- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-172-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13407-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- G. G.
Skundas Nr. 1S-172-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13407-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
2021 m. birželio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi kaltinamojo G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 26 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. G. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, kartu su V. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. 15.00 val. iki 2020 m. balandžio 4 d. 22.30 val., atvyko adresu S. Žukausko g. 20A, Vilniuje, po ko jie kartu parinkę durų raktą įsibrovė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam M. G. priklausantį turtą: moterišką auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 600 Eur, moterišką auksinį žiedą su trimis deimantais, kurio vertė 780 Eur, moterišką sidabrinį žiedą su deimantu, kurio vertė 435 Eur, 3 poras geltonos spalvos metalo auskarų, kurių bendra vertė 150 Eur, 750 Eur grynųjų pinigų, po ko G. G. kartu su V. G. su pagrobtais daiktais pasišalino iš buto, tokiu būdu veikdamas kartu su V. G., pagrobė M. G. priklausantį turtą, padarydamas 2715,00 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat G. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, kartu su V. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. 16.30 val., atvyko adresu S. Žukausko g. 20A, Vilniuje, po ko jie bendrais veiksmais pasikėsino patekti į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, buvo pakeistas buto durų spynos atraktas, todėl nepavykus parinkti buto Nr. (duomenys neskelbtini) rakto tyčia į buto durų spyną pripurškė statybinių putų, taip sugadino buto durų spyną, tokiais savo veiksmais padarė 242 Eur turtinę žalą, po ko G. G. kartu su V. G. pasišalino, tokiais savo veiksmais, veikdamas kartu su V. G., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam M. G. 242 Eur žalą. Tokiais savo veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat G. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, kartu su V. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. 14.00 val. iki 2020 m. birželio 22 d. 11.30 val., atvyko adresu S. Žukausko g. 18, Vilniuje, po ko jie bendrais veiksmais parinko ir panaudojo durų raktą, taip įsibrovė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, grynųjų pinigų, po ko G. G. kartu su V. G. pasišalino iš buto, tokiu būdu G. G., veikdamas kartu su V. G., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą. Tokiais savo veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
4. Taip pat kaltinamasis G. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, kartu su V. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 24 d. 18.00 iki 2020 m. liepos 26 d. 09.00 val., atvyko adresu J. Kubiliaus g. 4B, Vilniuje, po ko jie bendrais veiksmais parinko ir panaudojo buto durų raktą, taip įsibrovė į G. A. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, kur seifo dešinėje pusėje pragręžė skylę, taip pažeidę elektroninį užraktą jį atrakino, bei iš jo vidaus pagrobė 25640 Eur, 9 JAV dolerius, kas atitinka 7,62 Eur, po ko G. G. kartu su V. G. ir pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu G. G., veikdamas kartu su V. G., pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam G. A. 25647,62 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
5. Taip pat G. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, kartu su V. G. 2020 m. liepos 26 d., apie 05.00 val., atvyko adresu S. Žukausko g. 20A, Vilniuje, po ko jie bendrais veiksmais parinko ir panaudojo buto durų raktą ir taip įsibrovė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, kur iš miegamojo kambario spintelės pagrobė 30 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kas atitinka 33,45 Eur, 5 JAV dolerius, kas atitinka 4,23 Eur, po ko G. G. kartu su V. G. su pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu G. G., veikdamas kartu su V. G., pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai M. Ž. padarė 37,68 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, G. G. buvo sulaikytas 2020 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi G. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. G. buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjų bei teismo nutartimis.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. G. buvo pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 26 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, kadangi buvo nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
8. Skunde kaltinamojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria G. G. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir kaltinamajam paskirti 10000 Eur užstatą bei intensyvią priežiūrą.
9. Kaltinamojo gynėjas aiškina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog G. G. yra bent vienas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vien formalūs teiginiai, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, negali būti vertinami kaip pagrindas taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Šios kardomosios priemonės taikymo negalima grįsti vien gresiančia griežta bausme.
10. Skunde pažymima, kad G. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkių nusikaltimų. Sunkiausias nusikaltimas, kurio padarymu yra kaltinamas G. G., yra numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų. Taigi kaltinamajam gresianti bausmė šiuo atveju negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip griežta ar ilgalaikė, dėl kurios galėtų atsirasti intencijos bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo.
11. Advokato įsitikinimu, žemesnysis teismas nepagrįstai nuvertino kaltinamojo socialinius ryšius, t. y. neatsižvelgė, kad jis palaiko ryšius su motina, kuri yra sumokėjusi užstatą, bei senele, kuriai nustatyta rūpyba ir kurios nėra kam prižiūrėti, nes rūpintoju yra paskirtas V. G., kuris yra suimtas.
12. Skunde tvirtinama, kad užtikrinti G. G. dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms galima ir paskyrus kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo atveju už G. G. yra sumokėtas 10000 Eur užstatas, kuris, įvertinus kaltinamojo šeimos turtinę padėtį, šeiminių ryšių tamprumą, yra vertintinas kaip itin reikšmingas ir kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis galintis efektyviai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad G. G., išėjęs į laisvę, turėtų galimybę įsidarbinti. Šis faktas taip pat leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis laikytųsi procesinės drausmės bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
13. Kaltinamojo gynėjas teigia, kad kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri visiškai eliminuotų G. G. daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kokių padarymu jis yra kaltinamas.
14. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajam G. G. pratęstas suėmimas paliktinas galioti.
15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis, išklausiusi kaltinamojo gynėjo bei prokurorės paaiškinimus, įvertinusi suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad taikyti kaltinamajam G. G. kardomąją priemonę – suėmimą yra pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tikimybė, jog įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo teisėsaugos institucijų atstovų, negali būti grindžiama vien tik gresiančios bausmės griežtumu, paminėta tikimybė turi būti vertinama atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, 1993 sausio 26 d. sprendimas W. prieš Šveicariją, 2003 liepos 24 d. sprendimas Smirnova prieš Rusiją ir kt.). Taigi iš esmės sutiktina su kaltinamojo gynėjo skundo teiginiu, jog vien tik nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas asmuo, sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta bausmė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis neleistinais būdais vengs dalyvavimo baudžiamajame procese. Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra vertintina kaip viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant, ar yra reali tikimybė, kad asmuo gali vengti dalyvavimo baudžiamajame procese bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 121 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog, skiriant kardomąją priemonę bei parenkant jos rūšį, yra privalu atsižvelgti ir į galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, o tai reiškia, jog nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas asmuo, sunkumas (tuo pačiu ir gresianti bausmė) yra sietinas su galimybe bei būtinybe taikyti griežtesnes kardomąsias priemones, t. y. kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo griežtesnė kardomoji priemonė asmeniui gali būti taikoma.
17. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog G. G. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, du apysunkius nusikaltimus ir pasikėsinęs padaryti du apysunkius nusikaltimus bei padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą. Už G. G. galimai padarytą sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas be jokių alternatyvų numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų. Įvertinus tai, kad G. G. anksčiau jau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jis galimai nusikalto tuo metu, kai vykdė jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, konstatuotina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju tiek už sunkaus nusikaltimo padarymą, tiek už apysunkių nusikaltimų padarymą bei pasikėsinimą padaryti apysunkius nusikaltimus kaltinamajam gresia pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės bei griežta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo metu G. G. gresianti bausmė, vertinant ją kartu su tuo, jog kaltinamasis nėra sukūręs šeimos, neturi nekilnojamojo turto, iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, yra sveikas jauno amžiaus asmuo, leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, vengti galimo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo. Taigi taikyti G. G. kardomąją priemonę – suėmimą yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad tam, jog kaltinamajam būtų galima taikyti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pakanka konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir nėra būtina nustatyti, jog jis jau bėgo (slėpėsi) nuo teismo ar ruošėsi tai daryti. Realios tikimybės, kad G. G., būdamas laisvėje, gali vengti dalyvavimo procese nepaneigia aplinkybės, kad jo motina yra sumokėjusi 10000 Eur užstatą, jis galėtų įsidarbinti, turi gyvenamąją vietą, ketina rūpintis sveikatos problemų turinčia senele.
18. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog G. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. taikyti jam suėmimą yra pagrindas, numatytas ir BPK 122 straipsnio l dalies 3 punkte.
19. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti taikomas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba šiame straipsnyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių nusikaltimų ar nurodytų apysunkių nusikaltimų.
20. Jau minėta, kad G. G. yra kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu bei pasikėsinimu padaryti analogiškus apysunkius nusikaltimus. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriamas apysunkiams nusikaltimas, už kurių galimą padarymą asmeniui, aišku, egzistuojant ir kitoms sąlygoms, gali būti taikomas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad G. G. nusikalstamas veikas galimai padarė apytiksliai per penkių mėnesių periodą. Galimų nusikalstamų veiksmų padarymo metu nedirbo, jis anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad nusikaltimų nuosavybei darymas buvo tapęs kaltinamojo pragyvenimo ar vienu iš pragyvenimo šaltinių. Taigi šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad G. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus nuosavybei, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
21. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju parinkus G. G. švelnesnę ar švelnesnes kardomąsias priemones, šioje byloje nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, t. y. kaltinamajam efektyviai nebus užkirstas kelias daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese. Čia būtina pabrėžti, kad kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kas rodo, jog nei teismo paskirta ankstesnė bausmė, kurios sąlygų pagal paties kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, jis ne visada vykdė, nei probacijos tarnybos pareigūnų kontrolė neužtikrino, kad G. G. daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad gynėjo skunde nurodomos ar kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Esant nustatytoms aplinkybėms G. G. pratęstas suėmimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajam G. G. pratęstą suėmimą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.