Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį esant BK V skyriuje esančiai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai; nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį atmesti; priteisti R. B. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai.

2.1. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptariami BK 284 straipsnyje numatyti šios nusikalstamos veikos požymiai bei teigiama, kad šios baudžiamosios bylos kontekste esminę reikšmę turėjo aplinkybės ir įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia nuteistojo R. B. tyčią pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką. Nurodoma, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo K. G. ir liudytojos A. P. parodymais, tačiau, gynėjo nuomone, K. G. parodymais šio nuosprendžio grįsti negalima, nes jo parodymuose yra esminių prieštaravimų, be to, jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

2.2. Gynėjas nurodo, kad pareiškime, pateiktame per ePolicija, nukentėjusysis K. G. nurodė, kad „Atidavus įrangą ir grįžus į automobilį, prie automobilio privažiavo ir išvažiavimą užblokavo automobilis „Ford“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Privažiavęs vairuotojas pradėjo plūsti pasakydamas, kad jis negali čia statytis automobilio. Jam nesivėlus į ginčą ir tiesiog ignoravus jį, jis išlipo iš automobilio plūsdamas ir grasindamas. Bijodamas, kad gali būti apgadintas jo turtas, t. y. automobilis ir priekaba, jis taip pat pradėjo lipt iš automobilio. Vos spėjus išlipti, jam buvo pripurkšta pipirinių dujų visoje galvos srityje. Po to jis lyg niekur nieko įsėdo į automobilį ir nuvažiavo“. Pareiškime, pateiktame policijos pareigūnui, nurodė, kad „Pridavus įrankius ir grįžus į automobilį, prie jo automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo nepažįstamas vyriškis, kuris automobiliu užblokavo jo automobilį. Jis paprašė vyriškio patraukti automobilį, tačiau vyriškis nepatraukė priekaištaudamas, kad automobilį pastatė „Neįgaliųjų“ vietoje, bei, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie jo ir iš neaiškaus daikto pradėjo į jį purkšti neaiškios kilmės skystį. Skysčio jam pripurškė į akis, nosį, bumą, ausis ir ant krūtinės, skysčio buvo tiek daug, kad persisunkė per rūbus. Skystis pradėjo deginti veidą, akis ir kairę ausį, pajuto fizinį skausmą ir užsidengė rankomis veidą. Pripurškęs skysčio, vyriškis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo“. Papildomos apklausos metu nurodė, kad „Kai atėjau perstatyti automobilį, sėdau į savo automobilį ir pamačiau, kad prie mano automobilio privažiavo kitas automobilis „Ford Mondeo“, universalas ir užstatė mano automobilio priekį – užblokavo, kad aš neišvažiuočiau. Tada sėdėdamas automobilyje prašiau asmens, kad patrauktų automobilį. Vairuotojas sėdėjo savo automobilyje vairuotojo pusėje, priekyje keleivio pusėje sėdėjo moteris. Asmuo per atidarytą keleivio pusės langą, pradėjo man agresyviai aiškinti, kad aš pastačiau neteisingai automobilį neįgaliųjų vietoje. Aš jam bandžiau paaiškinti, kad ši situacija yra tokia todėl, kad aš pristačiau į nuomos punktą įrangą, kad tai suderinta su parduotuve, kad kuo greičiau jis patrauks pats automobilį ir leis man išvažiuoti tuo bus geriau, bet asmeniui tai buvo neįdomu, manęs neklausė. Tada asmuo išlipo iš automobilio ir agresyviai pradėjo eiti link manęs. Pamatęs, kad jis eina link manęs, aš tada irgi išlipau iš savo automobilio. Tik spėjus išlipti iš automobilio, stovint prie savo automobilio vairuotojo pusės durelių, jų net neuždarius man tiesiai į akis, veido sritį, kaklą asmuo papurškė neaiškios kilmės medžiagos. Man pradėjo deginti veidą, akis, sunku darėsi kvėpuoti. Bet pabandžiau ištraukti telefoną, kad užfiksuoti asmenį ar bent automobilį. Kai asmuo papurškė dujų ar dar man ką sakė nepamenu, jis sėdo į savo automobilį, kažkiek pavažiavo į priekį, pristojo, bet turbūt kai pamatė, kad aš ištraukiau telefoną ir bandau jį užfiksuoti jis staigiai nuvažiavo. Aš asmens automobilio negadinau ir į jį nespyriau. Tik išlipus iš automobilio man buvo papurkšta neaiškios kilmės medžiagos, o asmuo iš karto nuvažiavo. Jokio konflikto išlipus iš automobilio tarp mūsų nebuvo“. Akistatos metu K. G. parodė, kad „Išėjęs iš parduotuvės įsėdau į automobilį išvažiuoti iš aikštelės, mane taranavo privažiavusi mašina, paprašius patraukti automobilį, kad aš galėčiau išvažiuoti iš aikštelės, jis išlipo iš automobilio ir ėjo link manęs. Tada aš išlipau irgi ir tada jis iškart neaiškios kilmės papurškė man į veidą ir ant viso kūno. Buvo didelis balionėlis o kas ten buvo neaišku. Tada vairuotojas staigiai šoko į mašiną ir pabėgo“. Į klausimą, kodėl jis trenkė su koja į automobilį „Ford Mondeo“, atsakė, kad ,,Nepamenu, kad būtų toks dalykas“. Po to, kai prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir K. G. susipažino su bylos medžiaga, jis skunde pateikė naują versiją. Negalėdamas paneigti vaizdo įraše užfiksuoto spyrio į automobilį „Ford Mondeo“, jis pripažino, kad spyrė koja į automobilio šoną, tačiau sugalvojo niekuo nepagrįstą aplinkybę, kad neva R. B. prieš spyrį papurškė dujų jam į veidą, ir tik todėl jis spyrė, nors iš byloje esančio video įrašo aiškiai matosi, kad papurkšta buvo tik po spyrio, tai yra konstatuota ir specialisto išvadoje atlikus šio vaizdo įrašo tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu K. G. jau pradėjo tvirtinti, kad R. B. tris kartus papurškė jam dujų. Pirmą kartą dar sėdint automobilyje, po to jis nebematė akimis, juto, iš kurios pusės purškė, ir ten spyrė, antrą kartą po spyrio ir trečią kartą papurškė ir nuėjo. Teigė, kad visi trys kartai papurškimo matosi video medžiagoje.

2.3. Gynėjo vertinimu, tokių nukentėjusiojo K. G. parodymų negalima vertinti kaip patikimų. Tiek pirminiame pranešime, tiek pareiškime, tiek papildomoje apklausoje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, K. G. melagingai tvirtino, kad nespyrė į automobilį ir minėjo tik vieną papurškimo faktą. Akistatoje vėl patvirtino vieną purškimo faktą ir teigė, kad spyrio nepamena. Ir tik susipažinęs su pateiktu neginčijamu įrodymu – vaizdo įrašu, pripažino, kad spyrė į automobilį, tačiau priešingai nei nustatyta specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, jog iki spyrio į automobilį video medžiagoje „nėra užfiksuota dalyvių veiksmų vienas kito ir kitų objektų atžvilgiu“, jis tvirtino įžiūrėjęs jame tris papurškimus, todėl ir pakeitė parodymus, neva geriau prisiminęs įvykių eigą. Teisminio posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašus neabejotinai matoma, kad iki spyrio į automobilį, R. B. nukentėjusiajam nieko nepurškė.

2.4. Apeliaciniame skunde aptariami ir liudytojos A. P. parodymai, duoti neužilgo po įvykio, taip pat papildomos apklausos metu bei teisiamajame posėdyje, bei, gynėjo vertinimu, liudytojos parodymai nėra nuoseklūs, yra prieštaringi ir kintantys. Tokiais parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

2.5. Gynėjo vertinimu, nuosprendyje nurodyti vaizdo įrašų apžiūros protokolai taip pat nepatvirtina pareikšto kaltinimo. Priešingai, juos analizuojant matoma, kad nukentėjusiojo veiksmai – pastatymas automobilio su priekaba draudžiamojoje vietoje, skirtoje neįgaliesiems, ir visiškas pirmosios kelio eismo juostos užtvėrimas bei iš dalies antrosios juostos dalies užtvėrimas, sukeliant trukdžius eismui, parodo nukentėjusiojo įžūlų elgesį ir negerbimą nustatytos tvarkos, kai viešoje vietoje daugiau nei pusvalandį sutrikdė eismą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė esančia byloje specialisto išvada, kurioje ištyrus vaizdo įrašus buvo konstatuota, kad iki spyrio į automobilį, video medžiagoje „nėra užfiksuota dalyvių veiksmų vienas kito ir kitų objektų atžvilgiu“.

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti.

2.7. Gynėjo tvirtinimu, šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kad R. B. tyčia pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir taip padarė iš chuliganiškų paskatų. Priešingai nei konstatuota nuosprendyje, mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. B. gynėsi nuo realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jo nuosavybę. Byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad automobilis „Ford Mondeo“ buvo apgadintas, jam padaryta 1 439 Eur žala. Iš pateiktų fotonuotraukų matoma, kad dešinysis galinis sparnas yra įlenktas būtent toje vietoje, į kurią spyrė K. G.. Iš aptartų įrodymų neabejotinai nustatyta, kad R. B. panaudojo ašarines dujas tik po to, kai K. G. spyrė į automobilio šoną. Mano, kad nukentėjusysis, netinkamai pastatydamas savo automobilį su priekaba ir apsunkindamas nuteistajam automobilio išvairavimą iš šalia esančios stovėjimo vietos, provokavo konfliktą. R. B., nors apsunkintai, tačiau išvairavęs automobilį iš stovėjimo vietos, užstatė nukentėjusiojo automobilio priekį, neleisdamas jam išvažiuoti, trukdė kitų automobilių judėjimui, tačiau tai darė išsakydamas priekaištus dėl netinkamai pastatyto automobilio, ir iki nukentėjusiojo spyrio į automobilį, konfliktuodamas su nukentėjusiuoju, smurto nenaudojo. Konfliktas užtruko neilgai, kitų automobilių vairuotojai, kuriems trukdė pravažiuoti nuteistojo automobilis, policijos dėl to nekvietė, nuteistasis pavažiavo į priekį ir juos praleido, po to vėl atbuline eiga užvažiuodamas ir užstatydamas nukentėjusiojo automobilio priekį. Nors nuteistojo automobilis užtvėrė pravažiavimą liudytojos A. P. automobiliui, tačiau šis veiksmas truko trumpai, ji nenurodė, kad dėl automobilio užstatymo ar dėl asmenų tarpusavio konfliktavimo, ji pasipiktino, buvo sutrukdytas eismas, ji patyrė išgąstį, kad buvo sutrukdytas jos darbas ar poilsis, kad jai dėl konflikto padaryta žala. Kitų asmenų pareiškimų (ar pranešimų) dėl sutrikdyto darbo, poilsio ar eismo taip pat nebuvo gauta. Dujos buvo papurkštos po to, kai pats nukentėjusysis atliko smurtinius veiksmus, t. y. žengė link nuteistojo ir spyrė į jo vairuojamą automobilį.

2.8. Nurodoma, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti padarinių kilimo – dėl padarytų veiksmų turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. R. B. inkriminuotas įžūlus elgesys, o būtent smurto vartojimas viešoje vietoje atitinka BK 284 straipsnyje aprašytos pavojingos veikos požymius. Tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. veiksmais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, t. y. aplinkiniai asmenys nebuvo šokiruoti ar pažeminti, nekilo sumaištis, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų (įmonių) veikla ir kt. Liudytojai, iš dalies mačiusiai įvykius, neigiamas emocijas sukėlė dujų papurškimas, nors neabejotinai didesnį įspūdį būtų padarę nukentėjusiojo veiksmai – spyris į automobilį, ir tik todėl, kad ji to nepamatė, R. B. elgesys jai pasirodė iššaukiantis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, gynėjas daro išvadą, kad visuomenės rimtis ir viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, todėl R. B. veiksmuose nenustatyta BK 284 straipsnio sudėtis.

2.9. Apeliantas, aptardamas būtinosios ginties sąlygas, vertina, kad yra pagrindas manyti, jog šioje situacijoje egzistavo visos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: buvo pradėtas pavojingas kėsinimasis (agresyviai nusiteikęs nukentėjusysis K. G. žengė link nuteistojo, staiga spyrė į nuteistojo automobilį), kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus. Gynėjo teigimu, byloje surinktais duomenimis nepaneigta R. B. versija, jog įvykio metu prieš jį ir A. G. turtą buvo prasidėjęs pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, todėl R. B. dujas panaudojo gindamasis, pagrįstai manydamas, kad jo saugumui iškilo akivaizdus ir realus pavojus bei siekė apsiginti nuo gresiančios žalos, t. y. veikė egzistuojant būtinosios ginties sąlygoms. Atliktų veiksmų (dujų papurškimas) ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų apimtis ir sunkumas neviršijo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl, gynėjo vertinimu, R. B. veiksmai neperžengė būtinosios ginties ribų. Išanalizavęs ir įvertinęs aptartus duomenis apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties R. B. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, byloje esančius vaizdo įrašus, gynėjas daro išvadą, jog byloje nepaneigta, kad R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą K. G. padarė ne tyčia, siekdamas jį sužaloti, o gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi. Nors R. B. veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai.

2.10. Apeliaciniame skunde gynėjas mano, kad teismas nukentėjusiajam nepagrįstai priteisė ir 3 150 Eur turtinei žalai atlyginti už tai, kad jis pats negalėjo atlikti apdailos darbų ir privalėjo ieškoti žmogaus, kuris juos padarytų. Byloje pateikti įrodymai – rangos sutartis, iš kurios matoma, kad užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus apmoka pagal rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (sutarties 5.3. punktas). Tokiu būdu, jei darbai nurodyti Darbų atlikimo sutartyje buvo atlikti, tai sąskaitą faktūrą išrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 150 Eur sumokėtų pastaroji. Pagal Darbų atlikimo sutartį darbų atlikimo terminas – nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. liepos 4 d. Kaip nurodo nukentėjusysis ieškininiame pareiškime, jis buvo nedarbingas iki 2022 m. birželio 27 d., tai galėjo, jei būtų norėjęs, pats tuos darbus atlikti. Įrodymų, kad už šiuos darbus jis nėra gavęs atlyginimo, byloje nėra pateikta. Taip pat gynėjas mano, kad nukentėjusiajam nepagrįstai priteista neturtinė žala, kadangi pats nukentėjusysis išprovokavo R. B. gintis nuo jo neteisėtų veiksmų – automobilio apgadinimo, todėl jo patirti nežymūs sveikatos sutrikdymai buvo būtinosios ginties nuo jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Taip pat nėra pagrįstas proceso išlaidų priteisimas dėl civilinio ieškinio surašymo, kadangi ieškinys turėtų būti atmestas visiškai.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėja advokatė R. Bertašienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. B. pagal BK 284 straipsnį išteisinti. Civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. pripažįsta, kad jis dalyvavo incidente, vykusiame 2022 m. birželio 22 d., apie 19.10 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau yra įsitikinęs, kad jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Gynėja, atsižvelgdama į BPK 20 straipsnio nuostatas, teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas įvertino ne visus įrodymus, ne visiems teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams suteikė vienodą įrodomąją vertę, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, o tai lėmė iš esmės neteisingo nuosprendžio priėmimą.

3.2. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, kad papurškė dujomis nukentėjusiajam į veidą, tačiau susidariusią situaciją jis vertino ir tebevertina kaip būtinąją gintį. Tokios pat pozicijos laikėsi ir nuteistojo gynėjas viso proceso metu. Esant tokiai situacijai, teismas turėjo pareigą visapusiškai ir objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes, tačiau net nevertino, kokius veiksmus, kokiu momentu, kokiu tikslu atliko nukentėjusysis, ir kokią reikšmę jo atlikti veiksmai turėjo įvykiui. Nagrinėdamas bylą ir vertindamas į bylą surinktus įrodymus, teismas turėjo atkreipti dėmesį ne tik į nukentėjusiuoju pripažinto K. G. parodymus bei jo pateiktą įvykių versiją, bet ir į visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ištirtus teisiamajame posėdyje, kurie prieštaravo nukentėjusiojo parodymams, tačiau to nebuvo padaryta. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl incidento, kilusio tarp dviejų asmenų, o kaltinamasis įrodinėjo, kad veikė esant būtinosios ginties situacijai, teismas itin atidžiai ir objektyviai privalėjo įvertinti ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo parodymus, kadangi šie asmenys įvykyje dalyvavo tiesiogiai, bei atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiojo parodymai skiriasi ir neatitinka kitų nustatytų faktinių aplinkybių.

3.3. Apeliaciniame skunde aptariamos pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 1–3), kurį 2023 m. birželio 29 d., t. y. praėjus trims dienoms po įvykio surašė vyresnysis tyrėjas R. B., užfiksuotos aplinkybės bei teigiama, kad iš tokių nukentėjusiojo parodymų reikėtų suprasti, jog be jokios priežasties jis buvo užpultas kaltinamojo viešoje vietoje. Tačiau į bylą surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai atskleidžia visiškai kitas faktines aplinkybes, į kurias neatkreipė pakankamai dėmesio nei ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja, nei bylą išnagrinėjęs teismas.

3.4. Gynėjos teigimu, nuteistasis R. B. davė vienodus parodymus tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 19–20), ir iš jo vienodų ir nuoseklių parodymų aiškiai matyti, kad ne jis pradėjo incidentą, tačiau tos aplinkybės neįvertino nei ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja, nei teismas. Tuo tarpu nukentėjusiojo K. G. parodymai yra nenuoseklūs, nevienodi, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jie negalėjo būti besąlygiškai priimti už pagrindą. Teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nevertino nukentėjusiojo pozicijos kaitos. 2023 m. sausio 24 d. papildomai apklaustas kaip liudytojas K. G. iš esmės duoda analogiškus parodymus, kaip ir pareiškime, tačiau į tyrėjos klausimą dėl spyrio į kaltinamojo vairuojamą automobilį atsako: „Aš asmens automobilio negadinau ir į jį nespyriau“. Akistatos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu tarp įtariamojo R. B. ir nukentėjusiojo K. G., protokole užfiksuota, kad K. G. į įtariamojo gynėjo klausimą, ar jo automobilis trukdė išvažiuoti R. B., atsako: ,,Kodėl jam trukdė išvažiuoti, jei jo automobilis atvažiavo visai iš kitos vietos, jis privažiavo iš greičio ir taranavo mano automobilį (...)“ Į advokato klausimą, kodėl jūs trenkėte su koja į automobilį „Ford Mondeo“, vairuojamą R. B., nukentėjusysis atsako: „Nepamenu, kad būtų toks dalykas“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. G. apie dujų papurškimą ir spyrį į automobilį paaiškino taip: „pirmą kartą kai papurškė, jau sėdosi į automobilio vidų, manė, kad jis jau sės ir nuvažiuos, tačiau jis nespėjo atsisėsti iki galo, jis jam pripurškė dujų. Išlipo iš automobilio ir norėjo save ginti, ėjo link jo gintis, nes jau nematė, orientavosi iš kurios pusės garsas ėjo ir spyrė. Nesuprato kur pataikė. Kad spyrė i automobilį, sužinojo kai buvo akistata advokatas pasakė“ (būtent tokie parodymai užrašyti nuosprendyje). Taigi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis jau pripažįsta, kad jo paties veiksmai nebuvo tokie, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Vadinasi, nukentėjusiojo K. G. parodymai yra nenuoseklūs, nevienodi, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nevertino nukentėjusiojo pozicijos kaitos ir kartu neįvertino kitų labai svarbių įrodymų šioje byloje, kurie nuosekliai atskleidžia įvykių eigą.

3.5. Iš visų vaizdo įrašų, pridėtų prie baudžiamosios bylos ir jų apžiūros protokolų matyti, kaip prie įėjimo į prekybos centrą šviesios spalvos, t. y. nukentėjusiojo automobilis su priekaba, stovėjimo aikštelėje tikrai buvo pastatytas neįgaliųjų vietoje, užėmė dvi automobiliams skirtas vietas, automobilio priekaba buvo pastatyta aikštelės viduryje, nebuvo pristumta prie šaligatvio, automobilio priekis iškištas ir pastatytas ant važiuojamosios kelio dalies ir trukdė pravažiuoti visoms transporto priemonėms bei išvažiuoti kaltinamajam iš stovėjimo vietos (t. 1, b. l. 56–60, t. 1, b. l. 65–70, t. 1, b. l. 76–77, t. 2, b. l. 178–180). Toks nukentėjusiojo transporto priemonės pastatymas rodo visišką Kelių eismo taisyklių nepaisymą, kitų eismo dalyvių negerbimą ir negali būti pateisinamas jokiu „suderinimu su prekybos centro apsaugos darbuotojais“, kaip nurodo K. G.. Net jeigu jis ir turėjo pristatyti įrankius į prekybos centrą, net jeigu ir sustojo neįgaliųjų vietoje, niekas netrukdė automobilio priekabą pristumti iki šaligatvio ir neužblokuoti kelio kitiems asmenims. Gynėja akcentuoja, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje šios aplinkybės nevertino visiškai. Taip pat visiškai nevertino ir kaltinamojo parodymų apie tai, kad po pastabos apie netinkamą automobilio pastatymą, nukentėjusysis K. G. nuteistąjį iškeikė ir paprašė išlipti iš automobilio, paaiškinti, kas negerai. R. B. parodymus apie tai, kad K. G. po pastabos jį įžūliai užsipuolė, patvirtino kartu su juo važiavusi kaip liudytoja apklausta A. G.. Nuosprendyje jos parodymai užrašyti taip: „Nukentėjusiojo automobilis stovėjo per dvi neįgaliųjų vietas, išlindęs ant važiuojamos kelio dalies. R. B. išvairavo automobilį, nes ji tikrai negalėjo. Pamatė, kad automobilio šeimininkas išėjo prie savo automobilio, per atidarą langą R. B. paklausė, kodėl taip pasistatė automobilį. Nukentėjusysis buvo labai agresyviai nusiteikęs, pasiuntė „nachui“, pasakė, koks jo reikalas, kaip nori taip stato. Paklausė normaliai per keleivio pusę, kodėl taip prisiparkavo. Nukentėjusysis stovėjo prie automobilio tuo metu, pasiuntė „nachui“, kaip nori taip stato, pasiūlė kaltinamajam išlipti iš automobilio. Kodėl nenuvažiavo, nežino, nukentėjusysis pasakė, išlipk, parodyk, kas nepatiko. Čia buvo sekundžių reikalas. Parodyti, kas nepatinka išlipo, nes sakė taip išlipk ir parodyk. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir nukentėjusysis spyrė į jos automobilio galą. Spyrė kai tarp jų vyko žodinis konfliktas. Ji tuo metu sėdėjo automobilyje, matė per veidrodėlį. Viskas vyko labai greitai“. Gynėja nurodo, kad K. G., spirdamas į R. B. vairuojamo automobilio sparną, jį apgadino, įlenkė sparną. Kaltinamojo ir liudytojos parodymus patvirtino į bylą pateikti rašytiniai duomenys. R. B. ikiteisminio trimo metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 20 d. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad įvertinus atsiųstas automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų nuotraukas, automobilio remonto preliminari kaina 850 eurų, plius PVM. Taip pat pateiktos automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kuriose matomas automobilio dešinės pusės galinio sparno įlenkimas virš kuro įpylimo dangtelio (t. 2, b. l. 92–97). Teismas šiuos duomenis ištyrė, bet priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nevertino nei liudytojos parodymų, nei fakto, kad būtent nukentėjusysis atliko neteisėtus veiksmus ir sugadino svetimą turtą, o R. B. ašarines dujas papurškė gindamasis nuo jo. Teismas privalėjo įvertinti visus įrodymus ir atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis duoda neteisingus parodymus, nors įstatymas jam numato pareigą sakyti tiesą, ir jis prisiekė teismui.

3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmų apklausų metu apie spyrį į svetimą automobilį nukentėjusysis „visiškai neprisiminė“. Akistatos su įtariamuoju metu teigė, kad būtent kaltinamasis ,,taranavo jo automobilį“, apie spyrį į automobilį jis nepamena, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „Išlipo iš automobilio ir norėjo save ginti ėjo link jo gintis, nes jau nematė, orientavosi iš kurios pusės garsas, ėjo ir spyrė. Nesuprato kur pataikė. Kad spyrė į automobilį, sužinojo kai buvo akistata, advokatas pasakė“. Tačiau iš 2023 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuris buvo tiriamas bylos nagrinėjimo metu, ir iš nuosprendžio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu kaip įrodymas buvo apžiūrėta ir ištirta Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. su specialisto išvada pateikta optinė laikmena (byloje nustatyta, kad nuteistasis R. B. įvykio metu buvo apsirengęs šviesiais marškinėliais, o nukentėjusysis apsirengęs tamsiai). Įraše užfiksuota, kad šviesios spalvos marškinėliais dėvintis asmuo užeina už savo tamsios spalvos automobilio, toliau matoma, kaip tamsus siluetas juda link to asmens ir 25427 epizode koja spiria į tamsaus automobilio pusę. Toliau matoma, kaip šviesios spalvos marškinėlius vilkintis asmuo tiesia ranką į priekį ir eina artyn link šviesios spalvos automobilio ir to asmens, kuris spyrė. Prieina prie pat šviesios spalvos automobilio vairuotojo durelių, o tamsios spalvos siluetas matomas ties šviesios spalvos automobilio galu. Šviesios spalvos marškinėlius dėvintis asmuo eina link tamsios spalvos automobilio, o tamsus siluetas eina link šviesios spalvos automobilio vairuotojo pusės durelių, tada šviesios spalvos marškinėlius vilkintis asmuo ties tamsios spalvos automobilio kairės pusės galu sustoja – apsisuka ir vėl paeina link šviesios spalvos automobilio, iki tamsios spalvos automobilio dešinės pusės galo. Ką daro, suprasti neįmanoma, tada iškart apsisuka ir nueina į tamsios spalvos automobilį, atsisėda į vairuotojo pusę ir nuvažiuoja į pirmą eismo juostą, sustoja. Matoma, kaip tamsus siluetas apeina šviesios spalvos automobilio priekį, kai asmuo apeina tamsios spalvos automobilis iškart išvažiuoja. Tada tamsus siluetas prieina prie automobilio, kuris stovėjo už tamsios spalvos automobilio. Daugiau įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 2, b. l. 178–180). Vadinasi, objektyviai nustatyta, kad R. B. dujas nukentėjusiajam į veidą papurškė po to, kai šis spyrė į automobilį, o nukentėjusysis, sužinojęs apie šį įrašą, esantį byloje, pradėjo keisti parodymus dėl spyrio į automobilį. Ši aplinkybė turėjo būti įvertinta nuosprendyje, tačiau teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą: ,,nors kaltinamasis R. B. nesutiko, kad padarė nusikaltimą, teigė, kad pasielgė taip, nes buvo priverstas gintis, kad tai buvo savigyna, nes nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs ir spyrė į automobilio sparną, taip padarydamas žalą. R. B. pateikta versija apie būtinosios ginties situacijos buvimą, nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir laiko gynybine versija, juos paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai“.

3.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagrindiniu įrodymų šaltiniu, paneigiančiu kaltinamojo parodymus, teismas laikė liudytojos A. P. parodymus, tačiau kadangi paminėtame vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad K. G. spiria į automobilį, o po to R. B. papurškia jam į akis dujų, remtis liudytojos, kuri nematė, kad nukentėjusysis spyrė į kaltinamojo automobilį ir negirdėjo konflikto, kadangi sėdėjo savo automobilyje, teismas tikrai neturėjo pagrindo. A. P. pateiktame vaizdo įraše taip pat matoma tik dalis konflikto, t. y. įrašas padarytas nuo to vietos, kai R. B. papurškia nukentėjusiajam dujomis į veidą. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, kad papurškė dujomis nukentėjusiajam į veidą, tačiau susidariusią situaciją jis vertino ir tebevertina kaip būtinąją gintį. Teismas turėjo pareigą visapusiškai ir objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes, tačiau visiškai nevertino konflikto pradžios, neišsiaiškino, kokius veiksmus, kokiu momentu, kokiu tikslu atliko nukentėjusysis ir kokią reikšmę jo atlikti veiksmai turėjo įvykiui. Teismas tiesiog ignoravo dalį įvykio aplinkybių, nevertino, ar viešosios tvarkos pažeidimas galėjo būti nulemtas K. G. veiksmų, o neįvertinus konkrečių ir aiškių bylos aplinkybių visumos, negalima tinkamai spręsti, ar byloje buvo aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę (BK 28 straipsnis).

3.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų seką, padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobūdį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumą bei tikruosius siekius. Vadinasi, spręsdamas būtinosios ginties situaciją, teismas turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015, 2K-9-719/2018, 2K-218-495/2020, 2K-96-303/2020, 2K-158-495/2023). Todėl, gynėjos teigimu, šioje byloje būtina tinkamai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir išspręsti, ar yra aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę (BK 28 straipsnis), bei įvertinti, ar nuteistojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto BK 284 straipsnio požymius, nes nuteistasis R. B. yra įsitikinęs, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju iš nukentėjusiojo pusės buvo atlikti neteisėti veiksmai, leidžiantys nuteistajam taikyti būtinąją gintį.

3.9. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir dėl priteistos turtinės žalos. Nurodoma, kad iš pateiktų įrodymų visiškai neaišku, už kokius konkrečiai darbus buvo sumokėta K. B.. Įvykis, kuriuo metu buvo sužalotas K. G., įvyko 2022 m. birželio 22 d. Pavedimas atlikti darbus K. B. surašytas 2022 m. birželio 14 d. Todėl visiškai neaišku, kodėl tokia pavedimo atlikti darbus sutartis buvo sudaryta iki įvykio, ir kas tokiu atveju, jeigu K. G. nebūtų sužalotas, būtų atlikęs numatytus darbus, ar pats K. G. atlieka darbus, numatytus sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. B. apie darbų atlikimą neapklaustas, todėl ši ieškinio dalis yra neįrodyta, o teismo nurodyti įrodymai, ieškinio nepagrindžia.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.