- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-1078-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00274-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-849-571/2016 pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų, suinteresuotam asmeniui V. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas (skolininkas) T. K. kreipėsi su skundu dėl antstolės A. L. veiksmų, kuriuo prašė perskaičiuoti 2 899,32 Eur skolą vaikų išlaikymui, panaikinti areštą sąskaitai, esančiai pataisos namuose, ir leisti mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį po 5 Eur, esant galimybei mokant daugiau. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su vykdomojoje byloje paskaičiuota materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma, kuri 2015-12-01 sudaro 2 899,32 Eur, prašė perskaičiuoti įsiskolinimą, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas šiuo metu yra pataisos namuose ir neturi savo asmeninių lėšų, niekur nedirba, todėl jo pajamas sudaro iš artimųjų gaunamos lėšos būtinoms prekėms įsigyti, todėl neturi galimybių dengti ieškinio. Taip pat prašė panaikinus areštą sąskaitai, esančiai pataisos namuose, leisti įsigyti būtiniausių priemonių.
Antstolė 2015-12-28 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/01892 atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė A. L. vykdo 2015 m. liepos 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-417-329/2015 dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš skolininko T. K. dviejų vaikų išlaikymui, t. y. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115,85 Eur iki jų pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautos piniginės lėšos uzufrukto teise tvarkomos V. K.. Pareiškėjas T. K. dalį išlaikymo vaikams skiria turtu, t. y. perleidžia automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur ir kuris jam atitenka nutraukus santuoką. Antstolė 2015 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 2-417-329 S-29909 ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 2-417-329 S-29911, išsiunčiant minėtus dokumentus vykdyti Pravieniškių PN. Antstolė suskaičiavo materialinio išlaikymo įsiskolinimą iš bendros įsiskolinimo sumos atėmus 1 000 Eur už perleistą automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Duomenų apie vaikų išlaikymui atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2014-07-12 iki 2015-12-01 vykdomojoje byloje nenustatė. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs 2015 m. liepos 16 d. Civilinė byla pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo teisme iškelta 2014 m. liepos 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-417-329/2015, tenkintas T. K. ir V. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 1.2 p. T. K. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kiekvienam kas mėnesį po 115,85 Eur periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Teismas sprendė, kad antstolė, skaičiuodama materialinio išlaikymo nesumokėtą įsiskolinimą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. nuo 2014 m. liepos 12 d., atliko veiksmus teisėtai bei pagrįstai, dėl ko skolininko T. K. argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus atliekant išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-417-329/2015, 2015 m. gruodžio 6 d. patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis ir nustačiusi, kad skolininkas T. K. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, 2015 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-29911, kuriuo areštuotos 2 899,32 Eur lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje T. K. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančios T. K. bei areštuotas lėšas įpareigojant pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Aplinkybes, jog nuteistasis T. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę yra aprūpinamas higienos priemonėmis patvirtino byloje gauti duomenys iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos apie nuteistųjų aprūpinimą higienos priemonėmis, todėl teismas padarė išvadą, kad areštavus pareiškėjui perduodamas jam priklausančias lėšas, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai jo nurodomais motyvais nėra pažeidžiami. Antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas ir vykdomas šioje vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas, pareiškėjas privalo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o aplinkybė, jog šiuo metu pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, neatleidžia jo nuo pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas T. K. atskiruoju skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti skundą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, iškvieti apklausti liudytojus ir prireikus kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar antstolio sprendimas ir tuo pagrindu taikyti įstatymai, teisės aktai areštuojant lėšas ir jas atimant neprieštarauja Konstitucija ar kitiems tarptautiniams aktams.
Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:
Lėšos, kurios pervedamos į Pravieniškių pataisos namuose esančią pareiškėjo vardu sąskaitą, priklauso ne pareiškėjui, o jo artimiesiems. Lėšos yra kaip pašalpa, skirtos būtiniausioms higienos prekėms įsigyti, kurių negali užtikrinti valstybė. Pareiškėjas niekada negavo higienos prekių ir kitų reikmenų.
Pareiškėjas neturi jokių pajamų mokėti antstoliams priteistos skolos. Pataisos namuose laisvų darbo vietų nėra. Joks įstatymas antstoliams nesuteikia teisės artimųjų pervestas lėšas, kurios skirtos pagalbai, išieškoti. Antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
Pareiškėjas turi įsiskolinimų pataisos namams už elektrą, todėl iš pareiškėjo yra atimtas virdulys, televizorius ir kiti prietaisai. Esant tokioms aplinkybėms, antstolė iš pareiškėjo atima teisę, žiūrėti televizorių, klausyti radiją, pasidaryti arbatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. L. vykdo 2015 m. liepos 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-417-329/2015 dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš skolininko T. K. dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, t. y. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115,85 Eur iki jų pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautos piniginės lėšos uzufrukto teise tvarkomos V. K..
Antstolė A. L. 2015 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-29911, kuriuo areštuotos 2 899,32 Eur lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje T. K. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančios T. K. bei areštuotas lėšas įpareigojant pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/01892, konstatavęs, jog antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo T. K. sąskaitoje esančias pinigines lėšas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, kurias nuteistajam į laisvės atėmimo vietos sąskaitą perveda artimieji. Apelianto teigimu, antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į šias lėšas, kadangi lėšos yra kaip pašalpa, skirtos būtiniausioms higienos prekėms.
Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 punktai).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nurodytas teisės normas, daro išvadą, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.
Atmestinas apelianto argumentas, kad artimųjų pervestos lėšos jam nepriklauso, todėl negalėjo būti areštuotos. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Taigi piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis Bausmių vykdymo kodekse ir kituose bausmės vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Teismas, įvertindamas apelianto teiginius dėl to, jog areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 straipsnio 4 dalis). Taigi apeliantui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas.
Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir kiti apygardos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015).
Taigi, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, suformuotą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolė, areštuodama apelianto sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, apelianto teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose dėl išieškojimo iš skolininko piniginių lėšų, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.