- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1620-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00534-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-633/2021 pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei I. B. dėl nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. G. prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečių vaikų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o šie yra jo vaikai; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 100 Eur/mėn. nuo ieškinio teisme pareiškimo (2020 m. gegužės 19 d.) dienos iki kiekvieno jų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti ieškovei uzufrukto teisę į šias vaikų išlaikymo lėšas; 4) priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., t. y. už 3 metus; 5) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką : atsakovas bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos motinos namuose penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku ir grąžindamas juos atgal į gyvenamąją vietą motinos namuose tos pačios savaitės sekmadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė santuokos su atsakovu nebuvo sudariusi, tačiau su juo gyveno šeimoje ir vedė bendrą ūkį maždaug 2 metus iki vyresniosios dukters S. B. gimimo. Prieš pirmąjį gimdymą bendru su atsakovu sutarimu, ieškovė grįžo gyventi į tėvų namus Vilkaviškio r. sav., kur gyvena iki šiol. Atsakovas yra biologinis visų trijų ieškovės vaikų tėvas, tačiau savo tėvystės nė vienam iš vaikų administracine tvarka nėra pripažinęs, nors savo tėvystę jos visiems trims vaikams pats viešai deklaravo. Atsakovas pats auginti vaikus niekada nepageidavo ir nepageidauja, todėl visų vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Ieškovės nuomone, vaikų poreikiams normaliai patenkinti šiuo metu reikia maždaug po 400 Eur, kiekvienam vaikui. Šiuo metu mokama valstybės socialinė išmoka – po 110 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo pensinį amžių, nedarbą, mažas pajamas bei vykdytinas pinigines prievoles kitiems kreditoriams, prašo priteisti minimalų išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovas paskutinius 3 metus reguliaraus išlaikymo pinigais vaikams neteikė, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė skaičiuoja po 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Kadangi ieškovė su vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, todėl nesutinka, kad atsakovas atvyktų ir su vaikais bendrautų bei liktų nakvoti jos namuose. Nurodė, kad santykiai tarp atsakovo ir ieškovės bei jos motinos yra konfliktiški, todėl atsakovas su vaikais turi bendrauti ne jų gyvenamojoje vietoje, o juos pasiimti.
3. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu. Nurodė, kad atsižvelgiant į vyresniųjų vaikų nuomonę, jų amžių, kad vaikai prie savo pavardžių pripratę, savo socialinėje aplinkoje save tapatina tik su dabartine (jos, motinos) pavarde, kitų yra pažįstami taip pat tik B. pavarde, ieškovė prašė atsakovo priešieškinio reikalavimą atmesti kaip prieštaraujantį vaikų interesams ir pavardžių jiems nekeisti.
4. Atsakovas S. G. priešieškiniu prašė pakeisti vaikams šiuo metu jų turimą motinos pavardę ir naujai suteikti atsakovo (tėvo) pavardę, t. y. S. G., M. G. ir A. G..
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad šalys planavo ateityje po pirmosios dukros gimimo susituokti, tačiau vėliau atsakovas patyrė didelių finansinių sunkumų dėl apie 10 metų trukusio bylinėjimosi su seserimi dėl tėvų palikimo, buvo priverstas parduoti namus, pateko į skolas, todėl santuoką ir tėvystės pripažinimą atidėjo vėlesniam laikui, tačiau ieškovę ir vaikus lankė, vaikus pripažino, niekada nuo jų neatsisakė, o kai 2019 m. ieškovei pasiūlė tuoktis, pripažinti vaikams tėvystę ir suteikti savo pavardę, ieškovė nesutiko su juo gyventi bei tokiu savo elgesiu sukėlė jam abejones dėl jo tėvystės vaikams. Nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimais nustatyti tėvystę visiems trims vaikams, ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas iš dalies nesutiko su išlaikymo dydžiu, nes pagal savo dabartinę turtinę padėtį jis niekaip neišgalėtų tokį išlaikymą vaikams teikti: jo pajamas sudaro tik apie 420 Eur dydžio senatvės pensija, iš darbo buvo atleistas, naujo susirasti dėl amžiaus ir turimų sveikatos sutrikimų nepavyko, iki 2023 m. pabaigos turi vykdyti teismo sprendimais priteistas bei išieškomas ne ginčo tvarka pinigines prievoles kreditoriams, kurias sumokėjus jam pačiam mėnesio pragyvenimui telieka tik maždaug 152 Eur. Atsakovas sutiko su 30 Eur/mėn. išlaikymu. Atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes dėl savo sunkios turtinės padėties jį sumokėti neturėtų jokios galimybės. Atsakovas pirko vaikams daiktus, kuriems išleido apie 200 Eur, todėl tokiu būdu prisidėjo prie vaikų išlaikymo daiktais. Nurodė, kad jis pats gyvena toli nuo vaikų gyvenamosios vietos (Klaipėdoje), niekur arčiau neturi kur bendraujant su vaikais apsistoti, todėl prašė nustatyti, kad sutariamu su ieškove dažnumu ir laiku su vaikais jis bendrautų vaikų, gyvenamojoje vietoje (ieškovės motinos namuose), kaip tai darė iki 2019 m., kol nesusipyko su ieškove ir jos motina. Nurodė, kad pagal istoriškai susiformavusius papročius vaikai Lietuvoje turi tėvo pavardę, be to, ieškovė turi ne savo biologinio tėvo pavardę, todėl vaikams suteikta jos pavardė neatitinka jų biologinės kilmės ir iš motinos pusės. Mano, kad 16 m. amžiaus dar neturintiems vaikams turi būti suteikta jo pavardė. Tai labiau atitiks vaikų interesus, nei šiuo metu jos biologinę kilmę neatitinkanti motinos pavardė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o jie yra atsakovo vaikai; nustatė nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą 2020 m. gegužės 18 dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos; priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. po 2 450 Eur kiekvienam vaikui, šios sprendimo dalies vykdymą atsakovui išdėstė penkeriems metams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisiamų vaikams išlaikymo ir jo įsiskolinimo lėšų uzufruktoriumi paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: atsakovas bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos motinos namuose penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą motinos namuose tos pačios savaitės sekmadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku; priteisė iš atsakovo 276,65 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei; priteisė iš atsakovo 186,18 Eur valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipė vykdyti skubiai.
7. Teismas nustatė, kad vaikai S. B., M. B. ir A. B. ieškovei gimė nesant santuokoje, atsakovas savo tėvystės vaikams nėra pripažinęs, duomenys apie vaikų kilmę iš tėvo vaikų gimimo aktų įrašuose nėra nurodyti. Vaikai nuo gimimo visi gyvena tik su ieškove, jos motinai (vaikų senelei) nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Vyresnieji vaikai S. B. ir M. B. lanko Vilkaviškio r. Keturvalakių mokyklą, o A. B. dėl savo amžiaus yra ugdoma namuose. Vaikai specialiųjų poreikių neturi, M. B. ir A. B. turi papildomų poreikių sveikatos priežiūrai, atitinkamai dėl pilnapadystės bei poreikio laikinai nešioti korekcinius akinius. Kiekvienam iš vaikų yra mokama valstybės socialinė išmoka po 110 Eur/mėn. Maždaug 2-3 metus iki S. B. gimimo šalys buvo sugyventiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė paskutinius 9 metus nedirba, registruojasi ieškančia nuolatinio darbo Užimtumo tarnyboje, jos pajamas šiuo metu sudaro 262,23 Eur Nedarbo draudimo išmoka taip pat pajamos iš nedidelio asmeninio ūkio. Ieškovė nuosavybės teise nei nekilnojamo, nei vertingesnio kilnojamo turto neturi. Atsakovas yra senatvės pensininkas, nedirba, jo pajamas sudaro 422,80 Eur senatvės pensija. Atsakovas nei nekilnojamo, nei vertingesnio kilnojamo turto neturi. Atsakovas turi vykdytinų piniginių prievolių kitiems kreditoriams apie 187 Eur per mėnesį.
8. Dėl tėvystės vaikams ir jų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad atsakovas teismo posėdyje visiškai pripažino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl jo tėvystės ieškovės vaikams nustatymo ir vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo. Atsakovo tėvystės pripažinimas atitinka bylos duomenis (teismo medicinos (DNR metodu) ekspertizės išvadas, šalių paaiškinimus, jų pripažįstamus įrodomuosius faktus). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nepriimti atsakovo šių dviejų patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinimo ir jų nepatenkinti.
9. Dėl išlaikymo vaikams ir jo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nurodė, kad abiejų vaiko tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra vienodos. Teismo vertinimu, konkrečių vaikų poreikiai esmingai nesiskiria (nors amžiaus skirtumai nemaži, tačiau abu jaunesnieji vaikai turi papildomų poreikių jų sveikatos priežiūrai, kurie gali išlikti iki jų pilnametystės) bei pagal pripažįstamus visuotinai žinomais vidutinius tokių poreikių vaikų išlaikymo kaštus, kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga maždaug po 310 Eur. Nurodė, kad prie vaiko poreikių patenkinimo įskaitomos po 110 Eur kiekvienam vaikui skiriamos valstybės išmokos, šią dalį vaikų išlaikymo naštos neatlygintinai prisiima valstybė, tuo pačiu atleisdama nuo tokios prievolės vaiko tėvus. Todėl atėmus valstybės socialinę išmoką, tėvams tenkanti kiekvieno vaiko išlaikymo našta yra 200 Eur, arba po 100 Eur kiekvienam iš tėvų. Teismo vertinimu, atsakovas dėl savo turtinės padėties negali teikti iš viso 300 Eur išlaikymo, nes jo grynosios pajamos (235,80 Eur) šiuo metu nesiekia tokios sumos. Teismas kaip proporcingą atsakovo asmeninei ir turtinei padėčiai bei faktiniam potencialui pastarąją pagerinti, šiuo atveju vertino 70 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Dėl to ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 70 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad trejus metus iki ieškinio pareiškimo atsakovas pinigais vaikų neišlaikė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį teismas pripažino teisėtu. Teismas nurodė, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumažintas, skaičiuojant 70 Eur/mėn. išlaikymą 36 mėn. laikotarpiui: 70 Eur x 36 mėn. = 2520 Eur kiekvienam vaikui. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas iš dalies vykdė vaikų išlaikymo prievolę daiktais, teismo vertinimu per 3 m. laikotarpį padovanojo daiktų maždaug už 200-220 Eur sumą. Teismo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas papildomai dar turi būti sumažintas teikto daiktais išlaikymo verte (210 Eur) ir galutinai sudaro 2450 Eur sumą kiekvienam vaikui. Teismas, įvertinęs sunkią atsakovo asmeninę ir turtinę padėtį bei neprieštaraujant dėl to ieškovei, sprendimo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą vykdymą atsakovui išdėstė 5 metų laikotarpiui.
10. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ir dalyvavimo juos auklėjant. Teismas nustatė, kad nėra ginčo tarp šalių dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Tokiam bendravimo su vaikais režimui ir laikui pritarė ir išvadą byloje pateikusi valstybės institucija, neprieštaravo teisme išklausyti vyresnieji vaikai. Teismas nematė pagrindo atmesti šią dalį prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos (dėl režimo ir laiko). Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo tik dėl atsakovo bendravimo su vaikais vietos. Nors atsakovas motyvuotai, kas neprieštarauja ir pačių vaikų interesams, prašė bendravimo vietą nustatyti vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. ieškovės motinos namuose, tačiau teismas šiuo atveju neturi teisėto pagrindo suvaržyti neturinčios teisinio santykio su atsakovu ir nedalyvaujančios byloje būsto, kuriame gyvena vaikai, savininkės (ieškovės motinos) nuosavybės teisės atsakovo prašomu būdu, tai yra, nustatyti namų savininkei prievolę, nepaisant jos pačios kategoriškai priešingos valios, du savaitgalius per mėnesį savo namuose ne tik suteikti nakvynę atsakovui (jį apnakvydinti), bet ir užtikrinti dvi paras būtinas sąlygas jo bendravimui su vaikais. Tokį teisės naudotis savo nuosavybe savo nuožiūra suvaržymą būsto savininkė šiuo atveju galėtų prisiimti (atlygintinai ar be atlyginimo) tik laisvanoriškos sutarties su atsakovu būdu, todėl siekdamas būtent tokios bendravimo su vaikais vietos, atsakovas turėtų geranoriškai tartis su namų savininke, arba susirasti (pasirinkti) bet kurią kitą alternatyvią ir nepažeidžiančią vaikų interesus, saugią jiems vietą (aplinką).
11. Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti vaikams pavardes. Teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, teismas turi teisę, bet ne prievolę nustatant tėvystę vaikams, pakeisti jiems turimą motinos pavardę į tėvo. Pavardės pakeitimas galimas, jeigu tai atitiks geriausią vaiko (-ų) interesą. Teismas nustatė, kad išklausyti vyresnieji vaikai nesutiko su jų pavardės pakeitimu į tėvo pavardę, be to, ignoruoti šį 8 ir 12 m. amžiaus vaikų nenorą, teismas negali, dėl pavardės pakeitimo prieštaravo ieškovė, išvadą teikianti institucija, kuri nurodė, kad pavardžių, ypač vyresniesiems, ugdymo įstaigą lankantiems ir save jau seniai identifikuojantiems ne tik pagal vardą, bet ir pagal pavardę, vaikams turimos pavardės, sutampančioms su juos auginančios motinos pavarde, pakeitimas į jų socialinėje aplinkoje nepažįstamo tėvo, bylos atsakovo, pavardę labai tikėtina neigiamai paveiktų tolimesnę jų socializaciją, sukeltų klausimus, jų ir jų motinos asmeninio gyvenimo aptarinėjimus. Teismas nereikšmingu geriausio vaikų intereso požiūriu laikė atsakovo argumentą, kad ieškovės pavardė yra ne jos biologinio tėvo pavardė. Teismas sprendė, kad geriausią vaikų interesą atitiks palikimas jų nuo gimimo turimos motinos pavardės, nei kad jos pakeitimas ir suteikimas atsakovo pavardės.
12. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad šalys nereiškė prašymų priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad šioje byloje turi būti atlygintos valstybės patirtos išlaidos: 20,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 297,07 Eur išlaidos dėl nesumokėto žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleistas atsakovas; 214,00 Eur ieškovei teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra patenkinti 87 procentais, todėl 87 procentus nurodytų išlaidų valstybei privalo atlyginti atsakovas, o likusi dalis padengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė iš jo priteistą išlaikymą sumažinti iki 35,00 Eur kiekvienam vaikui, priteisto išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 1 260,00 Eur kiekvienam vaikui, pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovo bendravimas su vaikais būtų nustatytas vaikų gyvenamojoje vietoje, ir pakeisti nepilnamečių vaikų pavardes, prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
13.1. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nesutikimą raštu ir žodžiu, kad byla būtų nagrinėjama, ypač dėl pavardžių pakeitimo, be vaikų teisių atstovo, ar psichologo pagalbos, kuri pagal įstatymą yra privaloma ir būtina;?
Atsiliepimas
13.2. Atsakovas mano, kad prieš jį ir jo vaikus yra naudojamas fizinis, emocinis ir psichologinis smurtas, nes jau metai ir septyni mėnesiai, kai atsakovas negali susisiekti, susitikti ir bendrauti su savo vaikais. Atsakovas gyvena Klaipėdoje ir neturi sąlygų vaikų parsivežti, būdamas 70 metų amžiaus ir atvykęs pas vaikus už 300 km, pavargęs ir išsekęs, be jokio poilsio, vėl virš 300 km parsivežti vaikus atgal;
13.3. Atsakovas būdamas pensinio amžiaus, gaudamas tik 422,80 Eur pensiją negali susirasti darbo dėl sveikatos problemų ir neturi jokio nekilnojamo turto, negali išsinuomoti būsto, nes turi ankstesnių finansinių įsipareigojimų, todėl jam kelionė iki vaikų gyvenamosios vietos ir atgal yra labai brangi. Atsakovas mano, jog turėtų būti sudarytos sąlygos tėvui lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, skiriant nedidelį kambarį tik poilsiui ir bendravimui su vaikais;
13.4. Teismas nesvarstė, kad vaikai galėtų bendrauti su atsakovu ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu - pokalbiais telefonu ir sms žinutėmis;
13.5. Apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovui ir visiems jo vaikams, vaikų teisių atstovui ir psichologui. Žodinis skundo nagrinėjimas yra būtinas, kad nebūtų pažeistos atsakovo ir vaikų teisės.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
14.1. Apeliacinio skundo prašymas (dalykas) tiksliai ir aiškiai nesuformuluotas;
14.2. Apeliantas pažeidė CPK 306 str. 1 d. 4 p. nuostatas, dėl teismo sprendimo dalių pakeitimo ar panaikinimo būtinybės, jų neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepateikė jokių motyvų, nenurodė aplinkybių, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais jis grindžia išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui sumažinimą iki 35 Eur, išlaikymo įsiskolinimo sumažinimą nuo 2 450 Eur iki 1260 Eur, kodėl nesutinka su teismo sprendimo dalimis dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjimo tvarkos ne ieškovės namuose;
14.3. Teismas negalėjo užkrauti pareigos ieškovei suteikti atsakovui nemokamai dalį patalpų bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime name, kuriame ji gyvena ir kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Atsakovo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais gali būti realizuojamos įvairiais būdais, nebūtinai vežiojant vaikus pirmyn - atgal į Klaipėdą ir iš jos, neapribojant ieškovės teisės tą laiką leisti savo nuožiūra ar kitų ieškovės artimųjų nuosavybės bei asmeninių teisių bei nerealizuojant šių atsakovo teisių ieškovės sąskaita;
14.4. Apelianto motyvas dėl psichologo ar vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų nedalyvavimo sprendžiant teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės pavardė buvo palikta vaikams, panaikinimo, nepakankamas;
14.5. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nepažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos, atsižvelgta į atsakovo interesus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto iš atsakovo S. G. išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, dėl atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymo ir vaikų pavardžių pakeitimo.
Dėl žodinio teismo posėdžio
17. Apeliantas S. G, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dalyvaujant atsakovui ir visiems jo vaikams, vaikų teisių atstovui ir psichologui, nes jo nuomone, žodinis skundo nagrinėjimas yra būtinas, kad nebūtų pažeistos atsakovo ir vaikų teisės.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis).
19. Kadangi nagrinėjamojoje byloje nauji įrodymai netiriami, o apeliaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų taikymo klausimai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant pagrindo apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio
20. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams: S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 70 (septyniasdešimt) eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą 2020 m. gegužės 18 dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos. Taip pat teismas skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteisė nepilnamečiams vaikams S. B., M. B., A. B. po 2450 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui. Sprendimo dalies vykdymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstė ir nustatė, kad šią prievolę jis privalo įvykdyti per 5 (penkis) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
21. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir atsižvelgiant į tai, kad jis yra 70 metų amžiaus ir pragyvena iš gaunamos senatvės pensijos, prašo priteistą išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui sumažinti nuo 70 Eur iki 35 Eur ir atitinkamai perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui sumažinant nuo 2450 Eur iki 1260 Eur.
22. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
23. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).
24. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
25. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad, nustatant nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgta į būtiną vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija nepilnamečių vaikų poreikių ir jiems patenkinti būtinų piniginių lėšų sumos. Teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia maždaug po 310 Eur, iš šios sumos minusavo valstybės mokamas socialines išmokas vaikams, t.y. po 110 Eur kiekvienam vaikui ir sprendė, kad tėvams tenkanti jų kiekvieno išlaikymo našta yra 200 Eur arba po 100 Eur kiekvienam.
26. Sprendžiant dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio byloje nustatyta, kad atsakovas yra 70 metų amžiaus, turintis sveikatos sutrikimų, jo pajamos – 422,80 Eur gaunama senatvės pensija, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį pagrįstai priteista po 70 Eur.
27. Nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 35 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui atsižvelgiantį į jo turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
28. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, ieškovei tenka didesnė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, nes iš atsakovo priteista tik po 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas, nors ir turi prievolių kreditoriams, tačiau jis taip pat turi galimybę įstatymo nustatyta tvarka siekti piniginių prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos (išdėstymo) peržiūrėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (prievolės išlaikyti tris nepilnamečius vaikus nustatymo teismo sprendimu) ir tam privalo dėti pastangas, antra, jis taip pat turi dėti daugiau pastangų susirasti papildomų teisėtų pajamų šaltinių (dirbti kad ir terminuotą, laikiną darbą ir pan.), trečia, išlaikytinių amžius, ugdymas, sveikata ir kt., jų poreikius lemiantys duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia periodines išmokas jų išlaikymui iš tėvo mažinti dar labiau, nes neproporcingai didelė vaikų išlaikymo našta bus uždėta vienai motinai, ieškovei, kas ilgainiui lems situaciją, jog vaikams nebus užtikrintos būtinos jiems tinkamai vystytis sąlygos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, priteisto iš atsakovo išlaikymo apeliacinio skundo argumentais mažinti nėra pagrindo.
29. Nors atsakovas neginčija, kad trejus metus iki ieškinio pareiškimo vaikų neišlaikė, tačiau prašo išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažinti iki 1260 Eur kiekvienam vaikui skaičiuojant po 35 Eur kas mėnesį.
30. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
31. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį nustatė, kad kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2000 m. gegužės 18 d. sudaro po 2450 Eur (70 Eur x 36 mėn. – 210 Eur nupirktų daiktų vertė). Be to, sutinkamai su CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį bei ieškovei neprieštaraujant, teismas sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo atsakovui išdėstė 5 metams. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nuspręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio CK 3.200 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus sumažinti išlaikymo įsiskolinimo nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl vaikų pavardžių
32. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas S. G. yra nepilnamečių vaikų S. B., M. B., A. B. tėvas, o jie yra jo vaikai. Pirmosios instancijos teisme atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė pakeisti dabartines vaikų pavardes (motinos) ir naujai suteikti jo pavardę, nes mano, jog tai labiau atitiks jų interesus nei šiuo metu nešiojama jos biologinę kilmę neatitinkanti motinos pavardė.
33. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą dėl pavardžių pakeitimo atmetė. Apeliantas, nesutikimą su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, grindžia vienintele aplinkybe – sprendžiant klausimą dėl vaikų pavardžių pakeitimo teismo posėdyje nedalyvavo nei vaikų teisių atstovas, nei psichologas, o tai laikytina pažeidimu.
34. CK 3.167 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog kai tėvų pavardės yra skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnio 4 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju vaikams gimus atsakovas jų tėvu nebuvo pripažintas, todėl visiems trims vaikams buvo suteikta jų motinos pavardė, kuri juos visus nuo gimimo augina, auklėja ir išlaiko. Ieškovė nesutiko su vaikų pavardžių pakeitimu, kaip ir nesutiko abu vyresnieji šalių vaikai. Nors atsakovas nurodo, kad byloje nedalyvavo vaikų teisų atstovas, tačiau byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra pateikęs išvadą, kurioje nurodė, kad vyresni šalių vaikai S. (12 metų) ir M. (8 metų) save jau identifikuoja ne tik pagal vardą, bet ir pagal pavardę, vaikai lanko mokyklą, dėl to pavardės pakeitimas gali neigiamai paveikti vaikų socializaciją, be to, tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų nesant pakankamo artimo ryšio, atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl vaikų pavardžių pakeitimo nepalaikė. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su pateikta išvada bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio dalyje dėl pavardžių vaikams pakeitimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir jų pagrindu pagrįstai šioje reikalavimo dalyje atsakovo priešieškinį atmetė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo atmetami.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
36. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
38. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).
39. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas S. G. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais S. B., M. B., A. B. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos motinos namuose penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą motinos namuose tos pačios savaitės sekmadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku.
40. Atsakovas su nustatyta bendravimo tvarka nesutinka, nes gyvena Klaipėdoje ir neturi sąlygų vaikų parsivežti, nurodo, kad būdamas 70 metų amžiaus ir atvykęs pas vaikus už 300 km pats būna pavargęs ir išsekęs. Nurodo, kad jo gaunamos pajamos tik senatvės pensija 422,80 Eur dydžio, todėl ir dėl savo turtinės padėties negalėtų vaikų vežioti į savo gyvenamąją vietą ir atgal ar išsinuomoti kito gyvenamojo būsto bendravimui su vaikais. Apeliantas teigia, kad teismas nesvarstė kitokių bendravimo galimybių, tame tarpe, bendravimo nuotoliniu būdu.
41. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, ieškovė I. B., be kitų ieškinio reikalavimų, prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos motinos namuose penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku ir grąžindamas juos atgal į gyvenamąją vietą motinos namuose tos pačios savaitės sekmadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku. Atsakovas pirmosios instancijos teisme reikalavimo dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nepateikė.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio proceso teisės normos numato aktyvų teismo dalyvavimą nagrinėjant šeimos bylas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
43. Bylos aplinkybės ir apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad atsakovas dėl savo amžiaus, sveikatos būklės ir sunkios turtinės padėties neturės galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Be to, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas privalėjo būti aktyvus ir išaiškinti šalims jų teisę teikti pasiūlymus dėl kitokios bendravimo tvarkos, ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų galima pagal esamą situaciją. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
44. Esant aukščiau aptartiems argumentams teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo negali būti pagrįstas ir teisėtas dėl objektyvių priežasčių – atsakovui negalint jos įvykdyti, todėl ši sprendimo dalis naikinama. Teisėjų kolegija laiko, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais, pasiūlius šalims pateikti papildomus duomenis dėl galimos nepilnamečių vaikų su atsakovu bendravimo tvarkos, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Kadangi nagrinėjamos bylos dalyje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo dalys dėl atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinamos, perduodant šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo dalis, kuriose nustatyta atsakovo S. G. su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.