- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-286-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23131-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl neteisėtų antstolio D. Š. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
pareiškėjas G. K. skundu prašė panaikinti 2014-05-26 antstolio D. Š. patvarkymą Nr. 0178/07/07963 dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio turto ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, įpareigoti antstolį D. Š. grąžinti pinigines lėšas, patvarkymu pervestas į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,DNB bankas“, į G. K. M. pataisos namų sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą, išduotą 2006-06-08, Nr. A2.1.-1815-503/2006, dėl 150 Lt išieškojimo iš skolininko G. K. valstybės naudai, skolininkui per siūlyme numatytą terminą nesumokėjus baudos ir vykdymo išlaidų, nepagrįstai areštavo pareiškėjo banko sąskaitoje esančias lėšas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnį, kuriame nurodyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, be to, pareiškėjas niekur nedirba.
A. D. Š. 2014-07-08 patvarkymu Nr. 0178/07/07963 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, jam buvo išsiųstas patvarkymas į Marijampolės pataisos namus dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, tačiau išskaitų nebuvo gauta, nes nuteistasis nedirba, todėl buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, kurios gautos yra iš trečiųjų asmenų. Paaiškino, jog minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į šias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Pažymėjo kad per vienerių metų laikotarpį pareiškėjas gavo daugiau lėšų, nei reikia apmokėti baudą ir vykdymo išlaidas, be to, jis yra išlaikomas valstybės, aprūpinamas maistu, drabužiais, jam skiriami medikamentai, už kuriuos moka valstybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą dėl neteisėtų antstolio D. Š. veiksmų atmetė. Teismas sprendė, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl ir antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 668 straipsnį. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Teismas sprendė, jog piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Be to pažymėjo, kad atliekant bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Kartu su skundu pateikti pareiškėjo dokumentai įrodo, kad juo rūpinamasi ir jis yra išlaikomas valstybės bei trečiųjų asmenų, pareiškėjui yra skiriami ir valstybės finansuojami gydytojo paskirti medikamentai. Pareiškėjui paskirta pašalpos išmoka, iš kurios išieškojimas nevykdomas, išmokos dydis priklauso nuo nuteistojo elgesio. Be to per laikotarpį nuo 2013-07-17 iki 2014-06-17 pareiškėjas gavo 1 002,20 Lt pajamų iš trečiųjų asmenų. Per l metų laikotarpį piniginių lėšų buvo gauta du kartus daugiau nei reikia baudai ir vykdymo išlaidoms apmokėti. Teismas taip pat nurodė, kad CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, todėl sprendė, kad siekiant užtikrinti kreditoriaus (Valstybės) teisėtus interesus ir lūkesčius, kad bauda būtų išieškota, reikalinga areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju, galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo ir pažeidžiant išieškotojų interesus. Teismas konstatavo, kad antstolis D. Š. pagrįstai priėmė 2014-05-26 patvarkymą Nr. 0178/07/07963.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti 2014-05-26 antstolio D. Š. patvarkymą Nr.0178/07/07963 dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio turto ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, įpareigoti antstolį D. Š. grąžinti pinigines lėšas, patvarkymu pervestas į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,DNB bankas“, į G. K. Marijampolės pataisos namų sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo argumento, kad antstolio veiksmuose yra įstatymų ir skolininko teisių ir interesų pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, areštas, sukelia jam daug nepatogumų, pažeidžia jo teises, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., Konstituciją, LR Bausmių vykdymo kodekso 92, 98 str., 100 str. 7 d., 102 str. 2 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo pareiškėjo argumento, jog yra pažeidžiamas ir BVK 174 str. Nurodė, jog jam skiriamos išmokos dydis yra 15 Lt ir priklauso ne tuo nuteistojo elgesio, bet nuo kalinimo įstaigos finansinių galimybių. Pažymėjo, jog BVK 173 str. nuostatos yra nuolat pažeidinėjamos, pareiškėjas kalinamas žiauriomis nežmoniškomis sąlygomis, ką pripažino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-03-20 sprendimu, priteisdamas pareiškėjui 250 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto teigimu neteisėtas ir nepagrįstas antstolio patvarkymas, kuriuo išieškojimas vykdomas iš teismo sprendimu priteistos pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Apelianto teigimu būtina kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar minėtas išieškojimas neprieštarauja LR Konstitucijos normoms. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, juos pagrindė. Apeliantas yra pateikęs išsamų atskirąjį skundą, kuriame išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai. CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Apeliantas, atskiruoju skundu prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia būtinybės nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Ar tinkamai pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes, ir tinkamai pritaikytos procesinės bei materialinės teisės normos, galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą, išduotą 2006-06-08, Nr. A2.1.-1815-503/2006, dėl 150 Lt išieškojimo iš skolininko G. K. valstybės naudai. Skolininkas per siūlyme numatytą terminą nesumokėjo baudos ir vykdymo išlaidų. Antstolio siųstas patvarkymas į Marijampolės pataisos namus dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, išskaitų nebuvo gauta, nes nuteistasis nedirba. Antstolis 2014-05-26 patvarkymu Nr. 0178/07/07963 dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio turto ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, pareiškėjui Marijampolės pataisos namų mokėtinas sumas bei sumas, gautas iš trečiųjų asmenų, ir nurodė, jog visi mokėjimai, skirti pareiškėjui, turi būti pervedami antstoliui, kol bus sumokėta 500 Lt suma, t. y. 150 Lt skola kartu su vykdymo išlaidomis. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydamas panaikinti 2014-05-26 patvarkymą, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-07-30 nutartimi atsisakė tenkinti skundą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumento, jog antstolio veiksmuose yra įstatymų ir skolininko teisių ir interesų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apelianto skundą dėl 2014-05-26 antstolio patvarkymo areštuoti pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. LR CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos instancijos teismas konstatavo, jog lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Apelianto teigimu nepagrįstai vykdomas išieškojimas iš piniginių lėšų, kurios 2014-03-20 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteistos pareiškėjui, kaip neturtinės žalos atlyginimas. Minėta, jog LR CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų iš kurių išieškojimas negalimas. Apelianto nurodomos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atliekant bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Taigi maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad juo rūpinamasi ir jis yra išlaikomas valstybės bei trečiųjų asmenų. Pareiškėjui yra skiriami ir valstybės finansuojami gydytojo paskirti medikamentai. Pareiškėjui paskirta pašalpos išmoka, iš kurios išieškojimas nevykdomas, išmokos dydis priklauso ir nuo nuteistojo elgesio, šias lėšas apeliantas gali leisti savo nuožiūra. Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2013-07-17 iki 2014-06-17 gavo 1 002,20 Lt pajamų iš trečiųjų asmenų. Be to per l metų laikotarpį piniginių lėšų buvo gauta du kartus daugiau nei reikia baudai ir vykdymo išlaidoms apmokėti.
Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat nenustačius įstatymo nustatytų pagrindų kreiptis į LR Konstitucinį teismą ar nėra prieštaravimo Konstitucijos normoms nėra pagrindo.
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.