- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2-71-633/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00534-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Aldona Sakalauskienė
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei Aldonai Sakalauskienei, atsakovui S. G., neviešame (uždarame) teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. B. ieškinį dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams, jų gyvenamosios vietos bei bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, taip pat atsakovo S. G. priešieškinį dėl pavardžių nepilnamečiams vaikams suteikimo (pakeitimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :
1. Ieškovė I. B., patikslinusi teismo posėdyje, byloje prašo teismą : a) nustatyti, kad atsakovas S. G. (toliau ir – atsakovas) yra jos nepilnamečių vaikų S. B., gim. (duomenys neskelbtini) , M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – nepilnamečių vaikų, vaikų) tėvas, o šie yra jo vaikai, b) nustatyti šių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ja ieškove, c) priteisti iš skyriumi nuo vaikų gyvenančio atsakovo išlaikymą jiems kiekvienam periodinėmis išmokomis po 100 Eur/mėn. nuo ieškinio teisme pareiškimo (2020 m. gegužės 19 d.) dienos iki kiekvieno jų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jai, ieškovei, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaikų išlaikymo lėšas, d) priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., t. y. už 3 metus, lygų 10.800 Eur, e) nustatyti tokią skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką : atsakovas bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos motinos namuose penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku ir grąžindamas juos atgal į gyvenamąją vietą motinos namuose tos pačios savaitės sekmadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku. Atsakovas S. G. priešieškiniu byloje prašo : a) pakeisti vaikams šiuo metu jų turimą motinos pavardę ir naujai suteikti jo, atsakovo (tėvo) pavardę, t. y. S. G., M. G. ir A. G..
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
2. Ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovė I. B. paaiškino, kad santuokoje su atsakovu nebuvo ir nėra, tačiau su juo šeimoje gyveno ir vedė bendrą ūkį atsakovo namuose (duomenys neskelbtini) maždaug 2 metus iki vyresniosios dukters S. B. gimimo, po to, prieš pirmąjį gimdymą bendru su atsakovu sutarimu, planuojant tai laikinai (kol pagimdys ir įgis įgūdžių rūpintis kūdikiu), grįžo gyventi į tėvų namus (duomenys neskelbtini), vėliau atsakovui skundžiantis nepritekliumi ir sunkėjančia materialine padėtimi bei nebekviečiant ją grįžti atgal bendram gyvenimui jo namuose, ji iki pat šių dienų taip ir liko gyventi tėvų namuose skyriumi nuo atsakovo. Tačiau jie ir toliau palaikė artimus ryšius, atsakovas ją lankė ir taip jiems gimė dar du vaikai - sūnus M. B. ir duktė A. B., tačiau atsakovas savo tėvystės nė vienam iš vaikų administracine tvarka nėra pripažinęs iki šiol. Per visą šį bendrai maždaug 14 metų trukusį jų artimo bendravimo laiką jie susipykę nebuvo, biologinis visų trijų jos vaikų tėvas yra atsakovas, jokių abejonių dėl to ji neturinti, per visą artimo bendravimo su atsakovu laiką, t. y. ir pastojimo su visais trimis vaikais natūraliu būdu laikotarpiais, intymius (lytinius) santykius turėjusi tik su atsakovu. Atsakovas kai visus tris kartus sužinojo apie jos, ieškovės, nėštumą, tuo džiaugėsi, laukė kiekvieno iš vaikų gimimo, juos visus laikė ir pripažino savo vaikais, ir atvirkščiai, niekada nekėlė abejonių, ginčų dėl to, kad būtų priešingai, iki pat pastarojo ginčo teisme dėl išlaikymo vaikams priteisimo pradėjimo. Iki tol atsakovas savo tėvystę jos visiems trims vaikams pats viešai deklaravo, o juridiškai to nepadarė (nepripažino administracine tvarka), jos manymu tam, kad išvengti vaikų išlaikymo pareigos tinkamo vykdymo ir to kontrolės. Ji visus tris vaikus auginanti nuo kiekvieno gimimo savo tėvų (motinos) namuose, čia vyresnieji vaikai lanko ugdymo įstaigą, jiems pažįstama ir palanki socialinė aplinka, prie kurios jie pripratę, jų tėvas, atsakovas, pats auginti vaikus niekada nepageidavo ir nepageidauja, todėl visų vaikų gyvenamąją vietą prašanti toliau nustatyti su ja, motina. Vaikai specialiųjų poreikių neturi, tačiau jaunesniajai dukrai šiuo metu yra reikalinga nešioti korekcinius akinius, o sūnui yra nustatyta pilnapadystė, kas lemia jų papildomus poreikius (išlaidas). Ieškovės nuomone, vaikų poreikiams normaliai patenkinti šiuo metu reikia maždaug po 400 Eur, kiekvienam vaikui šiuo metu mokama valstybės socialinė išmoka – po 110 Eur, atsižvelgdama į atsakovo jau pensinį amžių, nedarbą, mažas pajamas bei vykdytinas pinigines prievoles kitiems kreditoriams, ji, ieškovė, prašanti priteisti, jos nuomone, minimaliausias periodines išmokas vaikams išlaikyti po 100 Eur kiekvienam (likusios didesnės vaikų poreikių dalies naštą pasiliekanti sau). Atsakovas paskutinius 3 metus reguliaraus išlaikymo pinigais vaikams neteikė, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurį ji skaičiuojanti tokiu pačiu išmokų dydžiu, t. y. po 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Ieškovė pripažįstanti, kad per šį laikotarpį atsakovas nupirko vaikams dviratį, 2 paspirtukus, kitų daiktų, tačiau visi jie buvę dėvėti, jos nuomone, nedidelės apie 100 Eur bendros vertės. Kadangi ji pati su vaikais gyvenanti ne sau, tačiau jos motinai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, t. y. pati su vaikais jais naudojasi neterminuotos panaudos sąlygomis, pati namų savininkė, jos motina ir vaikų senelė, kategoriškai nesutinka, kad atsakovas atvyktų ir su vaikais bendrautų, liktų nakvoti ir pan. jos namuose, santykiai tarp atsakovo ir jų (tiek jos, tiek jos motinos) konfliktiški, paskutiniu metu keliskart buvo kviečiama policija kilusiems, tame tarpe ir vaikų akivaizdoje, konfliktams spręsti, todėl ji prašanti nustatyti, jog atsakovas su vaikais bendrautų ne jų gyvenamojoje vietoje, o juos iš čia pasiėmęs, bet kurioje kitoje vaikams saugioje ir kitaip jų interesams neprieštaraujančioje vietoje. Atsižvelgdama į pačių vyresniųjų vaikų nuosekliai išsakomas nuomones, jų amžių, ugdymo įstaigos lankymą, aplinkybes, kad vaikai prie savo pavardžių pripratę, savo socialinėje aplinkoje save tapatina tik su dabartine (jos, motinos) pavarde, kitų yra pažįstami taip pat tik (duomenys neskelbtini) pavarde, ji prašanti atsakovo priešieškinio reikalavimą atmesti kaip prieštaraujantį vaikų interesams ir pavardžių jiems nekeisti.
Atsiliepimas
3. Priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį nurodė ir papildomai teismo posėdyje atsakovas S. G. paaiškino, kad su ieškove maždaug 3 m. išgyveno kartu faktinėje šeimoje jo namuose (duomenys neskelbtini), jis turėjęs sėkmingą verslą, bendru susitarimu prieš pirmosios dukters gimimą ieškovė išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), jie planavę, kad ateityje susituoks, tuomet jis, atsakovas, administracine tvarka pripažins savo tėvystę vaikams ir suteiks savo pavardę. Tačiau vėliau jis patyrė didelių finansinių sunkumų dėl apie 10 m. trukusio bylinėjimosi su seserimi dėl tėvų palikimo, buvo priverstas parduoti namus, pateko į skolas, todėl santuoką ir tėvystės pripažinimą atidėjo vėlesniam laikui, tačiau ieškovę ir vaikus lankė, vaikus pripažino, niekada nuo jų neatsisakė, o kai 2019 m. ieškovei visgi pasiūlęs tuoktis, pripažinti vaikams tėvystę ir suteikti savo pavardę, ieškovė nesutiko su juo gyventi bei tokiu savo elgesiu sukėlė jam abejones dėl jo tėvystės vaikams. Jis, atsakovas, visiškai pripažįstantis ieškovės reikalavimą teismo sprendimu, kai buvo atlikta ekspertizė, nustatyti jo tėvystę visiems trims vaikams, o taip pat reikalavimą jų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motina. Tačiau jis iš dalies nesutinkantis su prašomo priteisti iš jo išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis dydžiu, kadangi pagal savo dabartinę asmeninę ir turtinę padėtį jis niekaip neišgalėtų tokį išlaikymą vaikams teikti – jo pajamas sudaro tik maždaug 420 Eur dydžio senatvės pensija, norėjo dirbti dar ir toliau sulaukęs senatvės pensijos, tačiau iš paskutinio darbo buvo atleistas, naujo susirasti dėl amžiaus ir turimų sveikatos sutrikimų nepavyko, iki 2023 m. pabaigos turintis vykdyti teismo sprendimais priteistas bei išieškomas neginčo tvarka ir išdėstytas pinigines prievoles kreditoriams, kurias sumokėjus jam pačiam mėnesio pragyvenimui telieka tik maždaug 152 Eur. Jis, atsakovas, išgalėtų mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 30 Eur/mėn., todėl tik tokia dalimi ir prašantis patenkinti ieškovės reikalavimą. Jis, atsakovas, taip pat visiškai nesutinkantis ir prašantis atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš jo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už paskutinius 3 metus, kadangi, pirma, dėl savo sunkios turtinės padėties jį sumokėti neturėtų jokios galimybės, antra, jis šiuo laikotarpiu pirko vaikams dviratį, paspirtukus, kitų daiktų (dovanų), atveždavo lauktuvių, kam išleido jo skaičiavimu apie 200 Eur, todėl tokiu būdu prisidėjo prie vaikų išlaikymo daiktais. Kadangi jis pats gyvena toli nuo vaikų gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), o niekur arčiau neturintis kur bendraujant su vaikais apsistoti, jis prašantis nustatyti, kad sutariamu su ieškove dažnumu ir laiku su vaikais jis bendrautų jų, vaikų, gyvenamojoje vietoje (ieškovės motinos namuose), kaip darė iki 2019 m. (kol nesusipyko su ieškove ir jos motina). Kadangi pagal istoriškai susiformavusius papročius vaikai Lietuvoje nešioja tėvo pavardę (jeigu žinoma jų kilmė iš konkretaus tėvo), be to, ieškovė nešioja ne savo biologinio tėvo pavardę, todėl vaikams suteikta jos pavardė neatitinka jų biologinės kilmės ir iš motinos pusės, jis, atsakovas, priešieškiniu prašantis 16 m. amžiaus dar neturintiems vaikams pakeisti dabartines pavardes (motinos) ir naujai suteikti jo pavardę, manantis, jog tai labiau atitiks jų interesus nei šiuo metu nešiojama jos biologinę kilmę neatitinkanti motinos pavardė.
4. Teikianti byloje išvadą valstybės institucija patikrino vaikų gyvenimo sąlygas, socialinę aplinką bei pateikė argumentuotas rašytines išvadas (tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio), kad visi be išimties ieškinio reikalavimai, institucijos vertinimu, yra teisėti ir pagrįsti, atitinka geriausią vaikų interesą, jų teisę žinoti savo biologinį tėvą, taip pat teises į saugią, palankią jų vystymuisi socialinę aplinką, abiejų tėvų proporcingą išlaikymą bei šeimos ryšius su skyriumi gyvenančiu tėvu, priteisti iš skyriumi gyvenančio ir jau kuris laikas iš esmės nusišalinusio nuo išlaikymo bei kt. pareigų vaikams vykdymo tėvo (atsakovo) išlaikymą bei objektyviai susidariusį jo įsiskolinimą, kaip vaikų turtą, reikalauja nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka vaikų interesams taip pat neprieštarauja ir gali būti tokia šioje byloje nustatyta. Institucija taip pat patvirtino, kad ieškovė iš esmės tinkamai vykdo tėvų valdžią vaikams, savo (jos motinos) namuose sudariusi pakankamai geras sąlygas vaikų vystymuisi, ugdymui, įgimtų ir įgytų gebėjimų puoselėjimui. Kita vertus, institucija papildomai parengta teismo pavedimu išvada nepalaiko atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl pavardžių vaikams pakeitimo (tėvo pavardės suteikimo), kadangi abu vyresnieji vaikai motyvuotai pareiškė tam prieštaravimą, savo socialinėje aplinkoje save identifikuoja ne pagal vardą, bet ir pagal pavardę, kurią nešioja nuo gimimo santykinai jau ilgoką laiką, yra prie jos pripratę, ji yra vienoda su jų motinos, ieškovės, su kuria nuolat nuo gimimo gyvena, nors jaunesnioji šalių duktė dėl amžiaus pareikšti šiuo klausimu nuomonės negebėjo, tačiau jos pavardė turėtų būti (išlikti) vienoda (tokia pati) kaip ir jos vyresniųjų sesers bei brolio. Institucijos nuomone, priešieškinio patenkinimas ir pavardžių vaikams pakeitimas tikėtina neigiamai paveiktų jų tolimesnę socializaciją, juolab, kad šiuo metu tarp vaikų ir tėvo, kurio pavardę kaip tik ir prašoma jiems naujai suteikti (pakeisti), nėra artimesnio emocinio ryšio (1 t., b. l. 81-94, 185-187).
5. Teismo posėdyje tiesiogiai išklausyti vaikai S. B. (12 m.) ir M. B. (8 m.) pareiškė žinantys, jog jų tėvas yra atsakovas, tačiau gyventi ir toliau norintys tik su motina, taip pat nenorintys, kad jiems būtų pakeista dabar turima motinos pavardė į tėvo pavardę, kadangi jiems labai patinka dabar turima pavardė, prie jos abu pripratę, ji vienoda su jų mamos. S. B. patvirtino, kad tėvas nepadeda mamai juos, vaikus, išlaikyti, o M. B. – kad tėvas jam anksčiau yra nupirkęs telefoną, paspirtuką, dviratį. Abu vaikai vienodai pareiškė, jog juos tenkina lig šiol buvęs bendravimas su tėvu, pakaktų 1 kartą per mėnesį, vieta nesvarbu, mama jiems nedraudžianti matytis ir (ar) bendrauti su tėvu, taip pat ir telefonu. Išklausyti vaiko A. B. nuomonės dėl byloje pareikštųjų su ja susijusių šalių reikalavimų nei tiesiogiai (teisme), nei netiesiogiai (per išvadą teikiančios institucijos darbuotojus) nepavyko dėl pernelyg jauno tam amžiaus (4 m.).
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
6. Vaikai – S. B. gimė (duomenys neskelbtini), M. B. - (duomenys neskelbtini), A. B. - (duomenys neskelbtini), jų motinai I. B. nesant santuokoje, atsakovas savo tėvystės administracine tvarka iki šio teismo sprendimo priėmimo nėra pripažinęs, duomenys apie vaikų kilmę iš tėvo jų gimimo aktų įrašuose nėra nurodyti jokie. Šiuo metu vaikai yra atitinkamai 12, 8 ir 4 m. amžiaus, nuo gimimo visi gyvena tik su motina, pastarosios motinai (vaikų senelei) nuosavybės teise priklausančiuose namuose (privatus 5 kambarių su virtuve bei patogumais namas). Vyresnieji vaikai S. B. ir M. B. lanko bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) mokyklą – daugiafunkcinį centrą, A. B. dėl savo amžiaus yra ugdoma namuose. Vaikai specialiųjų poreikių neturi, M. B. ir A. B. turi papildomų poreikių sveikatos priežiūrai, atitinkamai dėl pilnapadystės bei poreikio laikinai nešioti korekcinius akinukus, S. B. papildomų poreikių išlaikymui neturi. Kiekvienam iš vaikų yra mokama valstybės socialinė išmoka po 110 Eur/mėn. Maždaug 2-3 metus iki S. B. gimimo (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas gyveno kartu šeimos gyvenimą ir vedė bendrą ūkį (buvo sugyventiniais) atsakovo namuose (duomenys neskelbtini), nutraukus bendrą gyvenimą, šalys toliau artimai bendravo, tame tarpe ir intymiai, iki 2019 metų, skyriumi gyvenantis atsakovas ieškovę ir jos vaikus lankė, iš dalies teikė jiems išlaikymą daiktais, privačiame gyvenime pripažino vaikams savo tėvystę, vaikai taip pat jį pažįsta kaip savo biologinį tėvą (šalių paaiškinimai, jų pripažinti faktai, valstybės institucijos išvados ir surinkti duomenys apie vaikų gyvenimo, ugdymo sąlygas ir socialinę aplinką).
7. Vaikų motina, ieškovė I. B., gyvena su vaikais, augina juos kiekvieną nuo gimimo, vykdo nuolatinę kasdienę jų globą ir priežiūrą, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, visiškai darbinga, įgijusi pagrindinį išsilavinimą, profesijos nėra įgijusi, tačiau turi pardavėjo darbo įgūdžių ir patirties, paskutiniuosius maždaug 9 m. nedirba, registruojasi ieškančia nuolatinio darbo Užimtumo tarnyboje, jos pajamas šiuo metu sudaro 262,23 Eur Nedarbo draudimo išmoka taip pat pajamos iš nedidelio asmeninio ūkio (augina gyvulių, daržovių ir kt.), iš kurių iš dalies kartu su vaikais prasimaitina (1 t., b. l. 104-107). Ieškovė nuosavybės teise nei nekilnojamo, nei vertingesnio kilnojamo turto, įskaitant transporto priemones, santaupas ir kt. neturi (1 t., b. l. 15, 17), kitų nepilnamečių vaikų išlaikytinių neturi, šeimos santykių nesukūrusi (gyvena viena su vaikais ir motina). Ieškovės dabartinė turtinė padėtis pagal bylos duomenis pripažįstama sunkia (4 asmenų šeimai tenka tik 262,23 Eur pajamų pinigais, arba po 65,55 Eur vienam šeimos nariui, neskaitant pajamų natūra iš nedidelio asmeninio ūkio).
8. Atsakovas S. G. yra jau (duomenys neskelbtini) amžiaus, senatvės pensininkas, nedirba, paskutiniu metu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. dirbo vairuotoju uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamas šiuo metu sudaro 422,80 Eur senatvės pensija, iki jos paskyrimo darbingumo ar jo dalies netekimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nustatytas, todėl sprendžiama, jog turimi sveikatos sutrikimai pagal paties atsakovo bylon pateiktus duomenis jo darbingumo (galimybės toliau dirbti ir sulaukus pensinio amžiaus) iš esmės nemažina. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas, kaip ir ieškovė, nei nekilnojamo, nei vertingesnio kilnojamo turto neturi (jo vardu registruotas 16 m. senumo ekonominės klasės lengvasis automobilis praktiškai nelikvidus), atsakovo vardu yra registruota individuli įmonė (duomenys neskelbtini) ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, jai yra inicijuotas likvidavimas mokesčių administratoriaus iniciatyva (1 t., b. l. 62-63, 64-81, 114-124; 2 t., b. l. 108-116). Atsakovas turi ženklių vykdytinų piniginių prievolių kitiems kreditoriams, įskaitant priteistas natūra teismų sprendimais bei išieškomas neginčo tvarka mokesčių administratoriaus, kurių vykdymas jam išdėstytas iki 2023 m. pabaigos, šiuo metu pastarųjų prievolių vykdymui atsakovas privalo sumokėti po 187 Eur (32 Eur – mokesčių administratoriui, 30 Eur UAB „Jūros būstas“ ir 125 Eur UAB „IPF Digital“; prievolės AB „Klaipėdos energijai“ pagal paties atsakovo pateiktus bylon duomenis turi būti pasibaigę) (1 t., b. l. 126-156). Kitų nepilnamečių vaikų išlaikytinių neturi, šeimos santykių nesukūręs (gyvena vienas). Atsakovo dabartinė turtinė padėtis pagal bylos duomenis teismo vertinama taip pat pakankamai sunkia (pagal bylos duomenis, kurie kitais duomenimis nėra paneigti, pragyvenimui šiuo metu atsakovui lieka 235,80 Eur). Atsakovo grynosios pajamos šiuo metu yra apylygės su ieškovės, o maždaug po 2,5 m. turėtų tapti gana ženkliai didesnėmis, tačiau atsakovo darbinis potencialas (realios galimybės dirbti ir gauti papildomų pajamų), atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) amžių ir turimus sveikatos sutrikimus, teismo vertinimu, yra kur kas mažesnis nei atitinkamai (duomenys neskelbtini) amžiaus ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatyta, kad tais atvejais, kuomet vaikas gimė nesusituokusiai moteriai ir tėvystė nėra pripažinta administracine tvarka, tėvystę gali nustatyti teismas, tame tarpe ir pagal vaiko motinos ieškinį. CK 3.148 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai (ekspertizės), įrodomieji faktai bei kitos civiliniuose įstatymuose numatytos kaip leistinos įrodinėjimo priemonės. CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai gyvena skyriumi, jų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, jeigu šie nesusitaria, vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jų nustato teismas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę tiek raštu, tiek žodžiu pareikšti, jog jam pareikštą ieškinį (atskirą reikalavimą) pripažįsta, o teismas, įvertinęs tokį pripažinimą kaip padarytą laisva valia ir atitinkantį bylos duomenis, - tokį pripažinimą priimti ir ieškinį (atskirą reikalavimą) patenkinti (CPK 187 straipsnio 2 dalis).
10. CK 3.167 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog kai tėvų pavardės yra skirtingos, kaip nagrinėjamu atveju, vaikui jo tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš abiejų tėvų pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi, nagrinėjamu byloje atveju tėvystė (kilmė iš konkretaus tėvo) nė vienam vaikų nebuvo pripažinta, ginčo kaipo tokio nė karto nekilo, todėl visiems trims vaikams buvo suteikta jų motinos pavardė. Aptariamo straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 12-13 punktai, o taip pat Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-34, 58-60 punktai numato kaip galimybę (tačiau ne kaip imperatyvią taisyklę) pakeisti jaunesniam nei 16 m. vaikui (-ams) turimą motinos pavardę į tėvo pavardę, kai yra nustatoma ir registruojama konkretaus asmens tėvystė. Jeigu tėvai tokiu kaip nagrinėjamas tėvystės nustatymo atveju nesusitaria dėl pavardės vaikui (ne)keitimo, šį klausimą išsprendžia teismas, atsižvelgdamas be kita ko ir į savo nuomonę galinčio suformuluoti vaiko nuomonę, į kurią neatsižvelgti galima tik tuomet, kai ji aiškiai prieštarauja jo paties, vaiko, interesams (CPK 380 straipsnis).
11. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų amžius, turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.198 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai asmeniui tenka prievolė išlaikyti du ir daugiau vaikų (šiuo atveju bylos atsakovui, turinčiam tris išlaikytinius nepilnamečius vaikus), tokios prievolės vykdymas turi būti paskirstomas proporcingai visiems išlaikytiniams, be to, taip, kad būtų pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams patenkinti. CK 3.200 straipsniu nustatyta, jog išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (vaiko gimimo) dienos, tačiau jo įsiskolinimas negali būti išieškomas, vadinasi ir priteisiamas, daugiau nei už trejus metus iki ieškinio teisme pareiškimo dienos, nagrinėjamu atveju – nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. CK 3.175 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad tarp tėvų kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos (nagrinėjamu atveju – tėvo, atsakovo) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyriumi gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, riboti tėvo ar motinos bendravimą su vaiku galima tik tais atvejais, kai toks maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
12. Kaip aukščiau jau buvo minėta, CPK 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovė ieškinyje ir atsakovas priešieškinyje) ar atsikirtimuose (nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo priešieškiniui, o atsakovas atsikirtimuose daliai ieškovės ieškinio). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo (įsiskolinimo) fakto, įrodinėjimo našta aplinkybės, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). Būtent atsakovui taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu prašomos nustatyti išlaikymo prievolės dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėms ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų jo išlaikytinių interesus.
IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
13. Dėl tėvystės vaikams ir jų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas bylą nagrinėjant teismo posėdyje visiškai pripažino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl jo tėvystės ieškovės vaikams, o taip pat jų gyvenamosios vietos su motina, ieškove, nustatymo. Tėvystės pripažinimas visiškai atitinka bylos duomenis (teismo medicinos (DNR metodu) ekspertizės išvadas, šalių paaiškinimus, jų pripažįstamus įrodomuosius faktus). Išvadą byloje teikianti institucija taip pat pritaria tiek atsakovo tėvystės pripažinimo pareiškimo, atitinkančio kiekvieno vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, priėmimui, tiek vaikų gyvenamosios vietos su motina, ieškove, nustatymui, kaip atitinkančiam geriausią vaikų interesą, byloje nėra duomenų, kurie šią išvadą paneigtų, todėl teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo iš atsakovo nepriimti šių dviejų patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinimo ir jų (šių reikalavimų) nepatenkinti (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 2 dalis). To pagrindu teismas sprendžia kaip pagrįstus ir pripažintus visiškai patenkinti patikslinto ieškovės ieškinio reikalavimus nustatyti teismo sprendimu atsakovo tėvystę visiems trims jos vaikams ir pastarųjų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motina, juolab, kad dėl pastarojo ginčo ir nebuvo bei nėra kilę (CK 3.174 straipsnis).
14. Dėl išlaikymo vaikams ir jo įsiskolinimo priteisimo. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką (-us), grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai. Atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes, susijusias su vaikų amžiumi, specialių poreikių neturėjimu, ne dideliais papildomais poreikiais dviejų jaunesniųjų vaikų, kiekvieno jų individualybę, taip pat aplinkybę, jog ieškovė savo vaikų faktinius poreikius pati vertina pagal visiems žinomų tokio amžiaus vaikų auginimo kaštų kriterijų (aplinkybes), papildomai jų neįrodinėdama, teismas sprendžia, jog šių konkrečių vaikų poreikiai esmingai nesiskiria (nors amžiaus skirtumai nemaži, tačiau būtent abu jaunesnieji vaikai turi papildomų poreikių jų sveikatos priežiūrai, kurie gali išlikti ir iki jų pilnametystės) bei pagal pripažįstamus visuotinai žinomais vidutinius tokių poreikių vaikų išlaikymo kaštus vertinami maždaug po 310 Eur/mėn. Pagal šalies kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant šeimos ginčų bylas, valstybės per socialinės auginančių vaikus šeimų rėmimo politikos įgyvendinimą mokamos socialinės išmokos vaikams („vaiko pinigai“), nagrinėjamu atveju po 110 Eur kiekvienam vaikui, turi būti įskaitomos į vaiko poreikių patenkinimą, kitaip tariant, šią dalį vaikų išlaikymo naštos neatlygintinai prisiima valstybė, tuo pačiu atleisdama nuo tokios prievolės vaiko tėvus. Taigi iš pripažintų pagrįstais vaikų poreikių atėmus valstybės socialinę išmoką, tėvams liekanti (tenkanti) jų kiekvieno išlaikymo našta yra 200 Eur, arba po 100 Eur kiekvienam, būtent tokio dydžių išlaikymo vaikams priteisimo iš jų tėvo, atsakovo, ieškovė patikslintu ieškiniu ir prašo. Visgi, kaip teismo jau buvo konstatuota aukščiau, atsakovo turtinė padėtis, ir ypač potencialas ją pagerinti (galimybės dirbti ir (ar) kitaip teisėtai gauti daugiau papildomų pajamų), nagrinėjamos konkrečios situacijos kontekste neleidžia taikyti pareigos išlaikyti vaikus lygybės principo tarp abiejų jų tėvų, nes tokiu atveju 70 m. amžiaus turintis sveikatos sutrikimų atsakovas būtų paliktas be jokių pajamų pragyvenimui, ir net tokiu atveju neišgalėtų teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, o bendrai 300 Eur, nes jo grynosios pajamos (235,80 Eur) šiuo metu net nesiekia tokios sumos. Kaip proporcingą atsakovo asmeninei ir turtinei padėčiai bei faktiniam potencialui pastarąją pagerinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis) teismas šiuo atveju vertina 70 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Nors ir tokia vaikų išlaikymo našta atsakovui bus sunkiai pakeliama, tačiau, pirma, jis turi galimybę įstatymo nustatyta tvarka siekti piniginių prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos (išdėstymo) peržiūrėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (prievolės išlaikyti tris nepilnamečius vaikus nustatymo teismo sprendimu) ir tam privalo dėti pastangas, antra, jis taip pat turi dėti daugiau pastangų susirasti papildomų teisėtų pajamų šaltinių (dirbti kad ir terminuotą, laikiną darbą ir pan.), trečia, išlaikytinių amžius, ugdymas, sveikata ir kt. jų poreikius lemiantys duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia periodines išmokas jų išlaikymui iš tėvo mažinti dar labiau, mat bus (liks) neproporcingai didelė vaikų išlaikymo našta uždėta vienai motinai, ieškovei, kas ilgainiui lems situaciją, jog vaikams nebus užtikrintos būtinos jiems tinkamai vystytis sąlygos (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 d. d.). Tokiu būdu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo patenkintinas dalinai – priteistinos tam periodinės 70 Eur/mėn. kiekvienam iki pilnametystės išmokos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trejus metus iki ieškinio pareiškimo atsakovas pinigais vaikų neišlaikė, todėl ieškovė, kaip įstatyminė vaikų atstovė, visiškai teisėtai ir pagrįstai prašo priteisti ir išieškoti iš jų tėvo, atsakovo, vaikams priklausantį išlaikymo įsiskolinimą, neviršijantį įstatymu nustatyto maksimalaus 3 m. termino apribojimo. Tačiau įsiskolinimas taip pat turi būti šiuo atveju perskaičiuotas (sumažintas) teismo aukščiau nuspręstu priteisti išmokų dydžiu (70 Eur/mėn.), taigi jis galėtų sudaryti : 70 Eur x 36 mėn. = 2520 Eur kiekvienam vaikui. Be to, kaip teismas jau aukščiau nustatė, atsakovas iš dalies vykdė vaikų išlaikymo prievolę daiktais, nupirkdamas ir perduodamas jiems naudotis buičiai ir laisvalaikiui skirtų daiktų (dviratį, paspirtukus, telefoną), tai be kita ko teisme patvirtino ir tiesiogiai išklausyti vaikai, atsakovo šių daiktų ir kt. smulkesnių dovanų per 3 m. laiką vertinimas maždaug 200-220 Eur suma, teismo nuomone, yra pakankamai įtikinantis ir pagrįstas, todėl aukščiau perskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas papildomai turi būti sumažintas teikto daiktais išlaikymo verte (210 Eur) ir galutinai sudaro 2450 Eur sumą kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į sunkia pripažįstamą atsakovo asmeninę ir turtinę padėtį bei neprieštaraujant tam ieškovei, sprendimo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą vykdymas atsakovui išdėstytinas 5 metams, nustatant, jog šią prievolę jis turi įvykdyti per 5 metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
15. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ir dalyvavimo juos auklėjant. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp vaikų motinos, ieškovės, ir tėvystę vaikams pripažįstančio atsakovo dėl pastarojo bendravimo su vaikais režimo ir laiko (1-ąjį ir 3-iąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaikus penktadienį 16-17 val. laiku ir grąžinant tuo pačiu laiku sekmadienį), tokiam bendravimo su vaikais režimui ir laikui pritaria kaip atitinkantiems vaikų interesus ir išvadą byloje pateikusi valstybės institucija, neprieštarauja ir teisme išklausyti vyresnieji vaikai, teismas taip pat neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo atmesti šią dalį prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos (dėl režimo ir laiko). Šioje bylos dalyje tarp šalių ginčas kilo tik dėl atsakovo bendravimo su vaikais vietos. Nors atsakovas motyvuotai, kas neprieštarauja ir pačių vaikų interesams, prašo bendravimo vietą nustatyti vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. jų senelės (ieškovės motinos) namuose, tačiau teismas šiuo atveju neturi teisėto pagrindo suvaržyti neturinčios teisinio santykio su atsakovu ir nedalyvaujančios byloje būsto, kuriame gyvena vaikai, savininkės (ieškovės motinos) nuosavybės teisės atsakovo prašomu būdu, tai yra, nustatyti namų savininkei prievolę, nepaisant jos pačios kategoriškai priešingos valios, du savaitgalius per mėnesį savo namuose ne tik suteikti nakvynę atsakovui (jį apnakvydinti), bet ir užtikrinti dvi paras būtinas sąlygas jo bendravimui su vaikais (CK 4.93 – 4.95 straipsniai). Tokį teisės naudotis savo nuosavybe savo nuožiūra suvaržymą būsto savininkė šiuo atveju galėtų prisiimti (atlygintinai ar be atlyginimo) tik laisvanoriškos sutarties su atsakovu būdu, todėl siekdamas būtent tokios bendravimo su vaikais vietos jis turėtų geranoriškai tartis su namų savininke, arba susirasti (pasirinkti) bet kurią kitą alternatyvią ir nepažeidžiančią vaikų interesus, saugią jiems vietą (aplinką). Dėl aptartų aplinkybių patikslintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo visiškai patenkintinas.
16. Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti vaikams pavardes. Jau pažymėta aukščiau, jog galiojantis teisinis tokio santykio reguliavimas numato teismui teisę, bet ne prievolę nustatant tėvystę vaikams, pakeisti jiems turimą motinos pavardę į tėvo. Kaip ir bet kurį kitą šeimos ginčą nagrinėjant teisme, privalu įvertinti, koks sprendimas (pakeisti ar palikti nepakeistas pavardes vaikams) atitiks geriausią vaiko (-ų) interesą. Dėl šio klausimo išklausyti vyresnieji vaikai buvo kategoriškai ir nuosekliai bei motyvuotai pareiškė, jog nenorintys, jog jiems būtų pakeista turima motinos pavardė į tėvo pavardę, ignoruoti šį 8 ir 12 m. amžiaus vaikų nenorą teismas negali, juolab, kad nenustatyta bylos duomenimis pagrįsto pagrindo spręsti, jog pastaroji abiejų vaikų pozicija kaip tai prieštarautų jų pačių interesams. Pavardžių vaikams keitimui nuosekliai ir motyvuotai prieštarauja ir juos visus nuo gimimo iš esmės viena auginanti, auklėjanti ir išlaikiusi jų motina, bylos ieškovė. Teismas neturi pagrindo nesutikti ir su papildomą išvadą dėl ginčo pateikusios valstybės institucijos argumentais, jog pavardžių, ypač vyresniesiems, ugdymo įstaigą lankantiems ir save jau seniai identifikuojantiems ne tik pagal vardą, bet ir pagal pavardę, vaikams turimos pavardės, sutampančioms su juos auginančios motinos pavarde, pakeitimas į jų socialinėje aplinkoje nepažįstamo tėvo, bylos atsakovo, pavardę labai tikėtina neigiamai paveiktų tolimesnę jų socializaciją, sukeltų klausimus, jų ir jų motinos asmeninio gyvenimo aptarinėjimus, ko (tokios grėsmės jų socializacijai), vaikams palikus dabartinę motinos pavardę, akivaizdu nekils. Kita vertus, atsakovo priešieškinio reikalavimo argumentas dėl jo reikalavimo atitikties istoriškai susiformavusiems tautos papročiams, kaip ir jos neginčyta aplinkybė, jog ieškovė nešioja ne savo biologinio tėvo pavardę, nėra tiek reikšmingas geriausio vaikų intereso požiūriu, kad nusvertų aukščiau teismo jau aptartus priešingam sprendimui argumentus. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad geriausią vaikų interesą nagrinėjamu atveju kur kas geriau atitiks palikimas jų nuo gimimo turimos motinos pavardės, nei kad jos pakeitimas ir suteikimas atsakovo, kurio tėvystė pripažintina šiuo teismo sprendimu, pavardės, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
17. Byloje ieškovė ir atsakovas priešinių reikalavimų priteisti jų galimai patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nepareiškė, tokių galimų išlaidų leistinais įrodymais nepagrindė, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 20,93 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), b) 297,07 Eur nesumokėtų žyminių mokesčių (75 Eur už patenkinamus visiškai neturtinius reikalavimus (100 Eur x 0,75), 56,70 Eur už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymą patenkinama apimtimi (70 Eur x 3 x 12 x 0,03 x 0,75) bei 165,37 Eur už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą patenkinama apimtimi (2450 Eur x 3 x 0,03 x 0,75), nuo kurių mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleistas atsakovas, c) 214,00 Eur ieškovei byloje paskirtos ir teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos ieškinio pirminiai reikalavimai, skaičiuojant bendrai, patenkinami 87 proc. dalimi, tai būtent 87 proc. aptariamų išlaidų valstybei privalo atlyginti atsakovas, o likusi (tenkanti ieškovei) jų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų, pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolės paskirstymo taisyklės teismas šioje byloje nenustatė, šalys jas iš dalies atleisti nuo tokių išlaidų atlyginimo pareigos prašymų nepateikė (CPK 96 straipsnio 1, 4, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti dalinai, priešieškinį atmesti.
Nustatyti, kad atsakovas S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių vaikų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvas, o jie yra jo vaikai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų S. B., (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove I. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams : S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 70 (septyniasdešimt) eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą 2020 m. gegužės 18 dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams : S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. po 2450 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt) eurų kiekvienam vaikui. Šios sprendimo dalies vykdymą atsakovui S. G. dėl jo sunkios turtinės padėties išdėstyti – nustatyti, kad šia sprendimo dalimi jam nustatomą prievolę jis privalo įvykdyti per 5 (penkis) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).
Priteisiamų vaikams S. B., M. B. bei A. B. išlaikymo ir jo įsiskolinimo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę I. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti tokią skyriumi gyvenančio tėvo, atsakovo S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais : S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: tėvas, atsakovas S. G., bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos motinos namuose penktadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku ir grąžindamas juos atgal į jų gyvenamąją vietą motinos namuose tos pačios savaitės sekmadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. laiku.
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 65 ct. (276,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą (pašto) ir nesumokėtų žyminių mokesčių, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 18 ct. (186,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei byloje paskirtos ir teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.