- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2-42-399/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00534-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- S. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Advokatai
- Egidijus Milašius
atsakovui S. G.
institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei R. S..
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo atsakovui S. G., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei atsakovo priešieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. (toliau ieškovė) galutinai suformulavusi reikalavimus ieškiniu teismo prašo nustatyti tokią S. G. (toliau atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B., S. B. ir M. B. (toliau vaikais) tvarką:1) S. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime bei ugdyme laikydamasis moralės ir etikos normų; S. G. su nepilnamečiais vaikais bendrauti telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis gali atsižvelgiant į vaikų norus ir poreikius tokia tvarka: darbo dienomis - nuo 16 val.00 min. iki 18 val.00 min., savaitgaliais, švenčių bei vaikų atostogų dienomis - nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. I. B. turi teisę klausytis S. G. pokalbių su vaikais ir skaityti SMS žinutes, laiškus - tam kad nebūtų šmeižiama ji ir jos artimieji, vaikai nebūtų gąsdinami, o S. G. nerinktų informacijos apie jos asmeninį gyvenimą; S. G. su nepilnamečiais vaikais pasimatyti ir leisti laiką gali pasirinktinai vieną kartą per mėnesį savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. 00 min. šeštadienį ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 17 val. 00 min.; taip pat (arba) pasiimdamas nepilnamečius vaikus to paties savaitgalio sekmadienį nuo 12 val. 00 min. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. 00 min. Apie planuojamą pasimatymą S. G. I. B. praneša prieš 4 dienas iki planuojamo susitikimo;
2) Valstybinių švenčių dienomis S. G. bendrauja su nepilnamečiais vaikais pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos į gyvenamąją vietą lyginiais metais tokia tvarka:
2.1) gruodžio 24 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.2) vasario 16 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.3) Šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min;
2.4) gegužės 1 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.5) liepos 6 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.6) lapkričio 1 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.7) sausio 1 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
nelyginiais metais tokia tvarka:
2.8) gruodžio 25 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.9) gruodžio 31 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.10) kovo 11 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.11) Šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.12) birželio 24 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.13) rugpjūčio 15 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.;
2.14) lapkričio 2 d. nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min.
Apie savo atvykimą ar neatvykimą S. G. informuoja I. B. SMS žinute prieš 4 d. iki numatytos pasimatymo su vaikais dienos;
3) S. G. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu, iš viso - ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendravimo laiką S. G. su I. B. suderina ne mažiau kaip prieš 10 dienų iki atostogų su tėvu pradžios. Norėdamas vaikus pasiimti ilgesniam nei vienos dienos laikui, t. y. su nakvyne, S. G. I. B. turi pateikti visus duomenis apie vaikų buvimo vietą ir gyvenimo sąlygas patvirtinančius įrodymus, bei nurodyti vaikų paėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką. Jei vaikai su tėvu bus ilgiau nei 12 val., I. B. turi teisę bet kuriuo dienos metu susisiekti su vaikais telefonu;
4) S. G. su vaikais gali pasimatyti ir bendrauti kiekvienais metais per savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) ir pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. 00 min. ir grąžindamas iki tos pačios dienos 17 val. 00 min. į jų gyvenamąją vietą.
5) Pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną ir gegužės 10 d. - I. B. gimimo dieną, nepriklausomai nuo kitų šioje tvarkoje numatytų S. G. galimybių pasimatyti ir bendrauti su vaikais, vaikai laiką leidžia su motina I. B.;
6) S. G. turi teisę pasiimti vaikus moksleivių ugdymo atostogų (rudens, žiemos, pavasario) metu iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. 00 min. ir grąžindamas iki tos pačios dienos 17 val. 00 min. apie tai informavęs I. B. ne mažiau kaip prieš 4 dienas iki planuojamo pasimatymo; S. G. turi teisę bendrauti su vaikais jų gimtadienių dienomis – (duomenys neskelbtini) (S. B.), (duomenys neskelbtini) (M. B.) ir (duomenys neskelbtini) (A. B.) lyginiais metais pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15 val. 00 min. (darbo dienomis) ir nuo 12 val. 00 min. (savaitgaliais) ir grąžindamas iki tos pačios dienos 17 val. 00 min. į jų gyvenamąją vietą;
7) Visais numatytais S. G. ir nepilnamečių vaikų susitikimo/bendravimo atvejais turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų norus ir paisoma jų interesų;
8) Tiek I. B., tiek S. G. yra atsakingi už vaikų saugumą ir priežiūrą, jei tuo metu nepilnamečiai vaikai/vaikas yra jo priežiūroje. Atsitikus bet kokiam įvykiui, kuris gali turėti įtakos vaiko sveikatai, gerovei ir saugumui, tėvas/motina nedelsiant turi informuoti kitą šalį apie įvykį.
Ieškovė ieškinyje galutinai suformulavusi reikalavimus (toliau ieškinyje) ne tik formulavo reikalavimus kokią bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su vaikais tvarką (toliau bendravimo tvarką) nustatyti, bet ir pasisakė dėl atsakovo reikalavimų ir nurodė, šias aplinkybes Su patikslintu priešieškiniu ir atsakovo reikalavimais nesutinka, nes šmeižikiški ir nepagrįsti jokiais įrodymais kaltinimai atsakovo priešieškinyje išdėstyti ir ieškovės motinai A. S. D. Atsakovas pats vengia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, teikti jiems išlaikymą, turi išlaikymo skolą. Atsakovas netgi nenorėjo pripažinti tėvystės savo nepilnamečiams vaikams, tarp jo ir vaikų silpnas emocinis ryšys, jis nemato savęs vaikų tėvu, tarp jo ir vaikų nėra bendrų sąsajų bei socialinių ryšių. Atsakovui vaikai faktiškai nerūpi, jis su jais nebendrauja, ką išsamiai patvirtino ir patvirtina atsakovo elgesys - per visą bylos laiką jis teismo neprašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaikais.
Atsakovas slepia savo gyvenamosios vietos adresą - pasak atsakovo ,,dėl savo saugumo“. Vaiko teisių apsaugos specialistai negalėjo įvertinti jo gyvenamosios vietos buitinių sąlygų, todėl ieškovė nesutinka išleisti vaikų kartu su atsakovu vykti į jo gyvenamąją vietą, nes vaikai nenustatytoje atsakovo gyvenamoje vietoje galimai bus nesaugūs, ir gyvenimo sąlygos gali neatitikti būtinų higienos normų.
Atsakovas šioje byloje nuolat deklaruoja savo sunkią finansinę padėtį, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą po 70 Eur išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą išieško antstolis. Atsakovas pateikė duomenis apie mokamas įmokas kreditoriams. Atsakovas taip pat slepia realias savo pajamas - taip ir neaišku, ar atsakovas dirba, kur dirba, koks jo darbo užmokestis. Todėl ieškovė laiko visiškai nepatikima ir vaikams nesaugia atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka pasiimant juos ilgesniam nei vienos dienos laikui (su nakvyne), nes nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis vaikai turės leisti laiką su tėvu, ar jis turės pakankamai lėšų vaikų pilnaverčiam maitinimui, ar galės suteikti jiems saugų, šiltą, higienišką būstą ilgalaikių pasimatymu metu.
Atsakovo pareiškimai, kad „šiais metais to padaryti negali, ir nėra galimybės bendrauti su vaikais kažkur kitur išsinuomojant namą ar viešbučio kambarius, tačiau atsakovas planuoja apsigyventi arčiau savo vaikų (duomenys neskelbtini) ar dar kur nors arčiau, susirasti geriau apmokamą darbą“ yra nepagrįsti kitais įrodymais, iš kurių būtų matyti realūs atsakovo ketinimai bei galimybės, todėl jais negalima vadovautis priimant sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Todėl ieškovė nesutinka su tais atsakovo siūlomos tvarkos punktais (punktai 1,3,6,8,9), kuriuose nurodomas ilgesnis nei vienos dienos atsakovo bendravimas su vaikais (išimtis - vasaros atostogų metu - šiuo atveju savo siūlomą tvarką ieškovė išdėstė savo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos 5 punkte);
Atsiliepimas
1.1) atsakovas priešieškinio 1, 3, 6 punkte nurodo vaikų grąžinimo laiką į jų gyvenamąją vietą iki 22 val. Toks laikas yra per vėlyvas nepilnamečiams vaikams, nesaugus būti tamsiu paros metu su garbaus amžiaus, sveikatos sutrikimų turinčiu atsakovu nežinomoje aplinkoje ar lauke, be to gali trukdyti vaikų poilsiui, todėl neatitinka vaikų poreikių ir darbo-poilsio režimo normų;
Šalies argumentai
1.2) ieškovė nesutinka informuoti atsakovo apie tai, kur ir su kuo ji kartu su vaikais švęs valstybines ir asmenines šventes (2 ir 5 punktai). Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, didžioji dalis atsakomybės už vaikų saugumą, auklėjimą, socializaciją tenka ieškovei, todėl atsakovas neturi teisės kontroliuoti ir kištis bei savo nuožiūra reguliuoti ieškovės ir vaikų asmeninio gyvenimo, laisvalaikio, nes tai kenkia vaikų interesams - todėl, kad pats atsakovas savo lėšomis ir gyvenimo būdu (sąlygomis) negali užtikrinti vaikams turiningo, jų poreikius atitinkančio poilsio, laisvalaikio ir socializacijos;
1.3) ieškovė nesutinka su atsakovo 8 punkte siūloma bendravimo su vaikais tvarka atostogų metu, nes ji yra visiškai nekonkreti, neaišku kur, kokiomis sąlygomis bus vaikai, be to ieškovė jokiu būdu nesutinka atsakovo įsileisti į savo ir vaikų gyvenamąją vietą, nes atsakovas yra neprognozuojamas, visas jo atsiliepimas pagrįstas nepagrįstais kaltinimais ir paranojiniais pareiškimais, todėl atsakovas gali bet kokią aplinkybę traktuoti savo nuožiūra, apšmeižti ieškovę ir jos motiną tuo pakenkti nepilnamečių vaikų emocinei savijautai ir gerovei;
1.4) ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo 10 punkto reikalavimu - nepaisant nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos „susitikti, kalbėtis su vaikais (duomenys neskelbtini) ar rajone, gatvėje, mokykloje ar gydymo įstaigoje, ar prie vaikų gyvenamosios vietos, juos pakalbinti, apkabinti, paguosti... ir visomis savo išgalėmis rūpintis ir auklėti vaikus“.
Vaikų ir tėvo ryšys praktiškai nutrūkęs, nes atsakovas dar anksčiau telefonu bendraudamas su vaikais nesistengė kurti šiltų, pagrįstų meile santykių - vienintelis atsakovo tikslas buvo juos iškvosti apie tai, su kuo bendrauja vaikų motina, pabrėžti, kad tiek vaikų mama, tiek močiutė juos „kankina“. Atsakovas nededa jokių pastangų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą, jo auklėjimas - tai vaikų mamos ir artimųjų šmeižimas. Vaikai nebenori su tėvu susitikti, todėl toks pasalūniškas atsakovo tykojimas, kurio 10 punkte reikalauja atsakovas, vaikams gali turėti neigiamos įtakos, jie gali jaustis persekiojami, o tokia tvarka pasinaudojęs atsakovas galėtų netrukdomas sekti ieškovę prie jos namų - prisidengdamas jam suteikta teise bet kada ir bet kur susitikti su vaikais;
Šalies argumentai
1.5) ieškovė kategoriškai nesutinka su tais atsakovo pateiktais reikalavimais, kurie siekia riboti asmeninį ieškovės gyvenimą: kaip atsakovas pažymi 12 p. - ,,per vaikų ar tėvų šventes, gimtadienius ar kitų švenčių bendravimo susitikimus, ir gyvenamojoje vietoje ar kitoje švenčiamojoje vietoje negali būti rūkoma, vartojami alkoholiniai gėrimai ar draudžiamos įvairios psichotropinės medžiagos ir vaikštantys pašaliniai asmenys, išskyrus vaikų mokyklos ar bendraamžius draugus“. Toks atsakovo reikalavimas yra perteklinis ir nepagrįstas realiomis aplinkybėmis - ieškovės šeimoje prie vaikų nerūkoma, nei ieškovė, nei jos artimieji nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o švenčių metu pilnamečiai asmenys tiek savo namuose, tiek kitur turi teisę saikingai vaišintis svaigiaisiais gėrimais. Ieškovė turi teisę susitikti su savo draugais, bendradarbiais, artimaisiais ir kt. asmenimis - švęsti šventes, kviestis pas save į svečius ar pasisvečiuoti pas kitus asmenis. Atsakovas neturi jokios teisės reguliuoti, kur ir su kuo susitiks ieškovė. Apie svaiginimąsi psichotropinėmis medžiagomis ieškovės šeimoje negali būti nė kalbos. Jei tokie reikalavimai bus įtraukti į bendravimo su vaikais tvarką - t. y., ko negali būti daroma prie vaikų, per vaikų ir tėvų šventes, tuomet atsakovas galėtų pasitelkti ir vardinti daugelį baudžiamojo kodekso straipsnių - kas yra visiškai beprasmiška ir neturi jokio pagrindo.
Ieškovė pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba byloje yra pateikusi ieškovės šeimos ir buities sąlygų vertinimą bei nurodžiusi, kad jos šeima VTAS specialistams nėra žinoma, duomenų, kad šeimoje pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nėra. Tuo pačiu ieškovė jaučia didelę atsakomybę už vaikų auklėjimą, lavinimą, gerovę, todėl visada siekia vaikams sukurti pačias geriausias ir atitinkančias vaikų interesus sąlygas;
1.6) dėl priešieškinio 13 ir 14 punkto reikalavimo - kad ieškovė ,,turi užtikrinti atsakovui ir vaikams visas sąlygas bendrauti“ - ieškovė pažymi, kad ji ,,ne turi užtikrinti“, bet nedarys kliūčių atsakovui ir vaikams susitikti ir bendrauti pagal teismo nustatytą ir patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką tiek nuotoliniu būdu, tiek tiesiogiai, atsižvelgiant į vaikų interesus ir norus;
1.7) ieškovė pasilieka teisę klausytis atsakovo telefoninių pokalbių su vaikais (priešieškinio 15 p.), nes, kaip jau minėta, atsakovas pokalbių metu ne domisi vaikų asmeniniu gyvenimu, mokslu, laisvalaikiu, o verčia vaikus pasakoti apie asmeninį ieškovės gyvenimą, šmeižia vaikams tiek jų mamą, tiek močiutę , tiek kitus artimuosius - tai patvirtinantys įrodymai jau pateikti byloje;
1.8) ieškovė kategoriškai nesutinka su priešieškinio 16 punkte išdėstytu atsakovo reikalavimu užeiti į vaikų gyvenamąją vietą dienos metu pasirinktinai metuose du ar tris kartus ir patikrinti neįspėjus ieškovės, kaip vaikai gyvena, kur miega, ką valgo, ar jiems nieko netrūksta ir kaip naudojami atsakovo išlaikymo ir įsiskolinimo pinigai.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir buities sąlygų patikrinimo atsakovas gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą - tam, kad būtų teisingai ir nešališkai įvertintos vaikų gyvenimo sąlygos (nors ir šiuo klausimu atsakovas yra pasisakęs, kad VTAS specialistai veikia kartu su ieškove ir teikia melagingus parodymus). Pats atsakovas savavališkai brautis į asmens privatų būstą – ieškovės ir jos motinos namus neturi teisės ir nebus įleistas;
Šalies argumentai
1.9) ieškovė nesutinka su atsakovo 20 p. reikalavimu, nes nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, vaikų priežiūra, didžioji vaikų išlaikymo išlaidų dalis tenka jai - atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skiria itin mažą sumą - 70 Eur, kurios nepakanka net būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti. Todėl ieškovė, nepažeisdama teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, gali savo nuožiūra organizuoti vaikų laisvalaikį, šventes, atostogas ir poilsį - atsižvelgdama į tai, kas geriausia vaikams, atitinka jų amžių ir poreikius bei ieškovės finansines galimybes.
CK 3.172 str. nustato, kad tėvai (jei jų nėra - globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Todėl atsakovas neturi teisės kelti reikalavimo apriboti vaikų bendravimą su ieškovės mama (vaikų močiute) (priešieškinio 17 ir 20 p.), kuri labai padeda ieškovei prižiūrėti vaikus, remia finansiškai, taip pat ir matytis su ieškovės įbroliu, viešėti jo namuose, o taip pat bendrauti su kitais ieškovės ir vaikų giminaičiais.
Tuo pačiu ieškovė laiko, kad 17 ir 20 p. reikalavimai nesusiję su tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka ir yra tik dar vienas šmeižikiškas atsakovo pasisakymas prieš ieškovės artimuosius;
1.10) ieškovė laiko, kad 21 p. reikalavimas yra nesusijęs su tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, nepagrįstas jokiais patikimais patvirtinimais, įrodymais, todėl negali būti svarstomas šioje byloje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160- 378/2019, 34 punktas; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus išdėstytus paskutiniame procesiniame dokumente ir prašė jos reikalavimus tenkinti, o atsakovo reikalavimus tenkinti dalinai, tai yra tenkinti ta apimtimi, kurioje nėra ginčo tarp jos ir atsakovo.
Priešieškinio reikalavimai
Atsakovas galutinai suformulavo reikalavimus priešieškiniu bylos nagrinėjimo pabaigoje ir teismo prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę su vaikais švęsti lyginiais metais Šventas Kalėdas ir Šventas Velykas pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. apie tai informuodamas ieškovę iš anksto telefonu arba SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, nuo penktadienio 16-18 vai. iki sekmadienio ne vėliau kaip iki 22val., ir pristatyti juos į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę pasiėmęs vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir švęsti Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas atsakovo gyvenamojoje vietoje, kavinėje, kaimiškoje sodyboje išsinuomojus nebrangiai kambarius, ar dar kur nors kitur pasitaręs su vaikais, ir išvykdamas informuoja ieškovę SMS žinute, kur išvykstama, ir išvykstant ieškovė aprengia ir išleidžia vaikus švariais bei tvarkingais drabužiais.
1. Ieškovė su vaikais Šv. Kalėdas Šv. Velykas švenčia nelyginiais metais, informavus atsakovą SMS žinute, kur bus švenčiama.
2. Atsakovas turi teisę susitikti ir pasiimti vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos poriniais metais ir švęsti vaikų gimtadienius nuo vienos iki trijų dienų, savo gyvenamojoje vietoje, kavinėje, kaimo sodyboje, ar dar kur nors kitur pasitaręs su vaikais, ir informavęs ieškovę SMS žinute prieš 3 dienas, ir kur bus švenčiama nuo penktadienio 16-18 vai. iki sekmadienio ne vėliau iki 22 -ros vai. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą.
3. Atsakovas turi teisę susitikti ir pasveikinti vaikus su gimtadieniais neporiniais metais vienai dienai ir trumpalaikiam susitikimui nuo 10-tos val. ir ne vėliau iki 18-tos val. pasiėmęs vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos, savo gyvenamojoje vietoje, kavinukėje ar dar kur nors kitur pasitaręs su vaikais ir informuojant ieškovę SMS žinute kur išvykstama.
4. Neporiniais metais vaikų gimtadienius švenčia ieškovė, informavus atsakovą SMS žinute prieš 3 dienas, kur bus švenčiama ar išvykstama.
5. Nuo 2023 metų, ir kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamečiais vaikais atsakovas susitinka ir pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 16.00-18.00 vai. ir bendrauja, bei pristato į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 22.00 vai. Informavus ieškovę SMS žinute kur švenčiama.
6. Motinos dieną su vaikais švenčia ieškovė pasitarusi su vaikais, bet pranešus SMS žinute atsakovui, kur bus švenčiama.
7. Žiemos, pavasario, rudens atostogas pradedant skaičiuoti nuo 2023 metų atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų atostogų planus, bei atsakovo galimybes atvykti į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir pasitarus ir susiderinus su vaikais, kur ir kiek dienų atostogausime ir pranešus ieškovei telefonu SMS žinute iš anksto prieš 3 dienas apie atvykimą, ir kur išvykstama.
8. Vasaros atostogų metu pradedant skaičiuoti nuo 2024 m., iki vaikų pilnametystės ir toliau vaikai gali laisvai važinėti ir turėti teisę ir pareigą kažkurį laiką pagyventi tėvo gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų galimybes, be jokių draudimų vaikams prireikus ar panorėjus, bendrauti, gyventi ir tartis, kalbėtis su tėvu kur geriau ir smagiau praleisti atostogas informuojant ieškovę SMS žinute.
9. Atsakovas turi teisę nepaisant šio nustatyto grafiko susitikti, kalbėtis su vaikais (duomenys neskelbtini) ar rajone, gatvėje, parduotuvėje, mokykloje ar gydymo įstaigoje, ar prie vaikų gyvenamosios vietos, juos pakalbinti, apkabinti, paguosti, padrąsinti ir paklausti ar jiems nieko netrūksta, ir visomis savo išgalėmis rūpintis ir auklėti savo vaikus.
11. Tiek atsakovui, tiek ieškovei iki vaikų pilnametystės turi būti užtikrinta vaikų priežiūra ir jų saugumas, ir atsitikus bet kokiam įvykiui iškarto pranešti vienas kitam telefonu ar SMS žinute.
12. Per vaikų ar tėvų šventes, gimtadienius ar kitų švenčių bendravimo susitikimus, ir gyvenamojoje vietoje, ar kitoje švenčiamojoje vietoje negali būti rūkoma, vartojami alkoholiniai gėrimai, ar draudžiamos įvairios psichotropinės medžiagos ir vaikštantys pašaliniai asmenys, išskyrus vaikų mokyklos ar bendraamžius draugus.
13. Ieškovė turi užtikrinti atsakovui visas sąlygas ir galimybes su vaikais bendrauti tiesiogiai, nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, atsakovui ar vaikams panorėjus, dėl papildomo susitikimo apie tai pranešus ieškovei telefonu SMS žinute.
14. Ieškovė turi užtikrinti atsakovui ir vaikams visas sąlygas ir galimybes bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir nuotoliniu būdu t.y įvairiomis ryšio priemonėmis, be jokių papildomų apribojimų ar draudimų, prireikus abiem pusėm iki 22.00 val.
15. Ieškovė turi netrukdyti vaikams kalbant telefonu su tėvu, ir nesiklausyti pokalbių, kaip buvo klausoma anksčiau, dėl ko vaikai jautėsi nepatogiai, ir buvo varžomos vaikų teisės.
16. Atsakovas turi turėti teisę užeiti į vaikų gyvenamąją vietą dienos metu pasirinktinai metuose du ar tris kartus, ir patikrinti neįspėjus ieškovės, kaip vaikai gyvena, kur miega, ką valgo, kur ir kaip ruošia pamokas, kokie vaikų drabužiai, patalynė, ir gyvenimo sąlygos, ar jiems nieko netrūksta, ir kaip naudojami atsakovo išlaikymo ir įsiskolinimo pinigai.
17. Ieškovės motina A. S. D. turi suprasti, kad ji yra tik močiutė, ir turi nesikišti į vaikų gyvenimą, jų auklėjimą, ir nenuteikinėti vaikus prieš tėvą, nenaudoti fizinę, emocinę ar psichologinę įtampą ar smurtą prieš juos, laikydama juos baimėje, laukime ir nežinioje, ir nesiklausyti telefoninių pokalbių kalbant vaikams su tėvu ir nevaržyti vaikų teises.
18. Tiek atsakovui, tiek ieškovei privaloma pagal nurodytą ar deklaruotą gyvenamąją vietą paimti registruotus laiškus, siuntinius pagal nurodyto pašto pranešimus ar telefone pranešta SMS žinute nurodytos vietos ir adreso, ir perduoti adresatui pagal jo adresą, vardą ir pavardę ir draudžiama nuslėpti, bet kokius laiškus ar siuntinius, juos atidaryti, žiūrėti, skaityti, be gavėjo ar siuntėjo sutikimo ieškovei ir jos motinai ar kitiems pašaliniams asmenims.
19. Kadangi ieškovė nesikalba daugiau nei trys metai ir manau, kad ir toliau nesikalbės su atsakovu ir trukdys atsakovui ir vaikams bendrauti ir juos auklėti, todėl prašo patvirtinti šią pateiktą papildytą bendravimo tvarką, kad vaikai galėtų laisvai bendrauti ir kalbėtis su abiem tėvais, jiems panorėjus arba prireikus, bet kokiu momentu ar laiku.
20. Ieškovė neturi teisės be ieškovo žinios ir sutikimo išleisti, išvežti vaikus atostogauti, ar laikinai leisti nakvoti, ar pagyventi svetur, ir važinėtis su pašaliniais asmenimis iki 18 metų, o ypač pas ieškovės netikrą brolį S. B. ir jo sugyventinę D., kur atsakovo žiniomis yra girtaujama ir rengiamos įvairios linksmybės, ir šie asmenys labai daug pakenkė atsakovo vaikams, ir prisidėjo sužlugdydami ir suluošinę vaikų pilnavertį gyvenimą.
21. Pasibaigus šiam teismui su patvirtintomis šio teismo bendravimo sąlygomis atsakovas planuoja apsigyventi arčiau savo vaikų (duomenys neskelbtini) ar dar kur nors arčiau, susirasti geriau apmokamą darbą turėdamas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąją vietą, kad bendrauti su vaikais būtų gera, smagu ir patogu, bet dabar ir šiais metais to padaryti negali, ir nėra galimybės bendrauti su vaikais kažkur kitur išsinuomojant namą, ar viešbučio kambarius, gaudamas 684 eurų per mėnesį t .y antstolio nustatytos lubos, iš kurių 122 eurus moka už paskolą, 30 eurų moką VMI priteistą įsiskolinimą, tik iki 2023 metų pabaigos, toliau būsto nuoma, maistas, komunaliniai mokesčiai, elektra, ir automobilio kuro ir kitos išlaidos. Atsakovas yra dirbantis pensininkas, nerūkantis ir nevartojantis jokių alkoholinių gėrimų, ir atsakingai žiūrintis į vaikų ir savo sveiką ir pilnavertį gyvenimą, moka vaikams priteistą išlaikymą ir priteistą įsiskolinimą už tris metus.
Atsakovas pateikia duomenis, kodėl jis negali bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais laikinoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pirmiausia atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes gyvenamoji vieta pastoviai yra keičiama, dėl paties atsakovo saugumo, ir todėl atsakovas negalėjo parodyti (duomenys neskelbtini) apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams, kad ir laikiną gyvenamąją vietą, dėl ieškovės specialiai, sąmoningai ir apgalvotai pasirinkto advokato E. M. (toliau advokato), kuris piktybiškai veikia prieš atsakovą, ir jo nepilnamečius vaikus. Ieškovė aiškiai žinojo iš atsakovo pasakojimų, kad advokatas daugelį metų, t.y nuo 2007m. buvo atsakovo seserų ir brolio, kaip ir asmeninis advokatas, vėliau geras bičiulis ir net šeimos narys. Nes advokatas daugelį metų bendraudamas su atsakovo seserimis, susidraugavo su atsakovo vyriausios sesers dukra, kur atsakovas daugelį kartų matė juos kartu bendraujant, net ir (duomenys neskelbtini) ir dar kitur, todėl atsakovas ir supranta, kad tai yra šeima ir ta šeima veikia piktybiškai prieš atsakovą, daugelį metų, ir daugelį kartų rašydami įvairius skundus, policijai, darbo inspekcijai, VMI ir dar kitoms įvairioms instancijoms, išgalvoti ir melagingi pranešimai, todėl manau, kad viskas buvo daroma su advokato žinia, konsultacija ir pagalba, ir taip buvo sužlugdyta atsakovo individuali įmonė (duomenys neskelbtini). Atsakovas negalėdamas gyventi savo gyvenamojoje vietoje, turėjo ją pakeisti, ir slėptis nuo atsakovo seserų ir brolio, nes buvo sulaukęs įvairiausių grasinimų, ir net su automobilių ar namų padegimų, dėl ko buvo daužomi gyvenamosios vietos langai, automobilio langai, subadomos automobilio padangos, automobilis apipilamas dažais, subraižomos įvairios automobilio detalės, į kuro baką pilama druska, cukrus ir net plėšiama atsakovo gyvenamosios vietos pašto dėžutė, ir išimami atsakovui adresuoti laiškai ir įvairūs pranešimai, ir dar daug įvairių kitų kerštingų nusikaltimų, kurių nesinori net prisiminti, dėl ko atsakovas buvo priverstas parduoti savo namus ir slėptis nuo tokių seserų, brolio kurie keršto sumetimais, kerštauja atsakovui, dėl pralaimėtos tėvų sodybos kuri buvo teisėtai padovanota atsakovui, nes advokatui nepavyko savo melagingais ir išgalvotais pranešimais apeiti įstatymus, kuris piktybiškai veikė prieš atsakovą, teismus, ir Lietuvos įstatymus.
Ieškovės motina visas pastangas veikdama kartu su advokatu, galimai mokėdama jam didžiulius pinigus, kad neprileisti atsakovą prie vaikų ir prie vaikų gyvenamosios vietos. Nuo 2019m. gruodžio mėnesio, kur praėjo trys metai, kai vaikai prievartoje negalėjo susitikti su tėvu ir negalėjo pasikalbėti net telefonu, ir nebuvo jokio ryšio ir bendravimo atsakovui su vaikais, bet advokatas E. M. gerai žino rašydamas atsiliepimus ieškovės vardu teismui, kad vaikai atsisako tėvo ir net nenori jo matyti, ir čia manau kalba ne vaikai, bet E. M. sumokėti pinigai.
Ieškovė neturėdama jokių kaltinimų pareikšti atsakovui dėl kokių priežasčių atsakovas negali bendrauti su vaikais - vaikų gyvenamojoje vietoje, išskyrus tai kad atsakovas kažkada ją pavadinęs “Beždžione” gal kada ir pavadino atsakovas neprisimena, gal negražiai buvo apsirengusi, kita priežastis, kad atsakovas atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) pavalgyti jos paruošto ir padėto ant stalo naminio maisto, ir pasižiūrėti žinių rodomų per televizorių, ir trečia priežastis, kad vaikų klausinėdavo, kur yra mama ir ką veikia, nes atsakovas pergyveno dėl savo vaikų paskambinęs apie 21 val. - 22val., bet jos nebūdavo.
Ieškovės motina privertė ieškovę rašyti pareiškimą - skundą Vilkaviškio policijos komisariatui, kad galėtų apkaltinti ir apšmeižti atsakovą, nebūtais ir neįmanomais kaltinimais, kad atsakovas vykdo neteisėtas ir pavojingas veikas, tai yra renka neteisėtą informaciją apie privatų jos gyvenimą specialiosiomis technikos įrengtomis sekimo priemonėmis, ir net nurodė pagal kokius baudžiamojo kodekso 167str. 1d, bei 295 str. nubausti atsakovą, nepavyko nebūtais ir išgalvotais, ir šmeižikiškais pranešimais apkaltinti atsakovą, ir tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta jokia atsakovo nusikalstama veika.
Ieškovės motina ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nurodė, kad ji aplamai nenori, jog atsakovas prie jai priklausančių namų, nei kad artintųsi prie jos dukros ir anūkų. Mano, kad močiutė, kartu veikdama su advokatu sugriovė vaikų pilnavertį gyvenimą, ir sužlugdė vaikų vaikystę, paauglystę, kai vaikams reikėjo ne tik mamos, bet ir tėvo, ir ką gali duoti tėvas vaikams to niekada negalės duoti vaikų mama ar močiutė, kuri užgrobusi vaikus atėmė iš vaikų ne tik tėvą, bet ir tėvišką meilę vaikams, todėl atsakovui yra padaryta didžiulė žala susigrąžinant užgrobtus ir nusavintus atsakovo vaikus, ir jų artumą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo procesinio dokumento pateikto teismui 2023 m. vasario 14 d. (DOK 7169) reikalavimus ir juos prašė tenkinti bei palaikė pateiktą atsiliepimą į ieškovės ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus, kuriame yra nurodyta (DOK 13479, 2023-03-23), kad dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos pirmo (1) punkto. Nesutinku su ieškovės reikalavimu bendrauti su nepilnamečiais vaikais, laikantis moralės ir etikos normų, nes toks reikalavimas yra nesuprantamas, nelogiškas, o ir įvardinti tokių nuostatų bendravimo su vaikais tvarkoje teismų praktikoje nėra numatoma. Visų pirma moralės ir etikos normų laikymasis yra kiekvieno piliečio pareiga, juolab bendraujant su vaikais, todėl toks ieškovės reikalavimas yra labiau panašus į manęs, kaip vaikų tėvo pašiepimą, pažeminimą, netiesioginį savęs išaukštinimą ir manęs nuvertinimą, o ne logišką ir protingą reikalavimą. Visų antra, bendravimo su vaikais tvarkos paskirtis nustatyti laiką, kuomet aš kaip tėvas turiu teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, o ne mane netiesiogiai žeminti ir auklėti, kaip turiu elgtis. Visų trečia, tokio reikalavimo patvirtinimas bendravimo su vaikais tvarkoje ateityje gali sukelti tarp manęs ir ieškovės daug ginčų, įveliant kitas tarnybas tiems ginčams išspręsti, pvz. ieškovė tyčia rinks iš vaikų informaciją kaip aš su vaikais bendravau, ir jai pasirodžius, kad pasielgiau nemorališkai - kreipsis j antstolį, vaikių teisių apsaugos tarnybą ar policiją dėl neva teismo sprendimo pažeidimo ir pan. Todėl kategoriškai nesutinku su tokiu ieškovės reikalavimu ir ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 1 punktą prašau teismo atmesti.
Šalies argumentai
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos antro (2) punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku iš dalies, t.y. sutinku su savo vaikais bendrauti telefonu ir elektroninio ryšio priemonėmis, tik noriu turėti teisę bendrauti ilgiau, t.y. ne iki 18 val., o iki 20 val. tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Nesutinku, kad ieškovei būtų suteikta teisė klausytis mano ir vaikų pokalbių, bei skaityti SMS žinutes, nes tai pažeistų mano ir vaikų teises, nes noriu bendrauti tiesiogiai su vaikais, o ne per tarpininkus - ieškovę ir vaikų močiutę. Be to, suteikus ieškovei teisę sekti mano su vaikais bendravimo informaciją, iškiltų šios neigiamos pasekmės - ieškovė sužinojusi jai nepatinkamą informaciją gali barti vaikus, piktintis ant jų, ką nors drausti vaikams arba net išvis uždrausti vaikams su manimi bendrauti, kas neabejotinai pažeistų mano ir vaikų teises. Be to, būtų pažeidžiami vaikų interesai laisvai, be suvaržymų bendrauti su tėvu. Todėl ieškovės mano bendravimo su vaikais informacijos turinio kontrolė neturi būti nustatyta, o ir teismų praktikoje tokios nuostatos nėra numatomos, tai pažeidžia tiek protingumo, tiek teisėtumo principus. Todėl kategoriškai nesutinku su ieškovės reikalavimu kontroliuoti bendravimo su vaikais informacijos turinį. Taip pat manau iš 2 punkto reikalavimo turėtų būti išbraukti žodžiai „atsižvelgiant į vaikų norus“, nes tai pertekliniai žodžiai, kurie neturi būti minimi bendravimo su vaikais tvarkoje. Visiems aišku, kad vaikų norų turi būti paisoma, be to, aš prievartos prieš savo vaikus nenaudoju ir nenaudosiu.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos trečio 31 punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku iš dalies, t.y. sutinku su vaikais bendrauti pasirinktinai vieną savaitgalį per mėnesį, tik noriu bendrauti ilgesnį laiką ir su nakvyne, t.y. noriu pasiimti vaikus šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos 11 vai. ir pristatyti į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 vai. Apie tikslų vaikų pasiėmimo laiką ieškovę noriu informuoti ne prieš keturias dienas, o prieš tris dienas. Ilgesnio bendravimo su vaikais laiko prašau todėl, kad ir taip galimybę su vaikais bendrauti turėčiau tik vieną savaitgalį mėnesyje, todėl noriu kuo daugiau laiko praleisti su jais. Leisti vaikus pasiimti su nakvyne prašau todėl, kad aš, atvykęs pas vaikų iš kito miesto, neabejotinai (duomenys neskelbtini) ar netoli šio miestelio turėsiu nuomotis būstą nakvynei, kuriame nakvoti galėtų ir vaikai, tuo pačiu pakeisdami įprastą aplinką, kas būtų naudinga vaikams. Esu mąstantis asmuo ir suprantu, kad nuomojamas būstas turėtų būti tinkamas vaikams saugiai ir patogiai pailsėti, tinkamų higieninių ir sanitarinių sąlygų. Jei teismas nesuteiks teisės vaikams nakvoti su manimi, neabejotinai bus pažeidžiamos vaikų teisės, nes jie neturės galimybės pavakaroti ir likti nakvoti jiems patinkančioje vietoje, kai nusivešiu juos į patinkamą kaimo turizmo sodybą ar kitą išsinuomotą vietą.
1) Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos ketvirto (4) punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku iš dalies, t.y. lyginiais metais neprašau bendrauti su vaikais gruodžio 24 d. (4.1. p.), vasario 16-ą diena (4.2 p.), gegužės 1-ą dieną (4.4. p.), liepos 6-ą dieną (4.5 p.), lapkričio 1 d. (4.6. p.), bei sausio 1 d. (4.7 p.), bei nelyginiais metais gruodžio 31 d. (4.9. p.), kovo 11 d. (4.10 p.), birželio 24 d. (4.12 p.), rugpjūčio 15 d.( 4.13 p.), (duomenys neskelbtini) (4.14 p.). Prašau teismo nustatyti, kad su vaikais bendrausiu lyginiais metais per Sv. Kalėdas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11 vai. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 vai. Taip pat teismo prašau nustatyti, kad lyginiais metais su vaikai turiu teisę švęsti Šv. Velykas, t.y. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Velykų pirmąją dieną 11 vai. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Velykų antrąją sieną 18 vai. Taigi, prašau teismo leisti per Sv. Kalėdų ir Sv. Velykų šventes bendrauti su vaikais ilgesnį laiką ir su nakvyne. Ilgesnio laiko bendrauti su vaikais prašau todėl, kad man, atvykus iš kito Lietuvos galo, turėčiau maksimalią galimybę pabūti su vaikais. Taip pat teismo prašau nustatyti, kad apie planuojamą atvykimą ieškovę SMS žinute galėčiau informuoti ne prieš keturias dienas, o prieš tris, kadangi man sudėtinga planuoti savo laisvadienį dėl pamaininio darbo.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos penkto (5) punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku iš dalies, t.y. sutinku su bendravimu su vaikais dešimt dienų per vasaros atostogas, pasiimant vaikus su nakvyne ir ieškovę informuojant SMS žinute prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Nesutinku ieškovei pateikinėti duomenis apie vaikų gyvenimo ir buvimo sąlygas, bei vietą, kur mes apsistosime, nes tai pažeistų mano laisvą teisę bendrauti su vaikais. Man suprantama, kad vaikai turi būti tinkamose sąlygose, ir neketinu jų versti būti antisanitarinėse sąlygose. Įrodinėjimo pareiga ieškovei apie vaikų buvimo vietą tik varžytų mano teisę bendrauti su vaikais ir sukeltų bereikalingų ginčų tarp manęs ir ieškovės, nes ieškovei būtų suteikta teisė prieštarauti mano su vaikais apsilankymui vienoje ar kitoje vietoje, bei suteiktų ieškovei pranašumą prieš mane, teisiškai įtvirtintų mūsų kaip vaikų tėvų nelygiateisiškumą kas teisėje draudžiama.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos šešto (6) punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku iš dalies, t.y. sutinku bendrauti su vaikais savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ) ir Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), tik prašau teismo leisti bendrauti su vaikais ilgesnį laiko tarpą - nuo 11 val. iki 20 vai., o ne nuo 12 val. iki 17 val. Jei mano gimimo diena ((duomenys neskelbtini) ) būtų darbo diena - teismo prašau numatyti, kad bendrausiu su vaikais artimiausią šeštadienį. Ilgesnio laiko bendrauti su vaikais prašau todėl, kad man iš kito Lietuvos galo atvykus pas vaikų, noriu turėti maksimalią galimybę pabūti su jais.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos septinto (7) punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku pilnai, t.y. sutinku, kad per Motinos dieną pirmumas būtų teikiamas ieškovei ir kad ši galėtų Motinos dieną švęsti su vaikais.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos aštunto (8 punkto. Su šio punkto reikalavimu nesutinku visiškai, t.y. nenoriu bendravimo su vaikais tvarkoje numatyti teisės bendrauti su vaikais per vaikų rudens, pavasario ar žiemos atostogas, nes manau, kad neturėsiu galimybės tai įvykdyti dėl savo užimtumo.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos devinto (9 punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku iš dalies, t.y. sutinku bendrauti su vaikais per jų gimtadienius, tik noriu bendrauti ilgesnį laiko tarpą, t.y. nuo 11 val. iki 20 val. Tuo atveju jei vaikų gimtadieniai bus darbo dieną - prašau nukelti bendravimo laiką į artimiausią šeštadienį, nes darbo dieną vaikai su manimi švęsti gimtadienio negalės dėl pareigos mokytis, o ir aš negalėsiu dėl pareigos dirbti. Ir noriu su vaikais susitikti ir turėti galimybę pasveikinti juos su gimtadieniu ir nelyginiais metais, tik trumpesnį laiko tarpą - nuo 12 val. iki 18 val., taip pat nukeliant susitikimo laiką artimiausią savaitgalį, jei vaikų gimtadieniai bus darbo dieną.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos dešimto (10) punkto. Su šio punkto reikalavimu nesutinku, nes tai, tokie išsireiškimai bendravimo su vaikais tvarkoje neturi būti numatomi, nes jie elementarūs ir jų nenurodant aišku, kad visuomet turi būti atsižvelgiama į vaikų norus ir neturi būti pažeidžiami vaikų interesai, todėl manau, kad šis punktas yra perteklinis.
Dėl patikslintame ieškinyje įvardinto bendravimo su vaikais tvarkos vienuolikto (11) punkto. Su šio punkto reikalavimu sutinku pilnai ir pritariu, kad tiek ieškovė, tiek aš turime vienas kitą informuoti, jei vaikams kas nors nutiktų. Papildomai teismo prašau bendravimo su vaikais tvarkoje numatyti teisę man su vaikais bendrauti ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku, prieš tai ieškovę informavus SMS žinute prieš tris dienas. Tokį prašymą teikiu todėl, kad noriu turėti galimybę vaikams padėti pasirūpinant vaikų sveikata, nes dukra S. B. turi (duomenys neskelbtini), sūnus M. B. - (duomenys neskelbtini), o A. B. - (duomenys neskelbtini), ir aš noriu juos kaskart nuvežti pas medikų, kad šiems būtų suteikiamas pilnavertis gydymas. Be to, noriu, kad bendravimo su vaikais tvarkoje būtų numatyta, kad aš turiu teisę nevaržomai apkabinti vaikus, su jais pabendrauti, kai šiuos sutinku atsitiktinai gatvėje, nes iki šiol ieškovė tai daryti man draudė, bei rašė nepagrįstus pareiškimus policijai.
Dėl valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadų
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau institucija) byloje yra pateikusi išvadą, kurioje nurodo jog socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovės šeima šeimai atvejo vadyba netaikoma, šeimoje vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Atsakovo šeimai atvejo vadyba netaikoma, šeimoje vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Ieškovė gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės. Namas yra 2 aukštų. Pirmame namo aukšte yra 3 kambariai, virtuvė, antrame namo aukšte yra 3 kambariai. Namas su patogumai, name yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Viso name gyvena 5 asmenys: ieškovė su vaikais ir ieškovės motina. VTAS specialistas lankėsi ieškovės namuose. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Name nepilnamečiai vaikai turi savo atskirus kambarius, kuriuose yra visi vaikams reikalingi baldai ir daiktai, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, žaisti, ilsėtis, ugdytis. Klaipėdos VTAS specialistas lankėsi ieškinyje bei priešieškinyje nurodytu adresu, tačiau atsakovas nurodytu adresu negyvena. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2022-01-15 apsilankė atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau duris atidariusi moteris nurodė, kad ji atsakovo prieš 5 metus įsigijo gyvenamąjį namą ir, kad atsakovas nurodytu adresu negyvena, o kur jis šiuo metu gyvena ji nežino. Nepilnamečiai S. B. ir M. B. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Nepilnametė A. B. lanko (duomenys neskelbtini). M. B. mokykloje lanko anglų kalbos ir sporto būrelius. 2022-01-13 buvo išklausyta nepilnamečių S. B., M. B. ir A. B. nuomonės. Su nepilnamečiais VTAS specialistas bendravo atskirai, nedalyvaujant vaikų mamai I. B.. I. B. neprieštaravo, kad VTAS specialistas su nepilnamečiais bendrautų jai nedalyvaujant. Pokalbio metu nepilnametė S. B. VTAS specialistui nurodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, kad mokslai jai sekasi gerai. S. nurodė, kad mama ja rūpinasi, su mama ji sutaria gerai, laisvalaikiu ji su mama eina pasivaikščioti, pasikalba kaip jai sekasi mokykloje. S. teigimu, su tėte šiuo metu ji nebendrauja. Mergaitė nurodė, kad jai nepatikdavo, kai ankščiau bendraujant su tėte, tėtė jos klausinėdavo apie mamą, ką mama veikia, vis klausdavo tų pačių klausimų, ką ji tėtei pasakydavo, tėtė ja netikėdavo. S. teigimu, ji su tėte bendrauti nelabai turi apie ką. Mergaitė nurodė, kad ankščiau, kai tėtė atvažiuodavo jų (S., jos brolio M. ir sesės A.) aplankyti į jų gyvenamąją vietą, tai tik žiūrėdavo žinias, o su ja, jos broliu M. ir sese A. nelabai ir užsiimdavo, nelabai su jais bendraudavo. S. teigimu, ji su tėte bendrauti nenori, kadangi bendraujant su tėte, tėtė jos klausinėja apie mamą, ką mama veikia, klausia tų pačių klausimų, ką ji tėtei pasako, tėtė ja netiki. Nepilnametis M. B. VTAS specialistui nurodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, kad mokslai jam sekasi gerai, kad labiausiai jam patinka fizinio lavinimo pamoka. Vaikas nurodė, kad mokykloje jis lanko anglų kalbos ir sporto būrelius. M. nurodė, kad su mama jis sutaria gerai, su mama daug kalbasi, mama juo rūpinasi, padeda ruošti pamokas. M. nurodė, kad su tėte jis sutaria „prastai“. M. teigimu, „ankščiau jis su tėte sutardavo truputį geriau, bet irgi nelabai“. Vaiko teigimu, paskutinį kartą su tėte buvo susitikęs gal užpernai sausį. M. teigimu, su tėte bendrauti jis nelabai nori, nes jis nežino ką su tėte veikti, tėtė jo visada to pačio klausinėja, Nepilnametė A. B. yra labai jauno amžiaus, mergaitei - (duomenys neskelbtini) metai. A. VTAS specialistui nurodė, kad ji lanko darželį, kad darželyje jai patinka žaisti su draugais. A. nurodė, kad su mama ji sutaria gerai. A. nurodė, kad jos tėtės vardas S., kad tėtę ji atsimena, kad su tėte nenorėtų susitikti, nes „nelabai patinka“ Apsilankymo šeimoje metu ieškovė nurodė, kad ji sutinka, jog nepilnamečiai vaikai su tėvu bendrautų nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Ieškovės teigimu, ji kategoriškai nesutinka, kad atsakovas nepilnamečius vaikus lankytų ir su vaikais bendrautų jos gyvenamojoje vietoje, kadangi namai, kuriuose ji gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, nuosavybės teise priklauso ne jai, o jos motinai. Ieškovė nurodė, kad jeigu vaikai norėtų, ji neprieštarauja, kad atsakovas iš anksto suderinęs su ja laiką, vaikus pasiimtų iš vaikų gyvenamosios vietos, praleistų su vaikais laiką ir vaikus grąžintų į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną, tačiau vaikus atsakovas į jų gyvenamąją vietą turėtų grąžinti iki 20:00 val. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, VTAS specialistų nuomone bendravimo tvarka tarp šalių turėtų būti derinama, atsižvelgiant j geriausius vaikų interesus. Todėl, vadovaudamiesi CK 252 str. 1 d., išvadą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, VTAS specialistai pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo išklausius šalių paaiškinimus, paaiškėjus kitoms reikšmingoms bylai išspręsti aplinkybėms.
Šalims patikslinus reikalavimus institucija pateikė ir išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė papildomai, kad negali patikslinti išvados duomenų pateikiant poziciją ar yra tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, kadangi atsakovas kategoriškai atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą ir priimti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, dėl šios priežasties specialistai neturėjo galimybės apsilankyti atsakovo gyvenamojoje vietoje. Taip pat, atsakovas 2023-02-14 patikslintame priešieškinyje nurodė, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, kadangi ji yra nuolat keičiama dėl paties atsakovo saugumo, todėl ištirti atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų Skyriaus specialistai neturėjo galimybės. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaikais ir prisidengiant vaikų interesais, siekti savo tikslų. Taip pat negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į tėvų bendravimo su vaikais santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaikų atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Savo patikslintame ieškinyje ieškovė pateikia siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas S. G. su nepilnamečiais vaikais - S. B., M. B., A. B. bendrauja pagal iš anksto suderintą grafiką, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų dienotvarkę. Pateikta siūloma preliminari bendravimo su vaikais tvarka. Skyrius, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, išklausytas nepilnamečių nuomones, į įtemptus šalių tarpusavio santykius, į kitas byloje nurodytas aplinkybes, mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Siūlomoje bendravimo tvarkoje yra aptarta atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis. Konkreti bendravimo su vaikais tvarka leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina galės kreiptis ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Ieškinys galutinai suformulavus reikalavimus (DOK 9322, 2023-02-28) tenkinamas dalinai.
Priešieškinis galutinai suformulavus reikalavimus ( DOK 7169, 2023-02-14) tenkinamas dalinai.
Faktinės aplinkybės
Civilinės bylos (toliau bylos) duomenimis yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau vaikų), tėvai. Vaikams tėvystė nustatyta Marijampolės apylinkės teismo sprendimu 2021-06-16 (civilinė byla Nr. e2-71-633/2021), kuriuo buvo nustatyta ir atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, tačiau Kauno apygardos teismo nutartimi 2021-11-23 (byla Nr. e2A-1620-273/2021) sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos buvo panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo, kitose dalyse teismo sprendimas įsiteisėjo ir įgijo privalomą pobūdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 18 str.).
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2021-06-16 (toliau sprendimu) dalyje dėl tėvystės nustatymo buvo nustatytos ir šioje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės, o būtent, kad vaikai gimė nesusituokusiems ir skyriuje gyvenantiems asmenims (ieškovei ir atsakovui), kad atsakovas tėvystės nėra pripažinęs ir vaikų gimimo liudijimuose jis tėvu nebuvo nurodytas, kad vaikai nuo gimimo gyvena su motina, jų senelei nuosavybės teise priklausančiame name, vaikai specialiųjų poreikių neturi, M. B. ir S. B. turi papildomų sveikatos priežiūrai reikšmingų poreikių, tai yra atitinkamai dėl (duomenys neskelbtini) ir poreikio nešioti (duomenys neskelbtini), kad dar iki S. gimimo ieškovė ir atsakovas kaip sugyventiniai gyveno kartu, kad atsakovas gauna senatvės pensiją (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, kad atsakovas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino. Minėti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 182 str. 2 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės faktinės aplinkybės nėra pasikeitę, vaikai ir toliau gyvena toje pačioje vietoje su motina, atsakovas ir ieškovė kartu negyvena ir ryšių nepalaiko. Tarp vaikų tėvų gyvenamosios vietos yra apie 230 km, nes ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Buitinės sąlygos vaikams gyventi su motina yra tinkamos. Teismas neturi duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas, nes nors teismas ir buvo pavedęs, pasiūlydamas įrodinėti 2022-09-26 nutartimi, teikti byloje papildomus duomenis, atsakovas tokių duomenų byloje neteikė, institucijos atstovams taip pat neteikė duomenų apie savo gyvenamąją vietą, teismo posėdžių metu ne kartą nurodė, kad byloje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) yra „tik adresas korespondencijai“ tvirtindamas jog jis ten negyvena. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir institucijos duomenys, nes ne šiuo adresu, nei atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu institucijos darbuotojams nuvykus į vietas buvo teigiama jog atsakovas negyvena tokiais adresais ir jo gyvenamosios vietos bei buities sąlygos iki teismo sprendimo priėmimo dienos nėra teismui žinomos.
Bylos nagrinėjimo pabaigoje atsakovas tvirtino teismui jog ketina įsigyti būstą arčiau vaikų gyvenamosios vietos, tai yra (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų kiek realus jo toks teiginys nepateikė.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nors ir nebūdamas įregistruotas vaikų tėvu su jais bendravo, tačiau vėliau bendravimas dėl tėvų tarpusavio nesutarimų nutrūko ir šiuo metu vaikų ir atsakovo bendravimas faktiškai nutrūkęs.
Vaikai buvo išklausyti per atstovą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir išreiškę nuomones jog su tėvu bendrauti nenori, nes jis daugiausia klausinėja apie mamą (ieškovę), o ne domisi pačių vaikų gyvenimu.
Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus teikė į bylą duomenis, kad vyriausiai dukrai nustatyta (duomenys neskelbtini), sūnus (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini), jauniausiai dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini). teigdamas jog ieškovė neužtikrina vaikams tinkamos sveikatos priežiūros, ieškovė su tuo nesutiko ir atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai lanko įvairius būrelius ir ji rūpinasi tinkamai vaikų sveikatos būkle.
Bylos nagrinėjimo pabaigoje byloje taip nėra duomenų, kad vaikams ar bent vienam iš jų būtų nustatyti specialieji poreikiai ar būtų nusiskundimų iš mokyklos bei kitų asmenų dėl vaikų nepriežiūros, jų sveikatos būklės neužtikrinimo.
Ieškovė teismo pasiūlymu pateikė į bylą duomenis dėl vaikų užimtumo ir be to kokius būrelius patys vaikai nurodė išklausant jų nuomonę per institucijos atstovą, byloje yra duomenys (DOK 42057, 2022-10-19), kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos moksleiviai lanko neformalaus ugdymo būrelius, tai yra M. B. lanko (duomenys neskelbtini), S. B. lanko anglų kalbos būrelį ir sportinių žaidimų būrelį, o A. B. lanko (duomenys neskelbtini) būrelį.
Įstatymo nuostatos ir suformuota Kasacinio teismo praktika
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str. 2 d. nustatytas tėvų valdžios turinys ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios nesvarbu su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vietą, abiejų tėvų pareigos ir teisės išlieka vienodos (CK 3.156 str. ) Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), Tėvai negali savo valdžios naudoti priešingai vaikų interesams, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako tiek tėvas, tiek motina (CK 3.159 str. 2 d., 3 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė, CK 3.161 str.).
Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus pirmiausia tarpusavio sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
Kasacinis teismas taip yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
CK 3.170 str. 1 d. nustatyta, kad tėvas ar motina negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvams dėl to nesusitariant bendravimo tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.). Tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai turi nekliudyti kita iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 4 d.).
Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir, kad tėvų negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku yra asmeninio pobūdžio, kurią įgyvendinti galima kai kitas iš tėvų nekliudo tokiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, kad tėvai turi bendradarbiauti siekiant jog vaikas galėtų tinkamai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriais nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
CK 3.175 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali kreiptis vaiko tėvas ar motina, vaikų globėjai ar rūpintojai. To paties straipsnio 2 (antra) dalis reglamentuoja, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Taigi bendravimo tvarką teismas nustatinėja derindamas vaikų tėvų (motinos ir tėvo) interesus, laikydamas vaikų interesus prioritetiniais, vadovaudamasis, minėtomis anksčiau civilinio kodekso trečios knygos nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 str., 3.3 str., CPK 376 str., 3.175 str. 2 d.).
Nustatant bendravimo tvarką teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo ir vaikų emocinis ryšys yra susilpnėjęs, atsakovas su vaikais paskutinius kelis metus bendravo labai mažai ir epizodiškai, tarp ieškovės ir atsakovo bendravimo faktiškai nėra, tame tarpe ir sprendžiant klausimus dėl vaikų ugdymo jų poreikių ir panašiai, vaikų tėvai dėl susiklosčiusių aplinkybių yra linkę kaltinti vienas kitą, reikšmingesniais laikyti pirmiausia savo interesus, nelinkę daryti nuolaidų ar kompromisų. Atsakovo tėvystė nustatyta tik 2021 metais, vaikai nuo gimimo gyvena su motina jiems įprastoje aplinkoje ir pirmiausia ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra bei jų poreikių užtikrinimas, atsakovas deklaruoja savo norą ir teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, nukreipdamas ieškovei prievolę sudaryti tinkamas sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau pats per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galimybė nustatyti jo paties gyvenimo sąlygas, patikrinus buities sąlygas gyvenamojoje vietoje, nesprendė klausimo dėl būsto įgijimo nuosavybės, panaudos, nuomos ar kitais pagrindais arčiau vaikų gyvenamosios vietos, ilgą laiką bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuostatos, kad su vaikais bendrais jų gyvenamojoje vietoje, su kuo kategoriškai nesutinka nei ieškovė, nei turto savininkė, ieškovės motina, kuri apklausta liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino jog dėl konfliktiškų santykių nesutinka, kad atsakovas lankytųsi jai priklausančiame name.
Ieškovė taip pat buvo ilgą laiką kategoriška tvirtindama jog atsakovas su vaikais gali bendrauti tik ryšio priemonėmis, teikdama paskutinį procesinį dokumentą, kurį teismas vertina kaip ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus, ieškovė iš dalies savo poziciją pakeitė ir sutinka dalinai dėl atsakovo bendravimo su vaikais betarpiškai, tačiau ne jų gyvenamojoje vietoje.
Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikų tėvai nėra vienodai vaikams prieinami ir lankstūs bei, kad tarp jų išliko ginčas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais.
Dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos
Ieškovė ieškiniu galutinai suformulavusi reikalavimus (DOK 9322, 2023-02-28) pirmiausia pasisako, kad atsakovas turi bendrauti su vaikais „laikydamasis moralės ir etikos normų“ (1p.), „telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (toliau ryšio priemonėmis) bendrauja atsižvelgdamas į vaikų norus ir poreikius <...> ieškovė turi teisę klausytis atsakovo pokalbių su vaikais ir skaityti SMS žinutes, laiškus tam, kad nebūtų šmeižiama ji ar jos artimieji , kad vaikai nebūtų gąsdinami, atsakovas nerinktų informacijos apie jos asmeninį gyvenimą“ (2 p.).
Dėl šių punktų teismas pasisako, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiesiogiai, nuolat ir pastoviai (CK 3.170 str. 2 d.), tai reiškia jog kitas iš tėvų neturi klausytis vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) pokalbio su vaiku ar tikrinti jų susirašinėjimo, skaityti SMS žinučių, skyrium gyvenantis tėvas (motina) bendraudamas su vaiku turi tinkamai vykdyti tėvo valdžią bendraudamas su vaiku domėtis vaiku, o ne aiškintis santykius per vaiką su kitais asmenimis, nustačius, kad tėvai ar vienas jų netinkamai vykdo tėvo (motinos valdžią), tai yra vienas netinkamai bendrauja su vaikais, o kitas kliudo bendrauti, gali būti taikomos sankcijos (baudos, ribojama valdžia, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-35-969/2020) ir teismas 1-2 punktų išvardintose dalyse netenkina.
Dėl antrame punkte ieškovės suformuluoto galimo atsakovo bendravimo su vaikais ryšio priemonėmis ir išvardintų laikotarpių (valandų) teismas pasisako, kad toks bendravimas atitinka vaikų interesus ir faktiškai yra galimas, todėl tenkinamas tikslinant bendravimo pradžią ir pabaigą darbo dienomis, nes 16 val. vaikai dar gali būti užimti būreliuose ar kitur ir vienos valandos intervalas didinamas iki trijų valandų, tačiau tai nereiškia jog visas tris valandas vaikai ir turi bendrauti su atsakovu, tai reiškia jog šiuo laikotarpiu turi būti galimas atsakovo bendravimas su vaikais.
Dėl ieškovės trečio punkto formuluotės, kad atsakovas su vaikais gali pasimatyti, teismas pasisako, kad ginčas yra dėl atsakovo bendravimo su vaikais, o ne dėl jo galimybės pasimatyti su vaikais ir šis punktas tenkinamas dalinai. Teismas taip pat pasisako, kad pakankamas laikotarpis būtų trys dienos pranešti apie galimą atsakovo bendravimą su vaikais savaitgaliais (3 p.).
Dėl ieškovės ketvirtame punkte išvardinto atsakovo bendravimo su vaikais, tai yra bendravimo švenčių dienomis lyginiais ir nelyginiais metais jis iš esmės atitinka vaikų interesus, pranešti apie bendravimą kaip ir dėl ankstesnio punkto pakankamas yra ir trijų dienų terminas ir tikslinamas bendravimas Šv. Kalėdų švenčių bei Naujųjų metų ir ŠV. Velykų dienomis (CPK 376 str.).
Dėl ieškovės penktame punkte nurodytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos vasaros atostogų metu, tai yra, kad atsakovas bendrauja iš viso ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, teismas vertina jog laikotarpis tinkamas, atsižvelgiant į tai jog vasaros atostogos nepertraukiamai trunka daugiau kaip du mėnesius iš eilės, dėl bendravimo su nakvyne, teismas pasisako, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais ir su keliomis nakvynėmis iš eilės (trimis ir pan.) prieš tai pateikęs duomenis ieškovei ne trumpesniu kaip penkių dienų terminu iki bendravimo pradžios kur ir kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Dėl ieškovės reikalavimo, kad „jeigu vaikai su atsakovu bus ilgiau nei 12 valandų ji turi teisę bet kuriuo dienos metu susisiekti su vaikais telefonu“, teismas pasisako, kad šioje byloje nustatoma bendravimo tvarka atsakovo su nepilnamečiais vaikais ir visiškai neribojama ieškovės teisė bendrauti su vaikais, tai reiškia, kad neribojama ir jos teisė bendrauti telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis su vaikais tuo metu kai jie bendraus su tėvu (bus tėvo žinioje).
Dėl šešto punkto, kad atsakovas bendrauja su vaikais Tėvo dieną ir savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nuo 12 val. iki 17 val. ) teismo vertinimu atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus su maža pataisa, kad bendravimas galėtų prasidėti ir 10 ar 11 valandą baigtis 18- 19 valandą.
Dėl septinto punkto, tai yra, kad vaikai Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną leidžia su motina nežiūrint kitų bendravimo tvarkos punktų, teismo vertinimu atitinka vaikų ir bylos šalių interesus, nes išsaugo kiekvienam iš tėvų galimybę praleisti laiką su vaikais atitinkamai kiekvieno iš tėvų gimimo dieną ir atitinkamai Motinos bei Tėvo dieną.
Teismas nevertina jog toks pasisakymas sprendime nereiškia jog nustatoma ir motinos bendravimo tvarka su vaikais, o tik konstatuojama išimtis iš nustatomos bendravimo atsakovo su vaikais tvarkos.
Dėl aštunto punkto, tai yra atsakovo bendravimo su vaikais, jų (vaikų) rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (toliau atostogų), teismo vertinimu bendravimas turėtų būti su bent viena nakvyne, o ne tik nuo 12 val. iki 17 val. tos pačios dienos, tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad tokios atostogos trunka ne trumpiau kaip 4-5 dienas.
Dėl devinto punkto, kad atsakovas bendrauja su vaikais jų gimimo dienomis lyginiais metais jeigu tai darbo diena nuo 15 iki 17 val. ir jeigu tai savaitgalis nuo 12 val. iki 17 valandos, teismo vertinimu bendravimas dvi valandas (nuo 15 iki 17 val.) neatitinka ekonomiškumo principo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikai ir ieškovė (duomenys neskelbtini) ir dar dėl to, kad vaikai gali būti u-imti tuo laiku popamokinėje veikloje (būreliuose) ir faktiškai negalėti bendrauti su tėvu be to jie gali norėti bendrauti ir su savo draugais gimimo dieną, nes M. ir S. jau yra paaugliai, todėl tikslingiausia, kad atsakovas bendrautų su vaikais artimiausią savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį) einantį po vaikų gimimo dienos prieš tris dienas iki faktinio bendravimo pranešęs ieškovei ar bendraus su vaikais visais ar vienu jų kurio gimimo diena buvo bei ar bendraus šeštadienį ar sekmadienį to savaitgalio.
Dėl dešimto ir vienuolikto punktų teismas pasisako, kad jie iš esmės atitinka vaikų interesus ir neprieštarauja įstatymo nuostatoms.
Dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos
Dėl atsakovo nurodyto pirmo ir antro punktų (Kalėdos, Velykos), teismas pasisako, kad pirmiausia atsakovas netiksliai nurodo dėl vaikų pasiėmimo penktadieniais, kadangi Kalėdos nebūtinai būna savaitgaliais, o Velykos švenčiamos sekmadienį ir pirmadienį kiekvienais metais, taigi nešvenčiamos šeštadieniais ar penktadieniais, todėl vaikų pasiėmimas penktadienį 16-18 val. yra netinkamas kaip ir jų grįžimas (grąžinimas) į namus 22 valandą, nes toks laikas yra per vėlus. Be to atsakovas nurodo jog šias šventes švenčia pasitaręs su vaikais, tačiau nenurodo kaip toks pasitarimas vyks (prieš kiek laiko, kokiomis ryšio priemonėmis ir panašiai), teismo vertinimu toks pasitarimas yra nebūtinas, nes kiekvienas vaikas gali išsakyti skirtingus norus ir bendravimas gali būti apsunkintas vien dėl to, atsakovas pirmiausia turėtų informuoti vaikus ir ieškovę prieš tris dienas iki bendravimo SMS žinute apie tai kur konkrečiai bendravimas vyktų, pateikiant papildomą informaciją apie užsakytus kambarius viešbutyje ir pan. Perteklinis yra atsakovo prašymas bendravimo tvarkoje nurodyti, kad ieškovė vaikus „išleidžia švarius ir tvarkingais drabužiais“, nes teismas jau pasisakė, koks yra tėvų valdžios turinys ir tėvams tinkamai vykdantiems savo pareigas vaikams savaime turi būti suprantama, kad jie turi pasirūpinti vaikų higiena ir apranga atitinkančia sezoną ir progą, jeigu bus švenčiama pavyzdžiui gamtos prieglobstyje viena apranga, jei kavinėje - kita apranga.
Teismas pasisako, kad bendravimo tvarka nustatoma atsakovo su vaikais, todėl sprendime nebus nurodoma jog ieškovė privalo informuoti atsakovą kur jis švęs Kalėdas ar Velykas su vaikais, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Dėl trečio, ketvirto ir penkto punktų - vaikų gimtadienių šventimo tris dienas nuo penktadienio iki sekmadienio poriniais metais, teismas pasisako jog toks ilgas šventimas gimtadienio neatitinka nei vaikų poreikių, nei interesų, nes viena vaikai turi ir ugdytis bei ruošti pamokas (namų darbus) ir pailsėti prieš naują mokymosi savaitę ir be to leisti laiką galimai ir švęsti gimimo dieną su kitais asmenimis pavyzdžiui draugais ir šis punktas tenkinant jį dalinai kaip ir ieškovės nustatytinas taip kaip teismas jau pasisakė dėl ieškovės reikalavimo šioje dalyje. Netenkinamas reikalavimas informuoti kur ieškovė su vaikais švęs jų gimtadienius, nes kaip jau minėta tai nėra šios bylos dalykas.
Dėl šešto punkto -Tėvo dienos šventimo tris dienas, teismas pasisako, kad tėvo diena švenčiama vieną dieną, tai yra pirmąjį kiekvienų metų birželio sekmadienį, ieškovė beje neprieštarauja, kad šią dieną tėvas praleistų su vaikais ir teismas nustato, kad kiekvienų metų Tėvo dieną atsakovas praleidžia (bendrauja) su vaikais nuo 12 valandos iki 19 valandos.
Dėl septinto punkto, teismas pasisako, kad Motinos dienos praleidimas vaikams su ieškove atitinka jų interesus, tačiau netenkinamas reikalavimas atsakovo, kad ieškovė turi jį informuoti kur praleis Motinos dieną su vaikais, motyvais kurie jau buvo išsakyti dėl ankstesnių punktų ir be to tėvas (motina) su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta turi teisę pats spręsti su kuo vaikams leisti laiką nepažeidžiant jų interesų, tai reiškia ir kaip praleisti Motinos dieną. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir taip patiria akivaizdžiai didesnę vaikų priežiūros naštą ir jos papildomai bei dirbtinai apsunkinti bei suvaržyti nėra reikalo bei pagrindo.
Atsakovo suformuluoti aštuntas ir devintas punktai dėl bendravimo tvarkos jo su vaikais žiemos, pavasario, rudens ir vasaros atostogų (toliau atostogų) metu yra suformuluoti nekonkrečiai ir neaiškiai, nenurodant tokio bendravimo trukmės bei intensyvumo (pradžios – pabaigos) todėl netenkintini, nustatytina bendravimo vaikų tvarka su atsakovu taip kaip pasisakyta dėl ieškovės ieškinio.
Dėl atsakovo dešimto punkto teismas pasisako, kad byla nagrinėjama dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, o ne dėl jo tėvo valdžios ribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvo, taigi ir nėra pagrindo sprendimu pasisakyti dėl to ar atsakovas gali kalbėti ir su vaikais kitu nei nustatyta bendravimo tvarkoje laiku, kadangi jis turi visas teises ir pareigas, kurios išvardintos anksčiau kalbant apie tėvų valdžios turinį kaip ir gauti informaciją iš įstaigų apie vaikus (CK 3.170 str. 5 d.).
Dėl vienuolikto ir dvylikto punktų teismas pasisako, kad įstatymu yra reglamentuota tėvų valdžios turinys (CK 3.165 str. 1 d.ir 2 d.), tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, jas atsisakyti vykdyti negalima, todėl nėra pagrindo į sprendimo dėl bendravimo tvarkos rezoliucinę dalį perkelti įstatymo nuostatas ir kaip jau minėta byloje nesprendžiamas klausimas dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo ar minimalios jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Teismas atkreipia bylos šalių, tai yra ieškovės ir atsakovo dėmesį į tai, kad galioja Civilinio kodekso nuostata jog visus klausimus susijusius su vaikio auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu, tėvams nesusitariant ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).
Dėl trylikto punkto teismas pasisako, kad vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina, CK 3.170 str. 2 d.), taigi šiuo atveju motina gyvenanti su vaikais turi nekliudyti vaikams bendrauti su tėvu ir kitu laiku nei nustatyta bendravimo tvarkoje, tačiau neturi pareigos tokio bendravimo užtikrinti kaip formuluoja šiame punkte atsakovas.
Dėl keturiolikto ir penkiolikto punktų teismas pasisako, kad atsakovas formuluoja reikalavimą, kad ieškovė turi užtikrinti jam galimybę bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu prireikus abiem pusėms iki 22 val. be jokių draudimų ar apribojimų. Pagal įstatymo nuostatas ieškovė turi nekliudyti atsakovui bendrauti su vaikais tame tarpe ir ryšio priemonėmis, tačiau neturi papildomos pareigos sudaryti kažkokias išskirtines sąlygas, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais, tai yra pastangos turi būti abiejų tėvų vienodos ir bendros, kad vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, bet neturi būti taip, kad tėvas turi tik teises ir reikalavimus, o pareigos lieka vaikų motinai. Bendravimas turėtų vykti bent iki 20 valandos, nes vaikai turi turėti galimybę pailsėti ir pasiruošti miegui (poilsiui). Atsakovas beje nesutinka su anksčiau siūlyta ieškovės bendravimo tvarka, tai yra nurodo, kad <..> “ bendrauti tik nuotoliniu būdu , elektroninėmis ryšio priemonėmis – internetu zoom programa, telefonu <..> kategoriškai nesutinku, nes neturiu interneto, nesinaudoju ir nemoku naudotis <..>“. Teismas sutinka su tuo, kad ieškovė neturi klausytis vaikų pokalbių su atsakovu, nes vaikai su tėvais turi turėti galimybę bendrauti su kiekvienu tiesiogiai (atskirai), o tėvai turi būti lankstūs ir vaikams prieinami.
Dėl šešiolikto punkto, tai yra atsakovo galimybės užeiti patikrinti kaip vaikai gyvena ir pan., teismas jau ne kartą pasisakė, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir vienodos, tai reiškia jog abu turi jas vykdyti, o ne taip, kad vienas pareigas vykdo, o kitas kontroliuoja ir šis punktas netenkinamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tiek tėvas, tiek motina (CK 3.163 str. 1 d.). Tėvams gyvenant skyrium nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Netinkamai tvarkant turtą asmuo gali būti nušalintas nuo vaiko turto tvarkymo (CK 3,190 str., 3.191 str.).
Dėl septyniolikto punkto, tai yra, kad vaikų močiutė (senolė) A. S. D. turi suprasti, kad ji yra močiutė ir, kad ji turi nesikišti į vaikų gyvenimą, teismas pasisako, kad byloje sprendžiamas tėvo bendravimas su vaikais, o ne vaikų bendravimo su kitais giminaičiais tvarka (CK 3.172 str.) ir šis punktas nėra ginčo dalykas, todėl dėl jo teismas daugiau nepasisako, išskyrus tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims (CPK 18 str.).
Dėl aštuoniolikto punkto (pašto siuntų priėmimo) teismas pasisako, kad byloje sprendžiamas atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos nustatymas pagal šalių suformuluotus reikalavimus (CPK135 str., 143 str.) nei ieškovė, nei atsakovas neprašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais laiškais, siuntiniais ar kitomis pašto siuntomis, teismas šios kategorijos bylose gali tenkinti ir daugiau reikalavimų nei pareikšta jeigu tai yra alternatyvūs klausimai ir išimtinai vaikų interesais (CPK 376 str.), byloje nėra duomenų jog vaikų teisę gauti pašto siuntas tiek iš atsakovo, tiek iš kitų asmenų pažeidžia ieškovė ar kiti asmenys ir šis klausimas byloje nesprendžiamas kaip nesuformuluotas procesiniame dokumente, nes atsakovas 18 punkte nurodo tik tai, kad bylos šalims privaloma paimti registruotus laiškus, siuntinius <...>, o tai teismo manymu nėra reikalavimas dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo ir nėra šios bylos ginčo dalykas (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 143 str.).
Dėl devyniolikto punkto teismas pasisako jog šiuo teismo sprendimu nustatoma maksimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka pagal bylos šalių suformuluotus reikalavimus ir teismas jau ne kartą pasisakė, kad vaikai turi teisę tiesiogiai ir nuolat bendrauti su abiem tėvais, taigi ir netrukdomai kalbėtis su jais, nes sprendimu nenustatoma kiek laiko aplamai gali atsakovas kalbėtis su vaikais ir jo tėvo valdžia vaikų atžvilgiu neribojama jokia apimtimi, tai, kad nustatoma laikotarpiai dėl atsakovo bendravimo su vaikais ryšio priemonėmis (pirmesni punktai šalių procesiniuose dokumentuose)nereiškia, kad vaikai negali kalbėtis su tėvu kitu laiku, kadangi pagal civilinio kodekso nuostatas ir suformuotą teismų praktiką tėvai vaikams turi būti visada prieinami ir tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai negali trukdyti vaikams kalbėtis su tėvu (motina) gyvenančiu skyrium, nebent tai daroma netinkamu būdu ir laiku (pavyzdžiui nakties ar vaiko pamokų metu, esant neblaiviam, vartojant necenzūrinius žodžius ir pan.).
Dėl dvidešimto punkto, tai yra ribojimo ieškovei su vaikais vykti atostogauti su vaikais be atsakovo žinios, bendrauti su kitais asmenimis tame tarpe netikru ieškovės broliu ir jo sugyventine, teismas pasisako, kad šiuo teismo sprendimu neribojama jokia apimtimi ir ieškovės motinos valdžia vaikų atžvilgiu, taigi ir nesprendžiamas klausimas su kuriais asmenimis gali bendrauti ieškovė bei vaikai, o su kuriais negali bei kur ji su vaikais gali atostogauti bei kur negali. Teismas dar kartą atkreipia bylos šalių dėmesį, kad įstatymu yra nustatyta tėvų valdžios turinys ir tėvai turi tinkamai vykdyti tėvų valdžią ir ja nepiktnaudžiauti (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.163 str., 3.180 str.) bei, kad teismo sprendimu dėl atsakovo bendravimo tvarkos negali būti nustatoma nei ieškovės, nei vaikų bendravimo tvarka su kitais asmenimis.
Dėl dvidešimt pirmo punkto, kuriame atsakovas deklaruoja, kad pasibaigus šios bylos teismo procesui planuoja, bet ne šiais metais apsigyventi arčiau vaikų, kad bendravimas su vaikais vyktų sklandžiai, teismas pasisako jog byloje nėra sprendžiama kur atsakovui gyventi ar kokį turtą įsigyti bei valdyti, tačiau atkreipia dėmesį, kad atsakovas deklaruodamas siekį kuo daugiau bendrauti su vaikais (pavyzdžiui tris dienas švęsti Tėvo dieną ar vaikų gimtadienius) niekaip per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatliko konkrečių veiksmų kurie leistų vertinti jog atsakovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas bendrauti su vaikais savo namuose, priklausančiuose nuosavybės teise, valdomuose nuomos ar kitais teisėtais pagrindais bei, kad turi pakankamai lėšų bendrauti su vaikais viešbutyje ar kitus, nes pats nurodo jog jo pajamos yra (duomenys neskelbtini) EUR per mėnesį, iš kurių moka 122 EUR paskolą bei turi kitų prievolių, moka būsto nuomos mokestį.
Teismas atsakovo poziciją iš dalies vertina ne kaip jo siekį bendrauti tiesiogiai su vaikais, bet kaip siekį daryti įtaką ir ieškovės asmeniniam gyvenimui, tačiau tai nėra šios bylos dalykas ir teismas nesprendžia klausimų kur bei su kuo gyventi ieškovei, o taip pat ir atsakovui.
Teismas pasisako, kad nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką atsižvelgė tiek į bylos šalių, tiek į vaikų interesus ir ieškinio bei priešieškinio reikalavimai yra tenkinami dalinai.
Teismas nustatė, kad atsakovas vaikus paima ir grąžina į/iš gyvenamosios vietos kiemo siekdamas užtikrinti tinkamą sprendimo vykdymą, nes būstas kuriame gyvena ieškovė su vaikais nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai ir atsakovo bei ieškovės motinos santykiai yra konfliktiniai, todėl atsakovo patekimas į patalpas gali būti apsunkintas ir tuo pačiu apsunkintas sprendimo vykdymas, o vaikai jau yra tokio amžiaus, kad iš namo kuriame gyvena kiemo į gyvenamąsias patalpas tikrai gali pareiti savarankiškai.
Teismas atkreipia bylos šalių dėmesį, kad sprendimas neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal bendrą tėvų pareiškimą ar vieno jų ieškinį.
CPK 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė bylą veda per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu skirtą atstovą ir yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovas nuo tokių išlaidų nėra atleistas.
Byloje panaikinus ankstesnį sprendimą dalyje bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo buvo iš naujo nagrinėjamas tik šis klausimas. Ieškovė ir atsakovas po ankstesnio sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos teikė ieškinį ir priešieškinį galutinai suformulavę reikalavimus, didino reikalavimų apimtį ir teismas vertina jog už juos žyminis mokestis mokėtinas, atsižvelgiant į tai, kad ginčas pradėtas dar 2020 metais gegužės mėn., kuomet nebuvo taikomas indeksavimas, vadovaujantis sąžiningumo principu skaičiuojamas žyminis mokestis už vieną neturtinį reikalavimą sudaro 75 EUR už ieškinį ir 75 EUR už priešieškinį, nes procesiniai dokumentai teikti elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Teismas tenkina 80 procentų ieškinio, atitinkamai 20 procentų netenkina ir tenkina 25 procentus priešieškinio, o 75 procentų netenkina ir bylinėjimosi išlaidos Valstybei iš atsakovo priteisiamos vadovaujantis šia proporcija, tai yra priteisiama dalis žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškovei I. B. civilinėje byloje buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įstatymu. Teismui pateikta antrinės teisinės pagalbos 2023 m. kovo 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.APD-2023-05568, kurioje nurodyta, kad byloje valstybė patyrė 1 193,89 Eur išlaidų. Patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo apmokestinamas 75 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).
Patikslinto ieškinio reikalavimai, skaičiuojant bendrai, patenkinami 80 procentų dalimi, tai būtent 80 procentų aptariamų išlaidų valstybei privalo atlyginti atsakovas, o likusi 20 procentų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-71-633/2021 priimtu sprendimu priteisė iš atsakovo 186,18 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2021 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2S-1620-273/2021 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paliko galioti. Tokiu būdu valstybės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 007,71 Eur (1 193,89 Eur – 186,18 Eur). Atsižvelgiant į nurodytą valstybei iš atsakovo priteistina 806,17 Eur (1 007,71* 80 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 60 Eur žyminio mokesčio (75 Eur * 80 proc.)
Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė. Patikslintu priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo apmokestinamas 75 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Priešieškinio reikalavimai, skaičiuojant bendrai, patenkinami 25 procentų dalimi. Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistina 56,25 Eur žyminio mokesčio (75 Eur * 75 proc.).
Byloje susidarė 34,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o 25 procentai atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimų patenkinta, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 25,99 Eur (34,65 Eur * 75 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 376 straipsniu teismas
Nusprendžia:
Ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dalyje bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkinti dalinai.
Priešieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dalyje bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkinti dalinai.
Nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau atsakovo) su nepilnamečiais vaikais S. B., gimusia (duomenys neskelbtini), M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusia (duomenys neskelbtini) (toliau vaikais) iki jų pilnametystės tokią bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarką:
1. Atsakovas su vaikais bendrauja telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis darbo dienomis (pirmadieniais- penktadieniais) nuo 17 val. iki 20 val. , savaitgaliais ir švenčių dienomis bei vaikų atostogų dienomis nuo 15 val. iki 20 val. Bendravimas atsakovo su vaikais vyksta ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ieškovei) neklausant vaikų pokalbių su atsakovu ir neskaitant SMS žinučių ir/ar elektroninių laiškų tarp vaikų ir atsakovo.
2. Atsakovas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalius, tai yra bendrauja pirmo savaitgalio šeštadienį, trečio savaitgalio sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val. vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą. Atsakovas prieš tris dienas turi pranešti ieškovei telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis apie atvykimą bendrauti su vaikais savaitgalį ar negalėjimą su jais bendrauti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), tuomet bendravimas gali būti perkeliamas atitinkamai į antro savaitgalio šeštadienį ir ketvirto savaitgalio sekmadienį tokiomis pačiomis sąlygomis (nuo 12 val. iki 17 val.).
3. kalendoriniais lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo Šv. Kūčių dieną 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą tą pačią dieną 20 valandą. Taip pat bendrauja su vaikais pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 12 val. iki 19 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą.
4. Nelyginiais kalendoriniais metais atsakovas su vaikais bendrauja antrą Šv. Kalėdų dieną, tai yra gruodžio 26 d. vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 19 val.
5. Kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų šventės) 17 val. paimdamas juos iš gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas sekančią dieną (sausio 1 d.) į jų gyvenamosios vietos kiemą iki 14 valandos. Negalėdamas bendrauti su vaikais dėl objektyvių priežasčių apie tai prieš tris dienas informuoja ieškovę telefonu ir/ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
6. Kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais Vasario 16 dieną nuo 12 val. iki 18 val. paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į vaikų gyvenamosios vietos kiemą.
7. Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: Kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą Šv. Velykų dieną paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 14.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamosios vietos kiemą antrąją Šv. Velykų dieną 15.00 val.
8. Kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais gegužės 1 dieną nuo 12 val. iki 18 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą.
9. Kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais Kovo 11 dieną vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12 val. ir grąžindamas į gyvenamosios vietos kiemą 17 val.
10. Kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais Liepos 6 dieną paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 12 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 17 val.
11. Kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais Lapkričio 1 dieną (visų šventųjų diena) nuo 14 val. iki 19 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą.
12. Kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais Lapkričio 2 dieną (Vėlinių diena) paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 14 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 19 val.
13. Kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais Birželio 24 dieną (Joninės) paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo 14 val. ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 20 val.
14. Kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais Rugpjūčio 15 d. (žolinės) paimdamas vaikus 12 val. iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas į jų gyvenamosios vietos kiemą 19 val.
15. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikai praleidžia su motina (ieškove). Tėvas, tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, išvakarėse grąžina vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą 17.00 val. Ieškovei nereikia informuoti atsakovo kur ji su vaikais praleis Motinos dieną ar savo gimimo dieną.
16. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo (atsakovo) gimimo dieną tėvas (atsakovas) bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį ir atsakovo gimimo dieną 12.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamosios vietos kiemą tos pačios dienos 19.00 val., jei toks bendravimas tėvo (atsakovo) gimimo gali būti suderinamas su vaikų dienotvarke ir mokslais. Jeigu bendravimas atsakovo gimimo dieną dėl objektyvių priežasčių negali vykti jis perkeliamas į artimiausią arba sekantį šeštadienį arba sekmadienį suderinus ieškovei su atsakovu prieš tris dienas iki faktinio bendravimo telefonu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis.
17. Vaikų gimtadieniai švenčiami tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais vaikai gimtadienio šventę švenčia su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gimtadienio dienos 17 val., parveža vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą vietą 20 val.(darbo dieną). Atsakovas turi informuoti ieškovę telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis prieš tris dienas ar bendraus tik su tuo vaiku kurio gimtadienis ar su visais vaikais.
17. 1. Jei vaiko gimtadienis negali būti švenčiamas tą pačią dieną kai jis (gimtadienis) yra dėl objektyvių priežasčių, jo šventimas perkeliamas į artimiausią arba sekantį šeštadienį arba sekmadienį (jeigu prieš tai einantis savaitgalis yra tas kurį bendrauja atsakovas pagal šio sprendimo 2 punktą) prieš tris dienas iki faktinio bendravimo suderinus, ieškovei ir atsakovui, konkrečią dieną telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ir atsakovas bendrauja su vaikais savaitgalio dieną nuo 13 val. iki 19 val.
18. Atsakovas vaikų vasaros atostogų metu bendrauja su vaikais ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų iš viso kiekvienais metais. Bendravimas vyksta liepos mėnesį 7 kalendorinės dienos ir rugpjūčio mėnesį 7 kalendorinės dienos. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo pirmą bendravimo dieną 11 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 20 val. į jų gyvenamosios vietos kiemą.
Atsakovas prieš penkias dienas iki bendravimo pradžios vasaros atostogų metu informuoja ieškovę telefonu ir/ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai kada prasidės jo bendravimas su vaikais ir kur bei kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Ieškovės teisė bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis šiuo laikotarpiu kaip ir kitais neribojama.
19. Atsakovas bendrauja su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po dvi kalendorines dienas iš eilės kiekvienų minėtų atostogų metu prieš tris dienas informavęs ieškovę telefonu ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis kur ir kokiomis sąlygomis bus bendraujama su vaikais. Atsakovas paima vaikus pirmą bendravimo dieną iš jų gyvenamosios vietos kiemo 10 valandą ir grąžina į jų gyvenamosios vietos kiemą antrą dieną 18 valandą.
20. Atsakovo bendravimas su vaikais vyksta paisant vaikų norų ir interesų visais bendravimo laikotarpiais.
21. Tiek ieškovė, tiek atsakovas atsakingi už vaikų saugumą ir sveikatos būklę tuo metu kai vaikai ar vaikas yra jo žinioje (bendrauja su atsakovu, gyvena su ieškove).
22. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi informuoti kitą iš tėvų telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis apie bet kokius įvykius susijusius su vaiko sveikatos būklės pasikeitimu vaikams/ vaikui esant jo žinioje.
23. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams (ieškovei ir atsakovui) susitarus telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, negalint atsakovui bendrauti su vaikais šiuo sprendimu nustatyta tvarka dėl vaikų ligos, atsakovo ligos ar kitų objektyvių priežasčių.
Kitoje dalyje ieškovės I. B. ieškinio dėl atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamečiais vaikais tvarkos netenkinti.
Kitoje dalyje atsakovo S. G. priešieškinio reikalavimų dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos nustatymo netenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 116,25 EUR žyminio mokesčio ir25,99 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodas 5662)
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 806,17 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.