Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1736-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-24
Bylos Nr.: e2A-1736-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23631-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: P. M.
Atsakovas: R. A.

Kategorijos

3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1736-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23631-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.; 2.6.20.4.; 3.2.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui R. A. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. A. 23 505,10 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. iš A. P. įsigijo automobilį Volkswagen Jetta, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). 2021 m. vasarą ieškovas su iš anksčiau pažįstamu atsakovu žodžiu susitarė, kad pastarasis atliks reikalingus veiksmus Automobilio pardavimui Vokietijoje. Atsakovas nurodęs ieškovui, jog Vokietijoje turi pažįstamą J. L., kuris užsiima automobilių prekyba ir gali padėti dėl Automobilio patikros ir aprobacijos. Šalys susitarė, kad atsakovas nuveš Automobilį į Vokietiją, suorganizuos patikrą ir atliks aprobaciją bei parengs reikiamą dokumentaciją, taip pat suras pirkėją, šiam tikslui ieškovas perdavė Automobilio raktus ir registracijos liudijimą. Ieškovas 2021 m. liepos mėn. išsiuntė atsakovui nuotraukas bei vokiečių kalba parengtą skelbimą, kurį atsakovas turėjo įkelti į automobilių skelbimų portalą www.mobile.de.; 2021 m. liepos 20 d. atsakovas patvirtino, jog skelbimas yra sėkmingai įkeltas į minėtą portalą. Ieškovas nurodė atsakovui, kad už automobilį pageidautų 18 500 Eur sumos, skelbime buvo nurodyta kaina – 25 900 Eur, iš kurios 18 500 Eur turėjo atitekti ieškovui, o 1 000 Eur – atsakovui už tarpininkavimo paslaugas bei dalis už dokumentacijos sutvarkymą. Paaiškino, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovas informavo ieškovą apie tai, jog gautas 3 000 Eur dydžio avansas, kurio ieškovas iki šiol negavo. Atsakovas turėjo išvykti iš Vokietijos į Lietuvą, todėl Automobilio dokumentacijos tvarkymą paliko tvarkyti J. L., nors tam ieškovas ir prieštaravo. Nurodė, kad vėliau paaiškėjo, jog Automobilis be ieškovo žinios buvo parduotas Vokietijos pilietei O., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Vokietijoje, bendradarbiaujant kartu su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, tačiau 2022 m. spalio 27 d. duomenimis ikiteisminis tyrimas asmenų, susijusių su Automobilio neteisėtu pardavimo sandoriu, atžvilgiu buvo nutrauktas, todėl ieškovas pareiškė ieškinį dėl 23 505,10 Eur dydžio nuostolių atlyginimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. A. (toliau – atsakovas) atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad kartais užsiima automobilių prekybos veikla, neretai vyksta parduoti ir (ar) įsigyti transporto priemonių į Vokietiją. Maždaug nuo 2018 m. atsakovas pradėjo bendrauti su ieškovu, kuris taip pat vykdo tą pačią veiklą. Tarp šalių susiklostė draugiški santykiai, t. y. ieškovas ir atsakovas yra ne kartą vienas kitam padėję, kartu važiuodavo į Vokietiją automobilių pirkimo-pardavimo tikslais. Atsakovas, ieškovo prašymu, yra ne kartą padėjęs nuvairuoti pardavimui skirtą ieškovo automobilį į Vokietiją, tačiau ieškovas niekuomet nėra mokėjęs atsakovui pinigų už tai. Teigė, kad tarp šalių susiklostė ne sutartiniai atlygintini, tačiau draugiški, grįsti tarpusavio pasitikėjimu santykiai. Paaiškino, kad maždaug 2021 m. liepos mėn. pradžioje ieškovas paklausė atsakovo, ar pastarasis neplanuoja vykti į Vokietiją, atsakovas nurodė, kad jis ketina ir ten susitiks su J. L., kurį pažinojo ir ieškovas. J. L. pristatė save kaip (duomenys neskelbtini) automobilių prekybos aikštelės atstovą, kuris padeda įsigyti ir parduoti automobilius Vokietijoje bei sutvarkyti visus su tuo susijusius formalumus. Ieškovas atsakovo paprašė, jog atsakovas nugabentų ir paliktų Automobilį J. L. automobilių stovėjimo aikštelėje, nes šis asmuo, anot ieškovo, pardavinės jo Automobilį Vokietijoje. Atsakovas iš draugiškumo sutiko padėti ieškovui, tačiau vykdė ne sutartinį užsakymą. Atsakovas nurodė, kad nugabeno Automobilį į Vokietiją ir perdavė dokumentus bei raktelius, taip pat skelbimą vokiečių kalba J. L. Anot atsakovo, jie su ieškovu niekuomet nesitarė, jog už Automobilio nugabenimą į Vokietiją ieškovas mokės atsakovui atlyginimą. Teigė, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo momento, t. y. beveik pusantrų metų, nereiškė atsakovui pretenzijų, buvo nurodęs, kad pageidauja reikšti ieškinį dėl 19 500 Eur turtinės žalos atlyginimo būtent J. L. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas ir toliau palaikė gerus draugiškus santykius, kartu vyko į Vokietiją. Atsakovo žiniomis, 2021 m. lapkričio 4 d. Miunsterio prokuratūra atsiuntė pranešimą ieškovui, kuriame buvo nurodyta iki 2022 m. vasario 1 d. pateikti ieškovo nuosavybės teisę į Automobilį patvirtinančius įrodymus, tam, kad jam galėtų būti grąžintas Automobilis, tačiau ieškovui šių įrodymų nepateikus, Automobilis nebuvo grąžintas. Pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą J. L. atžvilgiu, nenurodė, jog Automobilį atsakovas gabeno, vykdydamas su ieškovu sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovo parodymų protokole užfiksuota, kad jam buvo padaryta 19 500 Eur dydžio turtinė žala, nors ieškinyje teigiama, kad už Automobilio pardavimą jis turėjo gauti 18 500 Eur, o 1 000 Eur buvo skirta atsakovui, kaip atlyginimas. Atsakovo manymu, tai paneigia ieškovo teiginius, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl 1 000 Eur dydžio atlyginimo atsakovui sumokėjimo. Teigė, kad nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad atsakovas neperdavė ieškovui 3 000 Eur dydžio avanso, nes šie pinigai atsakovui buvo sumokėti ne kaip avansas, tačiau tai buvo pinigai, kuriuos atsakovas prieš tai buvo perdavęs J. L. kaip užstatą už iš jo pageidautą įsigyti automobilį, ir kurio minėtas asmuo atsakovui taip ir neperdavė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 23 505,10 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 505,10 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 435,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius, priėjo prie išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis dėl Automobilio pardavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog tai jis organizavo Automobilio pardavimą Vokietijoje, rūpinosi dokumentų sutvarkymu ir jo pardavimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas pats nusprendė, kam palikti Automobilį, ir, jog atsakovui buvo patikėta tik nuvežimo paslauga. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti buvus labiau tikėtiną faktą, kad ieškovas J. L. taip pat pažinojo, tačiau tai nekeičia situacijos vertinimo, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pats būtų atlikęs kokius nors su Automobilio pardavimu susijusius veiksmus ar juos patikėjęs atlikti kuriam nors kitam asmeniui (ne atsakovui). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo protokole ieškovas nurodė, kad atsakovas tarpininkavo atliekant sutartus veiksmus, todėl, anot teismo, ikiteisminio tyrimo metu duoti ieškovo parodymai nuosekliai sutampa su teismui duotais paaiškinimais nagrinėjant bylą. Be to, juos pagrindžia liudytojų E. R. ir D. S. duoti parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoju apklausto atsakovo duoti paaiškinimai.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesiremia šalių susirašinėjimu, kaip įrodymu, pagrindžiančiu buvus tarp šalių susitarimą dėl atlygintinų paslaugų, nes susirašinėjime yra užfiksuota tik Automobilio kaina, kuri tenkintų ieškovą – 18 500 Eur, tačiau nekalbama apie tai, koks užmokestis turėtų būti mokamas atsakovui už Automobilio nugabenimą ar kitas paslaugas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šį faktą pagrindžia kiti ieškovo pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakovo paaiškinimų matyti, jog tai jis organizavo tolesnius su Automobilio pardavimu susijusius reikalus, surado, kur pardavinėti Automobilį, o teismo posėdžio metu duotus atsakovo paaiškinimus, jog jam buvo pavesta tik nugabenti Automobilį, paneigia atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jis buvo sutaręs, jog pinigai už Automobilį bus perduoti būtent atsakovui per liudytoją J. S.. Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš šios apklausos metu duotų atsakovo parodymų aišku, kad būtent atsakovas rūpinosi tolesniais Automobilio pardavimo reikalais, pinigų atgavimu, šiuo klausimu bendravo su J. L., o tai, kad su J. L. mėgino susisiekti ir pats ieškovas, rodo ieškovo pastangas išvengti žalos kilimo, tačiau nepaneigia, kad pareiga suorganizuoti Automobilio pardavimą teko atsakovui kaip paslaugų teikėjui.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš paties atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog tai jis organizavo Automobilio pardavimą Vokietijoje, rūpinosi Automobilio dokumentų sutvarkymu ir jo pardavimu. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas pats nusprendė, kam palikti Automobilį ir jog atsakovui buvo patikėta tik nuvežimo paslauga. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausos metu nurodė, jog Automobilį kartu su J. L. nuvarė į Munsterį TUV apžiūrai, o vėliau nuvarė į (duomenys neskelbtini) priklausančią aikštelę. Nors byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti buvus labiau tikėtiną faktą, kad ieškovas J. L. taip pat pažinojo (dar iki Automobilio dingimo), tačiau tai nekeičia esamos situacijos vertinimo, kad tolesni su Automobilio pardavimu susiję sprendimai buvo atsakovo, o ne ieškovo atsakomybė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pats būtų atlikęs kokius nors su Automobilio pardavimu susijusius veiksmus ar juos patikėjęs atlikti kuriam nors kitam asmeniui (ne atsakovui). Todėl teismo neįtikino atsakovo paaiškinimai, kad ieškovas jo prašė Automobilį tik nugabenti.

8. Sprendime pažymima, jog ginčo šalių sudaryta sutartis turi ir pasaugos sutarties elementų, kadangi ieškovas perdavė atsakovui Automobilį, ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės tarp šalių nekilo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog kadangi Automobilis buvo prarastas po to, kai ieškovas jį perdavė atsakovui, atsakovas laikytinas atlikęs neteisėtus veiksmus, nes neišsaugojo jam patikėto turto, tuo tarpu šios išvados nekeičia aplinkybė, kad atsakovas Automobilio pardavimui pasitelkė kitą asmenį, kadangi už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (saugotojas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas yra atsakingas už Automobilio praradimą.

9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas patyrė 23 505,10 Eur dydžio nuostolių, kurie susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais. Šiuos nuostolius sudaro Automobilio kaina, kurią tikėjosi gauti ieškovas – 18 500 Eur, ir kuri, remiantis ieškovo pateikta mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bonada“ 2022 m. spalio 24 d. konsultacija dėl galimos Automobilio pardavimo kainos, atitiko rinkos vertę, taip pat 5 005,10 Eur išlaidos, kurias patyrė ieškovas teisinėms paslaugoms, siekdamas atgauti Automobilį. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia, kad visos pastarosios išlaidos ieškovo buvo faktiškai patirtos.

10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės ir atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Tuo tarpu ieškovo pateikti įrodymai, kad jis nustatytu terminu pateikė kompetentingoms Vokietijos institucijoms reikiamus dokumentus, patvirtinančius ieškovo nuosavybės teisę į Automobilį, paneigė atsakovo prielaidą, kad ieškovo nuostoliai dėl Automobilio praradimo buvo patirti dėl paties ieškovo kaltės, pasireiškusios nerūpestingu ir neapdairiu savo teisių gynimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas (apeliantas) R. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Nei vienas iš skundžiamame sprendime minimų įrodymų negalėjo sudaryti pagrindo konstatuoti, jog ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie byloje esančius kitus įrodymus, kurie paneigia tokią teismo išvadą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, neturėjo jokio pagrindo remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad byloje nėra objektyvių, ne iš bylos baigtimi suinteresuotų asmenų gautų, tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo šalys buvo susitarę, kad apeliantas organizuos Automobilio pardavimą Vokietijoje, rūpinsis dokumentų sutvarkymu ir jo pardavimu. Teigia, kad šioms aplinkybėms konstatuoti neužtenka atsakovo ir ieškovo paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes jo metu ginčo šalys buvo apklaustos apie konkrečios J. L. galimai atliktos nusikalstamos veikos (sukčiavimo ir turto pasisavinimo) aplinkybes, o ne apie aplinkybes, susijusias su šioje civilinėje byloje nagrinėjamais šalių tarpusavio santykiais. Nurodo, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys yra prieštaringi: pavyzdžiui, 2022 m. liepos 18 d. Miunsterio prokuratūros pranešime ieškovo atstovui nurodoma, jog „Jūsų kliento 2021 m. spalio 27 d. pranešime apie nusikaltimą, susijusiame su sukčiavimu, buvo pranešta, kad jis per kaltinamąjį J. L. Vokietijoje norėjo parduoti savo lengvąjį automobilį VW Jetta, valstybinis lietuviškas numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat su dubliku pateiktame ieškovo advokato 2022 m. sausio 31 d. Miunsterio prokuratūrai rašytame rašte nurodyta, kad: „Ponas J. L. tik ieško pirkėjo mano kliento automobiliui Vokietijoje.“ Tai, anot apelianto, leidžia teigti, jog tarpininkavimo santykiai siejo ne ginčo šalis, bet ieškovą ir J. L.

11.2. Liudytojų E. R. bei D. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai galėtų būti vertinami tik kaip netiesioginiai įrodymai, nes šie asmenys patys asmeniškai nedalyvavo situacijoje, kurioje ieškovas ketino parduoti Automobilį Vokietijoje, o tik perpasakojo jiems ieškovo pateiktą įvykių versiją. Svarbu, kad ieškovas savo versiją šiems liudytojams pasakojo gerokai vėliau po įvykio, pavyzdžiui, ieškovo žmona E. R. nurodė, kad ieškovas situaciją jai papasakojo 2021 m. lapkričio mėn., nors įvykiai vyko 2021 m. liepos mėn. Todėl liudytojų E. R. ir D. S. parodymai yra išvestiniai ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog jų nurodytos aplinkybės iš tiesų egzistavo. Pabrėžia, kad liudytojas J. S. patvirtino, kad ieškovas siūlė pirkti jam Automobilį, o liudytojui atsisakius – nurodė, jog pardavinės Automobilį per J. L., todėl šiuo aspektu liudytojo J. S., kaip tiesioginio aukščiau aptartos situacijos dalyvio, parodymai laikytini pirminiu įrodymų šaltiniu, patvirtinančiu bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kartu jie atitinka ir atsakovo nurodytas aplinkybes.

11.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis būtent liudytojo J. S. parodymais, kurie turi didesnę įrodomąją galią, nei liudytojų E. R. ir D. S. parodymai, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tiesioginių įrodymų (J. S. parodymų) visiškai neanalizavo ir dėl jų nieko nepasisakė, tokiu būdu pažeidė įrodymų konkurencijos taisykles, kas ir nulėmė nepagrįstos išvados apie ginčo šalis siejusius atlygintinų tarpininkavimo paslaugų santykius padarymą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atlygintinų paslaugų santykių tarp ginčo šalių egzistavimo yra grindžiamos ieškovo paaiškinimais bei kitais jo nurodytais netiesioginiais įrodymais, tačiau, anot apelianto, ieškovas byloje teikė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, tyčia siekdamas suklaidinti teismą. Pavyzdžiui, tiek dublike, tiek ir paaiškinimuose teismui, ieškovas, siekdamas nuslėpti savo ryšius su J. L., nurodė, jog apie šį asmenį jis žinojo tik iš atsakovo pasakojimo ir jo nebuvo matęs. Tačiau liudytojo J. S. parodymai patvirtino, kad ieškovas ir J. L. buvo asmeniškai susitikę gyvai pas atsakovą pirtyje prieš kelis metus iki Automobilio pardavimo.

11.4. Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad įprasta ieškovo elgesio praktika, parduodant jam automobilius užsienyje, buvo būtent rašytinių atlygintinų tarpininkavimo paslaugų pasirašymas. Tai pagrindžia ieškovo apklausos protokolas, kuriame jis patvirtino, jog dėl jam priklausiusio automobilio BMW 440 pardavimo buvo pasirašęs tarpininkavimo sutartį su jam tarpininkavusiu asmeniu. Nurodo, kad šį faktą patvirtina ir liudytojo J. S. parodymai, kad tuomet, kai ieškovas per jį pardavinėjo savo automobilius tarp J. S. bei ieškovo buvo pasirašomos tam skirtos tarpininkavimo sutartys. Teigia, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo atveju, jeigu ginčo šalys iš tiesų būtų susitarusios dėl atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo, ieškovas būtų nepasirašęs su atsakovu rašytinės sutarties.

11.5. Vien tai, kad ieškovas perdavė atsakovui Automobilio raktelius ir dokumentus, nereiškia, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų sutartis, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų suteikęs ieškovui informaciją apie paslaugas, jų teikimo tvarką, kainą, terminus ir kita. Akcentuoja, kad ieškovas byloje nurodė, jog už Automobilio pardavimą jis turėjo gauti 18 500 Eur, o 1 000 Eur buvo skirta atsakovui, kaip atlyginimas, tačiau 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovo parodymų protokole ieškovas nurodo, jog jam buvo padaryta 19 500 Eur dydžio turtinė žala, o tai, anot apelianto, paneigia, kad šalys buvo susitarę dėl 1 000 Eur atlyginimo. Pažymi, kad ankstesnis šalių elgesys ir paties ieškovo pripažinimai apie draugiškus ginčo šalių santykius leidžia daryti išvadą, kad susitarimo dėl atlygintinumo nebuvo.

11.6. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas savo elgesiu kaip nors patvirtino, kad jis sutinka tarpininkauti ieškovui parduodant Automobilį Vokietijoje, nes atsakovas tik nugabeno automobilį ir perdavė ieškovo nurodytam asmeniui J. L. Pabrėžia, kad ieškovo atsiųstą skelbimą internete paskelbė J. L., tuo tarpu atsakovas nevykdė derybų su potencialiais Automobilio pirkėjais, nesiuntė ieškovui ataskaitų apie tarpininkavimo paslaugų rezultatus ir kita. Apelianto teigimu, aplinkybę, jog ginčo šalys iš tiesų nebuvo susitarusios dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, patvirtina faktas, kad ieškovas nebuvo išdavęs atsakovui tam būtino įgaliojimo. Nurodo, kad liudytojas J. S. paaiškino, kad tam, jog būtų galima Vokietijoje parengti reikiamą automobilio dokumentaciją yra būtinas transporto priemonės savininko įgaliojimas, be to, ieškovas buvo išdavęs liudytojui reikiamus įgaliojimus. Teigia, kad tai buvo žinoma ir pačiam ieškovui, jog neįmanoma Vokietijoje suorganizuoti Automobilio patikrą, atlikti aprobaciją bei parengti reikiamą dokumentaciją pardavimui be įgaliojimo. Akcentuoja, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad J. L. pardavė ieškovo Automobilį Vokietijos pilietei O., tačiau akivaizdu, kad toks sandoris galėjo būti įvykdytas tik po to, kai Vokietijoje buvo suorganizuota Automobilio patikra, atlikta aprobacija. Kadangi visą laiką ieškovo Automobilis Vokietijoje buvo J. L. žinioje, todėl akivaizdu, jog tik minėtas asmuo galėjo atlikti nurodytus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

11.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ginčo šalis sieję santykiai turi ir pasaugos sutarties elementų, nes bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo šalys būtų susitarusios, jog ieškovas perdavė Automobilį atsakovui pasaugai, o pastarasis įsipareigojo ieškovui pareikalavus šį daiktą grąžinti atgal. Teigia, kad aiškinimas, jog ginčo šalis sieję santykiai turi ir pasaugos sutarties elementų yra nelogiškas, nes pasaugos ir atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis pagal savo esmę turi skirtingą prievolių įvykdymo rezultatą, t. y. akivaizdu, jog įvykdžius įsipareigojimus pagal tarpininkavimo sutartį dėl Automobilio pardavimo nėra įmanoma įvykdyti įsipareigojimų pagal pasaugos sutartį dėl Automobilio grąžinimo ir atvirkščiai.

Atsiliepimas

12. Ieškovas P. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad:

12.1. Atsakovas klaidingai nurodo, jog ieškovas vykdė tą pačią veiklą kaip ir atsakovas – prekiavo automobiliais, nes ieškovas dirba pardavimų vadovo pareigose ir konsultantu. Pažymi, kad anksčiau ginčo šalys yra kartu nugabenę keletą ieškovo automobilių pardavimui į Vokietiją, tačiau natūralu, kad ieškovas nemokėjo atsakovui už tai, kad pastarasis dėl šalis siejančių draugiškų santykių vyko kartu į Vokietiją su ieškovu vien tam, kad būtų linksmiau kelionėje ir būtų galima pasikeičiant vairuoti. Teigia, kad ginčo Automobilio pardavimo atvejis buvo visai kitokio pobūdžio. Nurodo, kad ieškovas apie J. L. girdėjo tik iš atsakovo pasakojimų, tačiau asmeniškai šio asmens nepažinojo, be to, tarp ginčo šalių buvo žodinis susitarimas, kad tuo atveju, jei Automobilį reikės palikti Vokietijoje, tai Automobilį bus galima palikti tik JS Automobile, t. y. įmonėje, kurioje buvo anksčiau parduoti kiti ieškovui priklausantys BMW automobiliai.

12.2. Tai, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo santykiai patvirtina: ieškovo ir atsakovo apklausos protokolai; pokalbio, vykusio tarp atsakovo ir J. L., garso įrašas, kuris patvirtina, kad visas bendravimas su J. L. dėl Automobilio vyko išimtinai per atsakovą; byloje pateiktas susirašinėjimas tarp šalių, kur ieškovas 2021 m. rugpjūčio 7 d. teiraujasi atsakovo kaip sekasi su dokumentų tvarkymu, klausia, ar dokumentai jau sutvarkyti, o atsakovas 2021 m. liepos 20 d. atsiuntė ieškovui patvirtinimą, jog Automobilio pardavimo skelbimas yra sėkmingai įkeltas į www.mobile.de, 2021 m. liepos 26 d. atsakovas ieškovui praneša apie tai, kad paduotas 3 000 Eur dydžio avansas už Automobilį; liudytojų E. R. ir D. S. parodymai.

12.3. Ieškovas dėl Automobilio nesudarė nei su vienu subjektu jokios rašytinės atlygintinų paslaugų teikimo, ar tarpininkavimo sutarties, taip pat neišdavė įgaliojimo. Teigia, kad ydinga atsakovo pozicija, jog neva Automobilio pardavimo procesu turėjo rūpintis J. L., kadangi ir šiam asmeniui ieškovas nebuvo išdavęs jokio įgaliojimo, taip pat nebuvo sudaręs jokios sutarties su J. L..

12.4. 2022 m. sausio 31 d. Miunsterio prokuratūrai skirtą raštą rengė ne pats ieškovas, o jo advokatas Vokietijoje. Be to, skunde cituojami šio rašto teiginiai nėra klaidingi, kadangi šis raštas buvo parengtas jau po to, kai ieškovui tapo žinomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas veikdamas savo rizika, paliko ieškovui priklausantį Automobilį J. L. žinioje, su kuo ieškovas nesutiko.

Šalies argumentai

12.5. Apeliantas klaidingai teigia, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie įprastai vykdomi tarpininkaujant dėl turto pardavimo, nes šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas nusiuntė vokiečių kalba parengtą Automobilio aprašymą Atsakovui, tuo tarpu, ar Atsakovas pats asmeniškai patalpino skelbimą, ar atsakovo nurodymu skelbimą patalpino pasitelktas trečiasis asmuo, šios bylos kontekste nėra svarbu, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.717 straipsnio 3 dalies nuostata, jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Nepaisant to, kad ieškovas niekuomet neprašė atsakovo nugabenti Automobilio J. L., pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovas teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę atstovavimo santykiai, tokiu atveju, jeigu įgaliotinis pasitelkia pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis, jis atsako už tokių asmenų veiksmus bei privalo atlyginti tų asmenų veiksmais padarytus įgaliotojui nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo P. M. ieškinį atsakovui R. A. dėl nuostolių už prarastą automobilį atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

16. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. M. teikia naujus įrodymus – garso įrašą pokalbio, vykusio tarp atsakovo ir J. L., kuris, anot ieškovo, patvirtina, kad visas bendravimas su J. L. dėl Automobilio vyko išimtinai per atsakovą.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Teisėjų kolegija pastebi, kad teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovas neprašo jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės. Kita vertus, iš elektroninės bylos kortelės matyti, jog ieškovas šį garso įrašą teikė ir pirmosios instancijos teismui 2023 m. balandžio 27 d., nors byla iš esmės buvo baigta nagrinėti 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsisakė šį įrodymą priimti, kaip pateiktą nesavalaikiai.

19. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka keturis požymius: pirma, įrodymas turi būti tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; antra, įrodymas turi turėti ryšį su byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką (įrodymų sąsajumas); trečia, įrodymas turi būti gautas, pateiktas, surinktas, ištirtas ir įvertintas tik įstatyme nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi būti gauta tik iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

20. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teikiamo garso įrašo leistinumo, tikslinga pažymėti, kad byloje nepateikta duomenų ir ieškovas nepagrindė, ar asmuo, su kuriuo pokalbis buvo įrašinėjamas, davė sutikimą garso įrašo atlikimui, taip pat iš pateikto garso įrašo nėra įmanoma nustatyti (identifikuoti), ar vienas iš pokalbyje dalyvaujančių asmenų iš tiesų yra J. L. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo aspektu pateiktas garso įrašas yra neinformatyvus bei neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Papildomai akcentuotina, jog pateikiamame garso įraše pokalbis vyksta rusų kalba, tuo tarpu CPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, be to, CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo teikiamą įrodymą atsisakytina priimti ir vertinti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas P. M. 2020 m. lapkričio 5 d. įsigijo Automobilį Volkswagen Jetta, v. n. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, 2021 m. liepą ieškovas perdavė Automobilį, jo raktus ir registracijos liudijimą atsakovui R. A., pastarasis transporto priemonę nugabeno į Vokietiją pardavimo tikslais. Ieškovas taip pat išsiuntė atsakovui Automobilio nuotraukas skelbimui bei vokiečių kalba parengtą skelbimą, kurį Atsakovas turėjo įkelti į automobilių skelbimų portalą www.mobile.de. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d. atsakovas patvirtino, jog skelbimas yra sėkmingai įkeltas. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad tarp ginčo šalių buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas suteiks tarpininkavimo paslaugas (perveš Automobilį į Vokietiją, suorganizuos patikrą ir atliks aprobaciją bei parengs reikiamą dokumentaciją, taip pat suras pirkėją). Ieškovas atsakovui nurodė, kad pageidauja už parduotą Automobilį gauti 18 500 Eur sumą, skelbime nurodyta Automobilio kaina – 25 900 Eur, iš kurios 18 500 Eur turėjo atitekti ieškovui. Anot ieškovo, 1 000 Eur turėjo atitekti atsakovui už tarpininkavimo paslaugas bei tam tikra dalis už dokumentacijos sutvarkymą.

23. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovas informavo ieškovą apie tai, jog gautas 3 000 Eur dydžio avansas už Automobilį, kurio ieškovas teigė taip ir neatgavęs, tačiau atsakovas byloje laikėsi priešingos pozicijos, t. y. kad tai buvo pinigai, kuriuos atsakovas prieš tai buvo perdavęs Vokietijos piliečiui J. L. kaip užstatą už iš jo pageidautą įsigyti automobilį, tačiau minėtas asmuo atsakovui automobilio neperdavė. Byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo išvykti iš Vokietijos į Lietuvą, todėl Automobilio dokumentacijos tvarkymą paliko J. L., nors ieškovas byloje teigė tam prieštaravęs. Ikiteisminio tyrimo, atlikto Lietuvoje ir Vokietijoje, duomenimis, J. L. Automobilį pardavė, tai atliko suklastojant pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau Automobilis dar kartą buvo perleistas tretiesiems asmenims. Byloje pateiktų 2022 m. spalio 27 d. pranešimų duomenimis, ikiteisminiai tyrimai asmenų, susijusių su Automobilio neteisėtu pardavimo sandoriu, atžvilgiu, buvo nutraukti.

24. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar šalių žodinis sutarimas dėl Automobilio nugabenimo į Vokietiją gali būti kvalifikuojamas kaip atlygintinų paslaugų teikimo (tarpininkavimo) teisiniai santykiai ir, atitinkamai, ar atsakovui taikytina civilinė atsakomybė dėl Automobilio praradimo. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, atsakovas šią skundžiamo sprendimo išvadą ginčija iš esmės apeliuodamas į pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo paaiškinimai, liudytojų E. R. ir D. S. parodymai, ginčo šalių susirašinėjimas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga negalėjo sudaryti pagrindo pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) teisiniai santykiai. Apelianto teigimu, teismas nepasisakė apie byloje esančius kitus įrodymus, kurie paneigia tokią teismo išvadą (pavyzdžiui, liudytojo J. S. parodymus).

26. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

27. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

29. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti pagal kliento nurodymus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2, 3 dalys).

30. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įstatymas nenustato privalomos rašytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos, tačiau ieškovui pareiškus reikalavimus dėl nuostolių, atsiradusių iš jo nurodomos tarpininkavimo sutarties vykdymo, priteisimo, būtent jis ir turi įrodyti tiek patį sutarties sudarymo faktą, tiek sutarties sąlygas. Tokio įrodinėjimo naštos paskirstymo skundžiamame sprendime pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

31. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas ieškovo pareiškimu dėl galimai nusikalstamų Vokietijos piliečio J. L. veiksmų, medžiaga, nes minimas ikiteisminis tyrimas tiesiogiai neapėmė šioje civilinėje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

32. Pažymėtina, jog byloje pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje iš esmės tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų duomenų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Akcentuotina, kad įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).

33. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006), todėl teismas civilinėje byloje turi iš naujo vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų, greta kitų. Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes kitaip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

34. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nesuteikė didesnės įrodomosios galios ikiteisminio tyrimo medžiagai, tačiau pastarąjį įrodymą vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip jau minėta, šioje byloje įrodinėjimo dalyką apsunkina tai, jog sprendžiama dėl žodinės paslaugų (tarpininkavimo) sutarties (ne)sudarymo. Analizuojant šalių valios išraišką, elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tikslinga vertinti ir aptariamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje fiksuojami įvykiai prieš ir po Automobilio dingimo. Be to, pažymėtina, kad ir pats apeliantas (o taip pat ir ieškovas) tiek savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde (atsiliepime į apeliacinį skundą), remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl tai atitinkamai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą pasisakyti dėl tokio įrodymo.

35. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duoti paaiškinimai patvirtina, kad tai jis organizavo Automobilio pardavimą Vokietijoje, rūpinosi Automobilio dokumentų sutvarkymu ir jo pardavimu. Teisėjų kolegija šį skundžiamo sprendimo motyvą vertina kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovo advokatas 2022 m. sausio 31 d. Miunsterio prokuratūrai rašytame rašte nurodė, kad: „Ponas J. L. tik ieško pirkėjo mano kliento automobiliui Vokietijoje“. Vėliau 2022 m. liepos 18 d. Miunsterio prokuratūros pranešime ieškovo advokatui nurodoma, jog: „Jūsų kliento 2021 m. spalio 27 d. pranešime apie nusikaltimą, susijusiame su sukčiavimu, buvo pranešta, kad jis per kaltinamąjį J. L. Vokietijoje norėjo parduoti savo lengvąjį automobilį VW Jetta, valstybinis lietuviškas numeris (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu ieškovo 2021 m. rugsėjo 14 d. apklausos, atliktos Lietuvos policijoje, protokole nurodoma, kad: „Turiu įvairių balso žinučių, susirašinėjimo su J. L. (nurodomi šio asmens žinomi telefono numeriai) kuriuose fiksuoti veiksmai“. Galiausiai, atsakovas 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausos metu nurodė: „P. M. buvo nusipirkęs automobilį VW JETTA, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį norėjo parduoti į Vokietiją. <...> Žinodamas, kad J. L. užsiima Vokietijoje automobilių prekyba, paprašiau jo, kad sutvarkytų visą dokumentaciją ir jeigu rastų klientą, parduoti minėtą VW JETTA automobilį, priklausančią P. M.. <...> Su L. buvo sutarta, kad už P. M. priklausantį automobilį VW JETTA jis grąžins 19 500 Eur.“.

36. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra prieštaringi. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, jog Automobilio pardavimo, įskaitant ir dokumentacijos sutvarkymo, klausimais užsiėmė (turėjo užsiimti) Vokietijos pilietis J. L., todėl tikėtina, kad būtent šis asmuo atliko faktinius tarpininkavimo parduodant ieškovo Automobilį veiksmus. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiga suorganizuoti Automobilio pardavimą teko atsakovui, kaip paslaugų teikėjui, o J. L. iš esmės buvo atsakovo, o ne paties ieškovo, pasitelktas Automobilio pardavimui asmuo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši skundžiamo sprendimo išvada prieštaringa, kadangi nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog iki ginčo Automobilio dingimo nepažinojo J. L., tačiau ir pats pirmosios instancijos teismas byloje įrodymų visumos pagrindu pripažino, kad labiau tikėtinas faktas, jog ieškovas ir J. L. buvo pažįstami dar iki Automobilio dingimo.

37. Toliau tęsiant byloje pateiktų įrodymų analizę, pastebėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo liudytojo J. S. parodymų, kurie, anot apelianto, yra tiesioginiai įrodymai. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi išimtinai liudytojų E. R. bei D. S. parodymais, kurie yra netiesioginiai įrodymai, kadangi šie asmenys patys asmeniškai nedalyvavo ginčo situacijoje.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tai, kad teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo ar šalių argumento, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tik tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime išdėstė bylai svarbias faktines aplinkybes ir nurodė bei teisiškai įvertino argumentus, kuriais grindė priimamą sprendimą, o tai atitinka teismo procesiniam sprendimui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad tai, jog skundžiamame sprendime nėra motyvų dėl liudytojo J. S. parodymų, vertinimo, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino šio įrodymo. Kita vertus, skundžiamame sprendime nesant absoliučiai jokių motyvų dėl liudytojo J. S. parodymų (jų vertinimo), taip pat pirmosios instancijos teismui nenurodžius, dėl kokių priežasčių teismas nusprendė nesivadovauti šio liudytojo parodymais ir kokiu pagrindu atmetė šį įrodymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat negali spręsti apie tai, kaip pirmosios instancijos teismas šį įrodymą traktavo įrodymų vertinimo taisyklių kontekste.

39. Kartu pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje, aktualioje tiesioginių ir netiesioginių įrodymų konkurencijos aspektu, nurodoma, jog įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiais įrodymais nustatytos bylos faktinės aplinkybės laikytinos patvirtintomis tuo atveju, jeigu netiesioginių įrodymų duomenis patvirtina tiesioginiai ar kiti netiesioginiai įrodymai arba jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2007). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

40. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. balandžio 20 d., kurio metu buvo apklausti tiek liudytojai E. R., D. S., tiek J. S., garso įrašu, pripažįsta, kad visų šių liudytojų parodymai vertintini kaip netiesioginiai įrodymai, kadangi nei vienas iš liudytojų nedalyvavo nei ginčo šalių susitarimo sudaryme, nei ieškovui perduodant Automobilį atsakovui, kad pastarasis jį nugabentų pardavimui į Vokietiją, nei įvykiuose Automobiliui esant Vokietijoje iki ir po jo dingimo. Pažymėtina, kad liudytoja E. R. yra ieškovo sutuoktinė, kuri teismo posėdžio metu parodė, jog ginčo Automobilis buvo šeimos automobilis ir jai buvo žinoma apie ieškovo ketinimą šį automobilį parduoti Vokietijoje, tačiau apie įvykius, susijusius su Automobilio dingimu, įvykusius 2021 m. liepos mėn., liudytoja teigė sužinojusi tik 2021 m. lapkričio mėn. iš ieškovo pasakojimo, kadangi, liudytojos teigimu, ieškovas anksčiau nenorėjo jaudinti liudytojos ir sukelti jai nerimą paskutiniais liudytojos nėštumo mėnesiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą šios liudytojos parodymus vertinti kritiškai, kadangi viena vertus, liudytoja tiesiogiai nedalyvavo ieškovo ir atsakovo susitarime ir apie šio susitarimo detales sužinojo tik iš ieškovo pasakojimų, antra vertus, apie Automobilio atsiradimo Vokietijoje ir vėlesnio jo dingimo įvykius liudytoja taip pat sužinojo tik iš ieškovo pasakojimų. Iš esmės analogiška išvada, teisėjų kolegijos nuomone, darytina ir dėl liudytojo D. S. parodymų, nes pastarajam liudytojui iš esmės buvo žinoma tik ta faktinė aplinkybė, kad ieškovas buvo patikėjęs atsakovui parduoti Automobilį Vokietijoje, tačiau apie tai, ar ginčo šalys buvo susitarę dėl atlyginimo už Automobilio nugabenimą ir kitas galimo susitarimo detales, liudytojui nebuvo žinoma. Taigi šio liudytojo parodymai apskritai nėra pakankami ir išsamūs formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui dėl ieškovo ir atsakovo sutartinių santykių (ne)buvimo.

42. Kiek tai susiję su liudytojo J. S. parodymais, šis asmuo parodė, kad jį ir ieškovą anksčiau siejo prekybiniai tarpininkavimo santykiai, nes ieškovas su liudytojo pagalba yra pardavęs keletą automobilių. Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovas siūlė liudytojui įsigyti ginčo Automobilį, tačiau liudytojas atsisakė ir tuomet ieškovas nurodė, jog pardavinės Automobilį per kitą žmogų, vardu J. Liudytojas posėdžio metu taip pat parodė, jog matė Automobilį Vokietijoje, nes J. L. buvo atvykęs su Automobiliu pas liudytoją, tačiau J. nurodė, kad transporto priemonę įsigijo Vilniuje. Teisėjų kolegija aptartų parodymų pagrindu pastebi, kad liudytojas J. S. taip pat nedalyvavo nei ginčo šalių žodinio susitarimo sudaryme, o atgabentą Vokietijoje Automobilį liudytojas tiesiogiai matė jau po to, kai pastarasis buvo perduotas J. L. žinion. Taigi šiuo atveju liudytojo parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, taip pat negali tiesiogiai patvirtinti ginčo šalių sutartinių santykių dalyko ir apimties.

43. Dar vienas įrodymas, kuriuo savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi abi ginčo šalys, buvo momentinės šalių susirašinėjimo aplikacijoje „WhatsApp“ ekrano nuotraukos, taip pat vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota iš esmės visa šalių susirašinėjimo istorija minėtoje aplikacijoje. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad aptariamu susirašinėjimu nesiremia, pažymėjo, kad susirašinėjime yra užfiksuota tik Automobilio kaina, kuri tenkintų ieškovą (18 500 Eur), tačiau jame nekalbama apie tai, koks užmokestis turėtų būti mokamas atsakovui už Automobilio nugabenimą ar kitas paslaugas, dėl kokių paslaugų šalys tarėsi ir pan. Teisėjų kolegija su tokiu įrodymo vertinimu sutinka, juolab, kad pateiktame susirašinėjime nėra pokalbio tęstinumo, susirašinėjimas neretai nutrūkdavo viduryje pokalbio, pavyzdžiui, ieškovui uždavus klausimą apie tai, kaip sekasi su Automobilio dokumentų tvarkymu, atsakovas, užuot atsakęs, atsiuntė kito automobilio nuotraukas ir pan. Kaip posėdžio metu paaiškino ginčo šalys, jų bendravimas vyko tiek susirašinėjant žinutėmis, tiek, neatsakant į tam tikras žinutes, bendravimas buvo tęsiamas telefoniniais pokalbiais, todėl byloje pateiktas susirašinėjimas neatskleidžia šalių pokalbio nuoseklumo, o tam tikros tiek ieškovo, tiek atsakovo žinutės gali būti įvairiai interpretuojamos priklausomai nuo konteksto.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į įprastą ieškovo elgesio praktiką, kuomet parduodant automobilius užsienyje, buvo įprasta pasirašyti rašytinių atlygintinų tarpininkavimo paslaugų sutartį, išduoti tarpininkui tam tikrą įgaliojimą ir pan., kitaip tariant, raštu užfiksuoti automobilio perdavimą tarpininkui, jog pastarasis galėtų atlikti automobilio pardavimui užsienio valstybėje reikalingus veiksmus. Šią aplinkybę taip pat pagrindžia byloje pateiktas 2021 m. spalio 14 d. ieškovo apklausos protokolas, kuriame jis patvirtino, jog dėl jam priklausiusio automobilio BMW 440 pardavimo buvo pasirašęs tarpininkavimo sutartį su jam tarpininkavusiu asmeniu. Aplinkybes dėl ieškovo ankstesnės praktikos raštu įforminti tarpininkavimo santykius patvirtino ir byloje apklausto liudytojo J. S. parodymai. Liudytojas parodė, jog yra pardavęs keletą automobilių ieškovo vardu, tačiau šalys pasirašydavo tarpininkavimo sutartis, ieškovas išduodavo liudytojui įgaliojimus, be to, liudytojas teigė išrašydavęs ieškovui sąskaitas už tarpininkavimą. Dar daugiau, minėtas liudytojas parodė, jog tam, kad būtų galima Vokietijoje parengti reikiamą automobilio dokumentaciją yra būtinas transporto priemonės savininko įgaliojimas.

45. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų išdavęs atsakovui tam tikros formos įgaliojimą (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip jau minėta anksčiau, šalys nepasirašė jokios rašytinės tarpininkavimo sutarties. Nepaisant to, kad įstatymas nenustato privalomos rašytinės paslaugų teikimo sutarties formos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo, reikšminga tai, jog ieškovas ne pirmą kartą pardavinėjo automobilį užsienio valstybėje ir, kaip rodo byloje surinkti įrodymai, buvo įpratęs sutartinius santykius įforminti raštu. Be to, protingumo bei rūpestingumo kriterijus lemia, kad tariantis dėl pakankamai didelės vertės Automobilio pardavimo, jį perduodant, turėjo būti pasirūpinta sandorių ar bent faktų įforminimu, o to nepadaręs, ieškovas veikė savo rizika. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ieškovas, nesudaręs rašytinės sutarties, jokiu dokumentu neįforminęs transporto priemonės perdavimo, prisiėmė riziką, kad šių aplinkybių (ir galimos paslaugų (tarpininkavimo) sutarties sąlygų) įrodinėjimas bus apsunkintas. Teisėjų kolegijos nuomone, nors bylos medžiaga ir leidžia spręsti, kad šalis siejo tam tikras susitarimas, susijęs su ieškovo siekiu parduoti Automobilį Vokietijoje, tačiau tarpininkavimo susitarimo apimties ir faktinių aplinkybių apie atsakovo įsipareigojimą tarpininkauti parduodant Automobilį, sutvarkant jo dokumentaciją, aprobaciją ir pan., kurios leistų spręsti apie atsakovo įsipareigojimų apimtį bei atsakomybę už prarastą Automobilį, ieškovas neįrodė. Byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu labiau tikėtina, kad atsakovui buvo tik pavesta nuvairuoti Automobilį į Vokietiją. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovą ir atsakovą siejo prievoliniai tarpininkavimo teisiniai santykiai ir, atitinkamai, nepagrįstai sprendė dėl atsakovo civilinės atsakomybės už prarastą Automobilį.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Nusprendus, kad ieškovo reikalavimai atmestini, priimamu sprendimu iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje nepateikta duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme klausimas nespręstinas.

49. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, atsakovas taip pat turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 529 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos apelianto naudai iš ieškovo. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi teisėjų kolegija,

nusprendė:

atsakovo R. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 529 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė