Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

nuotoliniu būdu dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei ir kaltinamojo G. G. gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. G. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 26 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-664-1057/2021, kurioje G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (iš viso dvi nusikalstamos veikos); 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. G. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 26 d., 04.46 val.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi G. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimis kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 26 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 26 d. Suėmimo terminas pratęstas konstatavus, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nėra įmanoma.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartimi, kaltinamojo G. G. gynėjas advokatas G. Bukauskas pateikė aukštesniajam teismui skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti, paskirti kaltinamajam G. G. švelnesnes kardomąsias priemones – 10 000 eurų užstatą ir intensyvią priežiūrą. Skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.

5.1. Skunde gynėjas pirmiausia pabrėžia, kad vien inkriminuotų nusikaltimų sunkumas nėra pakankamas pagrindas tęsti suėmimo terminą. Be to, šiuo atveju G. G. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu. Nors už sunkiausią inkriminuotą nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalis) numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, tačiau įvertinus už sunkiausią inkriminuotą nusikaltimą gresiančios bausmės vidurkį, galimybę teisme taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, G. G. gresianti bausmė negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip griežta ar ilgalaikė, dėl kurios apskritai galėtų atsirasti intencija slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo.

5.2. Toliau skunde gynėjas nurodo, jog teismas esmine aplinkybe, pagrindžiančia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, laikė neišnykusį teistumą, tuo tarpu kitas aplinkybes, kurios turi būti vertinamos nustatant šį suėmimo pagrindą, teismas neatsižvelgė. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į kaltinamojo socialinius ryšius. Nors G. G. ir nėra vedęs, tačiau palaiko ryšius su motina (ji sumokėjo užstatą) ir senele. Pastaroji yra visiškai neįgali, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jai sutrikusi judėjimo funkcija, ji turi būti nuolat prižiūrima. Jai teismo nutartimi yra nustatyta rūpyba, rūpintoju paskirtas V. G., kuris šioje byloje taip pat suimtas, dėl ko vieninteliu faktiškai galinčiu pasirūpinti savo senele asmeniu ir yra G. G..

5.3. Pasak gynėjo, nors teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, tačiau neanalizavo galimybės užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodoma, jog kaltinamasis laisvėje turi susiradęs darbą, turės legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Gynėjo teigimu, sumokėtas 10 000 eurų užstatytas ir paskirta intensyvi priežiūra būtų pakankamos kardomosios priemonės, tolesnis suėmimo tęsimas yra neproporcingas.

6. Posėdžio metu kaltinamojo G. G. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašė skundą tenkinti, o prokurorė A. Stankevičiūtė prašė gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliktinas galioti.

7. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šioje byloje yra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, iš dalies paties kaltinamojo G. G. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas pabrėžia, kad šie duomenys vertinami tik tiek, kiek reikia sprendžiant dėl kardomosios priemonės pratęsimo. Dėl kaltinamojo G. G. kaltės kolegija šioje nutartyje nepasisako, tai padarys bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

8. Žemesnės instancijos teismas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skunde gynyba akcentuoja, kad tuo atveju, jei kaltinamasis bus pripažintas kaltu, jam nebūtinai gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, be to, apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo tik ankstesnius teistumus ir nevertino kitų reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti, šiuo metu pirmosios instancijos teisme pradėtinoje nagrinėti baudžiamojoje byloje G. G. yra pareikšti kaltinimai padarius keturias nusikalstamas veikas nuosavybei bei pasikėsinus padaryti dar du analogiško pobūdžio nusikaltimus. Tuo atveju, jei G. G. būtų pripažintas kaltu, jam grėstų laisvės atėmimo bausmė, ypač vertinant tai, kad pagal sunkiausią inkriminuotą kaltinimą įstatymas nenumato kitų alternatyvų, o terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė numatyta iki aštuonerių metų. Be to, pasitvirtinus G. G. inkriminuotiems kaltinimams už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės turėtų būti bendrinamos tarpusavyje, o, vertinant tai, kad šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui, tai reiškia, kad naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamąjį G. G. pripažinus kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas pastarajam gali grėsti pakankamai griežta bausmė.

9. Suprantama, kad vien anksčiau nurodyta aplinkybė savaime nėra pakankamas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teismas toliau taikydamas griežčiausią kardomąją priemonę turi nustatyti ir kitus faktinius duomenis, pagrindžiančius manymą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėjas akcentuoja, kad apylinkės teismas atsižvelgė tik į ankstesnį teistumą ir nevertino kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, o būtent, kaltinamojo socialinių ryšių. Iš dalies sutiktina, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodytos iš esmės tik tos aplinkybės, kurios susijusios su ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog dėl kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, turinčių reikšmės išvadoms dėl aptariamo kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo buvimo, jau yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 4 d. nutartyje. Šioje nutartyje aukštesnysis teismas analizavo bei įvertino gynėjo argumentus dėl įrodinėjamų kaltinamojo šeiminių ryšių – būtinumo pasirūpinti kaltinamojo močiute, ryšių su savo motina, būtent kas analogiškai akcentuojama ir šiame skunde. Teismas šių argumentų iš naujo nekartoja, kadangi esant tiems patiems skundo teiginiams teismo išvados, kuriomis konstatuota, jog kaltinamojo G. G. šeiminiai – ekonominiai ryšiai nėra pakankami, nesikeičia. Tad, atsižvelgiant į tai, kad po 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, darytina išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

10. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas nustačius ir kitą suėmimo pagrindą, tai yra pagrįstą manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju G. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas nuosavybei. Už tokių nusikalstamų veikų padarymą jis jau yra teistas anksčiau. Kaip minėta, naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai padarė neišnykus teistumui, nepasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui. Iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad jis siekė gauti pajamas darydamas nusikalstamas veikas. Nors byloje yra pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsipareigojimas priimti G. G. į darbą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esantį SODROS išrašą G. G. niekada anksčiau nebuvo susisaistęs jokiais darbo santykiais, kyla abejonių, ar pakeitus suėmimą kita kardomąja priemone pastarasis realiai pradėtų dirbti nurodytoje įmonėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes konstatuoja, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs ir skundžiama nutartimi kardomosios priemonės terminas juo tęstas pagrįstai.

11. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą ir intensyvią priežiūrą. Aukštesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip ir minėta šioje nutartyje, kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, kas rodo, jog nei teismo paskirta ankstesnė bausmė, nei probacijos tarnybos pareigūnų kontrolė neužtikrino, kad G. G. daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad gynėjo skunde nurodomos, o taip pat ir kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. G. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.