Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-1511-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-10Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-16Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-08Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNuosprendis · 2021-12-07Vilniaus apygardos teismas
  5. T-575-1057/2022Nutartis · 2022-06-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-2135-753/2022Nutartis · 2022-11-29Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-23Kauno apygardos teismas
  8. T-750-1057/2023Nutartis · 2023-05-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  9. T-1511-1189/2023Nutartis · 2023-05-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-05Kauno apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2023-09-20Vilniaus apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2023-09-28Vilniaus apygardos teismas
  13. T-1854-1155/2023Nutartis · 2023-10-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  14. T-84-753/2024Nutartis · 2024-01-11Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
T-1511-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13407-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
V. G.
Byla Nr. T-1511-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13407-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 21 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. G. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, stebimas nuteistojo aukštas įsitraukimas į darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, nuteistasis įkalinimo įstaigoje užsiima individualia kūrybine veikla, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas. Komisija darė išvadą, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, bei tokiais būdais stengiasi valdyti riziką pakartotinai nusikalsti.

V. G., nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 2 punktą paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmės – galutinė bausmės 5 metai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendis dalyje, kurioje pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį – išteisintas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64 straipsnio 3 dalimi subendrintos bausmės ir priimtas naujas sprendimas: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4, dalis paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 nuosprendžiu paskirta neatlikta galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 26 d., pabaiga – 2025 m. sausio 25 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Įvertinant nuteistojo pažangas, sumažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, įvertinamas nuteistojo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Šios bylos duomenimis konstatuotina, kad V. G. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, keturis kartus skatintas, nedirba, bet įkalinimo įstaigoje užsiima individualia kūrybine veikla, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, šiuo metu neturi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, šias aplinkybes reikalinga vertinti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste.

Teismo nuomone, V. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad V. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, nors nuteistajam nuobauda nebuvo paskirta, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Vertinant probacijos taikymo galimybę yra svarbus nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Juo labiau pagal „OASys“ metodiką V. G. vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kur yra dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, ne tik, kad gali, bet ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog V. G. linkęs pateisinti savo paties padarytus nusikaltimus, minimizuoti nusikaltimais padarytą žalą. Pažymėtina, kad nuteistasis turi pakankamai didelę kriminalinę patirtį, kurią sudaro aštuoni teistumai. Praeities teistumai bei nusikalstamos veikos dėl kurių asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę šiuo metu, atskleidžia, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, nukreiptos į kitų asmenų turtinių interesų negerbimą, o toks neigiamas nuteistojo požiūris šiuo metu dar turi būti koreguojamas. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs rinktis situacijas ar susikurti aplinkybes, kurios jo gyvenimo situacijoje nuosekliai didindavo riziką pakartotinai vykdyti nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad išnagrinėjus nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus atkreipiamas dėmesys į nuteistojo spontaniškumą, impulsyvias reakcijas bei nepakankamą gebėjimą pasimokyti iš savo negatyvios patirties, asmens negebėjimą įvardinti jokių probleminių savo gyvenimo sričių, su nusikalstamų veikų padarymu. Kadangi neįžvelgia jokių problemų, todėl nėra linkęs jų spręsti. Tai patvirtina ir vis dar išlikusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Kaip jau minėta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu fiksuojama kaip vidutinė, o jos turinį be statinių ir apsauginių veiksnių, sudaro net devyni dinaminiai veiksniai – lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamų veikų modelis yra paremtas finansinės naudos siekimu sau ir nors nuteistasis V. G. atvykęs į pataisos įstaigą rodė aukštą motyvaciją dirbti, o šiuo metu užsiimą individualia kūrybine veikla, jo nestabili finansinės padėtis praeityje ir ateities perspektyvos dėl įsidarbinimo laisvėje, teismui leidžia spręsti, kad ši probleminė sritis išlieka itin aktuali vertinant galimą pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis yra pateikęs duomenis, kad laisvėje bus priimtas dirbti tralo vairuotoju, tačiau byloje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistasis laisvėje panašaus darbo nėra dirbęs, nuo 1997 metų dirbo tik pagal individualią veiklą, darbas buvo susijęs su medžio apdirbimu ir avariniu spynų atrakinimu, todėl galimybė laisvėje dirbti tralo vairuotoju, neturint tam patirties, laikytina labiau hipotetine nei realia. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad nestabili finansinė padėtis yra sritis ypač didinanti pakartotinio nusikalstamumo galimybę ir turi būti koreguojama. Teismas įvertina ir tai, kad V. G. anksčiau ne kartą teistas, pripažintas recidyvistu, nepaisant jam taikytų poveikio priemonių, savo elgesio nebuvo linkęs koreguoti, toliau darė nusikalstamas veikas, teismo vertinimu tai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei.

Nors formalusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą egzistuoja, tačiau neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, bausmės tikslų kontekste, negali būti visiškai nevertinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės skyrimas nėra savitikslis dalykas, bausmės tikslai – asmens nubaudimas, paveikimas, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir teisingumo principo įgyvendinimas yra pasiekiami tik vykdant sistemingą nuteistojo priežiūrą jam taikant ribojimus, dažniausiai struktūruotoje aplinkoje. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, kad V. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai 5 dienos), įvertinus aplinkybę, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, šiuo atveju dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir tolesnė resocializacija gali vykti laisvėje. Tuo labiau, kad, kaip aukščiau aptarta, nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguojami tolimesniame pataisos procese, atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė