Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjo E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., P. I. dėl antstolio veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. M. P. 2014-09-15 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino E. A. skundo bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš pridėtos vykdomosios bylos Nr. 1202-123/2007 nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N1-99-598 dėl 325 Lt skolos išieškojimo iš E. A., D. A., V. A. išieškotojo P. I. naudai. Vykdomoje byloje antstolis 2014-08-06 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šį patvarkymą pareiškėjas ir skundžia.

LR CPK 739 str. yra nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Viena iš tokių lėšų rūšių yra pašalpos. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad iš jo gaunamų pajamų negali būti vykdomas išieškojimas, jo nuomone, jos priskirtinos socialinių pašalpų grupei. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad trečiųjų asmenų lėšos, kurios pervedamos į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, nepatenka į nurodytą sąrašą. Teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjas neteisingai traktuoja gaunamų lėšų paskirtį, kadangi jo artimųjų jam pervedamos lėšos, nėra socialinė ar kokia tai kita pašalpa, todėl iš šių lėšų išieškojimas yra visiškai galimas.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad piniginių lėšų pervestų jam paskirtis tikslinė skirta tenkinti būtinus jo poreikius teismas pasisako, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą nustato, kad arešto, laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, tai reiškia, jog atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims yra garantuojamas ir užtikrinamas būtinų poreikių tenkinimas. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Pinigų sumos pervestos į pareiškėjo sąskaitą nuo pervedimo momento tampa pareiškėjo lėšomis į kurias antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą vadovaujantis LR CPK 733 str. nuostatomis. Pareiškėjas tai pat neįrodė, kad piniginių lėšų esančių/pateksiančių į jo sąskaitą Kybartų pataisos namuose kilmė yra tokia kokia išvardinta LR CPK 739 str., kuriame nurodyta, kad negalima išieškoti iš pinigų sumų priklausančių skolininkui jei tai yra kompensacinė išmoka darbuotojui, sumos mokamos vykstant į komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo, motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams pagal išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmoka mokama pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos iš kompensacijos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, išeitinės išmokos.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.