- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2607-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24073-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. 2023 m. birželio 30 d., apie 7.38 val., Vilniuje, Talino gatvėje, ties pastatu Nr. 2B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,39 prom. alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną iki paryčių, apytikriai 5–6 val., buvo bare, gėrė alų, susitiko (duomenys neskelbtini) metų nematytą draugą. Vėliau nusprendė parvažiuoti namo. Viskas įvyko šių metų vasarą, prieš porą mėnesių, bet tikslaus laiko nurodyti negali, galėjo būti birželio 30 d. Jis išgėrė gal 8 bokalus alaus. Į barą buvo atvažiavęs savo automobiliu, grįžti juo neplanavo, bet išgėręs alaus planus pakeitė. Nenorėjo palikti automobilio, be to, norėjo greičiau grįžti. Suvokė, kad yra apsvaigęs ir negali vairuoti. Jam policijos pareigūnai nustatė 2,48 prom. alkoholio koncentraciją. Jis važiuodamas jautė, kad neparvažiuos iki namų, todėl nusprendė sustoti degalinėje ir pamiegoti. Jį prižadino atvykę ir į automobilio langą stuksenantys policijos pareigūnai. Jam teisė vairuoti labai reikalinga, nes reikia vežioti vaikus į ugdymo įstaigas. Dėl savo poelgio labai gailisi, labai blogai vertina savo veiksmus. Jam tai pamoka visam gyvenimui. Iškart po įvykio buvo užsiregistravęs gydymuisi pas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu konsultacijų atsisakė, nes jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl (duomenys neskelbtini) konsultacijos nereikalingos.
3. N. Š. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama, jie gyvena kartu. Ji įvykio metu namuose miegojo, girdėjo, kai kaltinamasis grįžo namo paryčiais. Ji labai blogai vertina kaltinamojo elgesį, kai jis vairavo būdamas neblaivus. Nors pati nevairuoja, tačiau puikiai žino, kad vairuoti neblaiviems asmenims negalima. Kaltinamajam labai didelis krūvis tuo metu teko, reikėjo suderinti darbus, vaikų vežiojimą į ugdymo įstaigas. Kaltinamasis pats jai pasakė, kas atsitiko. Pasakė, kad jį policija sulaikė, kad atimtos teisės. Ji labai dėl to susinervino, pergyveno ir šiuo metu pergyvena. Ji su kaltinamuoju dažnai kalbasi, taip pat kalbėjosi ir apie tą įvykį, kad kaltinamasis labai negerai pasielgė. Kalbasi apie tai, kad alkoholio vartojimas yra labai negeras dalykas. Nors sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, jis yra susiformavusi asmenybė, tačiau jis jos klauso, klausia patarimų svarbesniais gyvenimo atvejais, kai reikia priimti svarbius sprendimus. Ji ateityje taip pat kalbėsis su kaltinamuoju, morališkai kaltinamąjį palaikys. Nors kaltinamasis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, labai retai išgerdavo alaus, po šio įvykio visai nebevartoja. Jeigu būtų paskirtas užstatas, ji ieškotų galimybių sumokėti užstatą, nors jos gaunamos pajamos yra ypač mažos, bet laidavimo neatsisakytų.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytoja G. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2023 m. birželio 30 d. darbo pamaina prasidėjo 6.30 val., baigėsi 2023 m. birželio 30 d. 14.30 val. Dirbdama kartu su (duomenys neskelbtini) N. B. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Talino g. 2B, į „CircleK“ degalinės teritoriją įvažiavo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galbūt neblaivus. Jiems su kolega atvykus nurodytu adresu, degalinės teritorijoje, prie įėjimo į degalinės „Circle K“ vidų, pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį nurodytą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje miegojo vyras. Taip pat į juos kreipėsi pranešėjas A. K., kuris nurodė, kad matė, kaip automobilis „Audi“ važiavo Vakariniu aplinkkeliu, vingiavo po kelią, vėliau įvažiavo į degalinę ir, sustojęs, automobilio vairuotojas užmigo, pranešėjas asmenį stebėjo, nebuvo paleidęs iš akiračio, vairavimo faktą paliudijo raštu. Priėjus prie automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pro atvirą langą pažadinus vairuotoją, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo mieguistas, jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad alkoholio nevartojo, užmigo, nes vartojo vaistus. Dėl vairavimo asmuo jiems nieko nepaaiškino. Jai paprašius asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą, iš jo (vairuotojo pažymėjimo) buvo nustatyta, kad už vairo sėdėjo V. K. Apie 7.38 val. alkotesteriu buvo patikrintas V. K. blaivumas, pirmu pūtimu nustatytas 2,39 promilių girtumas. Apie 7.55 val. atlikus pakartotinį patikrinimą, buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas. Pildant procesinius dokumentus, prie jų priėjo automobilio „Audi“ vairuotojas V. K., kuris paaiškino, kad dėl lūžusio žandikaulio skausmų procesinių dokumentų nelauks ir jų nepasirašinės, vėliau asmeniškai kreipsis į policiją. Asmeniui buvo pasiūlyta į vietą iškviesti greitosios medicinos pagalbą, nes jis skundėsi žandikaulio skausmu, tačiau medikų pagalbos jis atsisakė. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, uždarytas ir priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Užpildžius šaukimą į 5-ąjį policijos komisariatą ir kitus procesinius dokumentus, vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos jų nepasirašęs ir neatsiėmęs šaukimo. Taip pat paliko savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu. Vairuotojo pažymėjimą pateiks savanoriškai. Visas įvykis buvo filmuotas kūno kamera (1 t., b. l. 20–23).
6. Iš 2023 m. birželio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. J. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. K. vardu (1 t., b. l. 24–25).
7. Liudytojas E. R. (E. R.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 30 d., apie 7.10–7.15 val., važiavo Vilniaus vakariniu aplinkkeliu. Važiuodamas pastebėjo, kaip prieš jį važiuojantis automobilis persirikiavo į kitą eismo juostą, vedančia į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Prieš jį važiuojantis juodos spalvos automobilio vairuotojas keistai manevravo, tai jam sukėlė įtarimą. Minėtas automobilis važiuodamas nežymiai manevravo tai į vieną, tai į kitą kelio pusę. Jis iš pradžių pamanė, kad galbūt vairuotojas tiesiog vairuodamas naudojasi mobilaus ryšio telefonu, važiavo jam iš paskos, kol jis galiausiai įsuko link Talino gatvės. Visą laiką važiavo jam iš paskos, matė, kad automobilyje yra tik vairuotojas, paties automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti, bet priekiniai – ne. Kai asmuo įvažinėjo į Talino gatvėje esančią degalinę „Circle K“, jis į jos teritoriją įvažiavo neadekvačiai dideliu kampu ir sustojo parkavimo vietoje. Pravažiuodamas jį jis matė, kad vairuotojas iš karto prie vairo ir užmigo. Tada jam kilo įtarimų, kad vairuotojas galbūt yra neblaivus. Jis taip pat minėtoje degalinėje pastatė sunkvežimį, kuriuo važiavo, norėjo nueiti į degalinę ir nusipirkti ko reikia. Eidamas į degalinę pro minėtą automobilį, kurio vairuotojas tuo metu miegojo, matė, kad automobilio variklio apatinė apsauga buvo nuplėšta, ji kabojo. Tuo metu jis bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino ir pranešė apie galbūt neblaivų vairuotoją, nurodė automobilio valstybinį numerį, adresą, kur automobilis sustojo. Pats degalinėje apsipirko ir, kai jau pareidinėjo į savo automobilį, matė, kad prie jo Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodyto automobilio jau yra atvykę policijos pareigūnai. Matė, kaip vienas iš pareigūnų įkišo ranką per pravirą vairuotojo pusės langą ir bandė žadinti vairuotoją. Kas vyko toliau, nurodyti negali, nes tuo metu skubėjo į darbą ir iš minėtos degalinės teritorijos išvyko (1 t., b. l. 27–30).
8. Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 30 d., apie 7.20 val., jis automobiliu „Volvo V70“, valstybinio numerio nurodyti nenori, Vilniaus vakariniu aplinkkeliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Tik įvažiavęs į minėtą aplinkkelį pastebėjo pirma kelio eismo juosta važiuojantį tamsios spalvos automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklio apsauga buvo apgadinta, ji tiesiog kabojo. Pamanė, kad automobilį galbūt vairuoja moteris ir galbūt reikia pagalbos susitvarkant minėtą apgadinimą, jis turėjo tam įrankius. Važiuodamas antra juosta, šalia minėto automobilio, pasižiūrėjęs pamatė, kas vairuoja automobilį. Pamatė, kad tai buvo vyras, kuris galbūt buvo girtas, nes vairuodamas atrodė „pavargęs“. Važiuodamas pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie minėtą vairuotoją, nurodė, kokia kryptimi jis važiuoja, kokį automobilį vairuoja, taip pat nurodė minėto automobilio valstybinį numerį. Jis minėtą vairuotoją Vakariniu aplinkkeliu sekė apie 5 kilometrus, matė, kad jis važiuodamas, išvažiuodavo tai į vieną kelio pusę, tai į kitą. Privažiavus posūkį link „Circle K“ degalinės, minėto automobilio vairuotojas rodė posūkį į dešinę pusę, link minėtos degalinės, jis taip pat užsuko į tą pačią degalinę. Ten matė, kaip „Audi“ vairuotojas sustojo degalinės teritorijoje, jis taip pat trumpam sustojo. Tuo pat metu telefonu informavo, kad sekamas vairuotojas sustojo. Jo buvo paprašyta, kad jis sektų minėtą vairuotoją, jei šis pradėtų važiuoti toliau, jis sutiko ir buvo informuotas, kad į įvykio vietą vyksta policijos pareigūnai ir turėtų artimiausiu metu atvykti. Jis tuo metu stebėjo minėto automobilio vairuotoją, matė, kad nei jis, nei kažkas kitas, tuo metu iš automobilio neišlipo ir į jį neįlipo. Netrukus į degalinės teritoriją atvyko nežymėtas automobilis su švyturėliais, jame buvo du uniformuoti policijos pareigūnai. Jis matė, kad prie jo nurodyto automobilio vairuotojo durelių priėjo pareigūnas, kuris beldėsi į langą, galbūt tuo metu vairuotojas miegojo. Tuo metu prie jo automobilio priėjo pareigūnė moteris, kuri paklausė, ar tai jis pranešė apie galbūt girtą vairuotoją. Kai tai patvirtino, ji paklausė, ar jis rašys paaiškinimą, nurodė, kad ji su kolega nematė vairavimo fakto, todėl minėto automobilio vairuotojui nieko negalės padaryti. Jis sutiko parašyti paaiškinimą ir jį parašė. Atidavęs paaiškinimą pareigūnei gavo leidimą išvažiuoti. Jo vairuotoje transporto priemonėje nebuvo vaizdo registratoriaus. Tai, kad „Audi“ automobilio vairuotojas vairavo, matė tik savo paties akimis. Su minėtu vairuotoju visą laiką važiavo kartu, jo nebuvo paleidęs iš akiračio iki pat policijos pareigūnų atvykimo momento (1 t., b. l. 33–36).
9. A. K. 2023 m. birželio 30 d. paaiškinime nurodė, kad jis važiavo paskui automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vingiavo po kelią, sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Matė, kad automobilyje buvo vienas. Jis iš akiračio žmogaus paleidęs nebuvo, važiavo Vakariniu aplinkkeliu (1 t., b. l. 31).
10. Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti degalinės „Circle K“. Apžiūros metu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Front of shop“ 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.21 val. tyrimui naudingos informacijos nėra. 7.21 val. matoma, kaip į degalinės stovėjimo aikštelę įvažiuoja juodos spalvos „Audi“ automobilis ir prisiparkuoja priekiu į degalinę. Vairuotojo nematyti. Vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūros metu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Išvažiavimas“. Apžiūros metu nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.21 val. tyrimui naudingos informacijos nėra. 7.21 val. matoma, kaip juodos spalvos automobilis ,,Audi“ pravažiuoja pro išvažiavimą ir nuvažiuoja toliau į degalinės pusę. Daugiau naudingos informacijos nėra. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Pump1_2“ nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.22 val. tyrimui naudingos informacijos nėra. 7.22 val. matoma, kaip automobilis ,,Audi“ įvažiuoja į degalinę. Vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Pump3_4“, nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.22 val. tyrimui naudingos informacijos nėra. 7.22 val. užfiksuota, kaip automobilis ,,Audi“ įvažiuoja į degalinę. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Pump5_6“, nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.21 val. tyrimui naudingos informacijos nėra. 7.21 val. matoma, kaip ,,Audi“ pravažiuoja pro degalinę. Daugiau naudingos informacijos nėra. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Pump7_8“, nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.21 val. tyrimui naudingos informacijos nėra. 7.21 val. matoma, kaip ,,Audi“ lėtai važiuoja (rieda) per aikštelę. Tuomet priekiu prisiparkuoja stovėjimo vietoje. Vairuotojas iš automobilio neišlipa. 7.22 val. matosi, kaip netoli ,,Audi“ privažiuoja ,,Volvo“ markės automobilis. Daugiau naudingos informacijos nėra. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Shop Entrance“, nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. vaizdo įrašas prasideda 7.05 val. baigiasi 7.35 val., daugiau naudingos informacijos tyrimui nėra. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Station back“, nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.21 val. naudingos tyrimui informacijos nėra. 7.21 val. matoma, kaip ,,Audi“ važiuoja per degalines aikštelę. Daugiau naudingos informacijos nėra. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, pavadinimu „LT65020-Tallinas-CCTV-Truck Diesel“, nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. nuo 7.05 val. iki 7.30 val. naudingos informacijos nėra. ,,Audi“ stovi prisiparkavęs degalinės stovėjimo aikštelėje. 7.31 val. prie ,,Audi“ privažiuoja nežymėtas baltos spalvos pareigūnų automobilis ,,Renault“. Vienas pareigūnas prieina prie stovinčio ,,Audi“ automobilio, kita pareigūnė – prie ,,Volvo“ markės automobilio. Abu pareigūnai bendrauja su automobiliuose esančiais asmenimis. Vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 59–61).
11. Iš 2023 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Atidarius rinkmeną pavadinimu „ 2023-06-30 07_23_29 92202146041“ girdima: BPC darbuotoja: 112. Pranešėjas: Sveiki, norėčiau pranešti, matyt, girtas vairavo. Stovi „Circle K“ degalinėje, link aplinkkelio. BPC darbuotoja: Koks tikslus adresas tos degalinės? Pranešėjas: Oj, žinokit. Čia link Ukmergės važiuoti, nu, žodžiu, link Pašilaičių važiuoti. BPC darbuotoja: Jūs darbuotojas ar pravažiuojantis? Pranešėjas: Pravažiuojantis. BPC darbuotoja: O tai ten darbuotojų nėra? Pranešėjas: Ten reikia eiti. Na tuoj paklausiu, koks adresas. BPC darbuotoja: O ką jūs ten toje degalinėje matote? Pranešėjas: Tai mačiau, važiavau paskui jį. Tai, matyt, girtas, dabar stovi, gal miega. BPC darbuotoja: Nesupratau. Jūs važiavote paskui automobilį ir užvažiavote į ,,Circle K“ degalinę? Pranešėjas: (kalba su degalinės darbuotoju) Tuoj, palaukit. BPC darbuotoja: Automobilio markė ,,Audi“ taip? Pranešėjas: „Audi A6“ (pranešėjas suklydo nurodydamas automobilio modelį ir vietoj „S8“ nurodė „A6“ – aut. pastaba), (duomenys neskelbtini) BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini)? Pranešėjas: Taip. BPC darbuotoja: Tai vairuotojas neišlipa iš automobilio? Pranešėjas: Ne, va miega už vairo. BPC darbuotoja: Tai įvažiavote ir jis iškart užmigo, taip? Pranešėjas: Nu įvažiavo į degalinę, sustojo ir miega. Už jo važiavau, jis vingiavo. BPC darbuotoja: Supratau. Jūsų vardas, pavardė? Pranešėjas: E. R. (R. – aut. pastaba). BPC darbuotoja: Sulauksite policijos? Pranešėjas: Ne, žinokit, nelabai galiu. BPC darbuotoja: Supratau, gerai. Viso gero (1 t., b. l. 63–65).
12. Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Atidarius rinkmeną pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92202145584, skambučio pradžia_2023-06-30 07_21_40)“ girdima: BPC darbuotoja: 112 klausom. Pranešėjas: Laba diena. BPC darbuotoja: Laba diena. Pranešėjas: Sakykit, aš važiuoju aplinkkeliu, aš nežinau, kaip įvardint, link „Outleto“, link Ukmergės, „Audi“ važiuoja, man atrodo, labai girtas vairuotojas važiuoja. BPC darbuotoja: Jūs iš paskui važiuojat? Pranešėjas: Ne, aš priekyje, biški aplenkiau ir pažiūrėjau į jį. BPC darbuotoja: O jūs nematot numerių? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini), man atrodo, bet (žodis nesuprantamas), tuoj, palaukit. BPC darbuotoja: O kokį, pažiūrėkit numeriukus. Pranešėjas: (žodis nesuprantamas) Ai, jis į kolonėlę dabar suka. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini)? Pranešėjas: Jis, jis iš „Statoilo“, jis iš „Statoilo“ įsuko aplinkkeliu, šalia šito, žinot, „Outleto“, nu link Ukmergės, jis sustojo dabar, bet jis dabar sustojo kolonėlėje, „Statoile“. BPC darbuotoja: „Statoile“, kokioj čia gatvėj būtų? Pranešėjas: Aš nežinau, aplinkkelis, kaip čia gatvė. BPC darbuotoja: Palaukit, tuoj pažiūrėsim. Pranešėjas: Justiniškės va dabar jau šitoj pusėj, aš nežinau, kaip dabar aplinkkeliuose, dabar aš negaliu įjungt. BPC darbuotoja: Taip, dabar aplinkkelis, taip? Čia Vakarinis aplinkkelis? Pranešėjas: Taip, Vakarinis aplinkkelis, kur vienintelis „Statoilas“ yra. BPC darbuotoja: Vakarinis aplinkkelis. Tuoj pabandysim surasti. „Statoilas“. Čia. Pranešėjas: Adreso čia nėra, ant „Statoilo“ neparašyta. BPC darbuotoja: Čia dabar „Cirkle K“, taip? Pranešėjas: „Cirkle K“, teisingai, teisingai. Jis stovi dabar, sustojo, bet jis, nu, iš tikrųjų išgėręs. BPC darbuotoja: Tai jūs dabar nuvažiavot jau, nebematot jau jo? Pranešėjas: Jis sėdi mašinoj, jis sustojo, sėdi mašinoj. BPC darbuotoja: Bet o jūs sustojot ar ne? Pranešėjas: Taip, sustojau. BPC darbuotoja: Tai palaukit, nepadėkit ragelio, aš jus tuoj su policija sujungsiu. Čia Vilniuj, taip, viskas vyksta? Pranešėjas: Taip, Vilniuj, Vilniuj. BPC darbuotoja: Nepadėkit ragelio, tuoj sujungsiu su policija (vyksta sujungimas su atsakingu darbuotoju). Pareigūnas: Kalbėkit, policija. Pranešėjas: Laba diena. Pareigūnas: Sveiki. Pranešėjas: Sakykit, Vakarinis aplinkkelis, jie sakė, kad vienas vairuotojas čia girtas, bet jis dabar sustojo prie „Cirkle K“ ten, valstybinius numerius. Pareigūnas: Kryptis į Pašilaičius, taip? Pranešėjas: Į Ukmergę. Taip, taip, į Pašilaičius, taip, taip. Nuo, šita. Pareigūnas: Koks automobilis? Pranešėjas: „Audi“, turbūt „A8“. Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prasideda, taip? Pranešėjas: Taip, (duomenys neskelbtini), taip. Pareigūnas: Dabar jisai degalinės aikštelėje? Pranešėjas: Taip, jis degalinės aikštelėj, sustojo, aš važiavau, mes kalbėjom ten su policija, aš nežinau, su kuo kalbėjau. Aš sustojau ir jis jau užvažiavo į „Statoilą“ ir dabar sėdi mašinoj. Pareigūnas: Supratau, gerai. Tai kol kas būkit ant ryšio, jeigu pradės važiuoti, praneškit. Pranešėjas: Gerai, gerai, ačiū. Pareigūnas: Jūs vairuotoją stebėkit, kad jisai, jeigu išliptų iš automobilio, ar kažką, kad nedingtų jis jums iš akiračio. Pranešėjas: Nu, aš stoviu kolonėlėj, tai. Pareigūnas: Gerai, aš supratau, bet turiu galvoj, kad jei vairuotojas išlips iš mašinos, kad nedingtų. Pranešėjas: Ne, jis sėdi, bet jis važiavo, aš sakau, keliu blemba, ir į dešinę traukė pastoviai, ir dar kažką. Pareigūnas: Nu, aš dabar nespėliosiu, patruliai važiuoja aiškintis. Pranešėjas: Taip, taip. Pareigūnas: Gal abudu kažką tai negražiai vairavot, gal vienas vairavo negražiai, čia galiu spėliot, kiek noriu, bet nėra. Pranešėjas: Gerai. Pareigūnas: Patruliai pasižiūrės. Pranešėjas: Gerai, ačiū. Pareigūnas: Patruliai atvažiavo? Pranešėjas: Čia šalia. Pareigūnas: Pabendraukit su pareigūnais, gerai? Garso įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 67–70).
13. Iš 2023 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Body“ kameros užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros metu apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230630-073231“. Filmuota policijos pareigūno „Body“ kamera. Apžiūros metu nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vakarinio aplinkkelio degalinėje ,,Circle K“ stovi automobilis ,,Audi“, kuriame miega vyras. Šalia stovi automobilis ,,Volvo“, kurio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Vienas pareigūnas prieina prie ,,Audi“ automobilio, kita pareigūnė prieina prie „Volvo“. Pareigūnas, priėjęs prie „Audi“ automobilio, kalbina jame esantį asmenį, paprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, paklausia, ar asmuo yra pavartojęs alkoholinių gėrimų ar kitų medžiagų, asmuo neigia vartojęs. Toliau pareigūnas paprašo pasitikrinti blaivumą. Pirmo pūtimo metu asmuo įpūtė 2,39 prom. Kita pareigūnė bendrauja su asmeniu, iškvietusiu policijos pareigūnus. Asmuo trumpai papasakoja, kad, pamatęs keistai manevruojantį „Audi“ automobilį, nusprendė iškviesti pareigūnus. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230630-073236“. Filmuota policijos pareigūno „Body“ kamera. Vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip ,,Volvo“ vairuotojas pasakoja pareigūnei įvykio aplinkybes. Pareigūnė pasiteirauja, ar asmuo užpildys vairavimo faktą raštiškai ir paliudys, kad matė, jog būtent tas asmuo vairavo ,,Audi“ markės automobilį. Asmuo liudyti sutinka. Daugiau naudingos informacijos įraše nėra. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230630-075205“. Filmuota policijos pareigūno „Body“ kamera. Pareigūnas aiškinasi įvykio aplinkybės su ,,Audi“ markės automobilio vairuotoju. Toliau pareigūnas, praėjus 15 min. po pirmojo blaivumo nustatymo, asmeniui duoda pasitikrinti antrą kartą, kurio metu yra įpučiamos 2,59 prom. (2,52 prom. – aut. pastaba) (1 t., b. l. 74–76).
14. Iš 2023 m. birželio 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. K. 7.38 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas, o 7.55 val. – 2,52 promilių girtumas. V. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 37).
15. Iš patikros sertifikato Nr. 1937294 matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARFM-0205 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 16 d. (1 t., b. l. 38).
16. Iš alkotesterio rodmenų kvitų nustatyta, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205 2023 m. birželio 30 d. 7.38 val. V. K. nustatytas 2,39 promilių girtumas, o 7.55 val. V. K. nustatytas 2,52 promilių girtumas (1 t., b. l. 39, 40).
17. Iš 2023 m. birželio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis dešinės pusės ratas, variklio dugno apsauga (1 t., b. l. 41–47).
18. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50–51).
19. Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,Audi S8“, 2013 m., benzinas, rinkos vertė 2023 m. liepos mėn. duomenimis yra 36 510 Eur su PVM (1 t., b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
20. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
21. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.
22. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. K. kaltė 2023 m. birželio 30 d., apie 7.38 val., Vilniuje, Talino gatvėje, ties pastatu Nr. 2B padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
23. Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2023 m. birželio 30 d. (naktį iš ketvirtadienio į penktadienį) bare jis susitiko su labai seniai matytu draugu, sėdėjo, vartojo alkoholį. Pasak kaltinamojo, jis vartojo alų, tiksliai nepamena, mano, kad išgėrė apie 8 bokalus alaus. Po to, nors ir jausdamasis apsvaigęs bei suvokdamas, kad vairuoti negali, sėdo į jo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ir išvažiavo namo. Kaltinamojo teigimu, važiuodamas namo jis suvokė, kad nedavažiuos iki namų, todėl nusprendė sustoti degalinėje ir pamiegoti. Vėliau pabudo nuo policijos pareigūnų beldimo į automobilio langą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad 2023 m. birželio 30 d., apie 7.10–7.15 val., jis, važiuodamas Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, pastebėjo, kaip prieš jį važiuojantis juodos spalvos automobilio vairuotojas keistai manevravo tai į vieną, tai į kitą kelio pusę. Jis iš pradžių pamanė, kad galbūt vairuotojas tiesiog vairuodamas naudojasi mobilaus ryšio telefonu, tačiau tam asmeniui įvažinėjant į Talino gatvėje esančią degalinę „Circle K“ (jis į jos teritoriją įvažiavo neadekvačiai dideliu kampu ir sustojo parkavimo vietoje), tai jam sukėlė įtarimų. Anot liudytojo, jis pravažiuodamas matė, kad vairuotojas iš karto prie vairo ir užmigo, todėl liudytojui kilo įtarimų, kad vairuotojas galbūt yra neblaivus, todėl jis bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino ir pranešė apie galbūt neblaivų vairuotoją, nurodė automobilio valstybinį numerį, adresą, kur automobilis sustojo (1 t., b. l. 27–30). Identiškas aplinkybes nurodė ir kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. Pasak minėto asmens, 2023 m. birželio 30 d., apie 7.20 val., jis savo automobiliu Vilniaus vakariniu aplinkkeliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Tik įvažiavęs į minėtą aplinkkelį, pastebėjo pirma kelio eismo juosta važiuojantį tamsios spalvos automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklio apsauga buvo apgadinta ir ji tiesiog kabojo. Pamanė, kad automobilį galbūt vairuoja moteris ir galbūt reikia pagalbos susitvarkant minėtą apgadinimą, tačiau antra juosta privažiavęs šalia minėto automobilio, pamatė, kad automobilį vairuoja vyras, kuris galbūt buvo girtas, nes vairuodamas atrodė „pavargęs“. Anot liudytojo, jis apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kokia kryptimi jis važiuoja, kokį automobilį vairuoja, taip pat nurodė automobilio valstybinį numerį. Jis minėtą vairuotoją vakariniu aplinkkeliu sekė apie 5 kilometrus, matė, kad jis važiuodamas dalinai išvažiuodavo tai į vieną kelio pusę, tai į kitą, kol, privažiavęs „Circle K“ degalinę, įsuko į minėtą degalinę, kurioje minėtos „Audi“ vairuotojas sustojo. Liudytojas visą laiką važiavo paskui minėtą įtartiną vairuotoją, tuo pačiu metu telefonu bendraudamas su policijos pareigūnais ir jiems perduodamas informaciją apie įtartino vairuotojo važiavimo kryptį, sustojimą ir pan. Sustojęs degalinės teritorijoje A. K. visą laiką stebėjo minėto automobilio vairuotoją, matė, kad nei jis, nei kažkas kitas, tuo metu iš automobilio neišlipo ir į jį neįlipo. Netrukus į degalinės teritoriją atvyko nežymėtas automobilis su švyturėliais, jame buvo du uniformuoti policijos pareigūnai. Jis matė, kad prie jo nurodyto automobilio vairuotojo durelių, priėjo pareigūnas, kuris beldėsi į langą. Jis parašė paaiškinimą ir išvažiavo (1 t., b. l. 33–36). Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiama policijos pareigūnė G. J. nurodė, kad 2023 m. birželio 30 d., gavusi pranešimą apie galbūt neblaivų vairuotoją, su kolega nuvyko į „CircleK“ degalinės, esančios Vilniuje, Talino g. 2B, teritoriją ir pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį pranešėjo nurodytą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje miegojo vyras. Prie jų priėjo ir pranešėjas A. K., kuris nurodė, kad matė kaip automobilis „Audi“ važiavo vakariniu aplinkkeliu, vingiavo po kelią, vėliau įvažiavo į degalinę ir sustojęs, automobilio vairuotojas užmigo, pranešėjas asmenį stebėjo, nebuvo paleidęs iš akiračio, vairavimo faktą paliudijo raštu. Priėjus prie automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pro atvirą langą pažadinus vairuotoją, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo mieguistas, jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad alkoholio nevartojo, užmigo, nes vartojo vaistus. Nustačius vairuotojo tapatybę alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas. Apie 7.38 val. alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 2,39 promilių girtumas. Apie 7.55 val. atlikus pakartotinį patikrinimą buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas (1 t., b. l. 20–23). Iš esmės analogiškos liudytojų ir policijos pareigūnės nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir A. K. paaiškinime (1 t., b. l. 59–61). Be kaltinamojo, liudytojų parodymų ir paaiškinime nurodytų duomenų, aplinkybę, kad kaltinamasis V. K. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205 2023 m. birželio 30 d. 7.38 val. V. K. nustatytas 2,39 promilių girtumas, o 7.55 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas (1 t., b. l. 39, 40). Šiuos duomenis detalizuoja 2023 m. birželio 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad V. K. 7.38 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas, o 7.55 val. – 2,52 promilių girtumas. V. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 37). Byloje esantis alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARFM-0205 patikros sertifikatas Nr. 1937294 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (1 t., b. l. 38). Šios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų „Body“ kamera bei šia kamera užfiksuotų vaizdo įrašų 2023 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 74–76). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
24. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog V. K. 2023 m. birželio 30 d., apie 7.38 val., Vilniuje, Talino gatvėje, ties pastatu Nr. 2B, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,39 prom. alkoholio koncentracija.
25. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl galimybės V. K. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas
26. Teisiamojo posėdžio metu N. Š. prašė teismo atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jos žinion, pateikė 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą perduoti kaltinamąjį V. K. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą su priedais (1 t., b. l. 177–179).
27. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
28. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis); nusikalstamą veiką V. K. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas; kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); dėl V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.
29. Tačiau pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Tokia teismo išvada darytina įvertinus baudžiamojoje byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 117–138). Iš minėto išrašo matyti, kad V. K. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pastebėtina, kad V. K. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas net 35 kartus. Minėtu laikotarpiu turi net 22 galiojančias nuobaudas. Toks didelis administracinių baustumų ir galiojančių administracinių nuobaudų skaičius nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ateityje, todėl negalima ir vienareikšmė išvada, kad jis nedarys nusikalstamų veikų. Pastebėtina, kad didžioji dalis kaltinamojo padarytų administracinių nusižengimų yra padaromi sąmoningai, t. y. nėra neatsargūs ar nulemti nepastebėjimo, nežinojimo ir pan. Didelė administracinių nusižengimų dalis – KET nepaisymas, pvz., naudojimasis mobiliojo ryšio priemone ranka vairuojant transporto priemones, greičio viršijimas, stovėjimas draudžiamoje vietoje, transporto priemonių be galiojančių techninių apžiūrų eksploatavimas, taip pat privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių eksploatavimas. Pastebėtina, kad V. K. nesilaiko ne tik teisės aktų reikalavimų, nustatytų kiekvienam asmeniui, tačiau taip pat ne kartą pažeidė ir įstatymo leidėjų imperatyvius įpareigojimus ir (ar) draudimus, susijusius ir su kitais asmenimis, t. y. nevykdė jam kaip (duomenys neskelbtini) tenkančių pareigų, todėl ne kartą yra baustas už (duomenys neskelbtini) įstatymu garantuojamų teisių pažeidimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
30. Minėta, svarstant BK 40 straipsnio taikymo galimybę, svarbu ir tai, koks asmuo yra pasiryžęs laiduoti už kaltinamąjį. Nors įstatymų leidėjas suteikia galimybę laiduotojais būti kaltininko tėvams, artimiesiems giminaičiams ar kitiems teismo pasitikėjimo vertiems asmenims, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
31. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
32. Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą prašo jo motina N. Š. Ji, pačios teigimu, nėra teista, nebausta administracine tvarka. Tačiau, įvertinus N. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ji turi realių galimybių kaltinamajam daryti teigiamą įtaką. Pirmiausia pastebėtina tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl konstatuotina, kad jis yra brandi ir susiformavusi asmenybė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, paties teigimu, yra (duomenys neskelbtini), taigi, gebantis savarankiškai priimti atsakingus sprendimus. Teismui nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl kaltinamojo motinos galėjimo kaltinamajam daryti kokią nors įtaką. Šias abejones ypač sustiprina aplinkybė, kad, nors kaltinamojo motina teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis su ja artimai bendrauja, dalijasi gyvenime patiriamomis sėkmėmis ir sunkumais, tačiau jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Be to, laiduotoja siekianti būti N. Š., atsakydama į klausimą, ar jai žinoma, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, nurodė, kad žinoma, jog yra baustas už telefoną. Įvertinus kaltinamojo administracinių baustumų kiekį ir administracinių nusižengimų įvairovę, akivaizdu, kad N. Š. nėra žinoma situacija dėl kaltinamojo baustumo administracine tvarka, todėl tai kelia pagrįstas abejones dėl N. Š. nurodyto bendravimo su kaltinamuoju artumo ir, minėta, jos galimybių daryti kokį nors teigiamą poveikį kaltinamajam. Galiausiai teismas pažymi ir tai, kad N. Š. faktiškai nesuvokia laidavimo instituto esmės. Teisiamojo posėdžio metu ji negalėjo nurodyti, kokių veiksmų ir (ar) priemonių ji imsis, jeigu bus taikomas laidavimo institutas. Jos vertinimu, ją paskyrus laiduotoja, ji tiesiog turės sumokėti nustatytą sumą. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad vis dėl to, nors byloje ir nėra duomenų apie N. Š. teistumą ir (ar) baustumą administracine tvarka, ji negali būti pripažįstama tinkama laiduotoja, nes, teismo įsitikinimu, ji neturi realių galimybių kaltinamajam daryti kokią nors įtaką.
33. Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma, į tai, kad N. Š. neturi galimybės daryti kaltinamajam įtaką, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo BK 40 straipsnio nuostatų taikymui ir V. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
V. Dėl V. K. skirtinos bausmės
34. Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
35. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – V. K. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.
36. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
37. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. iki BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau neteistas (1 t., b. l. 141–142). Ypač daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 117–138), turi daug galiojančių nuobaudų, duomenų apie kai kurių baudų sumokėjimą nėra. Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir V. K. asmenybę – yra brandi asmenybė, (duomenys neskelbtini), dirbantis, paties teigimu, išlaikantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, gaunantis santykinai nedideles pajamas (1 t., b. l. 175–176). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. K. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti V. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus baudos bausmę, nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintam minimaliam šios bausmės rūšies jos dydį – 60 MGL. Teismo vertinimu, įvertinus V. K. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad V. K. yra dirbantis ir gaunantis pajamas, būtent baudos bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
39. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kaltinamajam V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. K. skirtina 40 MGL dydžio baudos bausmė.
40. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos santykinai mažos, į tai, kad, paties teigimu, vienas pats išlaiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, į kaltinamajam skirtą baudos dydį, į kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę apie pakankamai sudėtingą jo finansinę būklę, į tai, kad jam šiuo nuosprendžiu taip pat skiriama BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl nustatytinas 12 mėnesių terminas šiuo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti savanoriškai.
VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
41. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
42. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė vidutinį (2,39 prom.) girtumo laipsnį. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Minėta, BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 5 d.
43. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. K., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį AB „(duomenys neskelbtini)“ (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 50–51), paties kaltinamojo duoti parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo V. K. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
44. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo ne jam, o trečiajam asmeniui – AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį, AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma tai, kad V. K. automobilį panaudos nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilio, tačiau svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš V. K. klausimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).
45. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.
46. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
47. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
48. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad V. K. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,39 promilėms alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Be to, jis žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas išieškoti iš V. K. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau, vis dėl to, įvertinus baudžiamojoje byloje esančių ir tinkamam išieškotinos sumos dydžio nustatymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumą – kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama baudos bausmė, kaltinamojo gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės, jis vienas išlaiko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, neturi jokio privalomai registruotino turto, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų iš esmės nėra, kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio vertė yra ypač didelė – 36 510 Eur, todėl, teismo vertinimu, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas ir suvaržytų V. K. teises daugiau, negu yra būtina. Teismas daro išvadą, kad V. K. skirtinas dalies – 5 000 Eur – turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
VII. Dėl kardomųjų priemonių ir bylai tirti reikšmės turinčių daiktų klausimų išsprendimo
49. Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
50. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintas minėto automobilio valdytojui V. K. (1 t., b. l. 49), automobilio grąžinimo klausimas nebespręstinas. DVD-R laikmenos (2 vnt.), prisegtos prie bylos galinio viršelio, paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 (trijų tūkstančių) Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. K. 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 (dviejų tūkstančių) Eur) baudą.
Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. K. dalį – 5 000 (penkis tūkstančius) Eur – transporto priemonės „Audi S8“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, DVD-R laikmenas (2 vnt.), prisegtas prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.