Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) pateikė išvadas bei buities tyrimo aktus, kuriose nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)ir nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais: sūnumi A. K., gim. 2010-04-01, dukra A. B., gim. 2000-09-13 ir ieškovės mama gyvena 2-jų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Butas tvarkingas, jaukus, apstatytas baldais. S. B. su vaikais užima vieną kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, berniukui sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sąlygos. Ieškovė dirba Medicinos diagnostikos centre, operacinės slaugytojos padėjėja. Jos darbo pajamos – apie 400 Eur (už motinos slaugą gauna 260 Eur). Ieškovės teigimu, sutuoktinis B. K. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas yra pamaininis (1 parą dirba, 3 – laisvas), laisvomis dienomis pastoviai vartoja alkoholį. Pasak S. B. , tėvas su sūnumi bendrauja, tačiau nepastoviai, išlaikymo vaikui neteikia. Skyriaus atstovei nepavyko ištirti atsakovo gyvenimo sąlygų bei sužinoti jo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio A. K., gim. 2010-04-01, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovės prašomas priteisti iš tėvo išlaikymas po 150 Eur per mėnesį užtikrintų tik minimalius, būtiniausius vaiko poreikius. Skyriaus darbuotojui apsilankius pakartotinai ieškovės namuose bendrauta su nepilnamečiu vaiku, kuris pokalbio metu buvo kuklus, dažnai pribėgdavo prie mamos, ją apkabindavo. A. teigė, kad jam perka ir dovanoja žaislus abu tėvai. Berniukas sakė, kad jam patinka gyventi su mama, taip pat mėgsta būti su tėčiu. Pakartotinai apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad atsakovas gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sutuoktiniams. Atsakovo teigimu, jis gyvena su mažamečiu sūnumi A.. Apsilankymo metu vaiko namuose nebuvo. Būsto būklė gera, A. skirtas atskiras kambarys, kuriame buvo švaru ir tvarkinga. Vaiko kambaryje buvo gausu įvairių konstruktorių, mąstymą lavinančių žaislų, buvo reikalingi baldai, spintoje matėsi sudėti vaiko drabužiai. Atsakovas dirba vyresniuoju inspektoriumi Vilniaus muitinėje, gauna apie 870 Eur darbines pajamas. Atsakovas teigė siekiantis, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes gali sūnui sudaryti tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas. B. K. teigė niekada netrukdęs ir neketinantis ateityje trukdyti vaikui bendrauti su mama, alkoholinius gėrimus vartojantis saikingai (1t. b.l.107-110, 2t.b.l.15-20).

2016-04-25 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog iki santuokos sudarymo šalys kartu gyveno nuo 2006 m. atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo sudaryta 2009-10-09. 2010-04-01, gimus sūnui santykiai su atsakovu pablogėjo. Ieškovė nuolat turėjo prižiūrėti savo sergančią mamą, todėl dažnai būdavo pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Sudarius santuoką šalys nusipirko žemės sklypą už 30 000 Lt, kuris randasi netoli ieškovės mamos gyvenamosios vietos, planavo jame statytis namą. Buvo tartasi, jog atsakovas parduos savo asmeninį turtą ir iš gautų lėšų bus statomas namas. Už perkamą žemės sklypą ieškovė prisidėjo 15 000 Lt savo asmeninėmis lėšomis. Iki 2004 metų ieškovė turėjo santaupų 20 000 Lt. Atsakovas savo turto nepardavė, todėl abu nusprendė pirkti butą, kuris yra prie ieškovės motinos namų. Nupirkus butą jame iš karto buvo daromas remontas, todėl šalys kartu gyveno atsakovui priklausančiame bute Fabijoniškėse, taip pat ieškovė nuolat būdavo savo motinos bute, nes reikėjo ją slaugyti. 2013 metais atlikus bute remontą visa šeima gyveno kartu, tačiau dėl atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, patiriamo psichologinio smurto ieškovė 2014-07-01 su vaikais (šalių sūnumi ir ieškovės dukra iš pirmos santuokos) paliko šeimos namus ir išėjo gyventi pas ieškovės motiną. Santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 37 651 Eur. Ieškovė vertę apskaičiuoja tokiu būdu: butas pirktas už 60 000 Lt (17 377,20 Eur), remontas atliktas, kaip nurodė atsakovas už 70 000 Lt (20 273,40 Eur).

2016-04-25 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas palaikė patikslintą priešieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog atsakovas gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, o ieškovė niekada kartu su juo negyveno ir bendro ūkio nevedė. Iki gimstant vaikui jie susitikinėjo, atsakovas lankė ieškovę, tačiau sudarius santuoką gyveno atskirai. Netgi gimus sūnui, ieškovė nieko nepranešusi iš gimdymo namų išvyko nesulaukusi atsakovo, nors buvo tartasi, kad atsakovas ją su sūnumi parsiveš. Ieškovė nesirūpino šeima, nes kartu niekada ir negyveno. Visą santuokoje įgytą turtą jis nupirko už savo asmenines lėšas, nes iki santuokos sudarymo jis turėjo 100 000 Lt. Mirus atsakovo tėvams jis paveldėjo du butus : Šalčininkų mieste, kurį pardavė ir Fabijoniškėse, kuriame gyvena. Perkant žemės sklypą ir butą ieškovė nedalyvavo sudarant sandorius, jis buvo įsitikinęs, kad daiktus perka asmeninės nuosavybės teise, o ne kartu su ieškove. Butas buvo labai apleistas ir nupirktas už 60 000 Lt, todėl atsakovas padarė remontą, įdėjo apie 80 000 Lt. Atsakovas labai rūpinasi sūnumi: perka jam rūbus, rūpinasi dantų priežiūra, sūnus dažnai būna pas atsakovą, todėl atsakovas rūpinasi jo poreikiais ir didele dalimi prisideda prie jo išlaikymo. Atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo prie ieškovės motinos namų (ieškovė pastoviai ten ir gyvena), kad dažnai matytųsi su savo nepilnamečiu sūnumi.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės kviestas liudytojas V. K., kuris buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjas. Liudytojas nurodė, jog jis prieš trejus metus pardavė šalims butą. Prieš parduodant butą ieškovė ir atsakovas buvo atėję apžiūrėti buto kartu, jiems patiko, kad bute yra du balkonai. Į notarinę kontorą ieškovė ir atsakovas buvo atvykę kartu. Pripažino, kad liudytojas ieškovę pažinojo iki sandorio sudarymo.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklausta ieškovės kviesta liudytoja O. B., kuri yra ieškovės draugė, su ieškove draugauja apie 30 metų. Nurodė, jog ji kartu su ieškove ir atsakovu yra šventę Naujuosius Metus, svečiuodavosi jų namuose. Šalys draugavo virš 10 metų. Pradžioje ieškovė važiuodavo pas atsakovą į namus, o nuo santuokos sudarymo jie gyveno kartu atsakovo namuose. 2009 metais, kai ieškovė laukėsi sūnaus, liudytoja buvo pas juos svečiuose, atsakovas padaugino alkoholio, todėl neapsikentusi tokio atsakovo elgesio ji išvyko iš jų namų. Šalių santykiai pablogėjo gimus vaikui, nes atsakovas yra labai pavydus, o ieškovė nuolat išeidavo slaugyti savo motinos, tai atsakovas kaltino ieškovę, kad ji būna su svetimais vyrais. Vieną kartą ieškovė atvažiavo pas liudytoją pasveikinti jos su gimtadieniu. Abi pasivaišino, išgėrė šampano. Ieškovė grįžo į namus su taksi ir paprašė, kad liudytoja ją parlydėtų iki namų, nes bijojo atsakovo. Atsakovas pasitikęs ieškovę, pamatė, kad parvežė taksistas, trenkė jai per veidą. Ieškovė labai rūpinasi savo motina, sutvarkiusi ten namus ir pagaminusi maisto, vėl lekia tą patį daryti atsakovui, tačiau atsakovui pastoviai atrodė, kad ji yra jam neištikima. Jai žinoma, kad šalys ketino pirkti namą, tačiau neturėjo tiek lėšų, tai pirko žemės sklypą, o vėliau butą. Ieškovė pirko šaldytuvą, rinko baldus bei juos užsakinėjo.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklausta ieškovės kviesta liudytoja L. T., kuri yra ieškovės draugė nuo 1993 metų. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu pažįstami 14 metų, iš pradžių susitikinėjo: kai atsakovas dirbo (dirba pamaininį darbą) ji būdavo pas save, o kai grįždavo – gyveno kartu. Ieškovė nenorėjo gyventi toli nuo savo motinos, kurią ji prižiūri, todėl jie nusipirko butą šalia ieškovės motinos. Kai atsakovas būna blaivus, tai jis yra nuostabus žmogus, tačiau kaip išgeria tampa agresyvus. Prieš porą metų, kai negalėjo prisiskambinti ieškovei (ji tuo metu buvo pas savo motiną), atvykęs neblaivus sudaužė balkoną. Prisiminė atvejį, kai jie visi atostogavo Palangoje, tai atsakovas, susipykęs su ieškove, būdamas girtas išvažiavo namo kartu su mažamečiu vaiku. Liudytojos manymu šalių santuoka iširo dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo. Vaikas dažnai būna pas atsakovą. Ieškovės nepilnametė dukra Fabijoniškėse būdavo per atostogas, o mokslo metais – gyveno pas močiutę (ieškovės mamą).

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo kviestas liudytojas Č. V., kuris yra atsakovo buto, esančio Genių g., kaimynas, gyvenantis virš jo. Nurodė, kad ieškovę jis yra matęs 5-6 kartus. Su atsakovu jis susipažino, kai jis darė savo bute remontą, nes jis jam sakydavo, kad po remonto sutvarkytų laiptinę. Liudytojas matė tik atsakovą prie buto remonto, ieškovės nėra matęs. Po remonto yra matęs, kai su dukra jie nešė į butą pagalves. Atsakovas dažnai vaiką vesdavo rytais į darželį. Liudytojas yra padėjęs atsakovui sunešti baldus, matė, kad daiktai buvo vežami iš vieno buto į kitą.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo kviestas liudytojas J. M., kuris yra atsakovo draugas 15 metų , kai dar atsakovas buvo nepažįstamas su ieškove. Kai jis atvykdavo pas atsakovą į svečius, ieškovės niekada ten nebūdavo. Ieškovę vieną kartą yra matęs Fabijoniškių bute. Tame bute jokių moteriškų daiktų nebuvo, atsakovas sakydavo, kad ji gyvena pas savo motiną. Liudytojas mano, kad tarp šalių šeimos nebuvo. Jis skambino ieškovei pasikalbėti, tačiau ji sakė, kad atsakovas yra alkoholikas. Atsakovas nupirko butą prie ieškovės motinos namų ir ieškovės dukros mokyklos.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo kviesta liudytoja M. R. yra šalių draugė, tačiau labiau pažįstanti atsakovą nurodė, kad su atsakovu susipažino per savo vyrą, ji dažnai būna Lietuvoje, ieškovę matė 3 kartus. Pas atsakovą atėjus į svečius ieškovės nebūdavo, ją matė atsakovo namuose gal tik vieną kartą, kai ieškovė atvyko pagaminti valgyti. Kiek jai buvo tekę susitikti su ieškove, ieškovė visada kalbėjo, kad atsakovas yra blogas ir ji neketina su juo gyventi – netenkina kaip žmogus, gyvenimo sąlygos ir pan. Vaiką atsakovo bute yra mačiusi. Jie visi kartu yra buvę Palangoje prieš 3 metus. Tarp šalių įvyko konfliktas, nes ieškovė norėjo kito buto, o atsakovas jai pasakė, kam jai kitas butas, jei kartu negyvena. Atsakovas labai norėjo įtikti ieškovei nupirko butą šalia ieškovės motinos namų, padarė remontą, pirko baldus. Liudytojos vyras atsakovui yra paskolinęs 5 000 JAV dolerių, kuriuos atsakovas grąžino, jokio paskolos raštelio nebuvo. Atsakovas viską darė dėl šeimos, dėl vaiko, nes vaiką jis labai myli, o ieškovė šeimos kurti su juo niekada nenorėjo.

2016-02-10 vykusio teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametė A. B., kuri yra ieškovės dukra, paaiškino, kad su atsakovu ji gyvena nuo vaikystės, nes atsakovas ją augino. Dažnai jie visi kartu važiuodavo poilsiauti, dažnai ji nakvodavo atsakovo namuose Fabijoniškėse. Atsakovas buvo kaip tėvas, ne svetimas žmogus. Fabijoniškėse nuolat ji negyveno, nes mokėsi Naujoje Vilnioje, auga pas močiutę. Ji nenorėjo gyventi pas atsakovą, nes jis nuolat būdavo neblaivus, keldavo konfliktus, mamą matė su mėlynėmis. Pačio mamos sumušimo fakto mačiusi nėra. Kai buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini)jie gyveno visi kartu apie metus laiko nuo 2012 metų. Ji taip pat dalyvavo baldų pirkime, kambario spalvų rinkime, pati išsirinko savo kambarį. Brolis su ja viename kambaryje negyveno, jis miegojo tėvų kambaryje. Prasidėjus konfliktams ji kartu su mama ir broliu paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini)gatvėje ir grįžo į močiutės namus.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklausta atsakovo kviesta liudytoja O. S. nurodė, kad ji yra atsakovo kaimynė (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena 6 bute, o ji 7. Su atsakovu gyvena vienoje laiptinėje nuo 2002 metų. Ieškovė tame bute niekada negyveno, nes ją yra mačiusi tik porą kartų laiptinėje. Ji užeidavo pas atsakovą į jo namus, tačiau ieškovės ten niekada nėra mačiusi. Apie 3-4 metus atsakovas išsikėlė gyventi į Naują Vilnią. Atsakovą dažnai matydavo su vaiku.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklausta atsakovo kviesta liudytoja D. S., kuri yra atsakovo bendradarbė nuo 2000 metų, o nuo 2013 metų – atsakovo vadovė, nurodė, kad ieškovės niekada nėra mačiusi. Visi bendradarbiai kas ketvirtį švenčia gimtadienius su savo antromis pusėmis, tačiau atsakovo žmona niekada ten nėra dalyvavusi. Fabijoniškių bute pas atsakovą yra ji buvusi, nes po gimtadienių ji išvežiodavo savo kolegas į namus, tai tame bute jis gyveno vienas, nes jokio moteriško daikto ji nėra mačiusi, netgi dantų šepetukas vonioje buvo vienas. Taip pat yra užėjusi ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini)tačiau jokių moteriškų daiktų nėra mačiusi, atsakovas ten gyvena vienas.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklausta atsakovo kviesta liudytoja A. Z., kuri buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)r. pardavėja, nurodė, kad žemės sklypą atsakovas pirko vienas, vienas jį ir apžiūrėjo. Notarų biure atsakovas paskambino ieškovei, kad ši atvyktų dėl sandorio sudarymo, tačiau ji atsisakė dalyvauti. Atsakovas žemės kainą sumokėjo grynaisiais. Liudytojai reikėjo atsidalinti žemės sklypą, tai ji sužinojusi iš atsakovo ieškovės telefoną skambino jai, tačiau ieškovė nieko nenorėjo daryti ir važiuoti. Žemės sklype ieškovės nėra mačiusi.

2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu apklausta atsakovo kviestas liudytojas M. V. yra Fabijoniškių g. 25, Vilniuje buto kaimynas, atsakovas gyvena 6 bute, o jis 8 bute. Ieškovė tame bute negyveno, jis ją matė 2008 – 2009 metais, kai išvažiuodama iš kiemo kliudė du automobilius ir pasišalino iš įvykio vietos, tačiau netrukus grįžo ir nuėjo į atsakovo butą. Atsakovas tame bute gyveno vienas, o prieš 5-6 metus ieškovė visai nustojo atvažinėti pas atsakovą.

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Šalys 2009-10-09 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4671 (1t.b.l. 11). Santuokos metu 2010-04-01 susilaukė sūnaus A. K. (1t.b.l.12). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas, kad kalta ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Taip pat nesutiktina ir su atsakovo nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes aplinkybę, jog šalys pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jos veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir atsakovo elgesys ir veiksmai.

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama turima pavardė B. (CK 3.69 str.).

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2010-04-01, gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, nurodė, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos, nėra, vaikas dažnai būna su juo. Atsižvelgiant į tai, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios, nustatant bendravimo tvarką, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Nustatyti B. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. tokią bendravimo tvarką:

1. B. K. kas antrą savaitę, dviems dienoms iš eilės, paima nepilnametį A. K. iš motinos nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00-20.00 vai. Tėvams sutarus gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir/arba pristatymo vieta ir laikas.

2. B. K. laisvais nuo darbo savaitgaliais paima sūnų A. K. penktadienį iš darželio bei grąžina sekmadienį ne vėliau kaip 19.00-20.00 vai. į vaiko motinos gyvenamąją vietą. Tėvams sutarus gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir/arba pristatymo vieta ir laikas.

3. Jei vaiko tėvo B. K. bendravimo su sūnumi A. K. metu vyks papildomo lavinimo/ugdymo užsiėmimai lankomame darželyje arba kitoje ikimokyklinio ir(ar) mokyklinio ugdymo įstaigoje, vaiko tėvas B. K. užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose. Jeigu užsiėmimai vyks savaitgalį, tai vaiko tėvas B. K. vieną iš savo bendravimo su vaiku savaitgalių, jį suderinęs su vaiko motina, sūnų nuveda į užsiėmimus.

4. Vaiko motina S. B. informuoja vaiko tėvą B. K. apie vaiko užsiėmimų vietą bei trukmę iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. Jeigu užsiėmimus vaikas pradės lankyti po minėtos datos, tai vaiko motina informuoja B. K. apie pradėtus lankyti užsiėmimus prieš vieną savaitę iki numatomų užsiėmimų pradžios.

5. Vaiko tėvas B. K. kasmetinėms atostogoms pasiima sūnų A. K. (dviem savaitėms) iš eilės arba, tėvo pageidavimu, išskaidant jas dalimis laikotarpiu nuo gegužės mėnesio 31 d. iki rugpjūčio mėn. 30 d. Pirmą suderintų atostogų dieną B. K. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9.00 - 11.00 vai. ir grąžina paskutinę vaiko atostogų su tėvu dieną 19.00-20.00 vai. į vaiko gyvenamąją vietą. Tėvams sutarus gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir/arba pristatymo vieta ir laikas. B. K. apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti sūnų A. K., informuoja S. B. po atostogų suplanavimo, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 31d.

6. Vaiko tėvas B. K. švenčia sūnaus A. K. gimimo dieną rotacijos principu kas antrus metus, pradedant 2017 metais, 2018 metais vaiko gimimo dieną su sūnumi švenčia motina S. B., 2019 metais - tėvas B. K. ir t.t. Tėvams sutarus bei vaikui išreiškus norą gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir/arba pristatymo vieta ir laikas.

7. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku B. K. dėl objektyvių priežasčių neturės galimybių bendrauti su sūnumi A. K., apie tai informuoja vaiko motiną S. B., nurodydamas priežastis, dėl kurių negali bendrauti su sūnumi. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku sūnus A. K. neturės galimybių bendrauti su tėvu, apie tai vaiko motina S. B. informuoja B. K., nurodydama priežastis, dėl kurių negali vykti tėvo ir sūnaus bendravimas pagal nustatytą tvarką. Svarbiomis negalėjimo tėvui bendrauti su sūnumi priežastimis yra laikoma vaiko liga, apie kurią motina įsipareigoja informuoti tėvą nedelsiant, po to, kai vaikas suserga, tėvo liga arba komandiruotė, taip pat tėvo darbas pagal slenkantį grafiką, apie ką vaiko tėvas privalo informuoti vaiko motiną ir patį vaiką po to, kai tėvas suserga arba sužino apie komandiruotę arba slenkantį darbo grafiką, motinos ir vaiko iš anksto suplanuota išvyka, apie kurią vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomos išvykos, vaiko nenoras, taip pat kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali vykti vaiko ir tėvo bendravimas pagal nustatytą grafiką, apie kurias atitinkamai vaiko motina arba vaiko tėvas turi vienas kitą ir patį vaiką informuoti nedelsdami, paaiškėjus tokioms priežastims. Tėvų susitarimu, pagal nustatytą grafiką neįvykęs tėvo bendravimas su vaiku perkeliamas kitam abiem šalims ir vaikui priimtinam laikui.

8. S. B. ir B. K. iš anksto susitarus bei pačiam vaikui išreiškus norą, vaiko tėvas B. K. gali bendrauti su sūnumi A. K. daugiau laiko, nei nustatyta šioje bendravimo tvarkoje.

9. Vaiko tėvas B. K. Naujųjų metų šventę praleidžia su sūnumi A. K. rotacijos principu, pradedant 2017 metais, 2017-2018 m. metais Naujųjų metų šventę su sūnumi švenčia tėvas B. K., 2018-2019 m. metais - motina S. B. ir t.t. Tėvams sutarus ir vaikui išreiškus norą gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir/arba pristatymo vieta ir laikas.

10. B. K. jam šioje tvarkoje numatytu bendravimo su sūnumi A. K. laiku buvimo su sūnumi vietą pasirenka savo ir vaiko nuožiūra.

11. Vaiko tėvai visus klausimus, susijusius su vaiko ugdymu, t. y. būrelių ir vaiko ugdymo įstaigų, mokyklos ir pan. parinkimu, derina tarpusavyje, atsižvelgę į vaiko norus.

12. Vaiko tėvai vykdo šioje tvarkoje nustatytą bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus.

13. S. B. sudaro visas sąlygas vaiko tėvui B. K. netrukdomai bendrauti su sūnumi A. K. telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

14. Visi šioje bendravimo tvarkoje nurodyti vaiko tėvų susitarimai, suderinimai, vienas kito informavimas ir pranešimai, visų pirma, yra fiksuojami raštu - sūnaus A. K. tėvų S. B. ir B. K. mobiliųjų telefonų trumposiomis žinutėmis SMS, o nesant galimybės nusiųsti SMS žinutę - elektroniniu paštu. Apie duomenų (tėvų telefono numerių ir elektroninio pašto adresų) pasikeitimą S. B. ir B. K. informuoja SMS žinute vienas kitą ne vėliau kaip per savaitę po duomenų pasikeitimo. S. B. įsipareigoja nedelsdama informuoti B. K. SMS žinute apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. S. B. įsipareigoja nekeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybės be raštiško B. K. ir pačio vaiko sutikimo.

15.Nepilnamečio A. K. ligos metu vaikas gydosi savo gyvenamosios vietos medicinos įstaigose.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametis vaikas dažnai būna pas jį, todėl sutiko teikti jo išlaikymui po 150 Eur.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 357,71 Eur (1t.b.l.132-133). Ieškovės vardu iki santuokos sudarymo įregistruota transporto priemonė Honda Accord, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (3t.b.l.94-96). Atsakovas dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, jo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 972,30 Eur (2t. b.l.128-129). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamieji daiktai: 0,0659 ha žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)., butas, esantis (duomenys neskelbtini)., butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.18,19-20,21,22). Abiejų šalių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1860/3260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (1t.b.l.14,15-17).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2016-09-01 yra 380 Eur.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių vaikas neturi specialiųjų poreikių, įvertinus aplinkybę, kad nepilnametis A. praleidžia daug laiko su tėvu ir nustačius bendravimo tvarką su juo, vaikas su atsakovu turėtų praleisti kartu kas antrą savaitę dviem dienoms iš eilės, atsakovo laisvais nuo darbo savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, dvi savaites atostogų (o tai iš tėvo pareikalaus papildomų išlaidų), ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2010-04-01, naudai priteistinas išlaikymas po 170 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-12-02, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė S. B. (CK 3.185 str. 1 d.) Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškovė nurodė, kad jos paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas sudaro 750 Eur, už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-12-01, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nors atsakovas teigė, kad išlaikymą jis teikė, mokėdamas už sūnaus darželį, tačiau aukščiau nurodytu laikotarpiu jis į bylą pateikė 2014-10-24 mokėjimo pavedimą (1t.b.l.118), kuriuo jis už darželį sumokėjo 114,44 Lt (33,14 Eur). Kitų duomenų byloje apie tai, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas nepilnamečiui vaikui būtų teikęs išlaikymą, nėra todėl ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies, t.y. išskaičiuojant atsakovo sumokėtą mokestį už darželį. Iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2010-04-01, naudai priteistinas 716,86 Eur (750 Eur- 33,14 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 5 mėnesių laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2015-12-01 (CK 3.200 str.).

Dėl turto padalinimo.

Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl visų santuokoje įgytų daiktų. Ieškovė prašo visus santuokoje įgytus daiktus natūra priteisti atsakovui, išmokant jai ½ dalį daiktų vertės kompensaciją. Atsakovas prašo visus daiktus pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes jie buvo įsigyti už jo asmenines lėšas, o nepripažinus aukščiau nurodytų daiktų jo asmenine nuosavybe prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant jam didesnę daiktų dalį.

Ginčas tarp šalių kilo dėl buto, esančio Genių g. 9-27, Vilniuje vertės. Ieškovė patikslintu ieškiniu buto vertę nurodė 55 961 Eur, kuri susideda iš vidutinės rinkos vertės (32 100 Eur) + remonto išlaidos – 23 681 Eur, kurias bylos nagrinėjimo metu pripažino abi šalys. Pažymėtina, jog ieškovė suklydo apskaičiuodama nurodytas sumas, nes sudėjus 32 100 Eur ir 23 681 Eur gaunasi 55 781 Eur suma, o ne 55 961 Eur suma, kaip nurodė savo patikslintame ieškinyje. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buto vertė yra 41 058 Eur, kuri susideda iš buto pirkimo kainos – 60 000 Lt (17 377 Eur) + remonto kainos - 23 681 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo buto vidutinė vertė yra 32 100 Eur, buto įsigijimo kaina – 60 000 Lt (17 377 Eur), remonto išlaidos – 23 681 Eur, dėl kurių ginčo nėra, nes abi šalys vadovavosi 2015-09-22 – 2015-10-05 vertinimo aktu (1t. b.l.159-163, 3t.b.l.97). Kilus tarp šalių ginčui dėl buto vertės nustatymo ir nesant turto vertinimo, teismas turėtų pagrindą vadovautis vidutine rinkos verte. Visgi, nagrinėjamu atveju šalims ypatingai yra svarbus atlikto buto remontas. Pati ieškovė 2016-04-25 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad buto vertė yra 37 650 Eur, sutikdama, kad vertė susideda: buto įsigijimo kaina – 60 000 Lt + 70 000 Lt remonto išlaidos, nes tuo metu nebuvo atliktas remonto išlaidų vertinimas. Tik vėliau, t.y. 2016-05-08, patikslintu ieškiniu, ieškovė buto vertę padidino 1,48 karto, t.y. iki 55 781 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į šalių interesų pusiausvyrą, teismas vadovaujasi atsakovo nurodyta verte – 41 058 Eur, kuri yra 1,27 karto didesnė už vidutinę rinkos vertę, nes akivaizdu, jog ši vertė atitinka realią buto vertę, kiek tai yra susiję su atliktu bute remontu.

Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 punktą turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai butą įsigijo 2012-08-07, pagal pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8960, už 60 000 Lt (1t., b. l. 159 -163). Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė atsakovas, pirkimo pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad įgyjamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių S. B. ir B. K., nuosavybės teise. Visą kainą atsakovas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovas teigia, kad butą įsigijo už asmenines lėšas, šią aplinkybę įrodinėja aukščiau aptarta 2009-04-30 metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurioje iki santuokos sudarymo atsakovo deklaruota piniginių lėšų suma – 140 000 Lt; iš Vilniaus teritorinės muitinės 2009-01-15 pažymos nustatyta, kad atsakovui 2008 metais buvo išmokėta 30 053,61 Lt suma (1t.b.l.181-182,185). Iš pateiktos 2011-04-29 metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad atsakovas sudaręs santuoką deklaravo 145 000 Lt sumą, o 2012-04-30 deklaravo – 170 000 Lt sumą (3t.b.l.68-71). Šie rašytiniai įrodymai nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi (CPK 177 str. 2d.). Iš Sodros pažymos apie ieškovės darbo užmokestį nustatyta, kad jos pajamos per 2008 -2009 metus sudarė : S. Girčienės individualioje įmonėje laikotarpiu nuo 2008-12-02 iki 2008-12-31 darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 941,61 Lt (272,70 Eur), nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 sudarė – 2 346,67 Lt (679,64 Eur), UAB „Bacila 4“ laikotarpiu nuo 2009-08-03 iki 2009-09-30 sudarė neatskaičius mokesčių 3 600 Lt (1 042,63 Eur), nuo 2009-10-01 iki 2009-10-23 sudarė 1 750,55 Lt (506,99 Eur), nuo 2009-10-26 iki 2009-10-30 sudarė 800 Lt ( (231,69 Eur) (3t. b. l. 106—109). Taigi, ieškovės pajamos per 2008 – 2009 metus neatskaičius mokesčių viso sudarė 9 438,83 Lt (2 733,67 Eur). Šalys paskolų neturėjo, ieškovės pajamos iki santuokos sudarymo buvo nedidelės, buto įsigijimo laikotarpiu ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, ieškovė šių aplinkybių neginčijo ir jokių įrodymų, iš kokių lėšų buvo įsigytas butas neteikė, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis įsigijo ginčo butą (CPK 178 str., 185 str.).

Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 st.1d.7p.).

Iš 2010-12-30 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties (toliau – Sutartis) nustatyta, kad sutuoktiniai įsigijo 1860/3260 dalį 0,3260 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). sav. už 30 000 Lt (1t., b. l. 149 - 158). Sutartį pasirašė atsakovas, minėtoje sutartyje aiškiai nurodyta, kad įgyjamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių S. B. ir B. K., nuosavybės teise. Visą kainą atsakovas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovas teigia, kad žemės sklypą įsigijo už asmenines lėšas, šią aplinkybę įrodinėja aukščiau aptarta 2009-04-30 metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija, ieškovė nurodo, jog į žemės sklypą taip pat įdėjo savo asmeninių lėšų, sumokėdama 15 000 Lt, nes iki 2004 metų ji turėjusi 20 000 Lt santaupų. 2016-04-25 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sudarant žemės sklypo sandorį ji buvo atvykusi pas notarą ir sumokėjo už perkamos dalies žemės sklypą savo asmeninėmis lėšomis - 15 000 Lt sumą. Šios aplinkybės paneigtos liudytojos, buvusios ginčo žemės sklypo pardavėjos, A. Z. parodymais duotais 2015-12-07 teismo posėdžio metu, kuri nurodė, kad žemės sklypą atsakovas pirko vienas, o notaro biure atsakovui paskambinus ieškovei, kad ši atvyktų dėl sandorio sudarymo, ji atsisakė jame dalyvauti. Minėtos liudytojos parodymais teismas vadovaujasi, nes jos nesieja su šalimis jokie giminystės ryšiai ir ji nėra suinteresuota bylos baigtimi. Ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Jeigu tikėti ieškovės versija, kad ji buvo atvykusi į notarinę kontorą, tai kyla klausimas, kodėl ji nedalyvavo pasirašant žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių apie jos turėtas asmenines lėšas (CPK 178 str.).

Ginčas kilo ir dėl automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad automobilį įsigijo už savo asmenines lėšas ir jis įregistruotas jo vardu. Pažymėtina, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.1d.1p.). Iš pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog minėtas automobilis įgytas 2012-07-03, t. y. šalims esant santuokoje, kitų įrodymų, be pajamų deklaracijos atsakovas, nepateikė, todėl teismas pripažįsta šį automobilį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nesant tarp šalių ginčo dėl jo vertės (4 000 Eur) bei padalinimo, po santuokos nutraukimo jis asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui, o ieškovei išmokėtina 2 000 Eur kompensacija.

Pažymėtina, kad kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 222 Lt (64,29 Eur) ir 41 Eur, viso 105,29 Eur žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1t. b. l. 89, 2 t. b. l. 10), išlaidos advokato pagalbai apmokėti: 1 600 Lt (463,34 Eur), 405 Eur, 500 Eur viso 1368,34 Eur, 40 Lt (11,58 Eur) už vertimą į valstybinę kalbą, 140 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymą, 20 Lt (5,79 Eur) už pažymas iš GRT, 33,65 Lt (9,75 Eur) pažymos iš VĮ „Regitra“, 18 Lt (5,21 Eur) išrašas iš VĮ Registrų centro, pažyma iš VĮ „Regitra“ – 6,10 Eur, viso 178,43 Eur, kartu sudėjus su advokato išlaidomis bendra suma 1 546,77 Eur (1t. b. l. 128-134, 2t. b. l. 197 – 207, 3t. b. l. 7).

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 1 589 Eur žyminio mokesčio (1t. b. l. 170), išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 1 000 Eur, išlaidos už žemės sklypo vertinimą - 30 Eur ir išlaidos už buto remonto vertinimą - 600 Eur, bendra suma – 1 630 Eur (2t. b. l. 118 -119, 120, 121 – 122).

Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei atmetus reikalavimą dėl ½ dalies buto, pripažinus 1/3 dalį buto ir priteisus jai kompensacijas, kurių bendra vertė 27 936 Eur ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 984 Eur (CPK 80 str. 1d.1p.) žyminio mokesčio, išskaitant jau sumokėtą žyminį mokestį bei paliekant 41 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimą, todėl bendra suma sudaro 920 Eur.

Atsakovui atmetus reikalavimus pripažinti santuokoje įgytą turtą jo asmenine nuosavybe jis į valstybės biudžetą turi sumokėti 984 Eur žyminio mokesčio, o priteisus turto jam už 41 622 Eur, jis į valstybės biudžetą turi sumokėti – 1 121 Eur, paliekant sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimą ir bendravimo tvarkos nustatymą – 41 Eur, nes ieškovės ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkintas pilna apimtimi bei išskaitant jau sumokėtą žyminį mokestį, todėl mokėtina bendra žyminio mokesčio suma yra 598 Eur. Priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo B. K. priteisiamas 83 Eur žyminis mokestis (170 Eur x 12 x 3% x 716,86 Eur 3%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 7d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Viso B. K. į valstybės biudžetą turi sumokėti 681 Eur.