Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės V. Ž. teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 75 MGL (9375 Lt) bauda. Nustatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojant jį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 2 d.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. liepos 17 d. buvo gautas antstolės V. Ž. teikimas dėl V. L. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, teismas nuteistajam paskirtą baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, arba jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas paskirtą baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

7. Nuteistasis apygardos teismui pateiktame skunde iš esmės prašo nutraukti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymą dėl senaties, o šio jo prašymo netenkinus, panaikinti vieną iš jam kartu su laisvės apribojimo bausme teismo paskirtų įpareigojimų – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, nuteistojo skundo argumentais bei baudžiamosios ir vykdomosios bylų medžiagomis, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis vengia atlikti jam Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, todėl priėmė teisėtą sprendimą pakeisti V. L. paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme.

9. Visų pirma pažymėtina, kad BK 96 straipsnyje yra įtvirtintos trys sąlygos, kuomet priimtas teismo nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) negali būti vykdomas: 1) apkaltinamasis nuosprendis nebuvo įvykdytas per įstatyme nustatytą terminą; 2) nuteistasis per įstatyme nustatytą terminą nevengė atlikti paskirtos bausmės; 3) nuteistasis per įstatyme nustatytą terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Be to, šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

10. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, itin svarbu pažymėti, kad BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taigi, teismui priėmus vykdomąjį dokumentą ir jį pateikus bausmę vykdančiai institucijai (šiuo atveju dėl baudos priverstinio išieškojimo – antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas)) ir atitinkamai bausmę vykdančiai institucijai pradėjus nuosprendžio vykdymo procesą, senaties terminas neskaičiuojamas. Nagrinėjamu atveju nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo skirta baudos bausmė, šis teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 2 d., jame buvo nustatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Nuteistasis gera valia baudos per teismo nustatytą terminą nesumokėjo, todėl buvo priimtas vykdomasis dokumentas ir teismo baudžiamasis įsakymas 2013 m. rugpjūčio 19 d. pateiktas vykdyti antstolei V. Ž.. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolės kontoroje teismo vykdomasis dokumentas buvo gautas 2013 m. rugsėjo 2 d. Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šiuo atveju suėjo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, nes nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2013 m. gegužės 2 d. iki vykdomojo dokumento bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos – 2013 m. rugsėjo 2 d. nebuvo praėję treji metai (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Kadangi antstoliui gavus teismo vykdomąjį dokumentą buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimas, senaties terminas yra neskaičiuojamas, be to, šiuo atveju dar nėra suėjęs nuosprendžio negalimumo vykdyti terminas – penkiolika metų. Tai, kad nuteistojo įsitikinimu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas turi būti siejamas ne su nuosprendžio pradėjimu vykdyti, o su įvykdymu, nes bausmės vykdymas nuo jos paskyrimo praėjus dešimt metų praranda prasmę, niekaip nepaneigia apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties apskaičiavimo taisyklių, įtvirtintų BK 96 straipsnyje. Priešingai, ši apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties apskaičiavimo tvarka užtikrina, kad bausmę vykdančiai institucijai laiku nepateiktas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis nebūtų vykdomas, tuo pačiu užtikrinant, kad asmuo neišvengtų jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kai šis nuosprendis laiku ir tinkamai pateikiamas atitinkamai bausmę vykdančiai institucijai.

11. Šiuo atveju ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo baudos nesumokėjimo priežastis. Nors V. L. skunde nurodo, jog nevengė sumokėti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, argumentuodamas tai tuo, jog nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų, nekeitė gyvenamosios vietos, neturėjo padirbtų asmens dokumentų, neslėpė turto ar pajamų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens vengimo atlikti tam tikros rūšies bausmę, atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išvardintas aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, antstolė su teikimu dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam į teismą kreipėsi jau antrą kartą. Pirmojo teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis dalyvavo 2019 m. kovo 4 d vykusiame teismo posėdyje, kuriame teikė paaiškinimus, todėl neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį baudos išieškojimo procesą, be kita ko, įsipareigojo sumokėti jam paskirtą baudą bei su antstole aptarti tolimesnį baudos mokėjimą dalimis. Visgi, kaip matyti iš antstolės vykdomosios bylos medžiagos, po pirmojo teikimo išnagrinėjimo, kuomet Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartimi antstolės teikimas buvo atmestas, V. L. raštu nesikreipė į antstolę dėl baudos sumokėjimo, taip pat vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų pradėjęs baudos vykdymą ir atlikęs bent vieną įmoką.

12. Žemesnės instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą dėl piktybiško V. L. vengimo sumokėti jam teismo paskirtą baudą, pagrįstai nurodė, kad nuteistasis žinodamas tiek apie jam paskirtą baudą, jos dydį, priverstinį baudos išieškojimą vykdančios antstolės kontaktinius duomenis, per daugiau nei dešimt metų vis tik nesumokėjo nei visos, nei dalies baudos. Nuteistasis baudos nesumokėjo ne tik gera valia, tačiau nesidomėjo ir priverstinio jos išieškojimo procesu. Pastebėtina, kad ne vien bausmę vykdanti institucija turi būti aktyvi bausmės vykdymo procese, tačiau ir pats nubaustasis asmuo turi būti suinteresuotas domėtis bei kuo operatyviau įvykdyti jam teismo paskirtą bausmę. Nors nuteistasis apylinkės teismo posėdžio metu teigė, kad ketina įsidarbinti, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, negalėjo nurodyti būsimos darbovietės, šiuo metu ir praeityje, nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, pastovios oficialios darbo vietos neturėjo, iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nuteistasis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, banko sąskaitos. Taigi, darytina išvada, kad V. L. sudaro tokias sąlygas, kad iš jo nebūtų jokios galimybės išieškoti teismo paskirtą baudą, t. y. tyčia vengia atlikti bausmę. Aukštesnės instancijos teismas laiko neįtikima versija, kad nuteistasis nuo 2013 metų, iki dabar, t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmojo teikimo nagrinėjimo metu V. L. nurodė, jog dirbo užsienyje ir jam labiau rūpėjo išlaikyti šeimą. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, jis būdamas darbingo amžiaus per dešimt metų nesumokėjo net dalies jam paskirtosios baudos, todėl akivaizdu, kad nuteistasis žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą jau priverstinį apkaltinamuoju nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos išieškojimą, nedirbdamas jokio oficialias pajamas generuojančio darbo, nepateikdamas duomenų, pateisinančių jo negalimumą dirbti, tyčia vengė ją sumokėti.

13. Atmetant kaip nepagrįstus nuteistojo argumentus dėl kartu su laisvės apribojimo bausme jam paskirto įpareigojimo nustatytu laiku neišeiti iš gyvenamosios vietos jeigu tai nesusiję su darbu, atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, BK 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog teismas kartu su laisvės apribojimo bausme kitų proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva nuteistajam, be kita ko, gali paskirti ne tik BK IX numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, tačiau ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu teismo nuomone tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Taigi, nors šio įpareigojimo – nustatytu laiku neišeiti iš gyvenamosios vietos jeigu tai nesusiję su darbu, baudžiamojo įstatymo nuostatose įtvirtinta nėra, tačiau įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas turėjo diskrecijos teisę savo nuožiūra parinkti bei nuteistajam paskirti ir BK nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Nors nuteistasis nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino jo galimybės realiai įvykdyti šį įpareigojimą, tačiau V. L. skunde nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis neturėtų galimybės vykdyti įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, juolab, kad šiuo metu nuteistasis nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad būtent parinktų įpareigojimų kompleksas, paskirtas kartu su laisvės apribojimo bausme, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl apygardos teismas neturi pagrindo abejoti žemesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu.

14. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visa tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad V. L. neabejotinai sąmoningai vengia sumokėti teismo baudžiamuoju įsakymu dar 2013 m. balandžio 10 d. jam paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą pagrįstai pakeitė laisvės apribojimo bausme, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, o nuteistojo V. L. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.