- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-122-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13407-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.1Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. G. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 26 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-664-1057/2021 G. G. yra kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis (G. G.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, jis (G. G.) kartu su V. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. 15.00 val. iki 2020 m. balandžio 4 d. 22.30 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis (G. G.) bendrais veiksmais kartu su V. G. parinkę durų raktą, įsibrovė į buto Nr. (-) vidų, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam M. G. priklausantį turtą: moterišką auksinį vestuvinį žiedą – 600 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su trimis deimantais – 780 eurų vertės, moterišką sidabrinį žiedą su deimantu – 435 eurų vertės, 3 poras geltonos spalvos metalo auskarų, kurių bendra vertė – 150 eurų , 750 eurų grynųjų pinigų, po ko jis (G. G.) kartu su V. G. su pagrobtais daiktais pasišalino iš buto, tokiu būdu jis (G. G.) veikdamas kartu su V. G., pagrobė M. G. priklausantį turtą, padarydamas 2715,00 eurų turtinę žalą.
1.1. Be to, jis (G. G.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, jis (G. G.) kartu su V. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. 16.30 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis (G. G.) bendrais veiksmais kartu su V. G., pasikėsino patekti į buto Nr. (-) vidų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, buvo pakeistas buto durų spynos atraktas, todėl nepavykus parinkti buto Nr. (-), tyčia į buto durų spyną pripurškė statybinių putų, taip sugadino buto durų spyną, tokiais savo veiksmais padarė 242 eurų turtinę žalą, po ko jis (G. G.) kartu su V. G. pasišalino, tokiais savo veiksmais jis (G. G.) veikdamas kartu su V. G., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam M. G. - 242 eurų žalą.
1.2. Be to, jis, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis (G. G.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, jis (G. G.) kartu su V. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. 14.00 val. iki 2020 m. birželio 22 d. 11.30 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis (G. G.) bendrais veiksmais kartu su V. G., parinko ir panaudojo durų raktą, taip įsibrovė į buto Nr. (-) vidų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, grynųjų pinigų, po ko jis (G. G.) kartu su V. G. pasišalino iš buto, tokiu būdu jis (G. G.) veikdamas kartu su V. G., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą.
1.3. Be to, jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis (G. G.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, jis (G. G.) kartu su V. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 24 d. 18.00 iki 2020 m. liepos 26 d. 09.00 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis (G. G.) bendrais veiksmais kartu su V. G. parinko ir panaudojo buto durų raktą, taip įsibrovė į G. A. priklausančio buto Nr. (-) vidų, kur seifo dešinėje pusėje pragręžė skylę, taip pažeidęs elektroninį užraktą jį atrakino, bei iš jo vidaus pagrobė 25640 eurų grynųjų pinigų, 9 JAV dolerius grynųjų pinigų, kas atitinka – 7,62 eurus, po ko jis (G. G.) kartu su V. G. ir pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu jis (G. G.) veikdamas kartu su V. G., pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam G. A. – 25647,62 eurų turtinę žalą.
1.4. Be to, jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis (G. G.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., iš anksto kartu susitarę ir turėdami vieningą tikslą patekti į buto vidų ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, jis (G. G.) kartu su V. G., 2020 m. liepos 26 d., apie 5 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis (G. G.) bendrais veiksmais su V. G. parinko ir panaudojo buto durų raktą ir taip įsibrovė į buto Nr. (-) vidų, kur iš miegamojo kambario spintelės pagrobė 30 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų grynųjų pinigų, kas atitinka - 33,45 eurus, 5 JAV dolerius grynųjų pinigų - kas atitinka 4,23 eurus, po ko jis (G. G.) kartu su V. G. su pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, tokiu būdu jis (G. G.) veikdamas kartu su V. G., pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajai M. Ž. padarė 37,68 eurų turtinę žalą.
2. Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamasis G. G. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 26 d. 04.46 val., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, motyvuojant tuo, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimis suėmimas buvo tęsiamas iki 2021 m. sausio 26 d.
3. 2020 m. gruodžio 31 d. byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 26 d.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. gegužės 26 d.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Skundu kaltinamojo G. G. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – 10 000 eurų užstatą bei intensyvią priežiūrą.
5.1. Gynėjas cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) praktiką nurodo, kad formalūs teiginiai, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo/termino pratęsimo pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilikov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją ir kt.). Gynėjas pastebi, kad šiuo atveju esminė aplinkybė, kurios pagrindu konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatyto suėmimo pagrindo egzistavimas, yra neišnykęs kaltinamojo teistumas. Tačiau kitos esminės aplinkybės, kurios privalo būti įvertinamos pratęsiant suėmimą šiuo pagrindu, teismo buvo neįvertintos.
5.2. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad G. G. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, o griežčiausia bausmė už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Iš to seka, kad minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti skiriama, yra tik trys mėnesiai, o sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra kiek didesnis nei 4 metai. Taigi, skirtingai nei nurodo teismas, G. G. gresianti laisvės atėmimo bausmė negali būti vienareikšmiškai vertinama, kaip griežta ar ilgalaikė, dėl kurios galėtų atsirasti intencijos slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo. Pasak gynėjo, teismas nepagrįstai nuvertino ir kaltinamojo turimus socialinius ryšius. Pažymi, kad nors G. G. yra nevedęs, tačiau palaiko ryšius ir su motina (kuri sumokėjo už jį užstatą), ir senele B. G.. Kaltinamojo senelė visiškai neįgali, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi jai nustatyta rūpyba. Nors teismo nutartimi rūpintoju paskirtas ne kaltinamasis G. G., o jo tėvas V. G., tačiau šioje baudžiamojoje byloje pastarasis taip pat yra suimtas, todėl G. G. yra vienintelis giminaitis, kuris gali pasirūpinti neįgalia senele B. G.. Gynėjas daro išvadą, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai, situacija artimoje aplinkoje ir santykinai nedidelis gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
5.3. Gynėjas nurodo, kad baudžiamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog kaltinamasis laisvėje turi susiradęs darbą, todėl paleistas iš suėmimo, jis turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, o tai reikšmingai sumažintų tikimybę, kad jis būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas. Nors MB „Z.“ direktoriaus raštas apie kaltinamojo priėmimą dirbti teisiškai nėra įpareigojantis, tačiau teismas šį raštą nuvertino ir kaltinamojo galimu įdarbinimu suabejojo. Be to, teismas nutartyje iš esmės neanalizavo galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones tam, kad užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK 133 straipsnyje numatyta itin efektyvi kardomoji priemonė – užstatas, kuri taip pat yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo motina į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitine sąskaita yra sumokėjusi 10 000 EUR, kaip užstatą už G. G.. Užstato suma yra itin reikšminga ir pakankama tam, kad kartu su kitomis už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo ar darytini naujas nusikalstamas veikas.
5.4. Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo vietą, artimuosius, yra sumokėtas 10 000 EUR užstatas, taip pat įvertinus, kad jis suimtas jau beveik devynis mėnesius, darytina išvada, jog ilgalaikis pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo atveju nėra būtinas, kadangi kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti taikant kitas, už suėmimą švelnesnes, kardomąsias priemones.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi apylinkės teismo nutartyje bei kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytus argumentus, išklausiusi teismo posėdyje išsakytą gynėjo bei prokurorės poziciją, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi G. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
15. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi bei įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Duomenų pakankamumą patvirtina ir tai, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl skundą nagrinėjantis teismas plačiau byloje surinktų duomenų neanalizuoja.
16. Suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas) tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalį). Šiuo atveju G. G. yra pareikštas kaltinamas ir dėl sunkaus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo, už kurį baudžiamasis įstatymas išimtinai numato tik laisvės atėmimo bausmės iki aštuonerių metų skyrimo galimybę. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstą atmeta kaltinamojo gynėjo skundo argumentą, kad G. G. negresia griežta bausmė. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis anksčiau yra teistas, be to, šiuo atveju jis galimai pakartotinai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taigi, visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad egzistuoja reali tikimybė, jog tuo atveju, jei pasitvirtins G. G. pareikšti kaltinimai ir jo atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jam bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų kiekį ir pobūdį, galimai bus pakankamai griežta. Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą, tačiau ne vienintelis. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. nėra saistomas pakankamai tvirtų socialinių ir ekonominių ryšių, tai yra jis yra nevedęs, neturintis vaikų, gyvena vienas, nors yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Skunde kaltinamojo gynėjas socialinių ryšių tamprumą grindžia tuo, kad jis palaiko glaudžius santykius su motina bei turi močiutę B. G., kuri yra neįgali, todėl jai reikalinga nuolat nuolatinė priežiūra. Gynėjas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi B. G. rūpintoju paskirtas kaltinamojo tėvas V. G. šioje byloje yra suimtas, todėl G. G. yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti B. G.. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 509 straipsnio 1 dalies nuostatomis, veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas jo prašymu ar globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi B. G. rūpintoju paskirtas kaltinamojo tėvas V. G.. Pažymėtina, kad pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad institucijos ar atsakingi subjektai būtų pateikę pareiškimą ar pati B. G. būtų kreipusis dėl nustatyto rūpintojo pakeitimo, prašydama jos rūpintoju skirti kaltinamąjį G. G.. Nors sutiktina, kad byloje esantys duomenys patvirtina sunkią kaltinamojo močiutės sveikatos būklę, kita vertus, šios aplinkybės, kurios kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios negalimumą taikyti G. G. suėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis G. G. būdamas laisvėje iš tiesų gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo bei gresiančių sunkių teisinių pasekmių dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.
18. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad suėmimo pratęsimui tebeegzistuoja ir pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo metu kaltinamajam G. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas nuosavybei, veikdamas bendrai kartu su savo tėvu V. G.. Pareikštų kaltinimų pobūdis neabejotinai leidžia manyti, kad kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, nes iki suėmimo jis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pargyvenimo šaltinio. Skunde gynėjas nurodo, kad byloje yra pateiktas MB „Z.“ direktoriaus raštas, patvirtinanti apie G. G. priėmimą dirbti, tuo atveju, jeigu jis bus paliestas iš suėmimo. Pažymi, kad ši aplinkybė sumažina tikimybę, kad kaltinamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, tačiau pirmosios instancijos teismas kaltinamojo galimu įdarbinimu suabejojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje teismo išsakytos abejonės yra visiškai pagrįstos. Pažymėtina, kad iš byloje esančio ,,Sodros“ išrašo matyto, kad kaltinamasis ankščiau niekada nebuvo susaistytas jokiais darbo santykiais, o tai neabejotinai kelia abejonių, kad pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, G. G. iš tiesų pradės dirbti bei finansinės naudos sieks teisėtais būdais. Tokias abejones pagrindžia ir aplinkybė, jog kaltinamasis G. G. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Daugiausia kartų teistas už veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kuri, be kita ko, patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą. Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nuolat turtinės naudos siekti nusikalstamais veiksmais, todėl būdamas neizoliuotas nuo visuomenės gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiantį tai, skundžiamoje nutartyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai pratęstas vadovaujantis ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
19. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato, intensyvios priežiūros G. G. taikymo galimybę. Nors šios išvados pirmosios instancijos teismas išsamiau neargumentavo, visgi su ja nėra pagrindo nesutikti. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad G. G. motina į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 10 000 EUR užstatą, tačiau įvertinus G. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo ankstesnius teistumus, galimai šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, sunkumą, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą G. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir skunde nurodomos sumos dydžio užstatą ar kitas kardomąsias priemones), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. G. galimai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai leidžia daryti išvadą, kad netgi probacijos pareigūnų kontrolė, G. G. būnant laisvėje, neužtikrino, kad jis pakartotinai nenusikalstų. Nors kaltinamasis yra suimtas jau pakankama ilgą laiką, šis laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu; paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant G. G. griežčiausią kardomąją priemonę, todėl Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. kovo 25 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo G. G. gynėjo Gedimino Bukausko skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. kovo 25 d. nutartimi kaltinamajam G. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 26 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.