Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-502-1121/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-07
Bylos Nr.: 1A-502-1121/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13407-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: V. G., G. G.
Advokatai: Gediminas Bukauskas

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-1121/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13407-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.5; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.10.3; 2.1.8; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nuteistųjų V. G. ir G. G. gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės (toliau – prokurorė) ir nuteistųjų V. G. bei G. G. gynėjo advokato Gedimino Bukausko (toliau – gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo –

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš M. G. buto) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas) areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš A. R. buto) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš G. A. buto) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Ž. buto) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, bei skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams) ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime faktiškai išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

V. G. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. G. buto) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš G. A. buto) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Ž. buto) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams) neatlikta dalimi (18 (aštuoniolika) dienų) ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 9 (devynioms) dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas G. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime faktiškai išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

G. G. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. G. buto) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. G. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš M. G. buto) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. G. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. G. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš A. R. buto) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Atmestas M. G. civilinis ieškinys dalyje dėl 1 245 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių) Eur turtinės žalos už pavogtus daiktus. Pripažinta M. G. teisė į civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos dėl turto sugadinimo atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dėl turto sugadinimo atlyginimo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalis).

Pripažinta ADB „A“ teisė į dėl ieškinio dalies dėl turtinės žalos dėl turto sugadinimo atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dėl turto sugadinimo atlyginimo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

A. R. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. G. priteisti 300 (trys šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti. Pripažinta A. R. teisė į 130 (vieno šimto trisdešimties) Eur ieškinio dėl turtinės žalos dėl turto sugadinimo atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. V. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. apie 16.30 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis pasikėsino patekti į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pakeistas buto durų spynos atraktas, todėl nepavykus parinkti buto Nr. (duomenys neskelbtini) rakto, tyčia į buto durų spyną pripurškė statybinių putų ir sugadino buto durų spyną, padarydamas 242 Eur turtinę žalą, po ko jis pasišalino, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam M. G. 242 Eur žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad V. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išteisino G. G. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo, veikiant bendrininkų grupėje kartu su V. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

2. V. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. apie 14 val. iki 2020 m. birželio 22 d. apie 11.30 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis parinko ir panaudojo durų raktą, tokiu būdu įsibrovė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, grynųjų pinigų, po ko jis pasišalino iš buto, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas išteisino G. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, veikiant bendrininkų grupėje kartu su V. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

3. V. G. ir G. G. nuteisti už tai, kad įsibrovė į patalpą ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: V. G. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų bei tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 24 d. apie 18 val. iki 2020 m. liepos 26 d. apie 9 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko V. G. bendrais veiksmais kartu su G. G., pastarajam saugant aplinką, parinko ir panaudojo buto durų raktą, tokiu būdu įsibrovė į G. A. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, kur seifo dešinėje pusėje pragręžė skylę, pažeidė elektroninį užraktą ir jį atrakino, iš seifo vidaus pagrobė 25 640 Eur grynųjų pinigų, 9 JAV dolerius grynųjų pinigų (7,62 Eur), po ko V. G. kartu su G. G. bei pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu V. G. ir G. G. pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam G. A. 25 647,62 Eur turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad V. G. ir G. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

4. V. G. ir G. G. nuteisti už tai, kad įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: V. G. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų bei tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, 2020 m. liepos 26 d. apie 5 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko V. G. bendrais veiksmais su G. G., šiam saugant aplinką, parinko ir panaudojo buto durų raktą bei įsibrovė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, kur iš miegamojo kambario spintelės pagrobė 30 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų grynųjų pinigų (33,45 Eur), 5 JAV dolerius grynųjų pinigų (4,23 Eur), po ko V. G. ir G. G. su pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai M. Ž. padarė 37,68 Eur turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad V. G. ir G. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. V. G. ir G. G. buvo kaltinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: V. G. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų bei tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. apie 15 val. iki 2020 m. balandžio 4 d. apie 22.30 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko V. G. bendrais veiksmais kartu su G. G. parinkę durų raktą, įsibrovė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam M. G. priklausantį turtą: moterišką auksinį vestuvinį žiedą (600 Eur vertės), moterišką auksinį žiedą su trimis deimantais (780 Eur vertės), moterišką sidabrinį žiedą su deimantu (435 Eur vertės), 3 poras geltonos spalvos metalo auskarų (bendros 150 Eur vertės), 750 Eur grynųjų pinigų, po ko V. G. ir G. G. su pagrobtais daiktais pasišalino iš buto, tokiu būdu pagrobė M. G. priklausantį turtą, padarydami 2 715 Eur turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad neįrodyta, jog V. G. ir G. G. dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį dalyje dėl V. G. ir G. G. išteisinimo bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuojant aprašomojoje dalyje, kad V. G. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. G.. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma: 1) pripažinti V. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš M. G. buto), bei jam skirti laisvės atėmimą 4 metams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, bei skirti V. G. laisvės atėmimą 7 metams; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtu laisvės atėmimu 4 metams ir V. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 10 mėnesių; 2) G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš M. G. buto), ir jam skirti laisvės atėmimą 2 metams; G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš M. G. buto), ir jam skirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; G. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas), ir jam skirti areštą 20 parų; G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš A. R. buto), ir jam skirti laisvės atėmimą 2 metams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, bei G. G. skirti laisvės atėmimą 5 metams; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams bausmės neatlikta dalimi (18 dienų) ir G. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 10 dienų. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

7. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, rėmėsi iš esmės tik nuteistųjų, suinteresuotų jiems palankia bylos baigtimi ir siekiančių išvengti baudžiamosios atsakomybės, prieštaringais ir nelogiškais paaiškinimais. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą dėl įrodymų nepakankamumo V. G. ir G. G. kaltei pripažinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nors asmenys teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė padarę vagystes iš butų, tai laikytina jų gynybine versija.

8. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje surinkta pakankamai duomenų (patikrintų pirmosios instancijos teisme ir pripažintinų įrodymais), patvirtinančių V. G. ir G. G. kaltę dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistieji savo kaltę pripažino tik dėl dviejų nusikaltimų padarymo, dėl kurių buvo sulaikyti įvykio vietoje ir iš esmės „prispausti“ surinktų faktinių įrodymų bei jiems susipažinus su bylos medžiaga. Asmenų veiksmai šių butų vagysčių atvejais užfiksuoti atliekant slaptus sekimo veiksmus, taip pat V. G. bute ((duomenys neskelbtini)) rasti pinigai pavogti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o asmens kratos metu pas V. G. rasti 5 doleriai ir 30 svarų, kurie buvo pagrobti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pas V. G. rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo akumuliatorinis gręžtuvas, šalikas ir medicininis endoskopas (laringoskopas). Ant šaliko buvo pastebėtos metalo drožlės iš pragręžto seifo iš kurio buvo pavogti pinigai, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vokas su pinigais priklauso nukentėjusiajam. Taip pat kaltę grindžia ir nuteistųjų sulaikymo aplinkybės. Kadangi pagrobti vagysčių metu daiktai rasti, iš esmės nuteistiesiems net nėra pagrindo atlyginti padarytą turtinę žalą. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami kartu, nors V. G. ir teigia, jog G. G. tik kartu ėjo bei stovėjo. Pagal įvykių aplinkybes akivaizdu, kad visada buvo veikiama sąmoningais, suderintais bendrais veiksmais ir siekiant bendros naudos kartu ir ne kokiu kitu, tačiau būtent vagystės tikslu.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji – tėvas ir sūnus, juos sieja artimas giminystės ryšys, kartu yra teisti už vagystę. V. G. ir G. G. buvo pasiėmę daiktus, reikalingus nusikalstamoms veikoms daryti ir pėdsakams slėpti (veidą dengiančias kaukes, pirštines, visrakčius, kvapus naikinančius daiktus). Tai tik parodo, kad jie nusikaltimus darė ir buvo pasirengę vykdyti dviese, toks sumanytas veikų darymo būdas ir mechanizmas, pasiskirstymas vaidmenimis. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, šios aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia nuteistiesiems pareikštą kaltinimą dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo bei nepaneigė šių aplinkybių ir jų visumos.

10. Nuteistieji nepripažįsta kaltės dėl kitų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes nebuvo sulaikyti iš karto po padarytų nusikaltimų įvykio vietoje. Sprendžiant iš visų byloje surinktų įrodymų, įvertinant nusikaltimų sistemiškumą ir identišką braižą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad po nuteistųjų sulaikymo daugiau nebuvo įvykdytas nei vienas tokio pobūdžio nusikaltimas minėtame (duomenys neskelbtini) mikrorajone (tai matyti iš policijos registrų, pareigūno tarnybinio pranešimo), reikalaujantis būtent specifinių raktininko žinių ir įgūdžių. Darytina pagrįsta išvada, kad nuteistieji veikė pasiskirstę vaidmenimis, nes V. G. yra (duomenys neskelbtini) (būtent tai jis ir darydavo), o G. G. saugojo aplinką ir padėdavo realizuoti likusią sumanymo dalį.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistieji veikė tam tikru nusikalstamu braižu – vagystės buvo daromos pasirenkant butus viename (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tos pačios statybos namuose, kuriuose nėra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų, su „(duomenys neskelbtini)“ modelio spynomis, kurias yra įgudę atrakinti, o po vagystės net jas užrakinti ir pasišalinti. Tokiu būdu nukentėjusieji gali ilgą laiką nepastebėti, kad buvo apvogti, užtikrinama galimybė lankytis pasirinktame bute ne kartą, rinktis daiktus, kuriuos ketinama pavogti, bei likti nepastebėtiems. Kad buvo žinoma apie nuolat vykstančias panašaus braižo vagystes kaimynystėje, pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė žinoję nukentėjusieji. Tai parodo itin didelį asmenų pavojingumą ir įžūlumą. Tiek slaptas sekimas, vykdytas atsižvelgiant į faktą dėl pasikartojančių vagysčių tose pačiose apylinkėse, to paties braižo (nepastebimo patekimo, tik dalies daiktų paėmimo, kas klaidina ir patį nukentėjusįjį), tiek visa surinkta bylos medžiaga rodo, kad V. G. su sūnumi G. G. vaikščiojo po bendro naudojimo laiptines ieškodami tinkamų, pagal minėtus kriterijus butų.

12. Naudojantis nurodyta schema, galimai į butus buvo patenkama ar bandoma patekti ne vieną kartą, o neradus nieko vertingo pasišalinama, kaip ir inkriminuojamu atveju. Tokiose situacijose praktiškai neįmanoma tiesiogiai nustatyti, kad asmenys buvo įsibrovę į kitų asmenų gyvenamąsias patalpas ir jas apžiūrinėjo vagystės tikslu. Akivaizdu, kad asmenys veikdami kartu vagystėmis verčiasi kaip pragyvenimo šaltiniu, veikia apgalvotai ir pagal savo ištobulintą metodiką, ką patvirtina ir ankstesni teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas, būtent tose pačiose (duomenys neskelbtini) gatvėse, taip pat gausybė pas nuteistuosius rastų visrakčių, priemonių spynoms rakinti, vaizdo stebėjimo, fiksavimo technikos. Pas V. G. rasta vaizdo stebėjimo kamera „(duomenys neskelbtini)“ su išsaugotais vaizdo įrašais, kuriuose matoma, kad slapta filmuoti daugiabučių namų laiptinių domofonai, tikėtina, jog siekiant sužinoti laiptinių kodus. Pas V. G. kratos metu taip pat rasta daug įvairių visrakčių, raktų ruošinių, prietaisų slaptam stebėjimui (slaptos kameros, GPS siųstuvai, prietaisas aptikti tokius siųstuvus ir panašūs daiktai). Visa tai leidžia daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad nuteistieji ne tik pasirinkdavo butą, bet ir stebėdavo, kada jame nebus gyventojų, kaip patenkama į namo laiptinę. Tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų užduoti klausimai bei pasisakymai. Taip pat nelogiškas nuteistojo V. G. paaiškinimas, kad jis nesirinko butų iš anksto, o patikrindavo tik ar spynoje yra raktas iš vidaus, ar jo nėra.

13. Pas V. G. buto kratos metu rastas kompiuteris, kuriame buvo įstatyta „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, kurioje rastos nuotraukos su visrakčiais, kurie buvo su parinktais spynų šifrais, durų spynomis, butų durų nuotraukomis, todėl tikėtina, jog jis planavo ateityje daryti naujas vagystes patenkant į užrakintus kitų asmenų butus. V. G. teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai, kodėl jis vaikščiojo ir apžiūrinėjo laiptinės butus, nors ten negyvena, nėra įtikinantys. Tai tik patvirtina, kad asmuo išsigalvoja priežastis, negalėdamas pateisinti savo poelgio motyvų. Nuteistojo G. G. paaiškinimai taip pat neįtikinantys, vengiant iš esmės pripažinti subjektyviąją savo kaltės pusę ir dėl veikų, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu, nors šios aplinkybės neabejotinai įrodytos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nesurinkta pakankamai duomenų, jog V. G. ir G. G. padarė vagystę iš M. G. buto, ypač pripažįstant, kad V. G. yra pasikėsinęs įsibrauti į šį butą vagystės tikslu.

14. Apeliaciniame skunde dėl vagystės iš A. R. buto ((duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad vertinant jau paminėtų įrodymų visumą, vagysčių vykdymo būdą ir kitas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog nuteistieji bandė įvykdyti vagystę iš šio buto taip pat veikdami kartu. Sulaikius G. G. po vagysčių padarymo, būtent pas jį be visrakčių, kitų daiktų, rastas Levandų žiedų hidrolatas ir juodos spalvos dujų balionėlis. Minėtas hidrolatas, taip pat dujos, kurios buvo balionėlyje, naudojamos kvapams naikinti, kad nusikaltimo vietoje nebūtų galimybės susekti paliktų kvapų naudojant tarnybinius šunis. Buto apžiūros metu ant grindų ir stalo surastos geltonos spalvos dėmės, kurių prieš įsibrovimą nebuvo. Pagal specialisto išvadą ant tyrimui pateiktos staltiesės esančios dėmės yra pipirinio purškalo, kuris yra vienodas su iš G. G. paimtu purškalu balionėlyje, kurį jis nešiojosi su savimi darydamas vagystes. Dėmių atsiradimas bute nėra atsitiktinumas ir tai vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis, visrakčių, kuriais galima atrakinti buto spyną turėjimu, kitais paminėtais argumentais, galima daryti išvadą, kad nuteistieji pasikėsino įvykdyti vagystę iš minėto buto, tačiau jame nerado vertingų daiktų.

15. Apeliaciniame skunde dėl vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), prokurorė nurodo, kad asmenys bandė įvykdyti vagystę iš šio buto taip pat veikdami kartu. 2020 m. liepos 26 d. sulaikius nuteistąjį G. G. po vagysčių padarymo, būtent pas jį be visrakčių ir kitų daiktų, buvo rastas Levandų žiedų hidrolatas bei juodos spalvos dujų balionėlis. Hidrolatas, taip pat dujos yra naudojami kvapams naikinti, kad nusikaltimo vietoje nebūtų galimybės susekti paliktų kvapų naudojant tarnybinius šunis. Buto apžiūros metu 2020 m. birželio 22 d. ant grindų ir stalo buvo surastos geltonos spalvos dėmės, kurių prieš įsibrovimą nebuvo. Pagal specialisto išvadą ant tyrimui pateiktos staltiesės esančios dėmės yra pipirinio purškalo, kuris yra vienodas su iš G. G. paimto purškalu balionėlyje, kurį jis nešiojosi su savimi darydamas vagystes. Purškalo atsiradimas bute nėra atsitiktinumas bei tai vertinant su kitomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad asmenys pasikėsino įvykdyti vagystę iš šio buto, tačiau nerado vertingų daiktų.

16. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę iš M. G. buto), 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę iš A. R. buto), ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad neįrodyta, jog V. G. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; 2) panaikinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte; 3) G. G. nusikalstamas veikas papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir sumažinti jam skirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinės bausmės dydį iki 2 metų 9 dienų laisvės atėmimo; 4) G. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – vienerius metus, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyti dvejų metų laikotarpiui; 5) patenkinus 1 ir 2 prašymus, V. G. galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini); 6) panaikinti nuteistųjų turtui nuosprendžiu taikytą turto konfiskavimą; 7) priimti sprendimą dėl iš nuteistųjų paimtų daiktų, dėl kurių sprendimo nepriėmė pirmosios instancijos teismas, daiktus grąžinant nuteistiesiems.

17. Pasak gynėjo, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas V. G. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš M. G. buto), taip pat BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas), sąmoningai nutylėjo dalį byloje esančių įrodymų, kurie paneigia V. G. kaltę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. G. buto spyna buvo sugadinta vėliausiai 2020 m. balandžio 18 d. vakare, todėl aplinkybė, jog šią spyną jau gerokai vėliau nufotografavo V. G., jo kaltės nepatvirtina. Be to, už baudžiamojo nusižengimo padarymą numatyta maksimali 45 parų arešto bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas skirdamas 60 parų arešto bausmę už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

18. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į A. R. butą) nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. G. kaltę grindė tariamai teisiamojo posėdžio metu nuteistojo prisipažinimu, kuris yra visiškai nepagrįstas, nes V. G. elementariai susipainiojo butų numeriuose bei asmenų pavardėse. Akivaizdžiai susipainiojusio detalėse asmens atskirų pasakytų frazių traukimas iš konteksto, pridedant net ir neišsakytus žodžius, yra nekorektiškas, rodo akivaizdų teismo šališkumą, siekį bet kokiomis priemonėmis patvirtinti jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą kaltinimą.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis G. G. abiejuose nusikalstamų veikų epizoduose, dėl kurių jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, atliko padėjėjo vaidmenį, nes, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, turėjo aiškų vaidmenį – saugoti aplinką. Įvertinus tai, kad vykdytojo vaidmenį atliko tik V. G., esant tik vienam vykdytojui, nebuvo pagrindo konstatuoti nuteistuosius veikus bendrininkų grupėje ir atitinkamai BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistojo G. G. padarytus nusikaltimus privalėjo papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį kaip padėjėjo.

20. Nuteistasis G. G. sulaikytas ir suimtas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jau beveik metus laiko. Manytina, kad metus trukęs suėmimas praeityje laisvės atėmimo ir suėmimo vietoje nebuvusiam asmeniui jau padėjo suprasti atsakomybės už savo neteisėtas veikas neišvengiamumą, bausmės griežtumą ir padėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Be to, G. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvėje yra susiradęs darbą, dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę, civiliniai ieškiniai, už kuriuos jis nuteistas, jam nepareikšti. G. G. vaidmuo buvo antraeilis, nes jis tik saugojo aplinką. Darytina išvada, kad paskirta reali 3 metų 9 dienų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti paskirtą bausmę iš dalies atidedant BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu.

21. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nei vienas iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų daiktų, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti, nėra susiję su nusikalstamomis veikomis, už kurias nuteisti V. ir G. G., t. y. nebuvo šių nusikalstamų veikų įrankiais, priemonėmis ar rezultatais. Šie daiktai nėra laikytini daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad V. G. (duomenys neskelbtini), todėl dauguma iš jo paimtų daiktų yra nuteistojo darbo įrankiai ir pragyvenimo šaltinis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

22. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl didžiosios dalies daiktų sprendimo apskritai nepriėmė, nurodydamas, kad šis klausimas paliekamas spręsti rašytinio proceso tvarka. Toks sprendimas yra neteisėtas, nes daiktų klausimas turėjo būti išspręstas skundžiamame nuosprendyje, sudarant galimybę proceso dalyviams, esant pagrįstam pagrindui, šią nuosprendžio dalį skųsti apeliacine ir (ar) kasacine tvarkomis. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kodėl daiktų klausimas nebuvo sprendžiamas skundžiamame nuosprendyje (todėl, jog dėl šių daiktų nepasisakė prokurorė), apskritai yra nesuprantamas, nes prokuroro nuomonė baudžiamajame procese teismui yra neįpareigojanti. Dauguma daiktų, dėl kurių nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (nešiojamasis kompiuteris, planšetinis kompiuteris, vaizdo kameros, metalo lydiniai, laikrodis) yra vertingi, paimti iš V. G. motinai priklausančio buto, kuriame gyvena nuteistasis kartu su savo motina. Jokių sąsajų su nusikalstamomis veikomis šie daiktai neturi, todėl jie negali būti laikytini daiktais, turinčiais reikšmės bylai tirti ir nagrinėti. Paimtų daiktų nepagrįstai negrąžinus dar ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas tai privalėjo padaryti skundžiamame nuosprendyje, o ne inicijuoti atskirą rašytinį procesą.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

24. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o gynėjo – atmesti. Gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi, jame nurodytų motyvų pagrindu, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

25. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nukentėjusiojo M. G. butu

26. Nuteistiesiems V. G. ir G. G. šioje baudžiamojoje byloje (past. – dalyje dėl nusikalstamų veikų, kurios susijusios su M. G. butu) buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad įvertinus byloje surinktus duomenis ir įrodymus nekyla jokių abejonių, jog V. G. pasikėsino padaryti vagystę iš M. G. buto ((duomenys neskelbtini)) bei sugadino nukentėjusiojo nedidelės vertės turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis; BK 187 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų (įrodymų), kurie vienareikšmiškai galėtų patvirtinti, jog šias nusikalstamas veikas kartu su V. G. padarė kitas nuteistasis – G. G., taip pat byloje neįrodyta, jog šie asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, padarė vagystę iš buto, kurios metu buvo pagrobtas svetimas, nukentėjusiajam M. G. priklausantis 2 715 Eur vertės turtas (BK 178 straipsnio 2 dalis).

27. Gynėjas Vilniaus apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad V. G. pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas padaryti vagystę iš M. G. buto) ir 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas). Gynėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas sąmoningai nutylėjo dalį byloje esančių įrodymų, kurie paneigia nuteistojo V. G. kaltę. Prokurorė nurodo, kad V. G. už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistas pagrįstai, tačiau G. G. dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš M. G. buto ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo išteisintas nepagrįstai. Taip pat nepagrįstai V. G. ir G. G. išteisinti dėl jiems inkriminuotos vagystės iš M. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini).

28. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. G. kaltu padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrindiniu nuteistojo kaltę pagrindžiančiu įrodymu pripažino 2020 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokolą (1 t., b. l. 164-172). Įvertinus bylos medžiagą ir susipažinus su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino šį įrodymą, dėl ko padarė nepagrįstą ir tik prielaidomis grindžiamą išvadą, jog V. G., turėdamas tikslą patekti į buto vidų bei tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku (laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. apie 16.30 val.) atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino patekti į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (buvo pakeistas buto durų spynos atraktas), todėl nepavykus parinkti buto Nr. (duomenys neskelbtini) rakto, tyčia į buto durų spyną pripurškė statybinių putų ir ją sugadino bei pasišalino. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad nuteistojo V. G. telefone buvo rastos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sugadinta spyna, neįrodo asmens kaltės.

29. Šioje byloje nustatyta tik tai, kad V. G. 2020 m. balandžio 19 d. apie 02:57:40-02:57:46 val. tikrai buvo prie buto durų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina minėtas ir skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo analizuotas 2020 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokolas. Šios faktinės aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis V. G.. Kita vertus, pastarasis teisiamajame posėdyje nuosekliai tvirtino, kad tuo metu, kai fotografavo M. G. buto durų spyną, ji jau buvo sugadinta, t. y. į spynos vidų jau buvo pripurkšta statybinių putų, kas tai padarė, nuteistasis nežino. V. G. teigimu, jam tiesiog buvo smalsu, nes pirmą kartą pamatė vadinamąjį „liežuvį“, todėl sugadintą durų spyną ir nufotografavo savo turėtu telefonu.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog buto ((duomenys neskelbtini)) durų spyna buvo sugadinta būtent tuo metu, kai V. G. jas fotografavo ar panašiu laiku (2020 m. balandžio 19 d. apie 2.00-2.58 val.), ar kad nuteistasis spyną sugadino iki ją nufotografavęs. Kaip teisingai nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, įvertinus byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, taip pat ir nustatytas objektyviais duomenimis faktines aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. buto durų spyna statybinėmis putomis buvo pripurkšta (sugadinta) gerokai ankščiau negu ją nufotografavo nuteistasis V. G..

31. Nukentėjusysis M. G. savo rašytiniame pareiškime, kurį pateikė teisėsaugos institucijai, nurodė, kad 2020 m. balandžio 19 d. apie 16.30 val. grįžus į namus buvo rasta statybinių putų pripurkšta buto durų spyna. Į namus įeiti su raktu nepavyko, todėl spyną atidarė ir vėliau ją nauja pakeitė specialistas. Kaimynų (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) teigimu, spynos sugadinimą jie pastebėjo dar 2021 m. balandžio 18 d. vakare. Jų teigimu, 2020 m. balandžio 17 d. (galbūt net 2020 m. balandžio 18 d. rytą) buto durų spyna dar nebuvo sugadinta (1 t., b. l. 58-60).

32. 2020 m. balandžio 29 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu nukentėjusysis M. G. nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. kartu su šeima išvyko į (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 19 d. apie 16.30 val. grįžo į namus. Grįžę pastebėjo, kad buto durų spynoje yra pripurkšta statybinių putų. Negalėjo įkišti rakto ir atsidaryti buto durų. Kadangi butas yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte, todėl nusprendė nueiti pas visus aukšto kaimynus ir pasiklausinėti, ar jie negalėtų dėl šio įvykio suteikti kokios nors naudingos informacijos. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto (liudytoja R. M.) pasakė, kad ji buvo pastebėjusi, jog buto durys 2020 m. balandžio 18 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jau buvo užpurkštos statybinėmis putomis. Kaimynės teigimu, 2020 m. balandžio 17 d. buto durų spynoje putų dar nebuvo. M. G. apie šeimos kelionę į (duomenys neskelbtini) niekam nepasakojo (4 t., b. l. 37).

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismo posėdyje M. G. nurodė, kad dėl sugadintos buto durų spynos apklausė savo gyvenamojo aukšto kaimynus. Viena kaimynė (R. M.) nurodė, jog pastebėjo, kad kažkas keisto su buto durų spyna buvo jau 2020 m. balandžio 18 d. Nukentėjusysis su šeima namo grįžo sekmadienį, o kaimynė pastebėjo šeštadienį, nes ji ėjo šeštadienį ryte į turgų ir tai pamatė.

34. 2020 m. gegužės 8 d. pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus su R. M., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, jog apgadintą kaimynų buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų spyną pastebėjo 2020 m. balandžio 18 d. arba 2020 m. balandžio 19 d. po pietų. Tikslaus laiko neatsimena. Iki to laiko, durų spyna sugadinta nebuvo. Ji neįsivaizduoja, kas galėjo sugadinti buto durų spyną. Ji, būdama namuose laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 19 d., nepastebėjo ir negirdėjo jokių sklindančių iš laiptinės ar kitų įtartinų garsų, neįprastų dalykų, kas būtų galėję sukelti kokį nors įtarimą (4 t., b. l. 50). Teisiamajame posėdyje liudytoja R. M. nurodė, kad išeidama po pietų, apie 13-14 val., į parduotuvę pastebėjo, jog užpilta kaimynų buto Nr. (duomenys neskelbtini) spyna statybinėmis putomis, liko nustebusi, neužilgo užėjo M. G. paklausti dėl buto durų spynos. Atrodo, kad nukentėjusysis pas ją užėjo tą pačią dieną. Tiksliai neatsimena, ar tą pačią dieną, ar sekančią matė užpurkštas duris, kai pas ją atėjo M. G..

35. Įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad buto durų spyna buvo pripurkšta statybinėmis putomis ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 18 d. vakare, o ne 2020 m. balandžio 19 d. apie 02:57:40-02:57:46 val., kai nuteistasis V. G. nufotografavo M. G. buto duris. Tokią išvadą galima daryti iš M. G. pareiškimo policijai, nukentėjusiojo ir liudytojos R. M. duotų paaiškinimų analizės. Nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu nurodė, jog į namus grįžo 2020 m. balandžio 19 d. apie 16.30 val., o kaimynė R. M. jam nurodė, kad sugadintą spyną ji matė jau vakare (2020 m. balandžio 18 d.) iki grįžtant nukentėjusiajam, todėl sutiktina su gynėju, jog buto durų spyna fiziškai (į ją pripurškiant statybinių putų) negalėjo būti sugadinta 2020 m. balandžio 19 d. Nors sugadintą nukentėjusiojo buto durų spyną mačiusi R. M. teisiamajame posėdyje tikslios datos, kada pamatė statybinėmis putomis pripurkštą spyną, nurodyti negalėjo, tačiau šiuo atveju kaip tikslesniais turi būti vadovaujamasi nukentėjusiojo pareiškime policijai (1 t., b. l. 58-60) ir nusikaltimo įvykio registracijos dokumentuose (1 t., b. l. 63-64) užfiksuotais duomenimis. Minėtuose duomenų šaltiniuose užfiksuota, kad M. G. dėl sugadintos buto durų spynos į policiją kreipėsi 2020 m. balandžio 19 d. nurodydamas, jog namo grįžo 2020 m. balandžio 19 d. apie 16.30 val., rado sugadintą buto durų spyną, o spynos sugadinimą kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto (R. M.) pastebėjo 2020 m. balandžio 18 d. vakare. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus kelioms valandoms po pokalbio su liudytoja R. M. nukentėjusysis M. G. nurodė tiksliausias aplinkybes, kada jo kaimynė pastebėjo sugadintą buto durų spyną, t. y. nukentėjusiojo grįžimo išvakarėse, todėl būtent šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis spręsdamas V. G. kaltės klausimą ir vertindamas jo telefone rastas buto durų nuotraukas.

36. Aplinkybės, kad M. G. buto durų spyna buvo sugadinta ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 18 d. vakare ir spyną 2020 m. balandžio 19 d. apie 02:57:40-02:57:46 val. nufotografavo V. G., nepatvirtina nei to, jog ją sugadino būtent nuteistasis V. G., nei to, kad pastarasis pasikėsino įsibrauti į butą, turėdamas tikslą iš jo pagrobti svetimą turtą. Darytina išvada, kad V. G. sugadintą buto durų spyną pamatė gerokai vėliau, nei ji buvo sugadinta, todėl pripažinti asmenį kaltu dėl svetimo turto sugadinimo ir pasikėsinimo padaryti vagystę įsibraunant į patalpą remiantis tik telefone rastomis foto nuotraukomis bei prielaidomis grįstais pamąstymais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nei V. G. namuose, nei kitose nuteistojo lankytinose vietose nebuvo rasta statybinių putų, kuriomis buvo galimai sugadinta M. G. buto durų spyną. Byloje taip pat nenustatyta, kad iki 2020 m. balandžio 19 d. apie 2.47 val. V. G. kada nors būtų buvęs namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, t. y. byloje nepaneigta nuteistojo versija, jog jis 2020 m. balandžio 19 d. apie 2.47 val. pirmą kartą buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Byloje nenustatyta liudytojų, negauta vaizdo kamerų įrašų, nuotraukų ar kitų duomenų šaltinių, kurie galėtų objektyviai patvirtinti, jog V. G. sugadino M. G. priklausančio buto durų spyną į ją pripurkšdamas statybinių putų, turėdamas išankstinį susiformavusį tikslą įsibrauti į butą ir pagrobti iš jo svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog V. G. 2020 m. balandžio 19 d. apie 2.47 val., būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kartu su savimi būtų turėjęs visraktį, raktų ruošinius, veidą paslepiančią kaukę, pirštines, kitas priemones ir (ar) įrankius vagystėms daryti, kas leistų teisėjų kolegijai kritiškai vertinti V. G. paaiškinimus ir jais nesivadovauti.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis ir jų pagrindu byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas vienam įrodymui (2020 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokolas) nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę, šio įrodymo skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nebandė vertinti bei analizuoti su kitais byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis reikšmingomis bylai faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nebandė pašalinti iškilusių prieštaravimų, dėl ko nepagrįstai V. G. pripažino kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimamas naujas procesinis sprendimas – V. G. išteisinamas dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo (BPK 329 straipsnio 1 punktas), nes byloje neįrodyta, kad asmuo dalyvavo jas padarant.

38. Atmestinas prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas prašymas G. G. pripažinti kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad G. G. ir V. G. yra artimieji giminaičiai (tėvas ir sūnus), pas juos atliktų kratų metu buvo rasti galimai vagystėms daryti skirti įrankiai bei priemonės, toje pačioje teritorijoje buvo įvykdytos kelios panašaus pobūdžio vagystės, G. G. ir V. G. teisėsaugos pareigūnų buvo sulaikyti po to, kai padarė kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat jie praeityje teisti už vagystes iš butų, savaime negali būti pagrindas konstatuoti asmenų kaltę. Byloje neįrodyta, kad 2020 m. balandžio 19 d. apie 02:57:40-02:57:46 val. (tuo metu, kai buvo padarytos M. G. sugadintos buto durų spynos nuotraukos) (duomenys neskelbtini) laiptinėje kartu su V. G. būtų buvęs ir G. G., jis būtų (ne)atlikęs kokius nors veiksmus. Net jeigu byloje ir būtų nustatyta, kad minėtu laiku ir vietoje kartu su V. G. buvo ir pastarojo sūnus G. G., tai negali patvirtinti G. G. kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą, atsižvelgiant į tai, jog šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus byloje esančių duomenų bei įrodymų visumą, nenustatyta, jog V. G. būtų padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vien prokurorės manymas nėra pagrindas baudžiamajame procese daryti konkrečias išvadas dėl asmenų kaltės, kai to nepatvirtina absoliučiai jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodinėjant asmens kaltę keliami aukšti įrodinėjimo standartai ir reikalavimai, t. y. asmens kaltė turi nekelti abejonių bei turi būti įrodyta objektyviais duomenimis.

39. Prokurorė taip pat prašo V. G. ir G. G. pripažinti kaltais padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (vagystė iš M. G. buto). Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, jog šis prašymas yra nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog šią vagystę padarė V. ir G. G..

40. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad vienintelės sąsajos, jungiančios nuteistuosius su vagyste iš M. G. buto – prokurorės subjektyvus manymas, įvertinus tai, jog nukentėjusiojo buto buvimo vietoje V. G. ir G. G. buvo sulaikyti padarę kitas panašaus pobūdžio vagystes tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, taip pat pas nuteistuosius rastų daiktų, galimai skirtų įsibrovimui į butus, faktą. Dar kartą patikrinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų suteikti pagrindą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyto įrodymų vertinimo kontekste teigti, jog V. G. ir G. G. galėjo padaryti šį nusikaltimą.

41. Nukentėjusysis M. G. 2020 m. balandžio 5 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu paaiškino, kad jis kartu su žmona I. G. maždaug (duomenys neskelbtini) pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo metu nukentėjusiajam savininko atstovas atidavė du buto durų spynos raktus. Atliko bute remontą ir į jį įsikraustė. Remonto darbus atliko G. L.. Kol vyko pagrindiniai remonto darbai, raktas nuo buto buvo duotas minėtam asmeniui. G. L. baigdamas darbus gavo pilną atsiskaitymą už savo darbus ir nebaigęs darbų pasišalino. Per minėtus metus raktai nuo buto buvo pas jį (M. G.) ir jo žmoną, raktų jie pametę nebuvo, atsarginiai raktai yra pas jo tėvus, kurie gyvena netoli. Nukentėjusysis bendravo su savo tėvais, kurie pasakė, kad raktai nuo buto yra pas juos ir jų niekas paimti negalėjo, nes niekas be M. G. pas juos nesilanko. Raktą nuo buto M. G. davė G. L. ir tik po poros mėnesių jį atsiėmė (4 t., b. l. 19).

42. 2020 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus su M. G., pastarasis paaiškino, jog remonto darbus bute ((duomenys neskelbtini)) meistras G. L. atlikinėjo laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Dėl darbų atlikimo M. G. sukonfliktavo su G. L., nes pastarajam pervedė pinigus už atliekamus darbus, dėl kurių jie buvo susitarę, tačiau G. L. jų neatliko. Dėl to M. G. į policiją nesikreipė. M. G. taip pat nurodė, kad 2020 m. balandžio 19 d. apie 19.02 val. atvykęs su šeima į butą, rado sugadintą buto durų spyną, kurioje buvo pripurkšta statybinių putų (4 t., b. l. 24).

43. 2020 m. balandžio 29 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu liudytoja I. G. paaiškino, kad kartu su vyru (M. G.) maždaug (duomenys neskelbtini) įsikėlė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butą pirko maždaug (duomenys neskelbtini). Po pirkimo nuo (duomenys neskelbtini) prasidėjo buto remontas. Butas buvo pirktas per agentūrą „(duomenys neskelbtini)“, agentas atidavė du įėjimo į butą durų spynos raktus. Iš išorės butas rakinamas viena spyna, tik iš buto vidaus duris galima užsirakinti dviem spynomis. Buto remonto darbus atliko G. L.. Kol vyko pagrindiniai remonto darbai, vienas raktas nuo buto buvo duotas jam, o kitas buvo pas ją. G. L. baigdamas darbus gavo visą atsiskaitymą, nes jos vyras (M. G.) per klaidą pervedė visus pinigus, nors nebuvo baigti darbai. Jie nebuvo baigti, nes nebuvo įstatytos kambarių vidaus durys, jis negalėjo pabaigti vidaus apdailos darbų. Kiti darbuotojai statė vidaus duris maždaug (duomenys neskelbtini), tačiau jie buto raktų nebuvo gavę. Liudytoja ateidavo ir į butą įleisdavo juos. Kai buvo įstatytos durys, skambino G. L., kad baigtų apdailos darbus, tačiau jis vilkino, sakydamas, jog turi kitus objektus ir darbų nebaigė. Jie buvo priversti kviestis kitus apdailininkus, kurie buto raktų gavę nebuvo. Apdailininkas būdavo namie, kai buvo ji arba jos vyras, nes tuo metu jie bute jau gyveno. Bute dar buvo baldininkai, t. y. tuo metu, kai dirbo G. L.. Jie montavo virtuvę, miegamąjį, vonią ir tualetą. Jie raktų taip pat neturėjo. Baldininkai dirbdavo esant G. L. arba liudytojai. Kai G. L. baigė darbus, maždaug (duomenys neskelbtini), jie įsikraustė į butą ir tada G. L. jiems grąžino raktus. Gyveno ne pilnai įrengtame bute. Kai jau gyveno bute, raktus turėjo ji ir jos vyras (M. G.). Pametę raktų nebuvo, taip pat nepastebėjo, kad raktų ilgą laiką nebūtų. Kai įsikėlė gyventi, padarė dar vienus buto raktus (atsarginius), kurie buvo palikti pas M. G. tėvus (4 t., b. l. 46).

44. G. L. 2020 m. balandžio 29 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu paaiškino, kad nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) mikrorajone nėra buvęs, nes neturi jokių objektų. (duomenys neskelbtini) atlikinėjo buto remonto darbus, vidinę apdailą. Per visą tą laiką buto savininkas M. G. bute negyveno. Iš ko pastarasis įsigijo butą, nežino. Butas buvo įrengtas, tačiau reikalaujantis remonto. Jie griovė sienas, keitė santechniką, elektrą ir atliko kitus darbus. Raktus nuo buto M. G. buvo palikęs tik nuo apatinės spynos. Taip G. L. daro visada, kad nebūtų jokių problemų ateityje. Apie vagystę sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Dirbo kartu su tėvu E. L. ir M. Ž.. Jie raktu dalinosi. Kai M. G. padarė remontą, buvo pastarajam skolingas 300 Eur, jis (G. L.) turėjo atlikti kai kuriuos darbus, M. G. buvo sumokėjęs pinigus į priekį. M. G. surado kitus meistrus, kurie atliko darbus (5 t., b. l. 17).

45. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus su G. L., pastarasis paaiškino, jog nežino, kas galėjo sugadinti M. G. buto durų spyną, bet įtaria savo samdyto santechniko padėjėją. Santechnikas su padėjėju buvo samdomi G. L., kad atliktų santechnikos darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su santechniku paskutinį kartą kalbėjosi labai seniai. Nežino santechniko padėjėjo vardo, pavardės, telefono numerio. Žino tik tai, kad padėjėjas praeityje buvo teistas užsienyje dėl butų vagysčių (5 t., b. l. 25).

46. Iš esmės analogiškus savo esminėmis faktinėmis aplinkybėmis paaiškinimus nukentėjusysis M. G. ir liudytojai I. G. bei G. L. davė ir Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykusiame teisiamajame posėdyje.

47. Įvertinus šių proceso dalyvių paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiojo M. G. bute buvo atliekami ilgalaikiai remonto darbai, kuriuos atliko ne tik G. L., tačiau ir kiti asmenys, kaip nurodė liudytoja I. G., – darbuotojai, kurie bute statė vidaus duris; apdailininkai; baldininkai ir kiti. Svarbu ir tai, kad, pasak liudytojo G. L., bute dirbo ir santechniko padėjėjas, kuris praeityje buvo teistas užsienio valstybėje, tačiau šio asmens vardo, pavardės, telefono numerio ir kitų kontaktinių duomenų neturi. Be to, ir pats G. L. neneigia, kad jam buvo duoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktai, jis su M. G. susipyko dėl užmokesčio už remonto darbus ir liko skolingas 300 Eur nukentėjusiajam. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti pagrįstas prielaidas, kad vagystę iš nukentėjusiojo M. G. buto galėjo padaryti ir bute dirbę bei remontą atlikę asmenys arba šių asmenų pažįstami, draugai, šeimos nariai, kuriems darbininkai neatmestina, jog galimai galėjo pateikti vertingos informacijos būsimai vagystei sėkmingai įvykdyti. Ši versija nėra iki galo patvirtinta ar atmesta, o jos nei patvirtinti, nei paneigti nėra objektyvios galimybės šioje byloje, kadangi buvo išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, todėl visos kilusios pagrįstos abejonės vertintinos V. G. ir G. G. naudai.

48. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad šiuo procesiniu dokumentu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas V. G. ir G. G. atžvilgiu, juos kaltinant BK 254 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Prokurorė padarė išvadą, kad tolesnis ikiteisminio tyrimo atlikimas V. G. ir G. G. atžvilgiu negalimas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (12 t., b. l. 190-199). Teisėjų kolegija pažymi, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo atvejis įrodymų vertinimo prasme iš esmės yra analogiškas su padaryta vagyste iš M. G. buto, t. y. tiek šioje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (past. – kiek tai matyti iš prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarime išdėstytų duomenų) įrodomąją vertę turinčių duomenų, pagrindžiančių V. G. ir G. G. kaltę, iš esmės nesurinkta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės padarymo metu buvo nufotografuoti asmenys, kurie įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą. Minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti, ar nuotraukose užfiksuotų asmenų ūgis atitinka V. G. ir G. G. ūgius. Atlikus procesinius veiksmus buvo gauti rezultatai, kad nuteistųjų ūgiai esmingai skiriasi nuo nuotraukose užfiksuotų asmenų ūgių.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad nei pas V. G., nei pas G. G. atliktų kratų metu nebuvo rastas nei vienas daiktas, kuriuos nukentėjusysis M. G. nurodė, kaip pagrobtus iš jo buto – moteriškas auksinis vestuvinis žiedas, moteriškas auksinis žiedas su trimis deimantais, moteriškas sidabrinis žiedas su deimantu, 3 poros geltonos spalvos metalo auskarų. Šie pagrobti daiktai ikiteisminio tyrimo metu aplamai nebuvo rasti, kas leistų daryti tam tikras objektyvias išvadas, t. y. minėti daiktai nebuvo rasti lombarde (pateikus daiktus pridavusių asmenų kontaktinius duomenis būtų buvusi galimybė nustatyti galimai pavogtais daiktais disponavusius asmenis) ar kitose vietose; nebuvo nustatyti dabartiniai daiktų naudotojai ir valdytojai, kurie būtų galėję nurodyti daiktų įsigijimo aplinkybes ir pan.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje išlieka pagrįstų abejonių, kad vagystę iš M. G. buto padarė būtent V. G. ir G. G.. Byloje nepaneigta prielaida, kad vagystes (duomenys neskelbtini) mikrorajone galėjo padaryti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, ką iš dalies patvirtina ir prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimas. Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų be V. G. 2020 m. balandžio 19 d. apie 02:57:40-02:57:46 val. padarytų dviejų nuotraukų ir bylos medžiagoje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose remiantis tik prielaidomis galimai įtariami V. G. ir G. G. padarę vagystes, nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria asmenys buvo išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš M. G. buto), padarymo, kadangi neįrodyta, jog jie dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į A. R. butą

51. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas V. G. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, vadovavosi tariamu nuteistojo prisipažinimu, kurio nebuvo nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posėdyje.

52. Susipažinus su bylos medžiaga, V. G. ikiteisminiame tyrime duotais paaiškinimais, taip pat perklausius pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 8 d. įvykusio teisiamojo posėdžio garso įrašus, konstatuotina, kad nuteistasis viso proceso metu kategoriškai neigė, jog pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į nukentėjusiojo A. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nuteistasis V. G. nėra nei žodžiu, nei raštu nurodęs, jog buvo atrakinęs nukentėjusiojo A. R. butą ir į jį patekęs, tačiau jame nieko vertingo neradęs iš jo pasišalino. Priešingai, V. G. nuosekliai viso proceso metu nurodė tik tai, kad jis turtą vagystės būdu, įsibraunant į patalpą, pagrobė iš dviejų butų, apie trečią butą, į kurį būtų įsibrovęs, bet jame neradęs jokių vertingų daiktų, nieko nenurodė. Pažymėtina, kad V. G. nurodė tik tai, kad butuose nebuvo žmonių (past. – jie buvo tušti), o ne vertingų daiktų, kaip neteisingai nurodoma skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, vertinant nuteistojo kaltės klausimą dėl pasikėsinimo pagrobti A. R. turtą. Žodžių apie vertingų daiktų neradimą V. G. nenurodė ne tik 2021 m. kovo 8 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu. Šiame kontekste sutiktina su gynėju, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. G. prisipažinimo yra nepagrįsta ir klaidinanti, todėl ji negali būti laikoma objektyviu įrodymu pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant kaltės klausimą šioje dalyje, nevertintina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atlikta V. G. duotų teisiamajame posėdyje paaiškinimų interpretacija ir jie nepripažintini kaip turintys įrodomąją vertę. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką teisiamajame posėdyje, padarė klaidingą ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą.

53. Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikti du dujų balionėliai yra užtaisyti pipiriniais purškalais, kurių veikliosios medžiagos yra kapsaicinas ir sintetinis kapsaicinoidas nonivamidas, o ant baltos spalvos staltiesės, paimtos iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančios rusvai geltonos spalvos dėmės yra pipirinio purškalo, kurio veikliosios medžiagos yra kapsaicinas ir sintetinis kapsacinoidas nonivamidas, dėmės, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, jog V. G. ir G. G. būtų pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš A. R. buto). Sulaikius nuteistuosius (duomenys neskelbtini), po to, kai jie buvo padarę vagystes iš G. A. ir M. Ž. butų, ir atlikus asmenų dalinę apžiūrą pas nuteistąjį V. G. nebuvo rastas joks dujų balionėlis. Priešingai, du dujų balionėliai buvo rasti pas G. G. (past. – asmenį, kuris išteisintas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą iš A. R. buto). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atlikus nukentėjusiųjų G. A. ir M. Ž. butų apžiūras, po V. G. ir G. G. padarytų nusikaltimų, juose nebuvo rasta analogiškų pėdsakų, kaip pasikėsinimo pagrobti turtą iš A. R. atveju. Butuose nerasta servetėlių, sienų, lovų, langų ar kitų daiktų, ant kurių būtų užpurkšti kokie nors skysčiai, siekiant panaikinti į butą įsibrovusio asmens arba asmenų kvapų pėdsakus. Kaip teigia nuteistieji, į butus patekdavo ir jų viduje vertingus daiktus paimdavo V. G., pas kurį asmens kratos metu nebuvo rasta dujų balionėlių, o dujų balionėlis, kaip jau minėta, buvo rastas pas G. G., kuris laukdavo prie buto durų ir žiūrėdavo aplinką, jog asmenys nebūtų netikėtai užklupti pašalinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai manyti, jog nuteistieji, ruošdamiesi grobti svetimą turtą iš butų, neplanuodavo juose panaudoti purškiamų kvapų, jog būtų panaikinti pėdsakai dėl jų skleidžiamų kvapų, o prokurorės nurodomi argumentai laikytini tik prielaidomis, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teigia nuteistieji, rasti dujų balionėliai yra skirti savigynai, nes asmenys gyvena pavojingame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pažymėtina, kad ši versija dėl dujų balionėlių naudojimo savigynos tikslais nėra paneigta, todėl visos abejonės turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Kaip jau minėta vertinant nusikalstamas veikas, susijusias su M. G. butu, (duomenys neskelbtini) mikrorajone galimai vagystes iš būtų galėjo daryti ir kiti nenustatyti asmenys, todėl išlieka pagrįstos abejonės, jog tie patys asmenys galimai galėjo įsibrauti ir į nukentėjusiojo A. R. butą.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje išlieka pagrįstų abejonių, kad pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į A. R. butą, galėjo padaryti būtent V. G. ir G. G.. Taip pat byloje nepaneigta prielaida, kad vagystes (duomenys neskelbtini) mikrorajone galėjo padaryti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, ką iš dalies patvirtina prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimas. Įvertinus ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų asmenų kaltei pripažinti, todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria G. G. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į A. R. butą), padarymo, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Kita vertus, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimamas naujas procesinis sprendimas – V. G. išteisinamas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į A. R. butą (BPK 329 straipsnio 1 punktas), nes neįrodyta, kad asmuo dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistųjų veikimo bendrininkų grupėje

55. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog į butų (past. – į nukentėjusiųjų G. A. ir M. Ž.) vidų būtų įsibrovęs ir nuteistasis G. G., t. y. jis buvo tik padėjėjas, nes turėjo aiškų vaidmenį – saugoti aplinką. Gynėjo teigimu, įvertinus tai, kad padarytų nusikaltimų vykdytojo vaidmenį atliko tik nuteistasis V. G., esant tik vienam vykdytojui, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupėje ir tai yra BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad G. G. padarytos veikos turi būti papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

56. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką; bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

57. BK 24 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bendravykdytojai gali atlikti tiek kokybiškai vienodo pobūdžio veiksmus, tiek nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius realizuoti dalimis. BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį.

58. Ikiteisminiame tyrime 2020 m. lapkričio 20 d. įvykusios apklausos metu G. G. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl padarytų vagysčių adresais (duomenys neskelbtini). G. G. įvykusios apklausos metu taip pat pripažino, kad vagystes padarė su savo tėvu (nuteistuoju V. G.), t. y. žinojo, jog jie eina vogti, jis tėvo veiksmams eiti vogti pritarė (past. – tai patvirtina išankstinį nuteistųjų susitarimą daryti vagystes). G. G. taip pat nurodė, kad tėvas į butus pateko vienas, o jis liko laiptinėje. Pripažįsta, kad kratos metu pas tėvą rasti pinigai buvo paimti iš minėtų butų (6 t., b. l. 126).

59. 2020 m. liepos 26 d. pareigūno tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 21) užfiksuota, kad atlikus G. G. dalinę apžiūrą (past. – po to, kai jis kartu su V. G. pareigūnų buvo sulaikytas įtarus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų), pas jį be kitų daiktų buvo rasta: juoda medžiaginė kaukė, pilkos pirštinės, juodas žibintuvėlis, vienas visraktis, t. y. priemonės ir daiktai, skirti daryti vagystes, o ne stebėti aplinkai. Būtent šie pas G. G. rasti daiktai patvirtina jo 2020 m. lapkričio 20 d. įvykusios apklausos metu duotus paaiškinimus, kad jis žinojo, jog su tėvu eina vogti. Rasti daiktai taip pat patvirtina, kad G. G. iš anksto buvo pasiruošęs veikti kartu bendrininkų grupėje su savo tėvu (V. G.), darant vagystes. Taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad V. G. ir G. G. 2020 m. liepos 26 d. naktį užeidavo į skirtingus daugiabučių namus, bendro naudojimo patalpų laiptines, o prieš įeidami į daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), elgėsi įtartinai – žvalgėsi į šalis, stebėjo aplinką. Praėjus maždaug 40 minučių, V. G. ir G. G. išėjo iš laiptinės ir sparčiu žingsniu šalinosi nuo daugiabučio namo, pastoviai apsižvalgydami į šonus. Šie tarnybiniame pranešime aprašyti pareigūnų užfiksuoti nuteistųjų veiksmai dar kartą patvirtina, kad G. G. suvokė savo ir jo tėvo atliekamų veiksmų prigimtį, to siekė ir tam neprieštaravo, taip pat užtikrino (past. – net ir laikant, kad G. G. tik stovėjo laiptinėje), jog nekiltų jokių kliūčių V. G. įsibrauti į butus, juose pagrobti svetimą turtą bei kartu pasišalinti iš butų ir daugiabučių laiptinių, tokiu būdu užvalgant pagrobtą svetimą turtą ir baigiant daryti BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus nusikaltimus.

60. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis G. G. kardinaliai pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad tik įtarė, jog V. G. galimai darė nusikalstamas veikas (vagystes įsibrovus į butus), o jis tik laukė tėvo laiptinėje bei prieš darant nusikaltimus jis su V. G. nesitarė, teisėjų kolegija tai vertina kaip siekį sušvelninti kilsiančią baudžiamąją atsakomybę. Kaip jau minėta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. G. pripažino, kad žinojo, jog jie eina vogti ir jis tėvo veiksmams eiti vogti pritarė, taip pat asmens kratos metu pas G. G. rasti daiktai akivaizdžiai patvirtina, jog vagystėms buvo ruošiamasi iš anksto.

61. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo tenkinti gynėjo apeliacinį skundą dalyje dėl G. G. pripažinimo kaip padėjėjo ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistieji V. G. ir G. G., prieš eidami daryti nusikaltimus, buvo iš anksto susitarę bei pasiskirstę vaidmenimis, t. y. V. G. įsibraus į butus ir iš jų pagrobs svetimą turtą, o G. G. užtikrins sklandų nusikaltimų padarymą bei netrukdomą svetimo turto užgrobimo pabaigos momentą.

Dėl V. G. skiriamos bausmės

62. Konstatavus, kad V. G. pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę iš M. G. buto), 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę iš A. R. buto), naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už minėtas nusikalstamas veikas subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Taip pat naikintina nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu bausmės subendrintinos iš naujo.

63. Gynėjas apeliaciniame skunde neprašo sušvelninti bausmių, V. G. paskirtų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, t. y. sutinka su paskirtų bausmių rūšimis ir jų dydžiais, todėl už šias veikas paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių klausimas teisėjų kolegijos nėra vertinamas.

64. V. G. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš G. A. buto) ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Ž. buto), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie laisvės atėmimo 3 metams bausmės pridedant dalį laisvės atėmimo 3 metams bausmės – 6 mėnesius, t. y. paskiriama subendrinta laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmė subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo 4 metams bausme, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo 4 metams) pridedant švelnesnės bausmės (laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams) dalį – 1 metus, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

65. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas V. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas) paskirdamas 60 parų arešto bausmę, padarė baudžiamojo įstatymo pažeidimą. Šis gynėjo argumentas laikytinas pagrįstu.

66. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. BK 49 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą galima skirti areštą tik nuo 10 (dešimties) iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų. Įstatymo leidėjas apibrėžė konkrečias šios kategorijos bausmės dydžio ribas, nenurodydamas jokių išimčių ir kurių besąlygiškai privalo laikytis teismai. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas V. G. už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė 60 parų arešto bausmę, ko negalėjo padaryti, kas laikytina baudžiamojo įstatymo taikymo klaida. Kadangi šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad neįrodyta, jog V. G. dalyvavo padarant BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, ir jis išteisinamas, todėl panaikinama jam paskirta arešto 60 parų bausmė.

Dėl G. G. paskirtos bausmės

67. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 dienoms, yra neteisinga ir aiškiai per griežta, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš dalies atidedant, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi.

68. Baudžiamojoje byloje spręsdamas dėl skirtinos bausmės, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, individualizuojant skiriamą bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

69. Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas taip pat siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nuspręsti, kuri iš sankcijoje numatytų bausmių ir koks konkretus jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus bei užtikrins bausmės paskirtį.

70. G. G. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų.

71. Teisėjų kolegijai patikrinus skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajam G. G. paskirtų bausmių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, parinko teisingų rūšių ir dydžių bausmes bei pagrįstai netaikė dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto, todėl nėra pagrindo keisti 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį šioje dalyje.

72. G. G. praeityje teistas du kartus už vagysčių padarymą. Šioje byloje nustatyta, jog asmuo padarė du tyčinius nusikaltimus nuosavybei (apysunkį ir sunkų). Byloje nenustatyta G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios: nuteistasis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai padaryti tuo metu, kai nuteistasis G. G. nebuvo atlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Be to, nusikaltimai padaryti nakties metu, t. y. grubiai pažeistas kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtas įpareigojimas. Būtent ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tik skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės asmenį ateityje galės sulaikyti nuo analogiškų naujų nusikalstamų veikų darymo, kadangi kartą teismo parodytas pasitikėjimas G. G. ir švelnesnės bausmės paskyrimas (laisvės apribojimas) akivaizdžiai nepasiekė bausmės skyrimo tikslų, asmens nesulaikė nuo analogiško pobūdžio naujų nusikaltimų darymo, kurie savo pobūdžiu ir laipsniu sunkėjo. Pažymėtina ir tai, kad G. G. paskirtos daug mažesnės bausmės (past. – įvertinus tai, jog nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę lengvinančių), negu numatyti vidurkiai BK 178 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies sankcijose, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

73. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip 5 (penkeriems) metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 (šeši) mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 (dveji) metai, taip pat nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

74. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

75. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

76. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti pačios baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

77. Sprendžiant dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam G. G. klausimą, įvertintina tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos tą pačią naktį, taip pat buvo pagrobtas didelės vertės svetimas turtas, nuteistieji buvo iš anksto susitarę daryti vagystes ir galimai tam pasiruošė kartu su savimi pasiimdami reikalingas priemones bei įrankius nusikalstamoms veikoms daryti. Be to, iš 2020 m. rugsėjo 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. G. ir G. G. 2020 m. liepos 26 d. naktį buvo užėję į ne vieną daugiabučių namų laiptinę, t. y. galima pagrįstai manyti, jog asmenys ieškojo visų įmanomų butų, į kuriuos būtų galima įsibrauti ir vagysčių būtų buvę padaryta daugiau nei dvi. Kaip jau minėta, G. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad žinojo, jog su V. G. eina vogti, taip pat nuteistasis puikiai suvokė, kad jam kartu su tuo metu vykdoma laisvės apribojimo bausme yra paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tačiau šio įpareigojimo nebuvo laikomasi, kas parodo asmens ciniškumą, abejingą požiūrį į jam paskirtą bausmę, elementarių visuomenėje susiformavusių moralės normų negerbimą. Būtent šios aplinkybės nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam taikant BK 75 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad tik skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laikotarpiu izoliavus G. G. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kiti bylos klausimai

78. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. G. (4 t., b. l. 1), ADB „A“ (3 t., b. l. 155) ir nukentėjusysis A. R. (4 t., b. l. 52-53) pareiškė civilinius ieškinius, prašydami atlyginti žalas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su M. G. ir A. R. butais, padarymo.

79. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

80. Teisėjų kolegija, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pateiktus prokurorės ir gynėjo apeliacinius skundus, konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog V. G. ir G. G. dalyvavo darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę iš M. G. buto), 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš A. R. buto) ir 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš M. G. buto). Atsižvelgiant į tai, naikintina (keistina) skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria buvo išspręstas civilinių ieškovų pareikštų ieškinių klausimas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – M. G., ADB „A“ ir A. R. civiliniai ieškiniai atmetami.

81. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atmetami civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai, taip pat byloje nenustatyta, kad V. G. ir G. G. savo nusikalstamais veiksmais būtų padarę kitiems proceso dalyviams žalas, kurias būtų prašoma atlyginti, o iš V. G. ir G. G. paimtoms piniginėms lėšoms nėra galimas turto konfiskavimas BK 72 ir 72³ straipsniuose numatytais pagrindais, todėl nuteistiesiems skirtos procesinės prievartos priemonės – laikini nuosavybės teisės apribojimai – panaikintinos, nes jos tampa nebereikalingos šiame baudžiamajame procese (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

82. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą konfiskuoti daugybę daiktų, kurie nebuvo nusikalstamų veikų įrankiai, priemonės ar rezultatai, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl didžiosios dalies daiktų apskritai nepriėmė jokio procesinio sprendimo, nurodydamas, jog daiktų klausimas paliekamas spręsti rašytinio proceso tvarka.

83. BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodoma, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo.

84. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį dalyje dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą, priėmė neteisingą sprendimą, kuriuo neišsprendė visos eilės daiktų klausimo, šį klausimą perduodant nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl nuosprendis keistinas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis daiktų buvo paimti iš nuteistųjų gyvenamųjų vietų, taip pat ir į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad daiktai buvo padarytų nusikalstamų veikų įrankiai, priemonės ar rezultatai (jiems nėra galimas turto konfiskavimo taikymas), jie grąžintini nuteistiesiems. Kita vertus, daiktai, kurie buvo rasti asmenų kratos metu iš karto po to, kai nuteistieji buvo sulaikyti, laikytini nusikaltimų padarymo įrankiais bei priemonėmis, todėl jie konfiskuotini.

85. Taip pat keistina nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, buvo konfiskuoti daiktai, priimant naują procesinį sprendimą – daiktai, kurie nėra susiję su padarytais nusikaltimais, grąžintini nuteistiesiems, o konfiskuotini tik tie daiktai, kurie buvo rasti V. G. ir G. G. atliktų asmenų kratų metu. Kiti daiktai sunaikinti, kaip mažareikšmiai.

86. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies bei V. G. išteisinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, priimant išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje; taip pat skundžiamas nuosprendis keistinas dėl V. G. paskirtų bausmių subendrinimo bei daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės apeliacinį skundą.

Nuteistųjų V. G. ir G. G. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę iš M. G. buto), 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas) ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš A. R. buto), bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį –

V. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas padaryti vagystę iš M. G. buto), nes neįrodyta, kad V. G. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės M. G. turto sugadinimas), kadangi neįrodyta, jog V. G. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas padaryti vagystę iš A. R. buto), nes neįrodyta, kad V. G. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį dalyje, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 64 straipsnio 3 dalimi, V. G. subendrintos paskirtos bausmės tarpusavyje, o subendrintoji tarpusavyje bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą –

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. G. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš G. A. buto) ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Ž. buto), subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo 4 metams bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, bei V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki bausmės pradėjimo vykdyti momento.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendį dalyje, kurioje išspręstas byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimas, priimant naują procesinį sprendimą –

M. G., A. R. ir ADB „A“ civilinius ieškinius atmesti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą nuteistojo G. G. piniginėms lėšoms – 1 050 (vienam tūkstančiui penkiasdešimčiai) Eur.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikomą nuteistojo V. G. piniginėms lėšoms – 150 (vienam šimtui penkiasdešimčiai) Eur, 644 (šešiems šimtams keturiasdešimčiai) JAV dolerių, 15 (penkiolikai) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies „Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:“ 1. punktą, kuriuo nuspręsta išvardintus daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio numatytu pagrindu ir sunaikinti, kaip menkaverčius, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą –

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei pašto siuntos poėmio metu pas V. G. rastus ir paimtus daiktus: 1) Naktinio matymo prietaisą, 1 vnt.; 2) ,,(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerą su inkilo imitacija, 1 vnt.; 3) Signalų blokatorių su 4 vnt. antenomis ir automobiliniu pakrovimo laidu, 1 vnt.; 4) GSM daviklį ,,(duomenys neskelbtini)“ su naudojimo instrukcija, 1 vnt.; 5) Miniatiūrinę vaizdo stebėjimo kamerą įrengtą dėžutėje, 1 vnt.; 6) ,,(duomenys neskelbtini)“ GPS seklį, 1 vnt.; 7) Miniatiūrinę vaizdo stebėjimo kamerą, 1 vnt.; 8) Signalų blokatorių su 12 vnt. antenų, 1 vnt.; 9) Lagaminą su brangakmenių ieškikliu, 1 vnt.; 10) Žibintuvėlį spynoms, 1 vnt.; 11) Universalius telefonspynių magnetinius raktus, 35 vnt.; 12) Visrakčių rinkinį ,,(duomenys neskelbtini)“, 18 vnt. 13) Juodos spalvos dėklą su viduje esančiais visrakčiais, 19 vnt.; 14) Juodos spalvos dėklą ,,(duomenys neskelbtini)“ su viduje esančiais visrakščiais, 8 vnt.; 15) Juodos spalvos dėklą ,,(duomenys neskelbtini)“, 9 vnt.; 16) ,,(duomenys neskelbtini)“ spynos modelio dešifravimo visraktį su žibintuvėliu ir folija, 1 vnt.; 17) Visraktį su slankiojančiu antgaliu, 1 vnt., 2020 m. spalio 12 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam V. G..

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies „Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:“ 2. punktą, kuriuo nuspręsta išvardintus daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio numatytu pagrindu ir sunaikinti, kaip menkaverčius, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą –

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei asmens kratos metu pas V. G. rastus ir paimtus daiktus: 1) Juodos spalvos dėklą su viduje esančiais visrakčiais, 9 vnt.; 2) Juodos spalvos lagaminą su viduje esančiu ,,(duomenys neskelbtini)“ spynų modelio dešifravimo visrakčiu komplektu, 1 vnt; 3) Dešifravimo visrakčius su rankena, 6 vnt.; 4) Dešifravimo visrakčių galvutes, 2 vnt.; 5) Dešifravimo visrakčio rankeną, 1 vnt.; 6) Dešifravimo visrakčių galvutės dantukus, 17 vnt.; 7) Dešifravimo visrakčių adatas, 2 vnt., 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam V. G..

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies „Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:“ 3. punktą, kuriuo nuspręsta išvardintų daiktų klausimą palikti spręsti rašytinio proceso tvarka, bei šį klausimą išspręsti iš esmės –

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus daiktus: 1) Baltos spalvos dėžutę, kurioje yra endoskopas (laringoskopas) su priedais; 2) Skaitmeninę vaizdo įrašymo įrangą ,,(duomenys neskelbtini)“; 3) GPS įrenginio ,,(duomenys neskelbtini)“ dėžutę; 4) Akumuliatorinį suktuką ,,(duomenys neskelbtini)“; 5) GPS įrenginį su dėžute „(duomenys neskelbtini)“; 6) Kartoninę dėžutę su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios viduje yra vaizdo kamera ,,(duomenys neskelbtini)“; 7) Nešiojamą kompiuterį ,,(duomenys neskelbtini)“ su išorine laikmena pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini); 8) Planšetinį kompiuterį ,,(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos; 9) Vaizdo įrašymo įrenginį (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; 10) (duomenys neskelbtini) korteles, 3 vnt., 16 GB, 1 vnt. adapteris; 11) (duomenys neskelbtini) kortelę (duomenys neskelbtini), 1 vnt., 128 GB; 12) (duomenys neskelbtini) kortelę (duomenys neskelbtini), 1 vnt., 2 GB. (Išimta iš nešiojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini)); 13) Metalinę dėžutę ,,(duomenys neskelbtini)“ su trimis raktais; 14) 2 vnt. atviro modelio spynas su 3 vnt. metaliniais raktais; 15) Plastikinę dėžutę su žalios spalvos dangteliu, kurioje yra 3 vnt. raktų ruošinių, 3 vnt. raktų perpjautos pusės; 16) plastikinį maišelį, kuriame yra 2 vnt. raktų pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“; 17) Mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini); 18) Juodos spalvos dėklą, kuriame yra kamera ,,(duomenys neskelbtini)“; 19) Dėžutę su elektroninės įrangos detektoriumi; 20) juodos spalvos dėklą, kuriame yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išorinės baterijos; 23) 1 vnt. skaitmeninį įrenginį pilkos spalvos ,,(duomenys neskelbtini)”, 2020 m. spalio 19 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam V. G.;

2020 m. liepos 26 d. atliktos asmens kratos V. G. sulaikymo metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus daiktus: 1) juodos spalvos medžiaginę kaukę; 2) reples; 3) 2 vnt. žibintuvėlių; 4) juodos rankenos atsuktuvą, 2020 m. spalio 19 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti ir sunaikinti, kaip menkaverčius.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies „Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:“ 4. punktą, kuriuo nuspręsta išvardintų daiktų klausimą palikti spręsti rašytinio proceso tvarka, bei šį klausimą išspręsti iš esmės –

2020 m. liepos 26 d. atliktos V. G. asmens kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą nešiojamą sulankstomą peilį, 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu patalpintą saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti ir sunaikinti, kaip menkavertį;

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastą ir paimtą mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu patalpintą saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam V. G.;

Paketą Nr. (duomenys neskelbtini) su objektais po specialisto išvados (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 22 d. A. R. pateiktą staltiesę; 2020 m. liepos 26 d. atliktos G. G. asmens kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 2 dujų balionėlius bei „Ekologišką levandų žiedų hidrolatą“, 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti, kaip menkaverčius;

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies „Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:“ 6. punktą, kuriuo nuspręsta išvardintų daiktų klausimą palikti spręsti rašytinio proceso tvarka, bei šį klausimą išspręsti iš esmės –

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu ir V. G. asmens kratos metu rastus bei paimtus daiktus: 1) 2 mobiliojo ryšio telefonus „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortelėmis „(duomenys neskelbtini)“; 2) rusvos spalvos kepurę; 3) rusvos spalvos rankinę ant juosmens; 4) juodos spalvos vyrišką džemperį (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam V. G.;

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu ir G. G. asmens kratos metu rastus bei paimtus daiktus: 1) juodos spalvos veido kaukę; 2) pilkos spalvos pirštines; 3) raktą „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini ir sunaikintini, kaip menkaverčiai;

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu ir G. G. asmens kratos metu rastus bei paimtus daiktus: 1) pilkos spalvos vyrišką megztinį (duomenys neskelbtini); 2) vyrišką mėlynos spalvos striukę; 3) juodos spalvos striukę (duomenys neskelbtini); 4) rudos spalvos striukę (duomenys neskelbtini); 5) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam V. G. arba G. G.;

(duomenys neskelbtini) prie specialisto išvados objektus, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) prie specialisto išvados objektus, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) prie specialisto išvados objektus, (duomenys neskelbtini) (paimti iš nukentėjusiųjų M. Ž. ir G. A.); (duomenys neskelbtini) prie specialisto išvados objektus, (duomenys neskelbtini) (paimti iš nukentėjusiojo L. P.), 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti, kaip menkaverčius.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies „Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:“ 7. punktą, kuriuo nuspręsta išvardintų daiktų klausimą palikti spręsti rašytinio proceso tvarka, bei šį klausimą išspręsti iš esmės –

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus daiktus: 1) 8 vnt. geltono metalo monetas (didesnes); 2) 1 vnt. geltono metalo monetą (mažesnę); 3) 1 vnt. plastikinį maišelį, kuriame yra 4 vnt. geltonos spalvos metalo monetos (didesnės), 2 vnt. geltonos spalvos metalo monetos (mažesnės); 4) 1 vnt. laikrodį „(duomenys neskelbtini)“; 5) 1 vnt. plastikinį maišelį, kuriame yra geltono metalo lydinys, baltos spalvos popierėlis, kuriame ranka parašyta „(duomenys neskelbtini)“; 6) 1 vnt. plastikinį maišelį ant kurio parašyta ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra geltono metalo lydinys; 7) 1 vnt. plastikinį maišelį ant kurio parašyta ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra geltono metalo lydinys, baltos spalvos popierėlis, kuriame parašyta ranka ,,(duomenys neskelbtini)“; 8) 1 vnt. baltos spalvos voką (duomenys neskelbtini), kuriame yra sertifikatas, plastikinė dėžutė, kurioje yra 5 vnt. baltos spalvos akmenukai, 2020 m. spalio 23 d. nutarimu patalpintus saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam V. G.;

2020 m. liepos 26 d. atliktos kratos G. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastą ir paimtą rusvos spalvos dėžutę, kurioje yra geltono ir auksinio metalo grandinėlė ant kaklo, 585 praba, 2020 m. spalio 23 d. nutarimu patalpintą saugoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti nuteistajam G. G..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys