- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1048-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00534-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- I. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-42-399/2023 pakeitimo pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. G. bei atsakovo S. G. patikslintą priešieškinį ieškovei I. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. (toliau – ieškovė) teismo prašė nustatyti atsakovo S. G. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B., S. B. ir M. B. (toliau – nepilnamečiai vaikai/ vaikai) tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime bei ugdyme laikydamasis moralės ir etikos normų; 2) atsakovas gali su nepilnamečiais vaikais bendrauti telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų norus ir poreikius, tokia tvarka: darbo dienomis – nuo 16 val. iki 18 val., savaitgaliais, švenčių bei vaikų atostogų dienomis – nuo 12 val. iki 17 val. Ieškovė turi teisę klausytis atsakovo pokalbių su vaikais ir skaityti SMS žinutes, laiškus – tam kad nebūtų šmeižiama ji ir jos artimieji, vaikai nebūtų gąsdinami, o atsakovas nerinktų informacijos apie jos asmeninį gyvenimą; 3) atsakovas su nepilnamečiais vaikais pasimatyti ir leisti laiką gali pasirinktinai vieną kartą per mėnesį savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. šeštadienį ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 17 val.; taip pat (arba) pasiimdamas nepilnamečius vaikus to paties savaitgalio sekmadienį nuo 12 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. Apie planuojamą pasimatymą atsakovas ieškovei praneša prieš 4 dienas iki planuojamo susitikimo; 4) Valstybinių švenčių dienomis atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos į gyvenamąją vietą lyginiais metais tokia tvarka: 4.1) gruodžio 24 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.2) vasario 16 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.3) Šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 12 val. iki 17 val.; 4.4) gegužės 1 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.5) liepos 6 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.6) lapkričio 1 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.7) sausio 1 d. nuo 12 val. iki 17 val.; nelyginiais metais tokia tvarka: 4.8) gruodžio 25 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.9) gruodžio 31 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.10) kovo 11 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.11) Šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 12 val. iki 17 val.; 4.12) birželio 24 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.13) rugpjūčio 15 d. nuo 12 val. iki 17 val.; 4.14) lapkričio 2 d. nuo 12 val. iki 17 val. Apie savo atvykimą ar neatvykimą atsakovas informuoja ieškovę SMS žinute prieš 4 dienas iki numatytos pasimatymo su vaikais dienos; 5) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu, iš viso ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendravimo laiką atsakovas su ieškove suderina ne mažiau kaip prieš 10 dienų iki atostogų su tėvu pradžios. Norėdamas vaikus pasiimti ilgesniam nei vienos dienos laikui, t. y. su nakvyne, atsakovas ieškovei turi pateikti visus duomenis apie vaikų buvimo vietą ir gyvenimo sąlygas patvirtinančius įrodymus bei nurodyti vaikų paėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką. Jei vaikai su tėvu bus ilgiau nei 12 val., ieškovė turi teisę bet kuriuo dienos metu susisiekti su vaikais telefonu; 6) atsakovas su vaikais gali pasimatyti ir bendrauti kiekvienais metais per savo gimimo dieną – lapkričio 24 d. ir pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžindamas iki tos pačios dienos 17 val. į jų gyvenamąją vietą; 7) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną ir gegužės 10 d. – ieškovės gimimo dieną, nepriklausomai nuo kitų šioje tvarkoje numatytų atsakovo galimybių pasimatyti ir bendrauti su vaikais, vaikai laiką leidžia su ieškove; 8) atsakovas turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus moksleivių ugdymo atostogų (rudens, žiemos, pavasario) metu iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val., grąžindamas juos iki tos pačios dienos 17 val. Apie tai informavęs ieškovę ne mažiau kaip prieš 4 dienas iki planuojamo pasimatymo; 9) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gimtadienių dienomis – sausio 18 d. (S.), liepos 16 d. (M.) ir lapkričio 11 d. (A.) lyginiais metais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15 val. (darbo dienomis) ir nuo 12 val. (savaitgaliais) ir grąžindamas iki tos pačios dienos 17 val. į jų gyvenamąją vietą; 10) visais numatytais atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimo/bendravimo atvejais turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų norus ir paisoma jų interesų; 11) tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi už vaikų saugumą ir priežiūrą, jei tuo metu nepilnamečiai vaikai/vaikas yra jo priežiūroje. Atsitikus bet kokiam įvykiui, kuris gali turėti įtakos vaiko sveikatai, gerovei ir saugumui, tėvas/motina nedelsiant turi informuoti kitą šalį apie įvykį.
2. Ieškovė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus prašė tenkinti dalinai, tai yra tenkinti ta apimtimi, kurioje tarp šalių nėra ginčo. Nurodė, kad atsakovas vengia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovas nenorėjo pripažinti tėvystės savo nepilnamečiams vaikams, tarp jo ir vaikų yra silpnas emocinis ryšys, nėra bendrų sąsajų bei socialinių ryšių. Kadangi atsakovas slepia savo gyvenamosios vietos adresą, vaiko teisių specialistai negalėjo atlikti jo gyvenamosios vietos vertinimo, todėl ieškovė nesutinka išleisti vaikų kartu su atsakovu vykti į jo gyvenamąją vietą, nes vaikai nenustatytoje atsakovo gyvenamoje vietoje galimai bus nesaugūs, jo gyvenimo sąlygos gali neatitikti būtinų higienos normų. Atsakovas neatskleidžia savo realių pajamų, darbovietės, išlaikymo gera valia neteikia, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą po 70 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą išieško antstolis. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kadangi nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis vaikai turės leisti laiką su atsakovu, ar jis turės pakankamai lėšų jų pilnaverčiam maitinimui, ar galės suteikti jiems saugų, šiltą, higienišką būstą ilgalaikių pasimatymų metu. Ieškovė nesutiko su 1,3,6,8,9 punktais, kuriuose nurodomas ilgesnis nei vienos dienos atsakovo bendravimas su vaikais. Ieškovės vertinimu, atsakovo nurodomas vaikų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laikas iki 22 val. yra pernelyg vėlyvas, neatitinka jų poreikių, darbo ir poilsio režimo. Be to, tamsiu paros metu vaikams būti su garbaus amžiaus, sveikatos sutrikimų turinčiu atsakovu, nežinomoje aplinkoje ar lauke yra nesaugu. Ieškovė nesutiko informuoti atsakovo apie tai, kur ir su kuo ji kartu su vaikais švęs valstybines ir asmenines šventes. Taip pat nesutiko su 8 punktu dėl bendravimo vaikų atostogų metu, kadangi nurodyta tvarka yra visiškai nekonkreti. Nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis bus vaikai. Ieškovė jokiu būdu nesutiko atsakovo įsileisti į savo ir vaikų gyvenamąją vietą, nes atsakovas yra neprognozuojamas, bet kokią aplinkybę jis gali traktuoti savo nuožiūra, apšmeižti ieškovę ir jos motiną, taip pakenkti nepilnamečių vaikų emocinei savijautai ir gerovei. Ieškovė kategoriškai nesutiko su 10 punkto reikalavimu. Teigė, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšys praktiškai yra nutrūkęs, nes atsakovas su vaikais nesistengė kurti šiltų, meile pagrįstų santykių. Vaikai nebenori su tėvu susitikti, todėl toks pasalūniškas atsakovo tykojimas, kaip tai numatyta 10 punkte, vaikams gali turėti neigiamos įtakos, jie gali jaustis persekiojami. Be to, tokia tvarka pasinaudojęs atsakovas galėtų netrukdomas sekti ieškovę prie jos namų – prisidengdamas jam suteikta teise bet kada ir bet kur susitikti su vaikais. Ieškovė kategoriškai nesutiko su 12 punktu, kadangi šiuo reikalavimu atsakovas siekia riboti asmeninį jos gyvenimą. Toks atsakovo reikalavimas yra perteklinis ir nepagrįstas, ieškovės šeimoje prie vaikų nerūkoma, nei ieškovė, nei jos artimieji nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o švenčių metu tiek savo namuose, tiek kitur ji turi teisę saikingai vaišintis svaigiaisiais gėrimais, susitikti su savo draugais, bendradarbiais, artimaisiais ir kt. asmenimis – švęsti šventes, kviesti pas save į svečius ar pasisvečiuoti pas kitus asmenis. Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikusi ieškovės šeimos ir buities sąlygų vertinimą nurodė, kad ieškovės šeima specialistams nėra žinoma. Duomenų, kad šeimoje pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nėra. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu, kad ji turi užtikrinti atsakovui ir vaikams visas sąlygas bendrauti, kadangi ji to užtikrinti neprivalo. Nurodė, kad ji nedarys kliūčių atsakovui ir vaikams susitikti ir bendrauti pagal teismo nustatytą ir patvirtintą bendravimo tvarką tiek nuotoliniu būdu, tiek tiesiogiai, atsižvelgiant į vaikų interesus ir norus. Ieškovė nurodė, kad ji pasilieka teisę klausytis atsakovo telefoninių pokalbių su vaikais, kadangi pokalbių metu atsakovas domisi ne vaikų asmeniniu gyvenimu, mokslu, laisvalaikiu, o verčia vaikus pasakoti apie asmeninį ieškovės gyvenimą, šmeižia ją ir jos artimuosius. Ieškovė kategoriškai nesutiko su 16 punktu, kadangi atsakovas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir buities sąlygų patikrinimo gali kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą tam, kad būtų teisingai ir nešališkai įvertintos jų gyvenimo sąlygos. Pats atsakovas savavališkai brautis į privatų būstą – ieškovės ir jos motinos namus – neturi teisės ir nebus įleistas. Ieškovė nesutiko su atsakovo 20 punktu, nes nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, todėl vaikų priežiūra, didžioji vaikų išlaikymo išlaidų dalis tenka jai. Atsakovo teikiamas išlaikymas yra itin mažas ir šios sumos nepakanka net būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti. Todėl ieškovė, nepažeisdama teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, gali savo nuožiūra organizuoti vaikų laisvalaikį, šventes, atostogas ir poilsį – atsižvelgdama į tai, kas geriausia vaikams, atitinka jų amžių ir poreikius bei ieškovės finansines galimybes. Atsakovas neturi teisės prašyti apriboti vaikų bendravimą su ieškovės mama (vaikų močiute), kaip tai nurodyta 17 ir 20 punktuose, taip pat neleisti vaikams matytis su ieškovės įbroliu ir viešėti jo namuose bei bendrauti su kitais ieškovės giminaičiais. Ieškovės vertinimu, nurodyti punktai nesusiję su tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Tvarkos 21 punkto reikalavimas taip pat nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu, nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais, todėl negali būti svarstomas.
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas turi teisę su vaikais švęsti lyginiais metais Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m., apie tai informuodamas ieškovę iš anksto telefonu arba SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 16–18 val. iki sekmadienio ne vėliau kaip iki 22 val. pristatyti juos į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę pasiėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos švęsti Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas atsakovo gyvenamojoje vietoje, kavinėje, kaimiškoje sodyboje, išsinuomojus nebrangiai kambarius ar dar kur nors kitur, pasitaręs su vaikais ir išvykdamas informuoja ieškovę SMS žinute, kur išvykstama, išvykstant ieškovė aprengia ir išleidžia vaikus švariais bei tvarkingais drabužiais; 2) ieškovė su vaikais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas švenčia nelyginiais metais, informavus atsakovą SMS žinute, kur bus švenčiama; 3) atsakovas turi teisę susitikti ir pasiimti vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos poriniais metais ir švęsti vaikų gimtadienius nuo vienos iki trijų dienų savo gyvenamojoje vietoje, kavinėje, kaimo sodyboje ar dar kur nors kitur, pasitaręs su vaikais ir informavęs ieškovę SMS žinute prieš 3 dienas, kur bus švenčiama nuo penktadienio 16–18 val. iki sekmadienio ne vėliau iki 22 val. pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą; 4) atsakovas turi teisę susitikti ir pasveikinti vaikus su gimtadieniais neporiniais metais vienai dienai ir trumpalaikiam susitikimui nuo 10 val. ir ne vėliau iki 18 val. pasiėmęs vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos, savo gyvenamojoje vietoje, kavinukėje ar dar kur nors kitur, pasitaręs su vaikai,s informuojant ieškovę SMS žinute kur išvykstama; 5) neporiniais metais vaikų gimtadienius švenčia ieškovė, informavus atsakovą SMS žinute prieš 3 dienas, kur bus švenčiama ar išvykstama; 6) nuo 2023 metų ir kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamečiais vaikais atsakovas susitinka ir pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 16–18 val. ir bendrauja bei pristato į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 22 val., informavus ieškovę SMS žinute kur švenčiama; 7) Motinos dieną su vaikais švenčia ieškovė, pasitarusi su vaikais, bet pranešus SMS žinute atsakovui, kur bus švenčiama; 8) žiemos, pavasario, rudens atostogas pradedant skaičiuoti nuo 2023 metų, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų atostogų planus bei atsakovo galimybes atvykti į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, pasitarus ir susiderinus su vaikais, kur ir kiek dienų atostogaus ir pranešus ieškovei telefonu SMS žinute iš anksto prieš 3 dienas apie atvykimą ir kur išvykstama; 9) vasaros atostogų metu pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. iki vaikų pilnametystės, toliau vaikai gali laisvai važinėti ir turėti teisę ir pareigą kažkurį laiką pagyventi tėvo gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų galimybes, be jokių draudimų vaikams prireikus ar panorėjus, bendrauti, gyventi ir tartis, kalbėtis su tėvu kur geriau ir smagiau praleisti atostogas, informuojant ieškovę SMS žinute; 10) atsakovas turi teisę nepaisant šio nustatyto grafiko, susitikti, kalbėtis su vaikais (duomenys neskelbtini) ar rajone, gatvėje, parduotuvėje, mokykloje ar gydymo įstaigoje, ar prie vaikų gyvenamosios vietos, juos pakalbinti, apkabinti, paguosti, padrąsinti ir paklausti ar jiems nieko netrūksta, visomis savo išgalėmis rūpintis ir auklėti savo vaikus; 11) tiek atsakovui, tiek ieškovei iki vaikų pilnametystės turi būti užtikrinta vaikų priežiūra ir jų saugumas, atsitikus bet kokiam įvykiui turi iš karto pranešti vienas kitam telefonu ar SMS žinute; 12) per vaikų ar tėvų šventes, gimtadienius ar kitų švenčių bendravimo susitikimus, gyvenamojoje vietoje ar kitoje švenčiamojoje vietoje negali būti rūkoma, vartojami alkoholiniai gėrimai ar draudžiamos įvairios psichotropinės medžiagos bei vaikštantys pašaliniai asmenys, išskyrus vaikų mokyklos ar bendraamžius draugus; 13) ieškovė turi užtikrinti atsakovui visas sąlygas ir galimybes su vaikais bendrauti tiesiogiai, nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, atsakovui ar vaikams panorėjus, dėl papildomo susitikimo apie tai pranešus ieškovei telefonu SMS žinute; 14) ieškovė turi užtikrinti atsakovui ir vaikams visas sąlygas ir galimybes bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir nuotoliniu būdu, t. y. įvairiomis ryšio priemonėmis, be jokių papildomų apribojimų ar draudimų, prireikus abiem pusėm iki 22 val.; 15) ieškovė turi netrukdyti vaikams kalbant telefonu su tėvu, nesiklausyti pokalbių, kaip buvo klausoma anksčiau, dėl ko vaikai jautėsi nepatogiai ir buvo varžomos vaikų teisės; 16) atsakovas turi turėti teisę užeiti į vaikų gyvenamąją vietą dienos metu, pasirinktinai metuose du ar tris kartus ir patikrinti, neįspėjus ieškovės, kaip vaikai gyvena, kur miega, ką valgo, kur ir kaip ruošia pamokas, kokie vaikų drabužiai, patalynė ir gyvenimo sąlygos, ar jiems nieko netrūksta ir kaip naudojami atsakovo išlaikymo ir įsiskolinimo pinigai; 17) ieškovės motina A. S. D. turi suprasti, kad ji yra tik močiutė ir turi nesikišti į vaikų gyvenimą, jų auklėjimą, nenuteikinėti vaikų prieš tėvą, nenaudoti fizinės, emocinės ar psichologinės įtampos ar smurto prieš juos, laikydama juos baimėje, laukime ir nežinioje, nesiklausyti telefoninių pokalbių, kalbant vaikams su tėvu ir nevaržyti vaikų teisių; 18) tiek atsakovui, tiek ieškovei privaloma pagal nurodytą ar deklaruotą gyvenamąją vietą paimti registruotus laiškus, siuntinius pagal nurodyto pašto pranešimus ar telefone pranešta SMS žinute nurodytos vietos ir adreso ir perduoti adresatui pagal jo adresą, vardą ir pavardę. Draudžiama nuslėpti bet kokius laiškus ar siuntinius, juos atidaryti, žiūrėti, skaityti be gavėjo ar siuntėjo sutikimo, ieškovei ir jos motinai ar kitiems pašaliniams asmenims; 19) kadangi ieškovė nesikalba daugiau nei trys metai ir atsakovas mano, kad ir toliau su juo nesikalbės ir trukdys atsakovui ir vaikams bendrauti bei juos auklėti, atsakovas prašo patvirtinti šią jo pateiktą papildytą bendravimo tvarką, kad vaikai galėtų laisvai bendrauti ir kalbėtis su abiem tėvais, jiems panorėjus arba prireikus, bet kokiu momentu ar laiku; 20) ieškovė neturi teisės be atsakovo žinios ir sutikimo išleisti, išvežti vaikus atostogauti ar laikinai leisti nakvoti, pagyventi svetur ir važinėti su pašaliniais asmenimis iki 18 metų, o ypač pas ieškovės netikrą brolį S. B. ir jo sugyventinę Danguolę, kur atsakovo žiniomis yra girtaujama ir rengiamos įvairios linksmybės, šie asmenys labai daug pakenkė atsakovo vaikams, prisidėjo sužlugdydami ir suluošinę vaikų pilnavertį gyvenimą; 21) pasibaigus šiam teismui su patvirtintomis šio teismo bendravimo sąlygomis atsakovas planuoja apsigyventi arčiau savo vaikų (duomenys neskelbtini) ar rajone, (duomenys neskelbtini), gal (duomenys neskelbtini) ar dar kur nors arčiau, susirasti geriau apmokamą darbą turėdamas vairuotojo profesionalo visas kategorijas ir gyvenamąją vietą, kad bendrauti su vaikais būtų gera, smagu ir patogu, bet dabar ir šiais metais to padaryti negali, ir nėra galimybės bendrauti su vaikais kažkur kitur išsinuomojant namą ar viešbučio kambarius, gaudamas 684 Eur per mėnesį, t. y. antstolio nustatytos lubos, iš kurių 122 Eur moka už paskolą, 30 Eur moka VMI priteistą įsiskolinimą, tik iki 2023 metų pabaigos, toliau būsto nuoma, maistas, komunaliniai mokesčiai, elektra ir automobilio kuro bei kitos išlaidos. Atsakovas yra dirbantis pensininkas, nerūkantis ir nevartojantis jokių alkoholinių gėrimų ir atsakingai žiūrintis į vaikų ir savo sveiką ir pilnavertį gyvenimą, moka vaikams priteistą išlaikymą ir priteistą įsiskolinimą už tris metus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė patvirtinti jo nurodytą bendravo tvarką. Nurodė, kad šiuo metu jis negali bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos, dėl ko institucija teikianti išvadą byloje negalėjo atlikti jo gyvenamosios vietos vertinimo. Dėl paties atsakovo saugumo jis buvo priverstas parduoti savo namus ir slėptis nuo savo giminaičių keršto. Atsakovo teigimu, jam nuo 2019 m. gruodžio mėnesio buvo trukdoma bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, todėl vaikai jo atsisako ir net nenori jo matyti, tačiau ieškovė nenurodo dėl kokių priežasčių jis negali bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Nors ieškovė buvo apkaltinusi atsakovą, kad jis galimai renka neteisėtą informaciją apie jos privatų gyvenimą, siekdama jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį bei 295 straipsnį, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika. Atsakovas sutiko su ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 7 ir 11 punktais. Kategoriškai nesutiko su ieškovės prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos 1 punktu, kuris, jo vertinimu, yra nelogiškas, o ir įvardyti tokių nuostatų bendravimo su vaikais tvarkoje teismų praktikoje nėra numatoma. Su ieškovės bendravimo tvarkos 2 punktu sutiko iš dalies, tačiau prašė telefonu ir elektroninio ryšio priemonėmis leisti bendrauti ilgiau nei nurodė ieškovė, iki 20 val. tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Nesutiko, kad ieškovei būtų suteikta teisė klausytis jo ir nepilnamečių vaikų pokalbių bei skaityti SMS žinutes, nes tai pažeistų tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų teises. Nepritarė tokiai jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo ir informacijos turinio kontrolei. Nurodė, kad iš 2 punkto reikalavimo turėtų būti išbraukti žodžiai „atsižvelgiant į vaikų norus“, nes tai pertekliniai žodžiai, kadangi ir taip akivaizdu, jog vaikų norų turi būti paisoma. Jis prievartos prieš savo vaikus nenaudoja ir neketina naudoti. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais. Sutiko su nepilnamečiais vaikais bendrauti pasirinktinai vieną savaitgalį per mėnesį, tačiau bendraujanti ilgesnį laiką ir su nakvyne, pasiimant vaikus šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., apie tikslų laiką informuojant ieškovę prieš 3 dienas. Savo prašymą motyvavo tuo, kad jis nori kuo daugiau laiko praleisti su vaikais. Be to, atvykęs pas vaikus iš kito miesto, jis turės nuomotis būstą nakvynei. Su 4 punktu sutiko iš dalies, nurodė, kad lyginiais metais neprašo bendrauti su vaikais gruodžio 24 d., vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d. bei sausio 1 d. bei nelyginiais metais gruodžio 31 d. kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 2 d. Teismo prašė nustatyti, kad su nepilnamečiais vaikais atsakovas bendrauja lyginiais metais per Šv. Kalėdas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d., 11 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 18 val., o lyginiais metais su vaikai turi teisę švęsti Šv. Velykas, t. y. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Velykų pirmąją dieną 11 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Velykų antrąją dieną 18 val. Prašė jam leisti minėtų švenčių metu su nepilnamečiais vaikais bendrauti ilgesnį laiką ir su nakvyne. Su 5 punktu taip pat sutiko iš dalies, sutiko bendrauti su nepilnamečiais vaikais dešimt dienų per vasaros atostogas, pasiimant juos su nakvyne, ieškovę informuojant SMS žinute prieš 10 kalendorinių dienų. Nesutiko su ieškovės reikalavimu jai pateikti duomenis apie vaikų gyvenimo ir buvimo sąlygas bei vietą, kurioje jie bus apsistoję, kadangi tai pažeistų ir varžytų jo laisvą teisę bendrauti su vaikais. Sukeltų nereikalingų ginčų tarp šalių, kadangi ieškovei būtų suteikta teisė prieštarauti atsakovo apsilankymui vienoje ar kitoje vietoje su vaikais, ir tai tarp šalių įtvirtintų nelygiateisiškumą. Dėl 6 punkto sutiko iš dalies, t. y. sutiko bendrauti su vaikais savo gimimo dieną (lapkričio 24 d.) ir Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), tačiau prašė teismo leisti bendrauti su nepilnamečiais vaikais ilgesnį laiko tarpą – nuo 11 val. iki 20 val. Teismo prašė nustatyti, kad jei atsakovo gimimo diena (lapkričio 24 d.) būtų darbo diena, jis bendraus su nepilnamečiais vaikais artimiausią šeštadienį. Nesutiko su 8 punkto reikalavimu, pažymėjo, kad jis nenori tvarkoje numatyti teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais per vaikų rudens, pavasario ar žiemos atostogas, kadangi neturės galimybės jos įgyvendinti dėl savo užimtumo. Su 9 punkto reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko bendrauti su nepilnamečiais vaikais per jų gimtadienius, tačiau bendraujant ilgesnį laiko tarpą, t. y. nuo 11 val. iki 20 val. Tuo atveju jei vaikų gimtadieniai bus darbo dieną, bendravimą ir jų šventimą prašė nukelti į artimiausią šeštadienį dėl vaikų mokymosi ir jo užimtumo. Pažymėjo, kad jis nori su nepilnamečiais vaikais susitikti ir turėti galimybę pasveikinti juos su gimtadieniu ir nelyginiais metais, tik trumpesnį laiko tarpą – nuo 12 val. iki 18 val., taip pat nukeliant susitikimo laiką į artimiausią savaitgalį, jei vaikų gimtadieniai bus darbo dieną. Dėl 10 punkto nesutiko, kadangi tokie išsireiškimai bendravimo su vaikais tvarkoje, jo vertinimu, neturi būti numatomi, nes yra elementarūs, kadangi ir nenurodant aišku, jog visuomet turi būti atsižvelgiama į vaikų norus ir neturi būti pažeidžiami jų interesai. Papildomai teismo prašė bendravimo su vaikais tvarkoje numatyti teisę jam su vaikais bendrauti ir kitu tvarkoje nenumatytu laiku, prieš tai ieškovę informavus SMS žinute prieš 3 dienas, kadangi atsakovas nori turėti galimybę padėti vaikams, pasirūpinant jų sveikata, nuvežti juos pas medikus. Nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarkoje taip pat turėtų būti numatyta, kad jis turi teisę nevaržomai apkabinti nepilnamečius vaikus, su jais pabendrauti, kai juos sutinka atsitiktinai gatvėje, nes iki šiol ieškovė tai daryti jam draudė, rašė nepagrįstus pareiškimus policijai.
5. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimai atvejo vadyba netaikoma, vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Ieškovė gyvena dviejų aukštų name, kuris nuosavybės teise priklauso jos motinai A. S. D.. Namas su patogumais, jame yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Iš viso name gyvena 5 asmenys: ieškovė su vaikais ir jos motina. Skyriaus specialistams apsilankius ieškovės namuose, juose buvo švaru ir tvarkinga. Nepilnamečiai vaikai turi savo atskirus kambarius, kuriuose yra visi vaikams reikalingi baldai ir daiktai, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, žaisti, ilsėtis, ugdytis. Klaipėdos skyriaus specialistai lankėsi procesiniuose dokumentuose nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas nurodytu adresu negyvena. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje atsakovas taip pat negyvena. Atsakovas kategoriškai atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą ir priimti specialistus, dėl šios priežasties nebuvo galimybės pateikti poziciją, ar yra tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Vyresni šalių nepilnamečiai vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). Nepilnametė A. B. lanko (duomenys neskelbtini). Vaikai lanko būrelius. 2022 m. sausio 13 d. išklausius nepilnamečių vaikų nuomonę, nedalyvaujant ieškovei, S. B. nurodė, kad mama ja rūpinasi, su ja ji sutaria gerai, laisvalaikiu su mama eina pasivaikščioti, pasikalba kaip jai sekasi mokykloje. Su tėvu ji šiuo metu nebendrauja, kadangi neturi su juo apie ką bendrauti. Mergaitė nurodė, kad jai nepatikdavo, kad bendravimo metu tėvas klausinėdavo apie mamą, kai ji jam atsakydavo, jis ja netikėdavo. Atvažiavęs jų aplankyti, tėvas tik žiūrėdavo žinias, o su ja, broliu ir sese nelabai užsiimdavo ir nebendraudavo. Nepilnametis M. B. nurodė, kad su mama jis sutaria gerai, daug kalbasi, mama juo rūpinasi, padeda ruošti pamokas. Su tėvu jis sutaria prastai. Su tėvu bendrauti jis nelabai nori, nes nežino ką su juo veikti, tėvas jo visada to paties klausinėja. Nepilnametė A. B. yra labai jauno amžiaus, mergaitei 5 metai. A. nurodė, kad su mama ji sutaria gerai. Jos tėvo vardas S., tėvą ji atsimena, su juo susitikti nenorėtų, nes jis nelabai patinka. Ieškovė skyriaus specialistui nurodė, kad ji sutinka, jog nepilnamečiai vaikai su tėvu bendrautų nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau ji kategoriškai nesutinka, kad atsakovas nepilnamečius vaikus lankytų ir su vaikais bendrautų jos gyvenamojoje vietoje, kadangi namai, kuriuose ji su nepilnamečiais vaikais gyvena, nuosavybės teise priklauso ne jai, o jos motinai. Nurodė, kad jeigu vaikai norėtų, ji neprieštarauja, jog atsakovas iš anksto suderinęs su ja laiką, vaikus pasiimtų iš jų gyvenamosios vietos ir su jais praleistų laiką, vaikus į jų gyvenamąją vietą grąžindamas tą pačią dieną iki 20 val. Įvertinęs nurodytus duomenis, skyrius mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, joje yra aptarta atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis. Konkreti bendravimo su vaikais tvarka leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
7. Nustatė skyrium gyvenančio atsakovo su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės tokią bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: 1) atsakovas su vaikais bendrauja telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis darbo dienomis (pirmadieniais – penktadieniais) nuo 17 val. iki 20 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis bei vaikų atostogų dienomis nuo 15 val. iki 20 val. Bendravimas atsakovo su vaikais vyksta ieškovei neklausant vaikų pokalbių su atsakovu ir neskaitant SMS žinučių ir/ar elektroninių laiškų tarp vaikų ir atsakovo; 2) atsakovas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalius, tai yra bendrauja pirmo savaitgalio šeštadienį, trečio savaitgalio sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val., vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą. Atsakovas prieš 3 dienas turi pranešti ieškovei telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis apie atvykimą bendrauti su vaikais savaitgalį ar negalėjimą su jais bendrauti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), tuomet bendravimas gali būti perkeliamas atitinkamai į antro savaitgalio šeštadienį ir ketvirto savaitgalio sekmadienį tokiomis pačiomis sąlygomis (nuo 12 val. iki 17 val.); 3) kalendoriniais lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo Šv. Kūčių dieną 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą tą pačią dieną 20 val. Taip pat bendrauja su vaikais pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 12 val. iki 19 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą; 4) nelyginiais kalendoriniais metais atsakovas su vaikais bendrauja antrą Šv. Kalėdų dieną, tai yra gruodžio 26 d. vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 19 val.; 5) kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų šventės) 17 val. paimdamas juos iš gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas sekančią dieną (sausio 1 d.) į jų gyvenamosios vietos kiemą iki 14 val. Negalėdamas bendrauti su vaikais dėl objektyvių priežasčių apie tai prieš tris dienas informuoja ieškovę telefonu ir/ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis; 6) kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais vasario 16 dieną nuo 12 val. iki 18 val. paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į vaikų gyvenamosios vietos kiemą; 7) Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: Kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą Šv. Velykų dieną paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 14.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamosios vietos kiemą antrąją Šv. Velykų dieną 15.00 val.; 8) kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais gegužės 1 d. nuo 12 val. iki 18 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą; 9) kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais kovo 11 d. vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12 val. ir grąžindamas į gyvenamosios vietos kiemą 17 val.; 10) kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais liepos 6 dieną paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 17 val.; 11) kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais lapkričio 1 d. (visų šventųjų diena) nuo 14 val. iki 19 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą; 12) kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais lapkričio 2 dieną (Vėlinių dieną) paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 14 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 19 val.; 13) kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais birželio 24 d. (Joninės) paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 14 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 20 val.; 14) kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais rugpjūčio 15 d. (Žolinės) paimdamas vaikus 12 val. iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 19 val.; 15) kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikai praleidžia su motina (ieškove). Tėvas, tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, išvakarėse grąžina vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą 17.00 val. Ieškovei nereikia informuoti atsakovo kur ji su vaikais praleis Motinos dieną ar savo gimimo dieną; 16) kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo (atsakovo) gimimo dieną tėvas (atsakovas) bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį ir atsakovo gimimo dieną 12.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamosios vietos kiemą tos pačios dienos 19.00 val., jei toks bendravimas tėvo (atsakovo) gimimo gali būti suderinamas su vaikų dienotvarke ir mokslais. Jeigu bendravimas atsakovo gimimo dieną dėl objektyvių priežasčių negali vykti jis perkeliamas į artimiausią arba sekantį šeštadienį arba sekmadienį suderinus ieškovei su atsakovu prieš tris dienas iki faktinio bendravimo telefonu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis; 17) vaikų gimtadieniai švenčiami tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais vaikai gimtadienio šventę švenčia su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gimtadienio dienos 17 val., parveža vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą vietą 20 val. (darbo dieną). Atsakovas turi informuoti ieškovę telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis prieš tris dienas ar bendraus tik su tuo vaiku kurio gimtadienis ar su visais vaikais; 17.1) jei vaiko gimtadienis negali būti švenčiamas tą pačią dieną kai jis (gimtadienis) yra dėl objektyvių priežasčių, jo šventimas perkeliamas į artimiausią arba sekantį šeštadienį arba sekmadienį (jeigu prieš tai einantis savaitgalis yra tas kurį bendrauja atsakovas pagal šio sprendimo 2 punktą) prieš tris dienas iki faktinio bendravimo suderinus, ieškovei ir atsakovui, konkrečią dieną telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ir atsakovas bendrauja su vaikais savaitgalio dieną nuo 13 val. iki 19 val.; 18) atsakovas vaikų vasaros atostogų metu bendrauja su vaikais ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų iš viso kiekvienais metais. Bendravimas vyksta liepos mėnesį 7 kalendorinės dienos ir rugpjūčio mėnesį 7 kalendorinės dienos. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo pirmą bendravimo dieną 11 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 20 val. į jų gyvenamosios vietos kiemą. Atsakovas prieš penkias dienas iki bendravimo pradžios vasaros atostogų metu informuoja ieškovę telefonu ir/ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai kada prasidės jo bendravimas su vaikais ir kur bei kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Ieškovės teisė bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis šiuo laikotarpiu kaip ir kitais neribojama; 19) atsakovas bendrauja su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po dvi kalendorines dienas iš eilės kiekvienų minėtų atostogų metu prieš tris dienas informavęs ieškovę telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis kur ir kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Atsakovas paima vaikus pirmą bendravimo dieną iš jų gyvenamosios vietos kiemo 10 val. ir grąžina į jų gyvenamosios vietos kiemą antrą dieną 18 val.; 20) atsakovo bendravimas su vaikais vyksta paisant vaikų norų ir interesų visais bendravimo laikotarpiais; 21) tiek ieškovė, tiek atsakovas atsakingi už vaikų saugumą ir sveikatos būklę tuo metu kai vaikai ar vaikas yra jo žinioje (bendrauja su atsakovu, gyvena su ieškove); 22) tiek ieškovė, tiek atsakovas turi informuoti kitą iš tėvų telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis apie bet kokius įvykius susijusius su vaiko sveikatos būklės pasikeitimu vaikams/ vaikui esant jo žinioje; 23) nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams (ieškovei ir atsakovui) susitarus telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, negalint atsakovui bendrauti su vaikais šiuo sprendimu nustatyta tvarka dėl vaikų ligos, atsakovo ligos ar kitų objektyvių priežasčių.
8. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio dėl bendravimo ir dalyvavimo juo auklėjant tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo netenkino. Priteisė iš atsakovo valstybei 116,25 Eur žyminio mokesčio ir 25,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 806,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų tėvai. Vaikams tėvystė nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-71-633/2021 (toliau – sprendimas). Minėtu sprendimu buvo nustatyta ir atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1620-273/2021 sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos buvo panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo, kitose dalyse minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo ir įgijo privalomą pobūdį.
10. Sprendimu dalyje dėl tėvystės nustatymo buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Tai yra šalys nepilnamečių vaikų susilaukė nesudariusios santuokos. Atsakovas tėvystės nėra pripažinęs ir vaikų gimimo liudijimuose jis tėvu nebuvo nurodytas, tačiau ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino. Nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, jų senelei nuosavybės teise priklausančiame name, vaikai specialiųjų poreikių neturi. Iki S. gimimo ieškovė ir atsakovas kaip sugyventiniai gyveno kartu. Atsakovas gauna senatvės pensiją 422,80 Eur, nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės faktinės aplinkybės nėra pasikeitę, nepilnamečiai vaikai ir toliau gyvena toje pačioje vietoje su ieškove. Šalys kartu negyvena ir ryšių nepalaiko. Tarp vaikų tėvų gyvenamosios vietos yra apie 230 km, nes ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Buitinės sąlygos vaikams gyventi su ieškove yra tinkamos. Teismas neturi duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas, kadangi atsakovas tokių duomenų nei teismui, nei skyriui nepateikė. Atsakovas tvirtino, jog ketina įsigyti būstą arčiau vaikų gyvenamosios vietos, tačiau jokių duomenų kiek realus toks jo teiginys teismui nepateikė.
12. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nors ir nebūdamas įregistruotas vaikų tėvu su jais bendravo, tačiau vėliau bendravimas dėl šalių tarpusavio nesutarimų nutrūko ir šiuo metu nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo faktiškai nėra. Nepilnamečiai vaikai buvo išklausyti skyriaus specialisto, išreiškė nuomones, jog su tėvu bendrauti nenori, nes jis daugiausia klausinėja apie ieškovę, o ne domisi jų pačių gyvenimu.
13. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad vyriausiai dukrai nustatyta netaisyklinga laikysena (R29.3), sūnus kūprinasi bei dėl naktinės enurezės skirtas gydymas (R32), jauniausiai dukrai nustatytas astigmatizmas (H52.2.), kuriais įrodinėjo aplinkybę, kad ieškovė neužtikrina vaikams tinkamos sveikatos priežiūros. Ieškovė su tuo nesutiko ir atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai lanko įvairius būrelius ir ji rūpinasi tinkamai vaikų sveikatos būkle. Teismas neturi duomenų, kad vaikams ar bent vienam iš jų būtų nustatyti specialieji poreikiai ar būtų nusiskundimų iš mokyklos bei kitų asmenų dėl vaikų nepriežiūros, jų sveikatos būklės neužtikrinimo.
14. Remdamasis sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika bei išaiškinimais nagrinėjamu klausimu, teismas nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgė į tai, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų emocinis ryšys yra susilpnėjęs. Atsakovas su vaikais paskutinius kelis metus bendravo labai mažai ir epizodiškai, tarp šalių bendravimo faktiškai nėra, tame tarpe ir sprendžiant klausimus dėl vaikų ugdymo jų poreikių ir t.t. Šalys dėl susiklosčiusių aplinkybių yra linkusios kaltinti viena kitą, reikšmingesniais laikyti pirmiausia savo interesus, nelinkę daryti nuolaidų ar kompromisų.
15. Kaip minėta atsakovo tėvystė buvo nustatyta tik 2021 metais, nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su motina, jiems įprastoje aplinkoje ir pirmiausia ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra bei jų poreikių užtikrinimas. Nors atsakovas deklaruoja savo norą ir teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, nukreipdamas ieškovei prievolę sudaryti tinkamas sąlygas jam bendrauti su vaikais, tačiau pats, per visą bylos procesą nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galimybė nustatyti jo paties gyvenimo sąlygas, nesprendė klausimo dėl būsto įgijimo nuosavybės, panaudos, nuomos ar kitais pagrindais arčiau vaikų gyvenamosios vietos, ilgą laiką bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuostatos, kad su vaikais bendraus jų gyvenamojoje vietoje, su kuo kategoriškai nesutiko nei ieškovė, nei šio turto savininkė. Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta ieškovės motina patvirtino, jog dėl šalių konfliktiškų santykių nesutinka, kad atsakovas lankytųsi jai priklausančiame name. Nors ieškovė proceso metu kategoriškai tvirtino, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti tik ryšio priemonėmis, patikslinusi savo reikalavimus iš dalies savo poziciją pakeitė ir iš dalies sutiko dėl atsakovo bendravimo su vaikais betarpiškai, tačiau ne jų gyvenamojoje vietoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų tėvai nėra vienodai vaikams prieinami ir lankstūs, dėl ko tarp šalių išliko ginčas dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo.
16. Vertindamas ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, dėl tvarkos 1 ir 2 punktų reikalavimų teismas nurodė, kad nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiesiogiai, nuolat ir pastoviai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 2 dalis), tai reiškia jog kitas iš tėvų neturi klausytis vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) pokalbio su vaiku ar tikrinti jų susirašinėjimo, skaityti SMS žinučių. Skyrium gyvenantis tėvas (motina) bendraudamas su vaiku turi tinkamai vykdyti tėvo valdžią bendraudamas su vaiku juo domėtis, o ne aiškintis santykius per vaiką su kitais asmenimis, nustačius, kad tėvai ar vienas jų netinkamai vykdo tėvo (motinos valdžią), tai yra vienas netinkamai bendrauja su vaikais, o kitas kliudo bendrauti, gali būti taikomos sankcijos (baudos, ribojama valdžia, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-35-969/2020), todėl teismas 1 – 2 punktų nurodytose dalyse netenkino.
17. Dėl 2 punkte ieškovės suformuluoto galimo atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis ir išvardintų laikotarpių (valandų) teismas nurodė, kad toks bendravimas atitinka vaikų interesus ir faktiškai yra galimas. Todėl jį tenkino, patikslinęs bendravimo pradžią ir pabaigą darbo dienomis, kadangi 16 val. vaikai dar gali būti užimti būreliuose ar kitur. Vienos valandos intervalą nusprendė padidinti iki trijų valandų, pažymėdamas, kad tai nereiškia, jog visas tris valandas vaikai ir turi bendrauti su atsakovu, tai reiškia, jog šiuo laikotarpiu turi būti galimas atsakovo bendravimas su vaikais.
18. Dėl ieškovės 3 punkto formuluotės, teismas pasisakė, kad ginčas yra dėl atsakovo bendravimo su vaikais, o ne dėl jo galimybės pasimatyti su vaikais, todėl šį punktą tenkino iš dalies. Teismas taip pat pažymėjo, kad 3 dienos yra pakankamas laikotarpis, per kurį galima pranešti apie atsakovo bendravimą su vaikais savaitgaliais.
19. Teismas nurodė, kad ieškovės 4 punkte nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, švenčių dienomis lyginiais ir nelyginiais metais tvarka, iš esmės atitinka vaikų interesus. Pranešti apie bendravimą kaip ir dėl ankstesnio punkto pakankamas yra ir 3 dienų terminas, todėl šią aplinkybę patikslino.
Šalies argumentai
20. Ieškovės 5 punkte nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais vasaros atostogų laikotarpį, t. y. ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, teismas vertino kaip tinkamą. Kadangi vasaros atostogos nepertraukiamai trunka daugiau kaip du mėnesius iš eilės. Pasisakydamas dėl bendravimo su nakvyne, teismas nurodė, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais ir su keliomis nakvynėmis iš eilės (trimis ir pan.) prieš tai, pateikęs ieškovei duomenis, ne trumpesniu kaip 5 dienų terminu iki bendravimo pradžios, kur ir kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
21. Dėl ieškovės reikalavimo, kad ji turi teisę bet kuriuo dienos metu susisiekti su vaikais telefonu, jeigu vaikai su atsakovu bus ilgiau nei 12 valandų, teismas pasisakė, kad šioje byloje nustatoma bendravimo tvarka atsakovo su nepilnamečiais vaikais ir visiškai neribojama ieškovės teisė bendrauti su vaikais. Tai reiškia, kad neribojama ir jos teisė bendrauti telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis su vaikais tuo metu kai jie bendraus su tėvu (bus tėvo žinioje).
22. Teismo vertinimu, ieškovės bendravimo tvarkos 6 punktas, atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus, tačiau bendravimas galėtų prasidėti ir 10 ar 11 valandą baigtis 18 – 19 valandą.
23. Ieškovės bendravimo tvarkos 7 ir 10 punktai, teismo vertinimu, atitinka vaikų ir bylos šalių interesus ir neprieštarauja įstatymo nuostatoms.
24. Dėl ieškovės bendravimo tvarkos 8 punkto, teismas nurodė, kad atsakovo bendravimo su vaikais, jų (vaikų) rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (toliau atostogų), būti su bent viena nakvyne, o ne tik nuo 12 val. iki 17 val. tą pačią dieną, atsižvelgiant į tai, kad tokios atostogos trunka ne trumpiau kaip 4 – 5 dienas.
25. Bendravimo tvarkos 9 punktas, teismo vertinimu, neatitinka ekonomiškumo principo, kadangi bendravimas trunka tik dvi valandas (nuo 15 iki 17 val.). Teismas įvertino, tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikai ir ieškovė (duomenys neskelbtini), be to, vaikai tuo metu gali būti užimti, kadangi lanko popamokines veiklas ir faktiškai negalės bendrauti su tėvu. M. ir S. jau yra paaugliai, todėl vaikai gali norėti bendrauti ir su savo draugais jų gimimo dieną, todėl pripažino, kad tikslingiausia, jos atsakovas bendrautų su vaikais artimiausią savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį) einantį po vaikų gimimo dienos prieš 3 dienas iki faktinio bendravimo pranešęs ieškovei ar bendraus su visais vaikais, ar vienu iš jų, kurio gimimo diena buvo bei ar bendraus to savaitgalio šeštadienį, ar sekmadienį.
26. Pasisakydamas dėl atsakovo bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktų, teismas nurodė, kad atsakovas netiksliai nurodo vaikų pasiėmimą penktadieniais, kadangi Šv. Kalėdos nebūtinai būna savaitgaliais, o Šv. Velykos švenčiamos sekmadienį ir pirmadienį kiekvienais metais, taigi nešvenčiamos šeštadieniais ar penktadieniais, todėl vaikų pasiėmimas penktadienį 16 – 18 val. yra netinkamas kaip ir jų grąžinimas į namus 22 val., nes toks laikas yra per vėlus. Be to, atsakovas nurodo, jog šias šventes švenčia pasitaręs su vaikais, tačiau nenurodo kaip toks pasitarimas vyks (prieš kiek laiko, kokiomis ryšio priemonėmis ir panašiai). Teismo vertinimu, toks pasitarimas yra nebūtinas, nes kiekvienas vaikas gali išsakyti skirtingus norus ir bendravimas gali būti apsunkintas vien dėl to, atsakovas pirmiausia turėtų informuoti vaikus ir ieškovę prieš 3 dienas iki bendravimo SMS žinute apie tai, kur konkrečiai bendravimas vyktų, pateikiant papildomą informaciją apie užsakytus kambarius viešbutyje ir pan.
27. Pertekliniu laikė ir atsakovo prašymą bendravimo tvarkoje nurodyti, kad ieškovė vaikus „išleidžia švarius ir tvarkingais drabužiais“. Kadangi tėvams tinkamai vykdantiems savo pareigas savaime turi būti suprantama, kad jie turi pasirūpinti vaikų higiena ir apranga atitinkančia sezoną ir progą.
28. Kadangi bendravimo tvarka bus nustatoma atsakovo su nepilnamečiais vaikais, sprendime teismas nenurodė, kad ieškovė privalo informuoti atsakovą kur ji švęs Šv. Kalėdas ar Šv. Velykas su vaikais, nes tai nėra šios bylos dalykas.
29. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos 3, 4 ir 5 punktų teismas nurodė, kad toks ilgas gimtadienio šventimas neatitinka nei vaikų poreikių, nei interesų, nes vaikai turi ugdytis bei ruošti pamokas (namų darbus), pailsėti prieš naują mokymosi savaitę. Be to, leisti laiką ir galimai švęsti gimimo dieną su kitais asmenimis pavyzdžiui su draugais.
30. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos 6 punkto teismas nurodė, kad Tėvo diena švenčiama vieną dieną, tai yra pirmąjį kiekvienų metų birželio sekmadienį. Ieškovė neprieštaravo, kad šią dieną tėvas praleistų su vaikais, todėl teismas nustatė, kad kiekvienų metų Tėvo dieną atsakovas praleidžia (bendrauja) su vaikais nuo 12 val. iki 19 val.
31. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos 7 punkto, teismas nurodė, kad Motinos dienos praleidimas su ieškove atitinka vaikų interesus. Tačiau netenkino atsakovo reikalavimo, kad ieškovė jį turi informuoti kur praleis Motinos dieną su vaikais, kadangi tėvas (motina) su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta turi teisę pats spręsti su kuo vaikams leisti laiką nepažeidžiant jų interesų, tai reiškia ir kaip praleisti Motinos dieną. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir taip patiria akivaizdžiai didesnę vaikų priežiūros naštą ir jos papildomai bei dirbtinai apsunkinti bei suvaržyti nėra reikalo nei pagrindo.
32. Atsakovo suformuluotus 8 ir 9 punktų reikalavimus teismas laikė nekonkrečiais ir neaiškiais, kadangi juose nenurodyta bendravimo trukmė bei intensyvumas. Todėl nusprendė jų tenkinti, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką jų žiemos ir rudens atostogų taip, kaip dėl šio reikalavimo pasisakyta vertinant ieškovės bendravimo tvarką.
33. Dėl atsakovo 10 punkto teismas pasisakė, kad byla nagrinėjama dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, o ne dėl jo tėvo valdžios ribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvo, todėl pripažino, kad nėra pagrindo sprendimu pasisakyti dėl to, ar atsakovas gali kalbėti su vaikais ir kitu nei bendravimo tvarkoje nustatyta laiku, kadangi jis turi visas teises ir pareigas gauti informaciją iš įstaigų apie savo nepilnamečius vaikus (CK 3.170 straipsnio 5 dalis).
34. Dėl 11 ir 12 punktų teismas nurodė, kad įstatymu yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys (CK 3.165 straipsnio 1 ir 2 dalys), tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, jas atsisakyti vykdyti negalima, todėl nėra pagrindo į sprendimo dėl bendravimo tvarkos rezoliucinę dalį perkelti įstatymo nuostatas. Byloje nesprendžiamas klausimas dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo ar minimalios jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Teismas atkreipė bylos šalių dėmesį į galiojančią įstatyminę nuostatą, jog visus klausimus susijusius su vaiko auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu, tėvams nesusitariant ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
35. Dėl 13 punkto teismas pasisakė, kad vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), taigi šiuo atveju, motina gyvenanti su vaikais turi nekliudyti vaikams bendrauti su tėvu ir kitu laiku nei nustatyta bendravimo tvarkoje, tačiau neturi pareigos tokio bendravimo užtikrinti kaip šiame punkte formuluoja atsakovas.
36. Dėl 14 ir 15 punktų teismas nurodė, kad atsakovas formuluoja reikalavimą, jog ieškovė turi užtikrinti jam galimybę bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu prireikus abiem pusėms iki 22 val. be jokių draudimų ar apribojimų. Pagal įstatymo nuostatas ieškovė turi nekliudyti atsakovui bendrauti su vaikais tame tarpe ir ryšio priemonėmis, tačiau neturi papildomos pareigos sudaryti išskirtines sąlygas, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais. Pastangos turi būti abiejų tėvų vienodos ir bendros, kad vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, bet neturi būti taip, kad tėvas turi tik teises ir reikalavimus, o pareigos lieka vaikų motinai. Teismo vertinimu, bendravimas turėtų vykti bent iki 20 val., nes vaikai turi turėti galimybę pailsėti ir pasiruošti miegui (poilsiui).
37. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesutiko su ieškovės siūlyta tik nuotolinio bendravimo tvarka. Bendrauti tik nuotoliniu būdu, elektroninėmis ryšio priemonėmis – internetu „zoom“ programa, telefonu, jis kategoriškai nesutinka, kadangi neturi interneto, juo nesinaudoja ir nemoka juo naudotis. Teismas sutiko su tuo, kad ieškovė neturi klausytis vaikų pokalbių su atsakovu, kadangi vaikai su tėvais turi turėti galimybę bendrauti su kiekvienu tiesiogiai (atskirai), o tėvai turi būti lankstūs ir vaikams prieinami.
38. Dėl 16 punkto, t. y. atsakovo galimybės užeiti patikrinti kaip vaikai gyvena, teismas nurodė, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir vienodos, tai reiškia jog abu turi jas vykdyti, o nekontroliuoti kaip šias pareigas vykdo kiekvienas iš tėvų, todėl šio punkto nutarė netenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tiek tėvas, tiek motina (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Tėvams gyvenant skyrium nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Netinkamai tvarkant turtą asmuo gali būti nušalintas nuo vaiko turto tvarkymo (CK 3.190 – 3.191 straipsniai).
39. Dėl 17 punkto teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų močiutė A. S. D. turi suprasti, kad ji yra močiutė ir kad ji turi nesikišti į vaikų gyvenimą. Tačiau byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarkos nustatymo, o ne šios tvarkos nustatymo su kitais giminaičiais (CK 3.172 straipsnis), todėl pripažino, kad šis punktas nėra ginčo dalykas ir dėl jo plačiau nepasisakė.
40. Dėl 18 punkto (pašto siuntų priėmimo) teismas pasisakė, kad byloje sprendžiamas atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymas pagal šalių suformuluotus reikalavimus (CPK 135 straipsnis, 143 straipsnis). Abi šalys neprašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais laiškais, siuntiniais ar kitomis pašto siuntomis. Nors teismas šios kategorijos bylose gali tenkinti ir daugiau reikalavimų nei pareikšta, jeigu tai yra alternatyvūs klausimai ir išimtinai vaikų interesais (CPK 376 straipsnis), tačiau byloje nėra duomenų, jog vaikų teisę gauti pašto siuntas tiek iš atsakovo, tiek iš kitų asmenų pažeidžia ieškovė ar kiti asmenys, todėl šio klausimo nesprendė, kadangi tai nėra reikalavimas dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo ir nėra šios bylos ginčo dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 143 straipsnis).
41. Dėl 19 punkto teismas nurodė, jog šiuo teismo sprendimu nustatoma maksimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka pagal bylos šalių suformuluotus reikalavimus. Vaikai turi teisę tiesiogiai ir nuolat bendrauti su abiem tėvais, taigi ir netrukdomai kalbėtis su jais, nes sprendimu nenustatoma kiek laiko atsakovas gali kalbėtis su vaikais ir jo tėvo valdžia vaikų atžvilgiu neribojama jokia apimtimi. Tai, kad nustatomi laikotarpiai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis nereiškia, kad vaikai negali kalbėtis su tėvu kitu laiku, kadangi pagal CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, tėvai vaikams turi būti visada prieinami ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, negali trukdyti vaikams kalbėtis su tėvu (motina), gyvenančiu skyrium, nebent tai daroma netinkamu būdu ir laiku (pavyzdžiui nakties ar vaiko pamokų metu, esant neblaiviam, vartojant necenzūrinius žodžius ir pan.).
42. Dėl 20 punkto, tai yra ribojimo ieškovei su vaikais vykti atostogauti be atsakovo žinios, bendrauti su kitais asmenimis, teismas nurodė, kad šiuo teismo sprendimu ieškovės motinos valdžia vaikų atžvilgiu neribojama jokia apimtimi, taigi ir nesprendžiamas klausimas, su kuriais asmenimis gali bendrauti ieškovė bei vaikai, o su kuriais negali, bei kur ji su vaikais gali atostogauti, o kur negali. Teismas atkreipė bylos šalių dėmesį, kad įstatymu yra nustatytas tėvų valdžios turinys ir tėvai turi tinkamai vykdyti tėvų valdžią ir ja nepiktnaudžiauti (CK 3.155 – 3.156 straipsniai 3.163 straipsnis, 3.180 straipsnis). Teismo sprendimu dėl atsakovo bendravimo tvarkos negali būti nustatoma nei ieškovės, nei vaikų bendravimo tvarka su kitais asmenimis.
43. Dėl 21 punkto, kuriame atsakovas deklaruoja, kad pasibaigus bylos procesui, jis planuoja apsigyventi arčiau vaikų, teismas nurodė, kad byloje nėra sprendžiama, kur atsakovui gyventi ar kokį turtą įsigyti bei valdyti. Tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovas, deklaruodamas siekį kuo daugiau bendrauti su vaikais, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatliko jokių konkrečių veiksmų, kurie leistų vertinti, jog atsakovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas bendrauti su vaikais savo namuose, priklausančiuose nuosavybės teise, valdomuose nuomos ar kitais teisėtais pagrindais. Taip pat, kad jis turi pakankamai lėšų bendrauti su vaikais viešbutyje ar kitur, nes pats nurodo, jog jo pajamos yra 684 Eur per mėnesį, iš kurių jis moka 122 Eur paskolą bei turi kitų prievolių.
44. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija iš dalies vertintina ne kaip jo siekis bendrauti tiesiogiai su vaikais, bet kaip siekis daryti įtaką ieškovės asmeniniam gyvenimui, tačiau tai nėra šios bylos dalykas, todėl teismas nesprendė klausimų kur ir su kuo gyventi šalims. Nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką atsižvelgė tiek į bylos šalių, tiek į nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies.
45. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas vaikus paima ir grąžina iš/į jų gyvenamosios vietos kiemą, tuo siekdamas užtikrinti tinkamą sprendimo vykdymą. Be to, būstas, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai, o atsakovo ir ieškovės motinos santykiai yra konfliktiški. Teismo vertinimu, atsakovo patekimas į patalpas gali būti apsunkintas, dėl ko bus apsunkintas ir sprendimo vykdymas, be to, vaikai jau yra tokio amžiaus, kad iš namo, kuriame gyvena, kiemo į gyvenamąsias patalpas gali pareiti savarankiškai.
46. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, ieškovei byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Tuo tarpu atsakovas nuo tokių išlaidų byloje nėra atleistas.
47. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus ankstesnį sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nagrinėjamoje byloje iš naujo buvo nagrinėjamas tik šis klausimas. Šalys po ankstesnio sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos teikė ieškinį ir priešieškinį galutinai suformulavę reikalavimus, didino savo reikalavimų apimtį. Už padidintus neturtinius reikalavimus, procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis, šalių mokėtinas žyminis mokestis teismo skaičiavimu sudaro 75 Eur už ieškinį ir 75 Eur už priešieškinį.
48. Teismas tenkino 80 procentų ieškinio, atitinkamai netenkindamas 20 procentų ir tenkino 25 procentus priešieškinio, atitinkamai netenkindamas 75 procentų Vadovaudamasis nurodyta proporcija valstybei iš atsakovo priteisė dalį žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o likusią 20 procentų dalį padengiant iš valstybės biudžeto lėšų.
49. Teismas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-71-633/2021 priimtu sprendimu iš atsakovo priteista 186,18 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2021 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2S-1620-273/2021 Marijampolės apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paliktas galioti. Valstybės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo skaičiavimu sudaro 1 007,71 Eur (1 193,89 Eur – 186,18 Eur). Todėl valstybei iš atsakovo nusprendė priteisti 806,17 Eur (1 007,71 x 80 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 60 Eur žyminio mokesčio (75 Eur x 80 proc.).
50. Atsakovas duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Patikslintu priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo apmokestinamas 75 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Priešieškinio reikalavimai, skaičiuojant bendrai buvo patenkinami 25 procentų dalimi, todėl teismas iš atsakovo valstybei priteisė 56,25 Eur žyminio mokesčio (75 Eur x 75 proc.).
51. Byloje susidarė 34,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o 25 procentai atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimų patenkinta, teismas valstybei iš atsakovo priteisė 25,99 Eur (34,65 Eur x 75 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
52. Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. (toliau – ir apeliantas) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti. Priteisti valstybei iš ieškovės apelianto patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
52.1. Apeliantas su teismo sprendimu sutinka iš dalies, jo vertinimu, teismas netinkamai ištyrė įrodymus, neatsižvelgė į apelianto galimybes, tuo pažeidė įrodymų tyrimo taisykles. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nustatė, visiškai neatsižvelgdamas į apelianto prašymus tam tikru laiku išvis neskirti bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nes jis realiai negalėtų teismo sprendimo įvykdyti.
Atsiliepimas
52.2. Apeliantas pažymėjo, kad jis teismui savo atsiliepime buvo nurodęs, jog nenori dėl užimtumo bei didelio atstumo tarp jo ir vaikų gyvenamosios vietos bendrauti su vaikais per kai kurias šventes, tačiau teismas to nepaisė. Nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką per šventes, per kurias, atsakovas bendrauti nenorėjo, t. y. gruodžio 31 d., vasario 16 d., gegužės 1 d., kovo 11 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., lapkričio 2 d. ir rugpjūčio 15 d. Taigi, teismas nustatė atsakovui pareigą bendrauti su vaikais tomis dienomis, kai šis to objektyviai padaryti negali. Dėl to tampa akivaizdu, kad teismo sprendimas yra neteisingas, sukeliantis teisę ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir kreiptis į atitinkamas institucijas dėl sprendimo nevykdymo. Apeliantas dirba autobuso vairuotoju ir jo darbo režimas nėra pastovus, pritrūkus vairuotojų jam tenka dirbti net po 6 darbo dienas savaitėje. Jis dirba pagal darbdavio sudarytą darbo grafiką, dvi dienas dirbant, dvi ilsintis, kuriame atsakovas pats gali numatyti iš anksto laisvadienius ir paprašyti darbdavio įtraukti juos į darbo grafiką. Be to, apeliantas įvardintų švenčių su vaikais švęsti negalėtų, nes nori turėti ir savo asmeninį gyvenimą, kur galėtų ramiai pailsėti ir atstatyti sveikatą. Dėl nurodytų aplinkybių, prašo panaikinti teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14 punktus.
52.3. Apeliantas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 39 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020 19 punktas), kuria vadovaujantis už teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą gali būti apribojama tėvų valdžia, bei skiriama bauda. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, apeliantui labai svarbu, kad bendravimo su vaikais tvarka būtų nustatyta tokia, kurią jis realiai galėtų įvykdyti ir jam nereikėtų pergyventi dėl naujų civilinių bylų jo atžvilgiu inicijavimo ir/arba baudų skyrimo.
Šalies argumentai
52.4. Apeliantas taip pat prašė panaikinti teismo sprendimu patvirtintinos bendravimo tvarkos 20 punktą. Motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo jo nurodyti bendravimo tvarkoje, kadangi ir taip aišku, kad vaikų interesai ir norai yra pirmoje vietoje, jų pažeisti negalima. Apeliantas nėra smurtautojas, galintis psichologiškai ar kitaip kenkti vaikams. Apžvelgęs teismų praktiką keliose civilinėse bylose dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pastebėjo, kad nei vienoje iš bylų nebuvo toks punktas numatytas, todėl tokie teismo veiksmai sukelia apeliantui abejones teismo nešališkumu bei, jo manymu, parodo teismo veikimą ieškovės naudai, kad ši naudodamasi ginčijamu punktu turėtų galimybę nuteikti vaikus atsisakyti susitikimo su apeliantu.
52.5. Apeliantas prašo pakeisti patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punktą numatant, kad „atsakovas bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo šeštadienį 12 val. ir grąžinant juos į vaikų gyvenamosios vietos kiemą sekmadienį 19 val.“ Šį prašymą motyvavo tuo, kad bylos nagrinėjimo metu jis ne kartą teismo prašė suteikti jam galimybę bendrauti ilgiau, kadangi jo ir vaikų gyvenamąją vietą skiria 330 km. atstumas. Atvykęs pasimatyti su vaikais, apeliantas ketina ieškovės gyvenamojoje vietoje išsinuomoti nakvynę kaimo turizmo sodyboje ar kitoje vietoje ir ten leisti laiką su vaikais, tačiau teismas į šį jo prašymą neatsižvelgė bei nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais sekmadienį bendrauja tik 5 valandas. Ieškovės argumentai, kad vaikams nesaugu su atsakovu likti su nakvyne dėl to, jog neaišku kur ir kokiomis sąlygomis jie nakvos, nesuprantami, nes toje pačioje bendravimo tvarkoje yra punktai, pagal kuriuos jam leidžiama vaikus su nakvyne pasiimti net po kelias paras, pvz. jų vasaros atostogų metu. Minimu punktu nustatytas bendravimo su vaikais laikas ne tik nesustiprins jo ryšio su vaikais, bet ir bus nuostolingas apeliantui, nes šis vėlai vakare į namus Klaipėdoje nebevyks ir vis tiek nuomosis nakvynę.
52.6. Apeliantas prašo pakeisti patvirtintos bendravimo tvarkos 3 punktą, panaikinant jo bendravimą su vaikais per Šv. Kūčias, nes jis Šv. Kūčių nešvenčia, ir paliekant jo bendravimą su vaikais per Šv. Kalėdas nuo 12 val., prailginant bendravimo laiką iki 19 val.
52.7. Taip pat pakeisti bendravimo tvarkos 7, 13, 19 punktus, pailginti bendravimo su vaikais laiką, numatant, kad jis vaikus pasiims pirmą švenčių dieną nuo 12 val. ir grąžins juos antrą švenčių dieną 19 val., atitinkamai (13 punkte birželio 24 d., 12 val., grąžinant birželio 25 d., 19 val.). Pažymėjo, kad jis nori aiškiai žinoti, jog bendravimo su vaikais tvarkoje vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas yra vienodas, kad jis visuomet vaikus gali pasiimti 12 val., o grąžinti 19 val. Tai apeliantui svarbu, nes toks vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas jam patogus ir lengvai atsimenamas.
52.8. Apeliantas nesutiko ir su bendravimo tvarkos 17 punktu, kadangi jis jam nėra patogus, painus. Jam sunkiai suprantama vaikų gimtadienių perkėlimo į savaitgalį tvarka, todėl apeliacinio teismo prašo numatyti galimybę jam su vaikais per gimtadienį bendrauti ne lyginiais metais, o kiekvienais metais. Jei vaiko gimimo diena yra darbo diena, ją perkelti į artimiausią savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo šeštadienį 12 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamosios vietos kiemą sekmadienį 19 val. Tuo atveju jei vaiko gimtadienis bus sekmadienį, prašo teismo numatyti, kad apeliantas juos pasiima sekmadienį 12 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val.
52.9. Apeliantas nesutinka ir su bendravimo tvarkos nustatytu 18 punktu, kadangi nori bendrauti trumpiau, iš viso per atostogas 10 kalendorinių dienų, t. y. 5 dienas liepos mėnesį ir 5 dienas rugpjūčio mėnesį. Todėl teismo prašo sutrumpinti apelianto su vaikais bendravimo laiką vasaros laikotarpiu.
52.10. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad tenkino ieškovės reikalavimą 80 procentų ir priteisė iš atsakovo valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 806,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma atsakovui yra labai didelė, todėl apeliantas prašo pakeitus teismo sprendimą, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
Atsiliepimas
53. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti sprendimu patvirtintos skyrium gyvenančio atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14 punktus. Pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 18 punktą ir išdėstyti jį taip: „Atsakovas vaikų vasaros atostogų metu bendrauja su vaikais ne trumpiau kaip 10 kalendorinių dienų iš viso kiekvienais metais. Bendravimas vyksta liepos mėnesį 5 kalendorines dienas ir rugpjūčio mėnesį 5 kalendorines dienas. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo pirmą bendravimo dieną 11 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 20 val. į jų gyvenamosios vietos kiemą. Atsakovas prieš 5 dienas iki bendravimo pradžios vasaros atostogų metu informuoja ieškovę telefonu ir/ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai, kada prasidės jo bendravimas su vaikais ir kur bei kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Ieškovės teisė bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis šiuo laikotarpiu kaip ir kitais neribojama.“ Kitus apeliacinio skundo reikalavimus atmesti. Priteisti iš apelianto valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
53.1. Ieškovės vertinimu, teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė sprendimą, kuris atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius bei nepažeidžia nei vieno iš tėvų teisių.
53.2. Priešingai nei teigia apeliantas, jis savo atsiliepime teismui nenurodė, kad apeliaciniame skunde išvardintomis datomis (žr. 52.2 punktą) jis nepageidauja susitikti su vaikais. Taip pat nenurodė aplinkybių, jog dėl didelio atstumo ir jo užimtumo nurodytomis datomis jis negali susitikti ir bendrauti su vaikais. Nurodytos dienos yra valstybinės šventės, t. y. laisvadieniai, kuriomis vaikams būtu patogu bendrauti su apeliantu. Apeliantas byloje neteikė duomenų apie savo darbo vietą, nėra pateikęs duomenų apie savo užimtumą. Be to, nepaisant didelio atstumo tarp jo ir vaikų gyvenamosios vietos prašė jam nustatyti teisę, nepaisant grafiko susitikti ir kalbėtis su vaikais, tai rodo, kad apeliantas dėl pasišnekėjimo su vaikais būtų pasirengęs įveikti ir didelį atstumą. Tačiau jei apeliantas prašo panaikinti šias dienas iš bendravimo su vaikais tvarkos, tai ieškovė dėl to neprieštarauja ir sutinka, kad būti panaikinti sprendimu patvirtinti bendravimo tvarkos 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14 punktai.
Šalies argumentai
53.3. Apeliantas teigia, kad sprendimas yra neprotingas, neteisingas ir sukeliantis teisę ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tačiau nors tokios bendravimo tvarkos nevykdymas, t. y. atsakovo neatvykimas susitikti su vaikais, jai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo nevykdymo, ji tokių veiksmų tikrai nesiimtų.
53.4. Apeliantas prašo panaikinti tvarkos 20 punktą. Tačiau ieškovė proceso metu įsitikino, kad apeliantas daugeliu atveju aplinkybes vertina neadekvačiai, savitai, labai neigiamai pasisako apie ieškovę, šmeižia vaikų artimuosius. Todėl tokį jo elgesį galima vertinti net kaip psichologinį smurtą ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš vaikus. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus ir ši asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė nedaro kliūčių tėvo bendravimui su nepilnamečiais vaikais, tačiau ji negali imtis prievartos prieš vaikus, kad toks bendravimas būtų įgyvendintas. Todėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 20 punktas yra teisingas, pagrįstas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, o svarbiausia neprieštarauja vaikų interesams.
53.5. Apeliantas prašo pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą. Ieškovė laiko šį punktą teisingu ir pagrįstu, kadangi atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, kurią jis deklaruoja negalėdamas vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą, jis neturės galimybės išsinuomoti kaimo turizmo sodybos, du kartus per mėnesį, kai tokios sodybos (namelio) nuomos kaina prasideda nuo 60 Eur. Prie nuomos sumos dar prisidės vaikų išlaikymo išlaidos (maistas, pramogos). Apeliantas neįrodė, kad turi galimybes ir sąlygas tokiam bendravimui su vaikais, nenurodė nei kokioje kaimo turizmo sodyboje ketina apsistoti su vaikais, kokios ten būtų sąlygos. Be to, esant tokiems vaikų ir tėvo santykiams, kai vaikai net nenori su atsakovu bendrauti telefonu, vaikų ir tėvo bendravimas su nakvyne, neatitiktų vaikų interesų ir galimai psichologiškai juo traumuotų. Ieškovės vertinimu, atsakovas pirmiausia turi siekti atkurti nutrūkusį ryšį su vaikais, normalizuoti savo santykius su ieškove, išmokti bendrauti be žeminimų, grasinimų ir įžeidinėjimų ir stengtis suprasti vaikų poreikius – tai, kad vaikams reikia ne tėvo užuojautos, bet nuoširdaus domėjimosi jų mokslu, veikla būreliuose, turiningu laisvalaikiu, poreikiais ir dėti visas pastangas, kad galėtų tinkamai prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Dėl vasaros atostogų ieškovė pažymi, kad po kelias paras pasiimti vaikus vasaros atostogų metu ji atsakovui pasiūlė, nes jis pats gyvena Klaipėdoje. Todėl atsakovas bent kartą metuose galėtų sudaryti sąlygas vaikams pailsėti prie jūros, pažinti miestą, nesutrikdant nusistovėjusios vaikų gyvenimo tvarkos ir režimo.
53.6. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu panaikinti 3 punkte nustatytą bendravimą per Šv. Kūčias nuo 17 val. iki 20 val., paliekant jo bendravimą lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 12 iki 19 val., kadangi tam nėra jokio pagrindo. Apeliantas apie jo atvykimą/neatvykimą bendrauti su vaikais minėtų švenčių metų galės informuoti ieškovę SMS žinute ir dėl to nei ieškovė, nei nepilnamečiai vaikai pretenzijų neturės.
53.7. Ieškovė taip pat nesutiko su apelianto reikalavimu pakeisti bendravimo tvarkos 7 punktą, prailginant vaikų buvimo laiką su tėvu, kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka per Šv. Velykas yra teisinga ir atitinka vaikų interesus. Taip pat nesutiko su 13 punkto pakeitimu, kadangi taip kaip nurodo apeliantas jis nėra įgyvendinamas, kadangi Joninės švenčiamos tik vieną dieną – birželio 24 d., o birželio 25 d. yra darbo diena, kai vaikai gali būti užimti ugdymo įstaigoje, vykti stovyklos, ekskursijos ir panašiai.
53.8. Ieškovė nesutinka su tvarkos 17 punkto keitimu pagal apelianto pageidavimą, nes tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Pakeitus 17 punktą pagal apelianto pageidavimą bus pažeista lygybė ir ieškovė neteks teisės švęsti su vaikais gimtadienius jų tikrą gimtadienio dieną. Be to, vaikai jau pakankamai suaugę ir pageidauja savo gimtadienius švęsti kartu su draugais, todėl prašomu pakeitimu būtų pažeisti vaikų interesai.
53.9. Ieškovė sutinka su apelianto prašomu 18 punkto pakeitimu, sutrumpinant tėvo kartu su vaikais leidžiamą laiką per vasaros atostogas, kadangi pakeitus šį punktą, vaikų interesai nebus pažeisti.
53.10. Ieškovė nesutinka su apelianto prašomu 19 punkto pakeitimu, kadangi jis neatitinka vaikų interesų, gali pakenkti jų dienos režimui.
53.11. Ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pirmosios instancijos teisme palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.
55. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo, negyvenančio kartu su nepilnamečiais vaikais, bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
56. Ieškovė prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – atsakovo ieškovei rašytą SMS žinutę ir vaikų S. B. ir M. B. SMS žinutes atsakovui, kuriose jie atsisako telefonu bendrauti su tėvu S. G..
57. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
59. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Kaip vaiko interesų garantas Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Nustatant vaikų ir tėvo bendravimo tvarką pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus, t. y. tokia tvarka neturi būti jam žalinga, neturi daryti įtakos jo lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnis), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi.
60. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės neginčija visos pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau nesutinka su tam tikrais jos punktais. Apeliantas prašo panaikinti bendravimo tvarkos 5, 6, 8–12 ir 14 punktus, nes teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymus tam tikru laiku, t. y. per šventes – gruodžio 31 d., vasario 16 d., gegužės 1 d., kovo 11 d. liepos 6 d., lapkričio 1–2 d. ir rugpjūčio 15 d., iš viso neskirti bendravimo su vaikais, nes jis realiai negalėtų teismo sprendimo įvykdyti. Atsakovas nurodo, kad jis dirba autobuso vairuotoju ir jo darbo režimas nėra pastovus. Pritrūkus vairuotojų, būna kad jis dirba po 6 darbo dienas per savaitę, o jei trūkumo nėra, jis dirba pagal sudarytą grafiką: dvi dienas dirba ir dvi dienas ilsisi. Taip pat nurodo, kad ir jam pačiam, reikia turėti laisvo laiko ramiai pailsėti ir atstatyti sveikatą. Atsakovas prašo pakeisti ir bendravimo tvarkos 18 punktą, t. y. vasaros atostogų metu su vaikais bendrauti trumpiau – iš viso per atostogas 10 kalendorinių dienų, t. y. 5 dienas liepos mėnesį ir 5 dienas rugpjūčio mėnesį. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad bendravimo tvarka turi būti realiai įgyvendinama, nes tik tokia tvarka gali maksimaliai užtikrinti tiek vaikų, tiek ir tėvų interesus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes dėl atsakovo darbo pobūdžio ir bendravimo vasaros atostogų metu, taip pat ieškovės atsiliepime nurodytą poziciją, kuria ji neprieštarauja šiems apeliacinio skundo reikalavimams, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių sutarimą šiuo klausimu, panaikina sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 5, 6, 8–12 ir 14 punktus, o 18 punktą pakeičia, nustatydama, kad atsakovas vaikų vasaros atostogų metu bendrauja su vaikais ne trumpiau kaip 10 kalendorinių dienų iš viso kiekvienais metais. Bendravimas vyksta liepos mėnesį 5 kalendorines dienas ir rugpjūčio mėnesį 5 kalendorines dienas.
61. Apeliantas prašo panaikinti bendravimo tvarkos 20 punktą, numatantį, kad atsakovo bendravimas su vaikais vyksta paisant vaikų norų ir interesų visais bendravimo laikotarpiais. Nurodo, kad šis punktas neturi būti nurodomas bendravimo su vaikais tvarkoje, nes ir taip aišku, kad vaikų interesai ir norai yra pirmoje vietoje, jų pažeisti negalima, o atsakovas nėra smurtautojas, galintis psichologiškai ar kitaip kenkti vaikams.
62. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Pritartina apeliantui, kad ginčo punkte numatyta sąlyga „paisant vaikų norų“ gali suteikti ieškovei galimybę manipuliuoti vaikų nenoru bendrauti su atsakovu ir tokiu būdu nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos, todėl siekiant išvengti bet kokių nustatytos tvarkos interpretavimų, šis punktas panaikintinas. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka, įvertinus vaikų norus bei interesus, ir yra nustatoma tuo tikslu, kad būtų užtikrintas realus nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas bei įgyvendinta vaiko teisė į šeimos ryšius, todėl vykdant nustatytą bendravimo tvarką tėvai turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.
63. Atsakovas prašo pakeisti bendravimo su vaikais tvarkos 2 punktą, numatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo šeštadienį 12 val. ir grąžinant juos į vaikų gyvenamosios vietos kiemą sekmadienį 19 val. Nurodo, kad atvykęs iš taip toli (330 kilometrų) jis nori su vaikais bendrauti ne kelias valandas, o dvi dienas, pasiimant vaikus su nakvyne, t. y. prašė suteikti galimybę bendrauti ilgiau, nes atsakovas ketina ieškovės gyvenamojoje vietoje išsinuomoti nakvynę kaimo turizmo sodyboje ar kitoje vietoje ir ten leisti laiką su vaikais, tačiau teismas numatė atsakovui bendrauti tik sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val.
64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka ir vaiko geriausius interesus). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su vaikais paskutinius kelis metus bendravo labai mažai ir epizodiškai. Vaikai buvo išklausyti per atstovą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir išreiškė nuomones, jog su tėvu bendrauti nenori, nes jis daugiausia klausinėja apie mamą (ieškovę), o ne domisi pačių vaikų gyvenimu. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir apeliacinei instancijai ieškovės pateikti įrodymai, gauti po teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas, atvykęs iš kito miesto, turėtų užtikrintas galimybes ir sąlygas tokiam bendravimui, sprendžia, kad bendravimas dvi dienas iš eilės su nakvyne būtų per daug staigus ir intensyvus vaikams, todėl nepaisant to, kad prašoma nustatyti tvarka būtų atsakovui patogesnė, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į vaikų interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, šį bendravimo tvarkos punktą palieka nepakeistą. Pažymėtina, jog vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką, šalys gali geranorišku tarpusavio sutarimu nustatyti ir dažnesnį, vaikų interesus atitinkantį bendravimą.
65. Apeliantas nurodo, kad bendravimo tvarkos 3 punktu teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki 20 val. ir rytojaus – Šv. Kalėdų dieną nuo 12 val. iki 19 val., tačiau prašo atsakovo bendravimą su vaikais per Šv. Kūčias panaikinti, nes jis Šv. Kūčių nešvenčia, paliekant atsakovo bendravimą su vaikais tik per Šv. Kalėdas nuo 12 val., prailginant truputį bendravimo laiką iki 19 val. Ieškovė nesutiko su šio punkto pakeitimu, nurodė, kad atsakovas apie jo atvykimą/neatvykimą bendrauti su vaikais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną galės informuoti ieškovę SMS žinute. Dėl atsakovo neatvykimo susitikti su vaikais per Šv. Kūčias nei ieškovė, nei nepilnamečiai vaikai neturės pretenzijų, nes galės šią šventę švęsti kartu su šeima įprastoje namų aplinkoje.
66. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendravimo tvarka turi būti realiai įgyvendinama ir vykdoma. Kadangi ieškovė neprieštarauja, jog vaikai Šv. Kūčių dieną švęstų su ja, minėta punkto dalis naikintina, nes netikslinga nustatyti tokį bendravimo tvarkos punktą, kuris iš anksto žinoma, jog nebus realiai įgyvendinamas. Pažymėtina, jog pirmąją Kalėdų dieną teismas ir yra nustatęs atsakovo bendravimą su vaikais iki 19 val., todėl likusi šio punkto dalis paliktina nepakeista.
67. Bendravimo su vaikais tvarkos 7 punktu teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais nelyginiais metais Šv. Velykų abi dienas, pasiimant vaikus pirmą švenčių dieną nuo 14 val. ir grąžinant juos antrą švenčių dieną 15 val. Atsakovas apeliacinio teismo prašo pailginti bendravimo su vaikais laiką, numatant, kad jis vaikus pasiims pirmą švenčių dieną nuo 12 val. ir grąžins juos antrą švenčių dieną 19 val. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apelianto reikalavimu. Ieškovė nepagrindė, kodėl atsakovo šiame punkte prašomas bendravimo laiko pakeitimas neatitiktų ar kenktų vaikų interesams, todėl atsižvelgdama į atsakovo siekį stiprinti santykį su vaikais, taip pat įvertinusi, kad po Šv. Velykų paprastai tęsiasi darbo savaitė, teisėjų kolegija patikslina šį punktą, kad atsakovas vaikus pasiima pirmą švenčių dieną nuo 12 val. ir grąžina juos antrą švenčių dieną 17 val.
68. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendravimo tvarkos 13 punkte teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metais birželio 24 dieną (per Jonines) nuo 14 val. iki 20 val. Atsakovas prašo pailginti bendravimo su vaikais laiką, numatant, kad jis vaikus pasiims birželio 24 dieną nuo 12 val. ir grąžins juos birželio 25 d. dieną 19 val. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad Joninės švenčiamos tik vieną dieną, kita diena paprastai būna darbo diena, todėl vaikai gali būti užimti ugdymo įstaigose ir pan. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija 13 bendravimo tvarkos punktą palieka nepakeistą.
69. Bendravimo su vaikais tvarkos 17 punktu teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais per vaikų gimtadienius lyginiais metais nuo 17 val. iki 20 val. (darbo dieną). 17.1 punkte numatyta, kad jei vaiko gimtadienis negali būti švenčiamas tą pačią dieną kai jis (gimtadienis) yra dėl objektyvių priežasčių, jo šventimas perkeliamas į artimiausią arba sekantį šeštadienį arba sekmadienį (jeigu prieš tai einantis savaitgalis yra tas kurį bendrauja atsakovas pagal šio sprendimo 2 punktą) prieš tris dienas iki faktinio bendravimo suderinus ieškovei ir atsakovui konkrečią dieną telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ir atsakovas bendrauja su vaikais savaitgalio dieną nuo 13 val. iki 19 val. Atsakovas nurodo, jog šis punktas yra nepatogus, painus, sunkiai suprantama perkėlimo į savaitgalį tvarka, todėl atsakovas prašo numatyti galimybę atsakovui su vaikais per gimtadienį bendrauti ne lyginiais metais, o kiekvienais metais ir jei vaiko gimimo diena yra darbo diena, tai ji perkeliama į artimiausią savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo šeštadienį 12 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamosios vietos kiemą sekmadienį 19 val. Jei vaiko gimtadienis bus sekmadienį, prašo numatyti, kad atsakovas pasiima sekmadienį 12 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val. Teisėjų kolegija su šiuo prieštaravimu nesutinka, nes atsakovo prašymas vaikų gimtadienius kiekvienais metais švęsti su juo pažeistų ieškovės teises. Taip pat pažymėtina, jog 17 ir 17.1 punktai yra aiškūs, todėl juos keisti vien todėl, kad atsakovui yra nepatogu, nėra pagrindo.
70. Bendravimo su vaikais tvarkos 19 punktu teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po dvi kalendorines dienas iš eilės, pasiimdamas vaikus pirmą bendravimo dieną 10 val. ir grąžindamas juos antrą bendravimo dieną 18 val. Apeliantas prašo pakeisti vaikų pasiėmimo laiką, numatant, kad atsakovas pasiima vaikus pirmą bendravimo dieną 12 val. ir grąžina juos antrą bendravimo dieną 19 val. Pažymėtina, jog atsakovas pasiimti vaikus turi atvykti iš kito miesto, todėl vaikų pasiėmimo laiko pakeitimas iš 10 val. į 12 val. yra tenkinamas. Kadangi pasiėmimo laikas nustatomas vėlesnis, tai ir viena valanda pailgintas vaikų grąžinimo laikas vaiko teisių ar dienos režimo iš esmės nepažeis, nes tai atostogų laikotarpis.
71. Apeliantas pageidauja, jog bendravimo su vaikais tvarkoje vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas būtų vienodas, t. y. kad jis žinotų, jog visuomet vaikus pasiima 12 val., o grąžina 19 val. Nurodė, kad tai atsakovui svarbu, nes toks vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas jam patogus ir lengvai atsimenamas, todėl nereikės nuolat su savimi nešiotis teismo sprendimo, kad žinoti, kokiomis valandomis ir per kokias šventes jis vaikus turi pasiimti ir pristatyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, todėl apelianto reikalavimo tenkinti nėra galimybės, nes bendravimo tvarka nustatoma visų pirma atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, ugdymo procesą, jų lankomus užsiėmimus ir pan.
72. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra detalizuota, konkreti, atitinkanti šiuo metu esamą šalių situaciją, užtikrinanti nepilnamečių vaikų teisę palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Jos keisti iš esmės atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas ją patikslinti – panaikinti 5, 6, 8–12 ir 14 punktus, taip pat papildyti ir patikslinti 3, 7, 18 ir 19 punktus, todėl ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
74. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, nurodydamas, jog priteista iš jo 806,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Prašo pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Taip pat prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą, o prireikus – ir apelianto atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
75. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
76. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė labai nedaug ir ne iš esmės, todėl spręstina, jog jis pakeistas 10 proc. Atsižvelgiant į tai, proporcingai mažintinos iš atsakovo priteistos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo valstybei priteistina 725,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 104,62 Eur žyminio mokesčio ir 23,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę, daugiau mažinti atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo.
77. Apeliacinės instancijos teisme atsakovui 2023 m. gegužės 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo teikiama 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovas pateikė įrodymus apie jo sumokėtą 55 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taip pat byloje yra pateikta pažyma apie S. G. suteiktos 185 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovei 2023 m. gegužės 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo teikiama 100 procentai garantuojama antrinė teisinė pagalba. Byloje yra pateikta pažyma apie ieškovei I. B. suteiktos 180 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
78. Apeliacinį skundą patenkinus 10 procentų, atsakovui iš ieškovės priteistina 5,50 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi ieškovė yra atleista 100 procentų nuo išlaidų valstybei atlyginimo, tai iš jos apeliantui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos.
79. Kadangi apeliantas nuo išlaidų valstybei yra atleistas 50 procentų, o ieškovės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 180 Eur, tai atsakovas proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiui turi atlyginti valstybei 81 Eur (180x90 proc. /100=162 Eur/2=81 Eur) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti, panaikinti bendravimo tvarkos 5, 6, 8–12 ir 14 punktus, 3, 7, 18, 19 punktus pakeisti ir juos išdėstyti taip:
„3. Kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 12 val. iki 19 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą.“
„7. Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą Šv. Velykų dieną paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamosios vietos kiemą antrąją Šv. Velykų dieną 17.00 val.“
„18. Atsakovas vaikų vasaros atostogų metu bendrauja su vaikais ne trumpiau kaip 10 kalendorinių dienų iš viso kiekvienais metais. Bendravimas vyksta liepos mėnesį 5 kalendorinės dienos ir rugpjūčio mėnesį 5 kalendorinės dienos. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo pirmą bendravimo dieną 11 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 20 val. į jų gyvenamosios vietos kiemą.
Atsakovas prieš penkias dienas iki bendravimo pradžios vasaros atostogų metu informuoja ieškovę telefonu ir/ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai kada prasidės jo bendravimas su vaikais ir kur bei kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Ieškovės teisė bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis šiuo laikotarpiu kaip ir kitais neribojama.“
„19. Atsakovas bendrauja su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po dvi kalendorines dienas iš eilės kiekvienų minėtų atostogų metu prieš tris dienas informavęs ieškovę telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis kur ir kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Atsakovas paima vaikus pirmą bendravimo dieną iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12 valandą ir grąžina į jų gyvenamosios vietos kiemą antrą dieną 19 valandą.“
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 725,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą) pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas 25011240552, valstybei 104,62 Eur žyminio mokesčio ir 23,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodas 5662) pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. G., asmens kodas 25011240552, 5,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas 25011240552, valstybei 81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą) apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.