Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. K. (B. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovei S. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

8. Įvertinusi sūnaus amžių ((duomenys neskelbtini) metų), tokio amžiaus vaikui galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir avėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį) ir siekiant, kad būtų užtikrintos materialinės sąlygos sūnaus fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, atsakovė manė, kad 400 Eur suma (t. y. po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų) kas mėnesį yra būtina ir visiškai pakankama visiems sūnaus poreikiams tenkinti ir pilnai užtikrins būtinas sąlygas nepilnamečiui šalių vaikui vystytis. Atsakovė sutiko teikti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad ieškovas kartu su nepilnamečiu vaiku A. K. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) kambarių apie (duomenys neskelbtini) kv. m bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, berniukui skirtas atskiras kambarys, kuris tvarkingas ir jaukus, pilnai įrengtas, jame stovi sofa-lova, spinta, rašomasis stalas, kompiuteris, prie sienos pritvirtintos medinės kopėčios sportui, yra žaislų. Pokalbio metu ieškovas pasakojo, kad dirba vyriausiuoju specialistu (duomenys neskelbtini), jo gaunamas mėnesio pajamas sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Vyras nurodė, kad nepilnametis sūnus pirmojo karantino metu pradėjo dažniau lankytis jo gyvenamojoje vietoje, ten praleisdavo 80-90 procentų laiko, o nuo rugsėjo mėnesio vaikas pas tėvą pradėjo gyventi nuolat. Ieškovo teigimu, vaiko niekas neįkalbinėjo keisti gyvenamosios vietos, jis persikėlė savo noru. Pasak ieškovo, jo santykiai su sūnumi yra geri, jų tarpusavio ryšys artimas, jie vasaros metu kartu važiuoja prie ežerų, jūros, atostogauja, važinėja dviračiais, žiemos metu kartu važiuoja slidinėti į kalnus.

12. Tarnyba pažymėjo, kad Tarnybos atstovui apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė, jos pilnametė dukra A. B. bei motina N. B. gyvena jos motinai priklausančiame (duomenys neskelbtini) kambarių apie (duomenys neskelbtini) kv. m bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Vienas būsto kambarys yra skirtas atsakovei ir sūnui, jame stovi dviaukštė lova, rašomasis stalas, spinta, krėslai, stalas, yra sudėti vaiko rūbai, žaislai, kompiuteris, kitos ugdymosi priemonės, spausdintuvas, televizorius. Kitame kambaryje gyvena pilnametė atsakovės dukra A. B. bei atsakovės motina (vaiko senelė). Atsakovė pasakojo, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, yra slaugytojos padėjėja, jos pajamas sudaro apie 740 Eur per mėnesį mėn. darbo užmokestis, 60 Eur per mėnesį išmoka vaikui bei ieškovo teikiamas 170 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas. Nurodė, jog pasak atsakovės, šiuo metu tarp šalių yra rengiama taikos sutartis, ji nurodė, kad sutiko su reikalavimu pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, tačiau nesutiko su ieškovo prašomu priteisti išlaikymo dydžiu (300 Eur per mėnesį), sutiktų mokėti 200 Eur per mėnesį, nes turi ir pilnametę dukrą studentę, studijuojančią dieniniame skyriuje. Moteris pažymėjo, kad pats ieškovas vaikui teikė tik 170 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, dėl to jo prašymas nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2020 metų kovo mėnesio, o sutiktų mokėti išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio. Pasak atsakovės, sūnus periodiškai lankydavosi tėvo gyvenamojoje, tačiau nedarbingumo pažymėjimą dėl vaiko nuotolinio ugdymo imdavo ji. Nurodė, jog, atsakovės nuomone, berniukas išsikraustė pas tėvą, nes tėvas neriboja kompiuterinių žaidimų, prie kompiuterio leidžiamo laiko. Pasak atsakovės, ieškovas dirba paromis, todėl vaikas užsidaro kambaryje ir niekas jam netrukdo, jo nereguliuoja, todėl nekyla jokių pykčių tarp vaiko ir jo tėvo. Atsakovės nuomone, šalių sūnus yra priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų.

13. Tarnyba nustatė, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini)-tokas, iki karantino pradžios lankė dziudo treniruotes. Berniuko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, turi viršsvorį, nešioja akinius dėl toliaregystės.

14. Su berniuku Tarnybos atstovas bendravo individualiai ieškovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant ieškovui. A. pasakojo, jog mokykloje jam sekasi gerai, jis nėra pirmūnas, dažniausiai jo pasiekimai yra įvertinami D raide (atitinka pažymius 7-8). Berniukas nurodė, kad gyvena ir pas tėvą, ir pas motiną, tačiau dabar jau nori gyventi pas tėvą, nes nusibodo nešioti daiktus. A. pasakojo, jog gyventi pas tėvą nusprendė, nes čia turi atskirą kambarį, jame gali užsidaryti ir niekas pas jį neužeina, o gyvenant pas motiną, jam tekdavo dalintis kambariu su motina, dažnai ateidavo sesuo, jos kalbėdavo ir jam trukdydavo. Vaiko teigimu, jam gyvenant su motina, jam labiausiai nepatikdavo tai, kad motina nuolat dėl visko priekaištaudavo, rėkdavo, dėl kiekvienos klaidos ar netinkamo elgesio jis gaudavo iš motinos pastabų, jie pykosi ir barėsi, tuo tarpu tėvas ginčytis nemėgsta, jis nori, kad viskas būtų gerai, todėl pasako „daryk kaip nori“. A. nurodė, jog abu tėvai juo rūpinasi, gamina maistą, padeda atlikti namų darbus, perka rūbus ir avalynę. Berniukas pasakojo, kad turėjo 700 Eur santaupų, prie kurių tėtis pridėjo dar apie 300-400 Eur ir nupirko kompiuterį. Motina vaikui skambina, tačiau jis ne visuomet atsiliepia ir pats nepaskambina, nes neturi su ja apie ką kalbėti, tačiau santykiai su motina, jo teigimu, yra geri, jie kartu pažiūrėdavo filmus, važiuodavo atostogauti į Turkiją ir Bulgariją. A. nurodė, kad karantino metu sėdėjo namuose, žaidė kompiuteriu arba su katinu. Berniukas norėtų likti gyventi pas tėvą, nes čia turi atskirą kambarį, kurį jau suplanavo perdažyti, čia jam niekas netrukdo, samprotavo, kad su motina jis gyveno 10 metų, todėl dabar norėtų pagyventi su tėvu.

15. Tarnyba pažymėjo, kad 2020 m. spalio 5 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, įvertinta vaiko situacija, nuo 2020 m. spalio 22 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas.

16. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas jau kurį laiką gyvena su tėvu, periodiškai pas jį lankydavosi ir ilgesniam laikui iki apsigyvendamas. Be to, nustatė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra, atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu. Įvertinus vaiko nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad motina sutinka, kad nepilnametis vaikas gyventų su tėvu, bei tai, kad tėvo namuose vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymosi sąlygos, Tarnyba neturėjo pagrindo prieštarauti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui. Kita vertus, Tarnyba atkreipė ieškovo dėmesį, kad vertinant A. situaciją, Tarnyboje gautas raštas iš ugdymo įstaigos, kuriame nurodoma, kad paskutiniu metu vaikas į mokyklą ateina labiau išsiblaškęs, neišsimiegojęs, neturi motyvacijos mokytis, šiurkščiau bendrauja su mokytojais, o anksčiau tokio elgesio ypatybių pastebėta nebuvo, todėl Tarnyba pažymėjo, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, būtent tėvui tektų didesnė našta, užtikrinti ne tik kasdienių vaiko poreikių patenkinimą, bet ir vaiko amžių atitinkantį dienos režimą, ugdymąsi bei jo kokybę.

17. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarka vaiko interesams neprieštarautų.

18. Vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Tarnyba vertino, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atitinka nepilnamečių interesams, o prašoma 300 Eur per mėnesį suma galėtų būti pakankama vaiko poreikiams patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3505-1040/2021 ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-558/2016 nustatytą nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą; nustatė nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu; nustatė nepilnamečio vaiko A. K. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia motina atsakove (šios nutarties 1.1.-1.9. papunkčiai); pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-558/2016 priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui A. K. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kiekvienais metais Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė vaiko tėvą ieškovą nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisė ieškovui iš atsakovės 651,61 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. įsiskolinimą; priteisė iš atsakovės ieškovui 891 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės 69 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir duomenų dėl vaiko interesų pažeidimo, keičiant nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą, sprendė, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti šioje dalyje.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismui nepateikta. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių būtų ribojusi nepilnamečio vaiko bendravimą su vienu iš tėvu. Nurodė ir tai, kad ieškinyje prašytoje nustatyti bendravimo tvarkoje numatyta, kad tėvų bendru sutarimu skyrium gyvenanti motina su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė akcentuoja vaiko gebėjimą suformuluoti savo pažiūras ir jų kaip tėvų pagarbą nepilnamečio sūnaus nuomonei. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovo prašomos konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas reikš, kad ji gali bendrauti su sūnumi išimtinai tik konkrečiu ieškinyje nurodomu metu. Pažymėjo, kad siūlomoje bendravimo tvarkoje numatyta, jog tėvų bendru sutarimu skyrium gyvenanti motina su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku; šiuo atveju atsakovė nepateikė teismui jokios konkrečios bendravimo tvarkos, kuria ji pageidautų bendrauti su vaiku. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, pažymint, kad bendru šalių sutarimu nepilnametis vaikas su skyrium gyvenančia motina gali bendrauti ir kitu laiku, laikė pagrįstu.

24. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo nurodoma suma maistui 300 Eur per mėnesį vienuolikos metų amžiaus vaikui yra nepagrįstai padidinta, į ją įtraukti saldumynai ir gėrimai, kurie įprastai sudaro didesnę maisto prekių krepšelio išlaidų dali ir, šiuo atveju, vaikui su viršsvoriu nėra rekomenduotini. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su atsakove, kad 200 Eur išlaidų suma maistui per mėnesį ir išlaidos pietums mokykloje po 40 Eur per mėnesį yra pakankama šioms vaiko reikmėms užtikrinti, nesant jokių specialių vaiko poreikių. Išlaidos po 75 Eur per mėnesį vaiko aprangai ir avalynei, 80 Eur pramogoms, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstos bylos duomenimis, teismui nepateikti jokie duomenys apie tokias realiai patirtas išlaidas bent vieną mėnesį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, išlaidos jo rūbams ir avalynei po 150 Eur sezonui arba po 50 Eur per mėnesį yra pakankamos, tuo tarpu išlaidos pramogoms, nesant jų detalizacijos ir jokių jas pagrindžiančių įrodymų, tikėtinai galėtų būti iki 30 Eur per mėnesį, išlaidos higienos poreikiams pagal vaiko amžių tikėtinai sudaro apie 10 Eur per mėnesį. Tokiu atveju pagal ieškovo pateikta detalizaciją bendra išlaidų suma vaiko poreikiams tenkinti sudarytų apie 445 Eur mėnesiui, ir iš kiekvieno iš tėvų sudarytų po 222,50 Eur mėnesiui. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad valstybė palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 35 Eur kiekvienam iš tėvų.

25. Esant pirmosios instancijos teismo jau nurodytoms konstatuotoms aplinkybėms, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių (11 metų), kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir su tuo susijusias jų galimybes dėl išlaikymo dydžio, jų turimų kitų išlaikytinių, paramos reikalingų asmenų skaičių, nepilnamečio vaikų aktyvų bendravimą su abiem tėvais, nepaisant nustatytos jo gyvenamosios vietos, įvertinęs valstybės teikiamą išmoką vaikui, nepaneigiant prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 200 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį yra pakankama vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tarp šalių nusistovėjusią praktiką, pagal kurią šalių nepilnametis sūnus įprastai pas tėvą praleisdavo nemažą dalį laiko, byloje nustatytus duomenis, nesant jokių kitų duomenų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, sprendė, kad šalių nepilnametis sūnus A. K. faktiškai pakeitė savo gyvenamąją vietą, persikeldamas nuolatos gyventi su tėvu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Duomenų apie tai, kad atsakovė teikė išlaikymą sūnui nuo minėtos datos, teismui nepateikta. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė pati neneigė aplinkybės, jog išlaikymo neteikė ir sutiko su įsiskolinimu šioje dalyje nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. imtinai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-558/2016 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui A. K. po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovui iš atsakovės 712 Eur sumą, gautą vaiko išlaikymui už 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpį, ir 977,42 Eur nepilnamečiui vaikui A. K. išlaikymo įsiskolinimą, iš viso priteisiant 1 698,42 Eur; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui visas išmokas, gautas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Ieškinio pateikimo teismui metu minimali mėnesinė alga buvo 607 Eur, todėl, siekiant patenkinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, buvo reikalinga būtent tokia pinigų suma. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) minimalioji mėnesinė alga yra 642 Eur. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko išlaikymo dydį (200 Eur/mėn.), nepagrįstai vadovaudamasis atsakovės argumentais ir skundžiamame sprendime konstatuodamas, jog pats ieškovas iki vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo sūnaus išlaikymui mokėjo po 170 Eur per mėnesį. Vadovaujantis teismų praktika, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą minimalios mėnesinės algos 642 Eur dydį, ieškovas neprivalėjo pateikti vaiko išlaikymo dydį pagrindžiančių įrodymų, atsakovė jų nereikalavo. Ieškinyje buvo nurodyti vaiko būtini poreikiai.

27.2. Tiek su procesiniais dokumentais, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nepateikė jokių duomenų apie reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui dydį, nepagrindė savo argumentų jokiais duomenimis, tik formaliai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių reikalaujamo iš jos priteisti 300 Eur dydžio išlaidų būtinumą, atkreipdama dėmesį į tai, kad pats ieškovas, sūnui gyvenant kartu su atsakove, teikė 170 Eur per mėnesį išlaikymą ir jo visiškai pakako vaiko būtiniems poreikiams bei interesams tenkinti. Minėta, tokia suma vaiko išlaikymui buvo priteista iš ieškovo, vykstant santuokos nutraukimo bylai.

27.3. Teismo išvados dėl konkrečių produktų pirkimo vaikui yra nepagrįstos, kadangi teismas neturi teisės ir negali nei riboti, nei nurodinėti, kaip ir kokiais produktais reikia maitinti vaiką, ar drausti pirkti saldumynus ir gėrimus.

27.4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės po 200 Eur periodines išmokas, mokamas kas mėnesį vaiko išlaikymui, nesivadovavo aktualia teismų praktika, neteisingai nustatė ir vertino būtinus vaiko poreikius.

27.5. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstą išlaikymo įsiskolinimo sumą, kadangi ji per maža, turėjo būti skaičiuojama, remiantis 300 Eur per mėnesį mokamo išlaikymo suma.

27.6. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šalių nepilnametis sūnus nuolat gyveno pas ieškovą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., nepagrįstai nepriteisė atsakovės gautų sumų vaiko išlaikymui – 712 Eur už 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpį.

28.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė klausimą dėl konkretaus išlaikymo dydžio nepilnamečiui A. K. priteisimo, analizavo ieškinyje nurodytas vaiko poreikių sudarančias išlaidas, vertino šių išlaidų pagrįstumą, t. y. nustatinėjo tokio pobūdžio byloje vieną iš esminių faktinių aplinkybių – konkrečius vaiko poreikius, o nesivadovavo, kaip teigia ieškovas, tik atsakovės argumentais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinyje pateiktą vaiko poreikių detalizaciją, suabejojo pateiktų išlaidų vaiko poreikiams realumu. Teismas, vertindamas išlaidas maistui, teisingai nustatė aplinkybę, kad nemažą dalį maisto krepšelio išlaidų sudaro saldumynai ir gėrimai, kas nepagrįstai priskiriama vaiko būtinųjų poreikių tekinimui. Pirmosios instancijos teismas neribojo ir nenurodinėjo, kaip teigia ieškovas apeliaciniame skunde, kokiais produktais turi būti maitinamas nepilnametis sūnus, o įvertino ieškovo pateiktą išlaidų, skirtų maistui, pagrįstumą.

28.3. Priešingai nei teigia ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino aplinkybių dėl ieškovo teiginių, kad atsakovė nepagrįstai gavo ir priešingai vaiko interesams panaudojo lėšas (ginčo laikotarpiu iš ieškovo atsakovės gauto išlaikymo sūnui ar iš valstybės gautų išmokų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą), nes ieškovas nereiškė tokio reikalavimo.

28.4. Išlaikymo teikimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuris pareiškia atitinkamą reikalavimą, konkrečiai – pareiškęs reikalavimą priteisti išlaikymo skolą iš kito iš tėvų, ieškovas turi įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už atsakovę.

28.5. Visiškai nepagrįstai ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, reiškia naujus reikalavimus, t. y. priteisti iš atsakovės 712 Eur vaiko išlaikymą, kurį atsakovė gavo pagal teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-539-558/2016, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui visas išmokas, gautas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kurie nebuvo pateikti ir suformuluoti ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

30. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

31. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-558/2016 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, nustatė nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su motina atsakove, priteisė iš ieškovo 170 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

32. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-558/2016 priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui A. K. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kiekvienais metais Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 651,61 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. įsiskolinimą.

33. Apeliaciniame skunde teigia, jog ieškinio pateikimo teismui metu minimali mėnesinė alga buvo 607 Eur, todėl, siekiant patenkinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, buvo reikalinga būtent tokia pinigų suma, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) minimalioji mėnesinė alga buvo 642 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko išlaikymo dydį (200 Eur/mėn.). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės argumentais ir skundžiamame sprendimą konstatavo, jog pats ieškovas iki vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo sūnaus išlaikymui mokėjo po 170 Eur per mėnesį. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstą išlaikymo įsiskolinimo sumą, kadangi ji per maža, ir turėjo būti skaičiuojama, remiantis 300 Eur per mėnesį mokamo išlaikymo suma. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šalių nepilnametis sūnus nuolat gyveno pas ieškovą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., nepagrįstai nepriteisė atsakovės gautų sumų vaiko išlaikymui – 712 Eur už 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpį. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

34. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 200 Eur/mėn. išlaikymo dydį bei atitinkamai išlaikymo įsiskolinimą.

35. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai per mažą šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

36. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

37. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, pažymėjo, kad atsakovė neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, darbo užmokestį sudaro vidutiniškai 740 Eur per mėnesį, teikia išlaikymą kartu gyvenančiai pilnametei dukrai, studijuojančiai (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo pajamos yra didesnės, t. y. vidutiniškai 1 200 Eur per mėnesį, ieškovas turi keletą nekilnojamojo turto objektų, turi savo vardu registruotą transporto priemonę.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 Eur (468,41 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti išlaikymo dydį, paskaičiuotą neatskaičius mokesčių, kuomet tokios sumos, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dirbantis asmuo realiai negauna. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepilnamečio vaiko poreikių detalizacijos pateikimas nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl atitinkamų išlaidų būtinumo tam vaikui. Tokiu atveju ieškovas turėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius šalių nepilnamečio sūnaus A. K. būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas. Šiuo atveju ieškovas tokių įrodymų nepateikęs nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jei tokių įrodymų nebūtų galėjęs pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui A. K. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kiekvienais metais Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

42. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovės išlaikymo suma nepilnamečiam sūnui A. K. nekeičiama, išlaikymo įsiskolinimo, kaip išvestinio reikalavimo, teisėjų kolegija nesprendžia, kadangi šis apeliacinio skundo reikalavimas grindžiamas būtent tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą mokėtino išlaikymo sumą iš atsakovės.

Dėl naujo apeliacinio skundo reikalavimo.

43. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

44. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, bet ne kiekvienas apeliacinės instancijos teisme pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, gali būti pripažintas nauju (CPK 312 straipsnis).

45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujas reikalavimas pagal CPK 312 straipsnį yra toks reikalavimas, kuris yra nesusijęs su jau pareikštu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2008). Pagal CPK 312 straipsnį naujais reikalavimais nelaikomi šalutiniai reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu reikalavimu (pavyzdžiui, naujais nepripažįstami reikalavimai priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai); naujais nelaikytini reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nesvarstė, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

46. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

47. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 712 Eur sumą, gautą jų nepilnamečio vaiko išlaikymui už 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo dėl šios sumokėtos sumos priteisimo iš atsakovės, nebuvo nurodęs tokį reikalavimą pagrindžiančių argumentų. Šį reikalavimą ieškovas pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, jį nurodydamas apeliaciniame skunde.

48. Atitinkamai nepareiškus reikalavimo dėl 712 Eur atsakovei sumokėtos sumos priteisimo iš atsakovės pirmosios instancijos teisme, toks reikalavimas negali būti reiškiamas ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovo reikalavimas dėl 712 Eur atsakovei sumokėtos sumos priteisimo iš atsakovės negali būti laikomas reikalavimu, neatsiejamai susijusiu su jau pareikštu reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą CPK 312 straipsnio prasme.

49. Kadangi nagrinėjamoje byloje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nebuvo pareiškęs minėto reikalavimo, todėl apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo teisėjų kolegija nenagrinėja.

Dėl įrodymų vertinimo.

50. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

51. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

52. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

53. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik atsakovės nurodytais argumentais.

55. Viena vertus, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde bandoma detalizuoti, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovo bei atsakovės paaiškinimai ir kiti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, tačiau iš esmės neargumentuojama ir nenurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, darytinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju ieškovas, nurodydamas, kad teismas rėmėsi tik atsakovės argumentais, iš esmės tik deklaratyviai teigia, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, atsikertančių į ieškovo reikalavimą, kadangi ir pats ieškovas, reikšdamas reikalavimus, taip pat nėra pateikęs tuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų šalių teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kitus įrodymus. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas nėra palankus ieškovui, atsižvelgiant į jo apeliacinio skundo argumentus, nevertintina, kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino šalių teiktus įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties.

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

57. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

58. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikęs tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.

61. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos 2021 m. birželio 18 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog atsakovei teisinių paslaugų, ją atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, buvo suteikta už 300 Eur. Šios sumos sumokėjimą patvirtina kartu pridėtas 2021 m. birželio 22 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1110503.

62. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovės prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.