Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad taip pasielgė, nes buvo priverstas gintis. Paaiškino, kad nukentėjusysis spyrė į automobilį, todėl, kaip bebūtų gaila, savigynai turėjo panaudoti dujas. Jie su liudininke A., išėję iš PC „Banginis“ pamatė, kad jų automobilis užstatytas taip, kad neišėjo išvažiuoti. Šiaip ne taip jis išvažiavo, privažiavo atbuline eiga prie nukentėjusiojo automobilio ir jo paklausė, kodėl taip netinkamai pasielgė, kodėl pažeisdamas KET taisykles pasistatė automobilį per dvi neįgaliesiems skirtas vietas. Nukentėjusysis pasiuntė juos „nachui“, pasakė, kad tai ne jo reikalas, kaip nori, taip stato ir pasiūlė išlipti iš automobilio. Nukentėjusysis sakė, kad pasakytų, kas čia blogai pastatyta. Išlipus iš automobilio jis pradėjo agresyviai elgtis ir spyrė į automobilio sparną, kadangi spyrė į automobilį, todėl turėjo panaudoti ašarines dujas. Nukentėjusysis iš karto apsiramino, o jie išvažiavo. Ašarines dujas nukentėjusiajam purškė vieną kartą, po spyrio, matosi vaizdo įraše. Iš pradžių norėjo kviesti policiją, bet išėjo nukentėjusysis iš parduotuvės, tai pristojo prie jo ir paklausė, kodėl taip pasielgė. Paaiškino, kad sunkiai išvažiavo iš vietos, bet išvažiavo ir galėjo nuvažiuoti toliau, niekas netrukdė. Gavosi taip, kad jis juos pradėjo siuntinėti „nachui,“ jis pradėjo agresyviai elgtis, spyrė į automobilį, o jie norėjo paprotinti. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo civiliniais ieškiniais nesutinka. Parodė, kad automobilyje sėdėjo dviese, jis vairuotojo pusėje. Neatsimena tikslaus laiko, kada išlipo iš automobilio, kai jam nukentėjusysis pasakė išlipti. Iš pradžių su juo kalbėjosi pro atidarytą automobilio langą, jis paklausė nukentėjusiojo kodėl taip pasielgė, jis pradėjo siuntinėti juos „nachui“, sakė parodyk kas nepatinka, išlipk parodyk kas tau nepatinka, kaip nori, taip stato. Jis išlipęs parodė, kad automobilį pasistatė per dvi neįgaliesiems skirtas vietas, automobilis išlindęs į važiuojamąją dalį. Nes jie irgi sudarė avarinę situaciją, važiuojant atbulomis nieko nesimatė, išvažinėjo iškart į antrą eismo juostą, tai taip pat matosi vaizdo įraše. Kai jis išlipęs parodė jam, kaip pasistatęs automobilį, jis pradėjo keikti, pulti. Nukentėjusysis spyrė į automobilį, ir tada panaudojo dujas. Dėl dujų balionėlio nurodė, kad turėjo savigynai. Nesitikėjo, kad kažkas jį puls, visada turi dujų balionėlį, kad išvengti smurtinių dalykų. Čia buvo pirmas kartas kada panaudojo dujų balionėlį. Papurškęs dujų balionėliu pasišalino, nukentėjusysis nusiramino tuo momentu, ne iš karto įsėdo į automobilį, dar pasižiūrėjo, jis kažką pakeiksnojo, o jie išvažiavo. Aplink žmonių nepastebėjo. Nurodė, kad A. yra senų laikų draugė, kartu negyvena. Dujų balionėlis pirktas iš ginklų parduotuvės, kada įsigijo, negali pasakyti, maždaug prieš metus, nežino kokios ten dujos. Jeigu parduodamas parduotuvėje, tai jis legalus. Senai jo nebeturi, nežino kur yra. Pastoviai nešiojosi gynybos tikslais, po įvykio praėjo 1 metai, nežino kur jis dabar. Nebūtinai pastoviai, dažniausiai nešiodavosi. Išėjęs iš parduotuvės ir pamatęs, kad automobilis pastatytas pažeidžiant taisykles, neskambino policijai, kadangi nenorėjo žmogui nemalonumų. Jie ir po įvykio neskambino policijai, nes žmogus apsiramino, jie išvažiavo. Kai bandė po truputį išvažinėti iš vietos, taip gavosi, kad nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės. Dėl važiavimo atbuliniu, nežino ar gaunasi pažeidimas. Kiek kartų pavažiavo pirmyn atgal, kol išvažiavo iš vietos, nežino. Iki grįžtant nukentėjusiajam iš parduotuvės, apėjo aplink automobilį, pažiūrėti, kaip užstatytas, kaip reikės išvažiuoti. Jokių veiksmų prie to automobilio neatliko. Gali būti, kad parėjęs iš parduotuvės apėjo nukentėjusiojo automobilį, nes reikėjo pažiūrėti kaip reikės išvažiuoti. Moteris nevažiavo, nes matė, kad neišvažiuos. Paaiškino, kad iš pradžių su nukentėjusiuoju kalbėjosi per langą. Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, pasiūlė pasiaiškinti, pasakė, išlipk iš automobilio, pasiuntė „nachui“ per langą, tai nesitikėjo kad dar ir puls. Kai išlipo iš automobilio, kišenėje turėjo dujų balionėlį. Nukentėjusysis spyrė į automobilį, žalojo jų turtą, jis išlipo parodyti, kad blogai pastatytas jo automobilis, pats paprašė. Kai spyrė į automobilį, jis buvo prie bagažinės galo. Nepasakys, koks atstumas tarp jų buvo, pora metrų gal. Nukentėjusysis puolė ant jo, jis atsitraukė, tada spyrė į automobilį, o jis vieną kartą panaudojo ašarines dujas. Po spyrio iš karto nepastebėjo, kad automobilis apgadintas, kai išvyko iš įvykio vietos, išlipo ir pamatė, kad yra įlenktas sparnas. Dar buvo likęs bato atspaudas. Buvo padarytas nuostolis. Nesikreipė į policiją, nes nebuvo laiko. Po įvykio išsiskirstė. Apie įvykį su A. nekalbėjo, ką ten kalbėti. Nežino, ar buvo ieškomas policijos, nes buvo išvažiavęs. Su A. kontaktavo, kad policija jo ieško pasakė mama, sulaikytas nebuvo.

Nukentėjusysis K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, anksčiau susitikę nebuvo. Jo automobilis buvo pastatytas neįgaliųjų vietoje, nes buvo susitaręs su PC „Senukai“ darbuotoju, kad išsikraus statybinę įrangą, buvo viskas susitarta, gavo iš jų leidimą. Pats PC „Senukai“ darbuotojas padėjo iškrauti įrangą, kol darbuotojai pildė dokumentus, įrangos pridavimo aktą, jis ėjo patraukti automobilį. Išėjus iš parduotuvės, jo automobilis buvo užblokuotas kaltinamojo automobiliu. Paprašė, kad patrauktų automobilį, tada kaltinamasis agresyviai pradėjo aiškinti, kad negerai pastatytas automobilis. Jis jam aiškino, kad supranta situaciją, kad susitarta dėl įrangos pristatymo su parduotuve, bet kaltinamajam buvo neįdomu. Jis nebuvo agresyvus, todėl, kad jis dirbo savo darbą, pristatė įrangą, buvo viską susitaręs. Kaltinamasis atėjo prie jo ir iš karto purškė dujas į akis. Tada jis išlipo iš automobilio, jau nematė akimis, juto iš kurios pusės purškė, ta linkme spyrė, neturėdamas tikslo sugadinti turto, pasirodo pataikė į automobilį, spyrė apsigynimui. Paskui dar kartą kaltinamasis pripurškė, ir dar buvo trečias veiksmas, kai jis papurškė jam dujas ir tada nuėjo. Tuo momentu liudytoja A. išlipo iš automobilio, pasakė, kad viską nufilmavo. A. automobilis stovėjo už kaltinamojo automobilio, nes jis buvo užblokavęs visą eismą. Jis bandė kaltinamajam paaiškinti, kad vėluoja į susitikimą, bandė patraukti savo automobilį, bet jį buvo užblokavęs. Paaiškino, kad pirmiausia papurškė dujų balionėliu, tada jis spyrė ir dar du papurškimai buvo. Dėl sužalojimų nurodė, kad jam buvo antro laipsnio akių nudegimas ir pirmo laipsnio krūtinės nudegimas, tą patį vakarą dėl nudegimų kreipėsi į medikus. Dėl turtinės žalos parodė, kad jis yra amatininkas, turėjo atlikti darbus pagal terminą. Kadangi pripurškė ašarinių dujų, jis 10 dienų matė kaip per rūką, negalėjo atlikti fiziškai darbų, o vasaros metu turėjo surasti kas gali skubiai užbaigti jo darbus. Pasamdė žmogų, vykdantį individualią veiklą, jis jam turėjo sumokėti daugiau, nei jis buvo sutaręs. Samdė K. B.. Nurodė, kad į tą sumą įeina ir vaistai, čekių neturi, bet juos pirko. Dar buvo viena konsultacija pas gydytoją dėl akių, kurios kaina 70 eurų ir vaistai kainavo 100 eurų. Nuėjus pas gydytoją galėtų gauti sąskaitą už konsultacijas. Dėl neturtinės žalos parodė, kad jis nukentėjo, negalėjo dirbti savo darbo, jo atlygis 150 eurų į dieną. Nurodė, kad matė kaip kaltinamasis manevravo tik iš vaizdo įrašo. Paaiškino, kad jam išėjus iš PC „Senukai“, jo automobilis buvo užblokuotas, automobilyje sėdėjo vyras su liudytoja A., jie buvo dviese, prasidarę langą. Buvo necenzūriniai žodžiai, kaltinamasis iš karto buvo agresyvus. Jis pats sugalvojo išlipti iš automobilio, išlipo iš karto su ašarinėmis dujomis rankoje. Bandė paprastai paaiškinti, kad susitarė su parduotuve, atsiprašė, bet kaltinamasis nesiklausė, jis piktai nusiteikęs atėjo prie jo. Kaltinamasis dvigubai didesnis už jį, kaip jis galėjo jį pulti. Nurodė, kad jis nesiūlė kaltinamajam išlipti, jis pats atėjo. Pirmą kartą kai papurškė, jau sėdosi į automobilio vidų, manė, kad jis jau sės ir nuvažiuos, tačiau jis nespėjo atsisėsti iki galo, jis jam pripurškė dujų. Išlipo iš automobilio ir norėjo save ginti, ėjo link jo gintis, nes jau nematė, orientavosi iš kurios pusės garsas ėjo ir spyrė. Nesuprato kur pataikė. Kad spyrė į automobilį, sužinojo kai buvo akistata, advokatas pasakė. Kaltinamasis iš karto įsėdo į automobilį ir nuvažiavo, taip sakė liudininkė A., nes jam buvo skausmas ir dusino. Liudininkė kvietė pagalbą. Akivaizdu, kad kaltinamasis jo laukė, norėjo pabūti tuo negeruoju policininku. Po įvykio bandė po valandos laiko važiuoti, laukė, nes automobilis buvo pripurkštas dujų, važiuojant dar gavo vėjo gūsį, degino akis. Pravažiavo pro tiltą, sustojo, buvo padanga nuleista. Akivaizdu iš vaizdo įrašo, kad R. B. sugadino jo automobilio padangą, iš keleivio pusės, nulaužė ventilių. Sustojo, nebevažiavo toliau, pasiskambino sužadėtinei, kuri atvyko iš Plungės jo paimti. Nurodė, kad jam dujų pripurškė į veidą, krūtinę, automobilį. Spyris buvo savigyna, nežinojo kokie jo tolimesni veiksmai. Buvo karšta apie 30 laipsnių, mašina prikaitusi, pripurkšta dujų, negalėjo uždaryti durelių, jo langas nebuvo uždarytas, o jus pabandykite uždaryti langą kai gaunate dujų. Negali pasakyti kaip žmogus elgiasi šoko būsenoje. Tą patį vakarą sužadėtinė rašė pareiškimą policijai, nes jis negalėjo matyti. Jis jai papasakojo aplinkybes. Jam dar atrodė tada vienaip, kol nepamatė vaizdo įrašo. Dar metus laiko turi problemų su akimis, trukdo ir matyti ir mąstyti. Nemelavo apklausoje, jis buvo šoko būsenoje, negalėjo visko atsiminti. Filmuotoje medžiagoje matosi visi trys kartai, kad purškė. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad pasisamdė darbuotoją, jam atlygino, bet jis iš savęs turėjo dar sumokėti už atliktą darbą. Buvo panaudotos jo asmenines pajamos, uždangstyti tą situaciją. Skirtumas buvo sumokėtas iš jo asmeninių pinigų. Patyrė nuostolį. Už visus darbus jis gavo 32 000. Jis dirbo įmonėje, 3 000 eurų, tai asmeninės lėšos, kurias turėjo sumokėti kitam žmogui, kurį pasamdė. Dėl atstovų nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atstovavo ir kitas advokatas ir Giniotis. Į pirmą akistatą atėjo be advokato, paskui ėjo su advokatu. Dėl vaistų nurodė, kad yra išrašai, bet čekių neturi, yra parašyta išraše visi vaistai, pateikė teismui. Vaistus įsigijo, neišsaugojo čekio. Darbus reikėjo atlikti iki liepos 1 d., įvykis buvo 22 dieną. Nedarbingumas buvo iki 30 dienos, 7 dienas buvo nedarbingume. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Mano, kad PC „Senukai“ aikštelė yra privati, jis susitarė su darbuotojais, jie leido. Nurodė, kad po įvykio automobilį patraukė A., jis tik po valandos laiko bandė važiuoti. Už padangos remontą sąskaitos nepateikė, nesuprato, kodėl nuleista padanga, bet pamatęs vaizdo įrašą, suprato. Padangai buvo nulaužtas, paplėštas ventilis, nejuto iš pradžių. Dėl padangos pareikštas civilinis ieškinys, 10 eurų įtraukta į turtinę žalą. Yra įtraukta, kvito neturi. Dėl neturtinės žalos parodė, kad po įvykio mėnesį laiko jautė padarinius, nešioja kontaktinius lęšius, negalėjo jų įsidėti, ašarojo akys. Negalėjo net perskaityti kažko, negalėjo gyventi normalaus gyvenimo, buvo pažemintas dėl įvykio, užsipultas viešoje vietoje.

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis matyti tik įvykyje. Išvažiuojant iš PC „Banginis“ aikštelės, ji suko į kairę, nes ten vienpusis eismas. Tuo metu kaltinamojo automobilis stovėjo priekyje, išsukus į kairę juostą sustojo, pagalvojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju yra draugai, nes nukentėjusiojo mašina buvo šiek tiek išlindusi. Pamanė, kad jie yra pažįstami ir nori kalbėtis, sėdo į automobilį, laukė. Pamatė, kaip kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir ten įvyko susižodžiavimas. Tada ji ištraukė iš rankinės telefoną, pradėjo fiksuoti. Iš pradžių manė, kad jie kažką diskutuos, bet pamatė, jog kaltinamasis priėjo ir jie sukonfliktavo, paėmė dujų balionėlį ir nukentėjusiajam purškė į akis. Tą ji tikrai matė savo akimis. Kaltinamasis sėdo į automobilį, užsuko už nukentėjusiojo automobilio, vėliau pavažiavo toliau ir stabtelėjo pažiūrėti kokia situacija. Ji ėjo padėti nukentėjusiajam, nes matė, kaip jis užsidengė veidą, nes buvo pripurkšta. Kiek kartų purškė, nepasakys, senai buvo. 1-2 kartus gal purškė, bet tai buvo ilgi purškimai. Kad nukentėjusysis spyrė į kaltinamojo automobilį, nematė. Konflikto negirdėjo, kadangi ji buvo automobilyje, matė tik vaizdą. Nebuvo muštynių, matėsi iš veido mimikos, kūno judesių, kad diskutuoja. Paskui atkreipė dėmesį, kad vyksta konfliktas. Ar agresyviai atrodė, negali atsakyti. Parodė, kad, kai pradėjo stebėti tą įvykį nukentėjusysis buvo prie savo automobilio, o kaltinamasis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo. Veidus ji įžiūrėjo, nebuvo draugiškai nusiteikę. Labiau agresija jautėsi iš kaltinamojo. Kaltinamasis pradėjo pokalbį ir pokalbio metu įvyko konfliktas. Konflikto metu jie buvo netoli vienas kito. Po papurškimo nukentėjusysis puolė kaip ir gintis ir ėjo link kaltinamojo. Purškimas kiek truko, nežino, viskas vyko labai greitai. Pradžioje nesuragavo net pasiimti telefoną, kai pasiėmė jau buvo veiksmo galas. Ji jau neprisimena to įvykio, atvyko atlikti pilietinę pareigą, nes yra nukentėjusysis. Gali jos parodymai skirtis, nes ne ji nukentėjo, nebesigilino. Atsimena tik patį faktą, o detalių tikrai nėra užfiksavusi. Ji pati iškvietė policiją, sulaukė. Pati pasidalino ir vaizdo įrašu, nuotrauka, ėjo padėti nukentėjusiajam, nuvedė į PC „Senukai“ prausti veidą, tada dujos dar labiau suveikė. Matė, kad kaltinamasis išvažiavo, užsuko už pilkos mašinos, pristabdė ir išvažiavo. Greitai išvažiavo po purškimo. Pagarsinus liudytojos parodymus (t. 2, b. l. 195-198) patvirtino, kad parodymai teisingi. Apklausta liepos 18 d., geriau atsiminė įvykį, tada pasirodė, kad galimai kaltinamasis grįžo ir pasiėmė. Faktas, kad jis purškė. Atsimena patį faktą, kad buvo purkšta, o veiksmų, ėjimo pirmyn, atgal, šito neatsimena. Matė ilgą purškimą. Kai pamatė, kad vyksta konfliktas pirma nufotografavo, vėliau nufilmavo. Ji patraukė nukentėjusiojo automobilį. Negali pasakyti ar automobilyje buvo dujų, nepajautė, nejautė ar nuleista padanga, patraukė gal 20 metrų, automobilio neapžiūrinėjo. Nekasdieninis įvykis, nedažnai mato, kad žmonės mušasi, įsiminė purškimas į veidą, nukentėjusiojo spyrio į nematė.

Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo pažįstama iš senų laikų, nuo paauglystės. Bendrauja, sutaria draugiškai. Nukentėjusiojo nepažįsta. Išėjus iš PC „Banginis“ stovėjimo aikštelėje rado užstatytą automobilį. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo per dvi neįgaliųjų vietas, išlindęs ant važiuojamos kelio dalies. R. B. išvairavo automobilį, nes ji tikrai negalėjo. Pamatė, kad automobilio šeimininkas išėjo prie savo automobilio, per atidarą langą R. B. paklausė, kodėl taip pasistatė automobilį. Nukentėjusysis buvo labai agresyviai nusiteikęs, pasiuntė „nachui“, pasakė, koks jo reikalas, kaip nori taip stato. R. B. išlipo iš automobilio, priėjo prie jo automobilio galo, parodė, kad išlindęs automobilis į važiuojamąją dalį, nukentėjusysis spyrė į jos automobilio galą, įlenkė sparną. Kai išvairavo R. B. automobilį, reikėjo lipti ant pėsčiųjų tako. Kaltinamasis vairavo, ji tuo metu buvo automobilyje. Nukentėjusysis parėjo rakinti savo automobilį. Jie pajudėjo, sustojo, pamatė vyriškis pareina, nusprendė kad jis, pavažiavo atgal. Paklausė normaliai per keleivio pusę, kodėl taip prisiparkavo. Nukentėjusysis stovėjo prie automobilio tuo metu, pasiuntė „nachui“, kaip nori taip stato, pasiūlė kaltinamajam išlipti iš automobilio. Kodėl nenuvažiavo, nežino, nukentėjusysis pasakė, išlipk, parodyk, kas nepatiko. Čia buvo sekundžių reikalas. Parodyti, kas nepatinka išlipo, nes sakė taip išlipk ir parodyk. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir nukentėjusysis spyrė į jos automobilio galą. Spyrė kai tarp jų vyko žodinis konfliktas. Ji tuo metu sėdėjo automobilyje, matė per veidrodėlį. Viskas vyko labai greitai. Nukentėjusysis sakė, kas nepatinka ir spyrė į automobilį, nežino kodėl spyrė. Nukentėjusysis pirmas spyrė. Kaltinamasis nieko neturėjo išlipdamas iš automobilio. Po spyrio, kaltinamasis gynybai panaudojo dujas. Nematė iš kur ištraukė, neturėjo rankose nieko. Iš kur atsirado dujų balionėlis, nežino. Papurškė gal vieną kartą, kad nuramintų, paskui įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nusiramino žmogus ir išvažiavo. Norėjo iškviesti policiją, bet važiavo į darbą. Apgadino sparną, nesikreipė į policiją, dirbo per du darbus, neturėjo kada. Į draudimą nesikreipė dėl didelio darbo krūvio. Nuvažiavo iš įvykio vietos iš karto, nematė, kas kvietė policiją. Paaiškino, kad išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kad automobilis užstatytas taip, kad sudėtinga išvažiuoti, kaltinamasis išvairavo, galėjo išvažiuoti, nelaukė nukentėjusiojo. Jis atėjo tik jiems pavažiavus į priekį ir atėjo nukentėjęs ir grįžo prie jo paklausti, kodėl jis taip stato automobilį ir pažeidė KET, kad trukdo kitiems. Jie nepranešė policijai, žmogiškai norėjo pasiteirauti, kodėl taip stato. Pagarsinus liudytojus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 175-178) nurodė, kad konfliktas įvyko jau atidarius langą. Paskui atsiminė, kad matė per veidrodėlį, kaip jis spyrė į automobilio galą. Parodymuose neužfiksuota. Nukentėjusysis pakvietė kaltinamąjį ir jis išlipo. Metė darbą ir atsirado laiko, tada kreipėsi į policiją, buvo nustatyta 1 439 Eur žala. Neatsiremontavo automobilio. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo pradėtas, dabar kaip ir atmestas, yra apskųsta. Patvirtino, kad per veidrodėlį matė, kaip nukentėjusysis spyrė, jautė, kaip automobilis sujuda. Visko negalėjo matyti, veidrodėlis aprėpė tik apatinę dalį. Konfliktas vyko prie automobilio galo. Dalį įvykio matė pro keleivio pusę, dalies nematė. Matė spyrį ir jautė. Kaltinamasis nebuvo grįžęs į automobilį ir dar kartą išėjęs. Per priekinį langą matė gatvę. Automobilis stovėjo šonu, skersai, per priekinį langą nieko nematė. Nematė, kaip kaltinamasis purškė dujas. Pasakė žmogus, kad gynybai panaudojo dujas, tai vadinasi po smūgio. Nematė, kada kaltinamasis papurškė dujas.

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 88-91).

Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G893/2022(03), matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose K. G. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: akių ragenos ir junginės maišelio II (laipsnio) cheminis nudegimas, veido ir krūtinės odos I (laipsnio) cheminis nudegimas. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginio veido ir krūtinės poveikio chemine medžiaga, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. birželio 22 d. 22.05 val. (nurodyta kraujo etilo alkoholio nustatymui paėmimo ligoninėje data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pagal pateiktus medicininius dokumentus dėl išvados 1-ame punkte nurodytų sužalojimų K. G. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 83).

Iš 2022 m. birželio 22 d. Klaipėdos apskrities VPK specialisto S. G.tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 22 d. patruliuodami nustatytame maršrute Klaipėdoje kartu su VTT SPS vyr. specialistu V. J. AP „L1711“ iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šilutės pl. 35 pamatė, kaip dabar nepažįstamam vyrui vienas asmuo pripurškė kažko į akis, nežino ko. Praneša liudininkė, užpuolikas pabėgo. Atvykus nurodytu adresu 19.49 val., pasitiko pranešėja A. P. ir nukentėjusysis K. G., kuris paaiškino, jog pasistatė savo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kad galėtų išsitraukti išsinuomotus džiovintuvus. Tuomet privažiavo automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas paklausė: „kur čia statai automobilį“ ir tuo prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu K. G. nepažįstamas asmuo, „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripurškė dujų į veidą. Asmuo pasišalino. Įvykio liudytoja A. P., matydama viso įvykio situaciją, jį nufilmavo savo asmeniniu telefonu. Į Įvykio vietą atvykusi GMP 8-oji brigada K. G. apžiūrėjo, į ligoninę vykti neprireikė. K. G. teigė, jog šiuo metu turi mažai laiko ir pareiškimą rašys per e-policiją (t. 1, b. l. 40).

Iš 2022 m. liepos 5 d. apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrimas prie pareiškimo pridėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_5116-2“. Toks pat įrašas pateiktas ir A. P. (t. 3, b. l. 4-5). Įrašas daromas iš automobilio vidaus, pro automobilio stiklą, įrašo trukmė 00.00.21 laiko. Matomas priešais stovintis mėlynos spalvos automobilis, ant kurio galo gamyklinis ženklas „Ford“, automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojo pusės dureles atidaro vyras, vilkintis šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius ir tamsesnės spalvos kelnes, avi sportinius juodus su baltomis detalėmis batus. Vyras kažką sako, įrašas be garso. 00.00.06 laiku matomas sidabrinės spalvos automobilis su prikabinta priekaba, atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis. Šalia automobilio stovi vyras, rankomis užsidengęs veidą. Toliau matyti kaip automobilis „Ford“ nuvažiuoja. Matyti, kad veiksmas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Senukai“ (t. 1, b. l. 49-51).

Iš 2022 m. liepos 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas PC „Banginis“ pateiktas vaizdo įrašas. Atidarius laikmeną matomi du vaizdo įrašai. Pirmasis įrašas pavadinimu „lt_pc_banginis_nvr_ch5_ 20220622185942_ 20220622195017“. Įrašo viršuje matomas užrašas „2022 m. birželio 22 d. 18.59.45“. Įrašas fiksuoja įėjimą į prekybos centrą dalį automobilių stovėjimo aikštelės (Žr. nuotrauką Nr. 1). Įrašas baigiasi 19.50.17 val. Pirmame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „lt_pc_banginis_nvr_ch18_20220622185952_ 20220622195010“. Įrašo viršuje matomas užrašas „2022 m. birželio 22 d. 19.59.55“. Kamera fiksuoja prekybos centro „Banginis“ šoną ir automobilių stovėjimo aikštelę (Žr. nuotrauką Nr. 2). Įrašo 19.15.31 val. matyti, kaip prie įėjimo į prekybos centrą atvyksta šviesios spalvos automobilis su priekaba ir jį pasistato šalia stovėjimo aikštelėje, automobilio priekis iškištas ir pastatytas ant važiuojamosios kelio dalies (priartinus vaizdą matoma, kad automobilio avarinės šviesos blyksi) (Žr. nuotrauką Nr. 3), tačiau kiti automobiliai pristabdydami lėtai pravažiuoja, kadangi kelias iš dviejų juostų. 19.29.43 val. matoma, kaip tamsios spalvos automobilis nori išvažiuoti iš stovėjimo vietos, esančios šalia šviesios spalvos automobilio su priekaba, asmuo sunkiai išvažinėja iš vietos, sukasi atgal, į šoną, pavažiuoja į priekį ir sustoja šalia, pastovi, tada vėl pavažiuoja atgal užstatydamas šviesaus automobilio priekį, vėl pavažiuoja į priekį, praleidžia kitą automobilį. Praleidus jį, vėl atsistumia atgal užstato šviesaus automobilio priekį, pastatydamas automobilį antroje kelio juostoje. Tada matoma, kaip 19.32.11 val. iš automobilio išlipa asmuo. Matoma, kad prieina prie šviesaus automobilio vairuotojo pusės, atsidaro automobilio durelės, matosi kad kažkas vyksta, kas tiksliai nesimato, vaizdas toli, priartinus vaizdą sunkiai suprasti ką asmenys veikia. Už matomas sustojęs kitas automobilis. Automobilių valstybiniai numeriai taip pat nesimato, kadangi vaizdas toli. 19.32.44 asmuo sėda į tamsios spalvos automobilį, pavažiuoja į priekį, pirmą eismo juostą, sustoja, bet nuvažiuoja. Daugiau įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 65-70).

Iš 2022 m. liepos 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti PC „Senukai“ pateikti vaizdo įrašai, nurodyta, kad pateikti du vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „2022.06.22 19.33-19.50“, įrašo trukmė 00.10.59 laiko, įrašo apačioje per vidurį užrašas „19.33.29 KLP Silutes pl.“ įraše stebimos filmuojamos automobilių stovėjimo vietos. 5-6 automobilio stovėjimo vietoje, matoma stovinti automobilio priekaba (Žr. nuotrauką Nr. 1), sekančioje vietoje stovi mėlynos spalvos automobilis ir šis automobilis pradeda išvažinėti iš stovėjimo vietos ir matoma kaip įrašas iš 19.35.35 peršoka į laiką 19.35.40, mėlynos spalvos automobilio įraše nesimato. 19.31.01 matoma kaip mėlynos spalvos automobilis atsistumia atgal, vaizdą užstoja automobilio priekaba. 15.36.32 matoma kaip vėl automobilis pavažiuoja į priekį. Vaizdo įrašas vėl peršoka į laiką 19.37.41. Įraše laikas persisuka (šokinėja), įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „2022.06.22 19-19.33“, įrašo apačioje matomas užrašas „18.59.54 KLP Silutes pl.“, įrašo trukmė 00.30.33. 19.20.47 val. matoma kaip 5-6 automobilių stovėjimo vietoje sustoja automobilis su priekaba. Įraše vertingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 56- 60) veiksmus žengdamas link subjekto Nr. 1; nuo 25420 iki 25500 buvo sujungti į skaitmeninę vaizdo bylą („epizodas_sulėtintas.avi“), kuri peržiūros patogumui buvo sulėtinta (t. 1, b. l. 76-77).

Iš 2023 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2023 m. vasario 23 d. su specialisto išvada pateiktoje optinėje laikmenoje įrašytas išskirtas epizodas. Įrašas prastos kokybės, blankus. Įrašo trukmė 00.18.00 laiko. Įraše matoma fiksuojama automobilių stovėjimo aikštelė. Matoma, kaip šviesios spalvos universalo kėbulo tipo automobilis su priekaba stato automobilį į stovėjimo vietą, įvažinėja atbuline eiga. Toliau matoma, kad automobilio priekis išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Kelio dalis iš dviejų eismo juostų, kita eismo juosta matoma pravažiuojantys automobiliai. 18878 epizode matoma, kaip su šviesios spalvos marškinėliais apsirengęs asmuo vaikšto aplink šviesios spalvos automobilį. Nuo 19346 epizodo matoma, kaip šviesios spalvos marškinėliais apsirengęs asmuo pritūpia prie šviesios spalvos automobilio priekinio keleivio pusėje rato. 19757 epizode matoma kaip asmuo atsistoja ir nueina. Nuo 21195 epizodo matoma, kaip prie šviesios spalvos automobilio stovintis kitas automobilis važinėja iš stovėjimo aikštelės, išvažinėja atbuline eiga. Automobilis tamsios spalvos, universalas. Išvažiavęs iš stovėjimo vietos, tamsios spalvos automobilis sustoja pirmoje eismo, kiti automobiliai jį apvažinėja antrąja eismo juosta. Nuo 23698 epizodo, matoma kaip tamsios spalvos automobilis važiuoja atbuline eiga ir sustoja antroje eismo juostoje, užstato šviesios spalvos automobilio priekį. Už tamsios spalvos automobilio galo, antroje eismo juostoje, privažiavus kitiems automobiliams, tamsios spalvos automobilis pavažiuoja į priekį ir sustoja pirmoje eismo juostoje. Bet iškart automobiliui pravažiavus, vėl atbuline eiga sustoja antroje juostoje užstato šviesaus spalvos automobilio priekį. Matoma, kaip už tamsaus spalvos automobilio galo antroje eismo juostoje sustoja kitas automobilis, nes jis negali pravažiuoti. Matoma, kaip atsidaro šviesios spalvos automobilio vairuotojo pusės durelės ir prie jų matomas tamsus šešėlis. 25010 epizode matoma kaip atsidaro vairuotojo pusės tamsaus spalvos automobilio durelės ir iš jo išlipa šviesios spalvos marškinėlius dėvintis asmuo ir prieina arti šviesaus spalvos automobilio atidarytų durelių. Kas vyksta neįmanoma matyti, kadangi vaizdas toli, matosi tik asmenų siluetai. 25278 epizode matosi, kaip tamsios spalvos siluetas leidžiasi žemyn (lyg sėdama į automobilio vidų). Baltos spalvos marškinėliais asmuo pasilenkia, kas vyksta neįmanoma suprasti dėl prastos vaizdo kokybės. Toliau 25378 epizode matoma, kaip šviesios spalvos marškinėlius vilkintis asmuo atšoka atgal link tamsios spalvos automobilio, ir tuo pat metu tamsus siluetas užeina už šviesios spalvos automobilio. Šviesios spalvos marškinėliais dėvintis asmuo užeina už savo tamsios spalvos automobilio, ir toliau matoma, kaip tamsus siluetas juda link to asmens ir 25427 epizode koja spiria į tamsaus automobilio pusę. Toliau matoma, kaip šviesios spalvos marškinėlius vilkintis asmuo tiesia ranką į priekį ir eina artyn link šviesios spalvos automobilio ir to asmens kuris spyrė. Prieina prie pat šviesios spalvos automobilio vairuotojo durelių, o tamsios spalvos siluetas matomas ties šviesios spalvos automobilio galu. Šviesios spalvos marškinėlius dėvintis asmuo eina link tamsios spalvos automobilio, o tamsus siluetas eina link šviesios spalvos automobilio vairuotojo pusės durelių, tada šviesios spalvos marškinėlius vilkintis asmuo ties tamsios spalvos automobilio kairės pusės galu sustoja - apsisuka ir vėl paeina link šviesios spalvos automobilio iki tamsios spalvos automobilio dešinės pusės galo. Ką daro neįmanoma suprasti, tada iškart apsisuka ir nueina į tamsios spalvos automobilį, atsisėda į vairuotojo pusę ir nuvažiuoja į pirmą eismo juostą, sustoja. Matoma, kaip tamsus siluetas apeina šviesios spalvos automobilio priekį, kai asmuo apeina tamsios spalvos automobilis iškart išvažiuoja. Tada tamsus siluetas prieina prie automobilio kuris stovėjo už tamsios spalvos automobilio. Daugiau įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 2, b. l. 178-180).

Iš 2023 m. sausio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. pateikė prie bylos UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 20 d. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad įvertinus atsiųstas automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pažeidimų nuotraukas, automobilio remonto preliminari kaina 850 eurų, plius PVM. Taip pat pateiktos automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nuotraukos, kuriose matomas automobilio dešinės pusės galinio sparno įlenkimas (virš kuro įpylimo dangtelio, arčiau galinių durelių), kada darytos automobilio nuotraukos, jose nėra užfiksuota (t. 2, b. l. 92-97).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius-veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010).

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad taip pasielgė, nes buvo priverstas gintis. Paaiškino, kad nukentėjusysis spyrė į automobilį, todėl jis savigynai turėjo panaudoti dujas. Jie su liudininke A., išėję iš PC „Banginis“ pamatė, kad jų automobilis užstatytas taip, kad neišėjo išvažiuoti. Šiaip ne taip jis išvažiavo, privažiavo atbuline eiga prie nukentėjusiojo automobilio ir jo paklausė, kodėl pažeisdamas KET taisykles pasistatė automobilį, per dvi neįgaliesiems skirtas vietas. Nukentėjusysis pasiuntė juos „nachui“, pasakė, kad tai ne jo reikalas, kaip nori, taip stato ir pasiūlė išlipti iš automobilio. Išlipus iš automobilio jis pradėjo agresyviai elgtis ir spyrė į automobilio sparną, kadangi spyrė į automobilį, todėl turėjo panaudoti ašarines dujas. Ašarines dujas nukentėjusiajam purškė vieną kartą, po spyrio. Po spyrio iš karto nepastebėjo, kad automobilis apgadintas, kai išvyko iš įvykio vietos, išlipo ir pamatė, kad yra įlenktas sparnas, padarytas nuostolis, tačiau nesikreipė į policiją, nes nebuvo laiko. Paaiškino, kad sunkiai išvažiavo iš automobilio stovėjimo vietos, bet išvažiavo ir galėjo nuvažiuoti toliau, niekas netrukdė. Paaiškino, kad kai bandė po truputį išvažinėti iš vietos, taip gavosi, kad nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės. Kiek kartų pavažiavo pirmyn atgal, kol išvažiavo iš vietos, nežino. Iki grįžtant nukentėjusiajam iš parduotuvės, apėjo aplink automobilį, pažiūrėti, kaip užstatytas, kaip reikės išvažiuoti. Jokių veiksmų prie to automobilio neatliko. Nukentėjusysis K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo automobilis buvo pastatytas neįgaliųjų vietoje, nes buvo susitaręs su PC „Senukai“ darbuotoju, kad išsikraus statybinę įrangą, buvo viskas susitarta, gavo iš jų leidimą. Pats PC „Senukai“ darbuotojas padėjo iškrauti įrangą, kol darbuotojai pildė dokumentus, įrangos pridavimo aktą, jis ėjo patraukti automobilį. Išėjus iš parduotuvės, jo automobilis buvo užblokuotas kaltinamojo automobiliu. Paprašė, kad patrauktų automobilį, tada kaltinamasis agresyviai pradėjo aiškinti, kad negerai pastatytas automobilis. Jis jam aiškino, kad supranta situaciją, kad susitarta dėl įrangos pristatymo su parduotuve, bet kaltinamajam buvo neįdomu. Kaltinamasis atėjo prie jo ir iš karto purškė dujas į akis. Tada jis išlipo iš automobilio, jau nematė akimis, juto iš kurios pusės purškė, ta linkme spyrė, neturėdamas tikslo sugadinti turto, pasirodo pataikė į automobilį, spyrė apsigynimui. Paskui dar kartą kaltinamasis pripurškė, ir dar buvo trečias veiksmas, kai jis papurškė jam dujas ir tada nuėjo. Paaiškino, kad pirmiausia papurškė dujų balionėliu, tada jis spyrė ir dar du papurškimai buvo. Kaltinamasis dvigubai didesnis už jį, kaip jis galėjo jį pulti. Nurodė, kad jis nesiūlė kaltinamajam išlipti, kaltinamasis pats atėjo. Pirmą kartą kai jam papurškė dujų, jis jau sėdosi į automobilio vidų, manė, kad jis jau sės ir nuvažiuos, tačiau jis nespėjo atsisėsti iki galo, jam buvo pripurkšta dujų. Išlipo iš automobilio ir norėjo save ginti, ėjo link kaltinamojo gintis, nes jau nematė, orientavosi iš kurios pusės garsas ėjo ir spyrė. Nesuprato kur pataikė. Kad spyrė į automobilį, sužinojo kai buvo akistata, advokatas pasakė. Kaltinamasis iš karto įsėdo į automobilį ir nuvažiavo, taip sakė liudininkė A., nes jam buvo skausmas ir dusino. Filmuotoje medžiagoje matosi visi trys dujų papurškimo kartai.