Eur) išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos valstybės naudai. Vykdymo išlaidos sudaro 74,44 Eur. Antstolė 2013 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-14967 vykdomąjį raštą priėmė vykdyti ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. 2013 m. kovo 14 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16961 areštuoti išieškomą sumą bei vykdymo išlaidas, esančias skolininko V. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, antstolė 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-88-1693 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos 98,17 Eur lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje V. B. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančios V. B., įpareigojant areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas (pareiškėjas) prievolę sumokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei būtų vykdęs ar ketinęs vykdyti gera valia.
Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1, 2 d.). CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 p.).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodyta, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas paskirsto ir išmoka išieškotojams. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad iš įkalinimo įstaigoje esančių lėšų negalima išieškoti.
Pareiškėjas skundą argumentuoja, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – 2016 m. kovo 23 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Teismas pažymi, kad šioje nutartyje nurodyta, jog teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsniu ir išaiškino, kad minėto straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pareiškėjas taip pat nurodo, apie CPK LI skyriaus 733-743 straipsniuose reglamentuojamą išieškojimo negalimumą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš skolininko CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, be to, skundžiamas antstolio veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio. Kaip jau minėta, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios piniginės lėšos būtų buvusios ar yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Taigi, piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis Bausmių vykdymo kodekse ir kituose bausmės vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Teismas, įvertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog šiuo metu pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti priteistas sumas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0088/13/00058 duomenų nenustatyta išieškojimo apribojimų pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolės veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.
Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir apygardos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1078-390/2016, 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog į antstolės Gitos Andrijauskienės depozitinę sąskaitą nebuvo nurašytų areštuotų V. B. lėšų. Kaip matyti iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio, 2016 m. spalio 27 d. 30,00 Eur iš V. B. sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, buvo nurašyta pagal antstolės A. Lukšienės areštą.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, areštavus skolininko, įkalinimo įstaigoje esančias pinigines lėšas ir nukreipus į jas išieškojimą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Antstolė, atlikusi priverstinio vykdymo veiksmus – piniginių lėšų areštą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais antstolės veiksmų pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str. 1 d., 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. B. skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.