- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- T-922-1181/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24073-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Aleksandr Palamarčiuk
- Kategorijos
- 2.5.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Sauliaus Mulevičiaus teikimą dėl nuteistajam V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo kita bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2607-1181/2023 pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, paskyrė jam 40 MGL (2 000 Eur) baudą. V. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam 2 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 5 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. nuspręsta išieškoti dalį – 5 000 Eur – transporto priemonės „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 10 d. gautas antstolio S. Mulevičiaus teikimas dėl nuteistajam V. K. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme. Teikime nurodoma, kad V. K. per nustatytą terminą nesumokėjus jam paskirtos baudos (2 000 Eur) ir dalies transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (5 000 Eur), buvo išduoti 2023 m. lapkričio 6 d. (v. b. Nr. 0170/23/02056 (v. b. l. 1)) ir 2024 m. sausio 2 d. (v. b. Nr. 0170/24/00087 (v. b. l. 1)) vykdomieji raštai baudžiamojoje byloje Nr. 1-1263-1078/2022 (Nr. 1-2607-1181/2023 – aut. pastaba), kurie buvo pateikti antstoliui priverstiniam vykdymui. 2024 m. sausio 9 d. antstolis S. Mulevičius vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/00087 patvarkymu (v. b. l. 18) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui. Procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti vykdomajame rašte nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (v. b. l. 19). Gyventojų registro duomenimis, skolininkas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), bet šiuo adresu negyvena, butas (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Kita skolininko gyvenamoji vieta nežinoma. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis, skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje jis yra (duomenys neskelbtini) ir piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimų dėl skolų išieškojimo iš darbo užmokesčio. Skolininkas iki šiol nesumokėjo baudos, prašymo ar sutikimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais jis taip pat nepateikė. Antstolio teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas geranoriškai baudos nemoka, turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, nerasta, skolininko banko sąskaitos areštuotos, tačiau lėšų jose nėra. VSDFV duomenimis, skolininkas gauna darbo užmokestį, bet skolos pagal antstolio patvarkymą neišieško, motyvuodamas tuo, kad vykdomas išlaikymo vaikams išieškojimas (v. b. l. 37–38, 46–47, 56–57), bet iš tiesų skolininkas nieko nemoka (išieškotojos pateikti duomenys (v. b. l. 48–52)). Kitų skolininko pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti priverstinai, nenustatyta. Teikime pažymima, kad antstolio S. Mulevičiaus kontoroje yra vykdomos dar 8 vykdomosios bylos (v. b. l. 63–64) dėl skolų išieškojimo iš V. K. Kitose antstolių kontorose vykdomos dar 3 bylos (v. b. l. 65), didžioji dalis jų – dėl skolų išieškojimo, baudų administracinių nusižengimų bylose, todėl asmuo, žinodamas, kad turi skolų ir baudų, vengia jas mokėti. Skolininkas dirba, tačiau išskaitų iš darbo užmokesčio nevykdo, nes pats yra įmonės (duomenys neskelbtini), todėl traktuotina, kad šios baudos skolininkas nemoka sąmoningai, t. y. siekia išvengti baudos sumokėjimo. 2024 m. birželio 5 d. vykdomojoje byloje priimtas išieškojimo negalimumo aktas (v. b. l. 66). Nuteistasis vengia savo noru sumokėti tiek dalį transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą (5 000 Eur), tiek ir jam paskirtą baudą (2 000 Eur), nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, antstolis prašo V. K. paskirtą baudos bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.
3. Antstolio padėjėja Valentina Solovejienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. nevykdo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. nemoka baudos. Visi duomenys yra pateikti vykdomojoje byloje, iš skolininko darbo užmokesčio didelio išskaitymo nėra. Iš SODROS duomenų matyti, kad darbo užmokestis yra akivaizdžiai sumažintas. Minėtais duomenimis, įmonės (duomenys neskelbtini) V. K. nuo (duomenys neskelbtini) gaudavo (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių. Antstolio padėjėjos manymu, yra akivaizdu, kad tai visiškai neatitinka tikrovės. Tai, kad V. K. išlaiko vaikus ir moka jiems išlaikymą, taip pat yra akivaizdžiai melaginga informacija, kadangi minėta, V. K. gauna (duomenys neskelbtini) per mėnesį neatskaičius mokesčių, todėl antstolio padėjėjai nesuprantama, apie kokį vaikų išlaikymą asmuo gali kalbėti. Ji patvirtina, kad kontorai buvo pateiktas vykdomasis dokumentas dėl vaikų išlaikymo. Asmuo, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) ir turėdamas galimybę įtakoti įmonės buhalterius, piktybiškai nevykdė išskaitų iš darbo užmokesčio. Be to, skolininkas teikė melagingą informaciją, kad jis nevykdo kitų išskaitų, kadangi moka išlaikymą vaikams. Iš skolininko buvo pareikalauti dokumentai apie išlaikymo išieškojimą už visą laikotarpį, tačiau buvo pateiktas tik 10 Eur pavedimas, šie pinigai buvo pervesti į vaikų motinos sąskaitą, todėl akivaizdu, kad joks išlaikymas vaikams nėra mokamas, baudos taip pat nėra mokamos. Skolos pas V. K. yra priteistos (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad pastarasis yra prasiskolinęs (duomenys neskelbtini). Bausmės tikslai šiuo atveju akivaizdžiai nėra pasiekti, V. K. teismo paskirta bausmė jam jokios įtakos nepadarė, nuosprendis yra visiškai beprasmis, todėl bausmė turi būti pakeista kita bausme. Antstolio padėjėja prašo nuteistajam paskirtą bausmę pakeisti viešaisiais darbais, tačiau, kadangi skolininkas niekada nepateikė jokio prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, o šios bausmės negalima paskirti be skolininko sutikimo, jos pozicija keičiasi ir ji prašo pakeisti V. K. paskirtą baudą laisvės apribojimu, kaip to buvo prašoma teikime.
4. Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, ko prašo antstolis. Viešųjų darbų bausmės jis atlikti tikrai negalės, nes jam reikia prižiūrėti vaiką, be to jis yra per daug užimtas, kadangi įmonėje dirba (duomenys neskelbtini). Jis su (duomenys neskelbtini) vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), vienas vaikas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kitam prieš (duomenys neskelbtini) suėjo (duomenys neskelbtini) m. Iš (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) vaikas dėl (duomenys neskelbtini), tai įvyko (duomenys neskelbtini), prieš tai vaikas gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jo darbo grafikas yra toks, kad jis gali dirbti tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), jis daugiausiai dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jeigu jo nėra, tuomet (duomenys neskelbtini) vaiką prižiūri (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) jis skolinasi, kiek jam reikia, tiek jis ir pasiskolina. Baudos jis nemoka, kadangi jo (duomenys neskelbtini) vaiko mamai irgi kažkiek pervedinėja iš jo darbo užmokesčio pinigų, be to jam dar reikia išlaikyti savo vaikus, tai yra per daug. Jis tiesiog taip nusprendė pervedinėti pinigus vaikų mamai, nes kažkiek reikia. Tikslą pervedinėti pinigus vaikų mamai jis turi dėl to, nes yra priteista suma, įsiskolinimas, kuriam taikomas išieškojimo pirmumas. Jis svarstė galimybę bent iš dalies mokėti baudą, bet ne antstoliui, o tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaip supranta, jam pirmiausia reikia sumokėti susidariusį įsiskolinimą vaiko mamai, todėl jis negali mokėti baudos. Antstoliais jis netiki, su antstolio padėjėja kalbėti neįmanoma. Jo darbo užmokestis yra toks (duomenys neskelbtini) dėl to, nes, kaip minėjo, vaikai gyvena su (duomenys neskelbtini), jeigu jis pasididins darbo užmokestį, jam reikės viską atskaičiuoti jai ir dar vaikus išlaikyti, jam neužteks pinigų. Tai yra sąmoningas sprendimas išvengti darbo užmokesčio prievolių. Jis nežino, už kokį nusikaltimą jam yra skirta bauda, kurios jis nemoka. Įsiskolinimas už vaikų išlaikymą jo buvusiai žmonai sudaro gal (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena. Šiuo metu jis turi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurie ruošia dokumentus, kad paskirtų (duomenys neskelbtini) ir vaikų (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini).
5. Prokuroras teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo vidiniu įsitikinimu, nuteistasis pasikonsultavo su savo gynėjais, kurių šiandien teismo posėdžių salėje nėra, todėl šis žino apie baudžiamojo įstatymo leidybas ir apie jame numatytas galimybes keisti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį – baudą – kitomis bausmėmis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nesutiko, kad jam paskirta bauda būtų pakeista į viešuosius darbus. Nuteistasis, nors ir labai mažomis sumomis, bet teigia, kad moka išlaikymo pinigus. Jis lėšų turi, tik užsispyręs nemoka antstoliams. Pastarasis kaip ir turi lėšų, kaip ir neturi, jokių tai patvirtinančių dokumentų jis teismui nepateikė. Prokuroro manymu, šioje situacijoje yra tikslinga, vadovaujantis BK 47 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pakeisti baudą į laisvės apribojimą pagal BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles, kadangi asmuo vengia savo noru sumokėti baudą. Antstolis yra kaip paskutinė procesinė priemonė, tačiau šiuo atveju antstoliams taip pat nėra galimybių išieškoti V. K. paskirtos baudos. Prokuroras siūlo pakeisti baudos bausmę laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros ir kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimus – rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistasis teismo posėdžio metu sutiko su prokuroro siūlomu baudos bausmės pakeitimu į laisvės apribojimo bausmę su papildomais įpareigojimais.
6. Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieita prie bendro sutarimo. Visi sutinka dėl baudos bausmės V. K. pakeitimo. Kartu su laisvės apribojimo bausme siūlomi paskirti įpareigojimai – nevartoti alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų, rūpintis savo vaikais – šiuo atveju yra prasmingi. Nuteistojo gynėjo manymu, tai būtų šioks toks visos šios situacijos kompromisas.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.
8. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
9. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-112-491/2018).
10. Iš antstolio pateiktos medžiagos matyti, kad savanoriškai V. K. baudos nesumokėjo, todėl antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo nuteistajam, taikė priverstinio vykdymo priemones. VSDFV duomenimis, nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose (v. b. l. 62), tačiau išskaitų iš darbo užmokesčio pastarasis nevykdo, motyvuoja tuo, kad vykdomas išlaikymo vaikams išieškojimas (v. b. l. 37–38, 46–47, 56–57), vis dėl to iš vykdomosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nemoka priteisto išlaikymo vaikams (v. b. l. 48–52), šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir vienintelė vykdomojoje byloje esanti piniginių lėšų operacijos fiksacija telefono ekrane, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. M. banko sąskaitą pervedė 10 Eur už vaikų išlaikymą (v. b. l. 56). Iš bylos medžiagos be kita ko matyti, kad turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, V. K. neturi, nuteistojo banko sąskaitos yra areštuotos, lėšų sąskaitose nėra. Pažymėtina ir tai, kad su teikimu į teismą kreipęsis antstolis vykdo dar 8 vykdomąsias bylas dėl skolų iš V. K. išieškojimo (v. b. l. 63–64), kitose antstolių kontorose V. K. atžvilgiu vykdomos dar 3 bylos (v. b. l. 65). Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog V. K. žino, kad turi skolų ir baudų, tačiau sąmoningai jų nemoka. Pastebėtina, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudą, bet ir minėtu nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti dalį transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą (5 000 Eur). 2024 m. birželio 5 d. buvo surašytas baudos išieškojimo negalimumo aktas (v. b. l. 66). Byloje esančiais duomenimis, nuteistojo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, transporto priemonių registruotų nuteistojo vardu taip pat nėra, nuteistasis socialinių pašalpų negauna, santaupų ar turto, iš kurio būtų galima baudą išieškoti, nuteistasis neturi, be kita ko pastebėtina, kad V. K. turi daug kitų įsiskolinimų, vienas iš jų – ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo išieškojimas. Nuteistasis nepateikė teismui jokių dokumentų, kuriuose atsispindėtų jo gaunamas darbo užmokestis ir būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis galėjo nesumokėti jam paskirtos baudos dėl nepakankamų lėšų bausmei vykdyti. Dar daugiau, teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad nemokėti baudos yra sąmoningas jo sprendimas. Dėl šios priežasties jis susimažino ir savo (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį. Šiuos nuteistojo teiginius patvirtina byloje esantys Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenys su juose nurodytais V. K. pajamų dydžiais, o būtent, kad V. K. pajamos už (duomenys neskelbtini) laikotarpius sudarė tik (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 60). Teismui kyla abejonės dėl realaus nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio. Šias abejones iš esmės patvirtino ir pačio nuteistojo teismo posėdžio metu duoti parodymai – „jeigu aš pasididinsiu darbo užmokestį man reikės viską atskaičiuoti jai (vaiko mamai – aut. pastaba) ir dar vaikus išlaikyti, man neužteks pinigų“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis V. K., žinodamas apie priverstinį baudos išieškojimą ir šį išieškojimą vykdančio antstolio kontaktinius duomenis, paskirtos baudos nesumokėjo, nesidomėjo priverstiniu jos išieškojimo procesu, tyčia, piktybiškai vengė mokėti teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jam paskirtą baudą, slepia savo realiai gaunamų pajamų dydį, todėl šiuo metu nėra realios galimybės įvykdyti baudos bausmės. Minėta, teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. nurodė, kad jis nesutinka su jam paskirtos baudos bausmės pakeitimu viešųjų darbų bausme, tačiau sutiko, kad jam skirta bauda būtų pakeista į laisvės apribojimą su papildomais įpareigojimais.
11. Pastebėtina, kad BK 48 straipsnio 2 dalis numato, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Tačiau teismas pažymi, jog, viena vertus, tokiu atveju nuteistajam, kuriam paskirta baudos bausmė, kuris jos sąmoningai nevykdo ir sudaro sąlygas, kad baudos bausmė nebūtų įvykdyta priverstinai, ir kuris nesutinka atlikti viešųjų darbų, baudos bausmės negalint pakeisti laisvės apribojimo bausme dėl to, kad susidaro trumpesnis, negu įstatymo leidėjo nustatytas minimalus šios bausmės rūšies terminas, baudos bausmė prarastų savo paskirtį ir būtų neefektyvi, dar daugiau, tokia situacija (kai baudos bausmės dėl nuteistojo sąmoningo veikimo neįmanoma išieškoti, viešųjų darbų atlikti nuteistasis nesutinka ir baudos bausmės negalima pakeisti laisvės apribojimo bausme, nes susidaro trumpesnis, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies minimalus terminas) nuteistajam sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, antra vertus, minėta, kad BK 48 straipsnio 2 dalies konstrukcija įpareigoja skirti ne trumpesnį, negu 3 mėnesių laisvės apribojimo terminą, tačiau šiuo atveju laisvės apribojimas yra ne skiriamas, o keičiama nuteistajam paskirta ir piktybiškai nevykdoma baudos bausmė, todėl, teismo vertinimu, taikant BK 65 straipsnyje įtvirtintas bausmių keitimo taisykles, net ir susidarius trumpesniam laisvės apribojimo terminui, negu įtvirtintasis BK 48 straipsnio 2 dalyje šios bausmės rūšies minimalus terminas, toks sprendimas yra teisingas ir tik tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Ir priešingai, nepakeitus nuteistajam paskirtos baudos bausmės laivės apribojimu, toks teismo sprendimas formaliai atitiktų BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau pažymėtina tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Papildomai pastebėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir susidarius trumpesnės trukmės laisvės apribojimo bausmės terminui, kitų rūšių (baudos, viešųjų darbų) bausmės vis tiek yra keičiamos į laisvės apribojimo bausmę, nustatant trumpesnį negu baudžiamajame įstatyme įtvirtintas minimalus trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. e1S-59-875/2024, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-502-888/2023, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-197-630/2024, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-454-620/2024, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-1274-1082/2023, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-1841-725/2023, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-1233-952/2023 ir kt.).
12. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad siekiant užtikrinti tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtą baudą yra tikslinga pakeisti laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 8 dalimi, minėtu nuosprendžiu V. K. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos bausmė keistina į laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis – 40 MGL (2 000 Eur) – keičiama laisvės apribojimu, santykiu 1:1 (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis), nuteistajam paskiriant 40 dienų laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant V. K. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; rūpintis savo nepilnamečiu vaiku; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant, bet neapsiribojant alkoholį).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
antstolio Sauliaus Mulevičiaus teikimą tenkinti.
Nuteistajam V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2607-1181/2023 paskirtą ir neišieškotą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos bausmę pakeisti į 40 (keturiasdešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. K. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; rūpintis savo nepilnamečiu vaiku; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant, bet neapsiribojant alkoholį).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.