- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-877-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17982-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- M. L., T. L., A. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjos D. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –M. L., T. L., A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė pareiškėjos D. V. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo dėl turto įgijimo asmeninės nuosavybės teise, kuriuo pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-1510 įgijo ir iki mirties valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, jog nori paveldėti mirusios senelės I. B. palikimą – butą, pastarosios įgytą už asmenines lėšas pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-1510. Butas įgytas I. B. santuokos su T. L. metu (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)). T. L. mirė, tačiau, pareiškėjos teigimu, jo įpėdiniai be teisinio pagrindo reikalauja 1/2 minėto buto dalies.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys M. L., T. L., A. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydami palikti pareiškimą nenagrinėtą arba atmesti, priteisti suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsiliepime nurodė, kad civilinė byla negali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, t. y. juridinio fakto patvirtinimu negalima pakeisti buvusių sutuoktinių esamo turto teisinio režimo, kuris šiuo atveju yra tapęs bendra daline nuosavybe. Pareiškėjos argumentai, neva jos senelė, nors ir būdama santuokoje, nurodytą butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, yra nepagrįsti bei atmestini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-3218-808/2024, pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl turto įgijimo asmeninės nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą, atmetė suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei išaiškino pareiškėjai, kad, pareiškimą palikus nenagrinėtą, ji turi teisę kreiptis į teismą su atitinkamu reikalavimu ginčo teisenos tvarka.
6. Teismas, nurodė, kad pateiktu pareiškimu yra siekiama nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį režimą, toks prašymas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas juridinio fakto patvirtinimu negali pakeisti buvusių sutuoktinių I. B. ir T. L. esamo (buvusio) turto teisinio režimo, kuris yra tapęs bendra daline nuosavybe.
7. Teismas argumentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl nekilnojamo turto objekto valdymo nuosavybės teise. Tačiau pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad jos senelė I. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Ypatingąja teisena nustatinėjant juridinį faktą dėl turto valdymo nuosavybės teise, įrodinėjamas valdymo nuosavybės teise faktas, o turto įgijimo asmeninės nuosavybės fakto atveju įrodinėjamas asmeninės nuosavybės teisių į turtą įgijimas kitais nei CPK 444 straipsnyje numatytais pagrindais (siekiant nuginčyti įstatymuose įtvirtintas prezumpcijas), todėl toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena. Konstatavus, kad pateiktu pareiškimu yra siekiama nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį režimą, toks prašymas negali būti nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena. Pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su atitinkamu reikalavimu ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, nes pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtas, kurį palikėja nors ir įgijo santuokos metu, buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise. Šį faktą iš esmės patvirtina pareiškimo prieduose pateikti objektyvūs įrodymai. Pareiškime nurodomo juridinio fakto nustatymo tikslas – nuosavybės teisių į butą įgyvendinimas. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas buvo asmeninė palikėjos nuosavybė.
8.2. Palikėja butą įsigijo už savo asmeninius investicinius čekius. Nors buto įsigijimo metu ji dar buvo susituokusi, tačiau butas įgytas iš jos asmeninių lėšų ir buvo jos asmeninė nuosavybė. Butas buvo įregistruotas tik vienos palikėjos vardu. Tuometinis palikėjos sutuoktinis niekada nedalyvavo valdant turtą ir juo nesinaudojo, o santuokos nutraukimo metu nepretendavo į 1/2 buto dalį. Pareiškėja kategoriškai nesutinka, kad butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ir kreipiasi su pareiškimu į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. palikėjos turto įgijimo asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys M. L., T. L., A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, o teismo nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, tuo labiau, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą pagal teismo nutartyje pateiktus argumentus bei išaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Šiuo atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad jos senelė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį turtą valdė asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pateiktu pareiškimu yra siekiama ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o pakeisti buvusių sutuoktinių I. B. ir T. L. esamo (buvusio) turto teisinį režimą, sprendė, kad toks prašymas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, todėl pareiškėjos pareiškimą paliko nenagrinėtą.
14. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog turtas, nors palikėjos ir įgytas santuokos metu, buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise, o pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja pabrėžia ir argumentuoja, kad palikėjos turtas (butas) buvo jos asmeninė nuosavybė.
15. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
16. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; kt.).
17. Pagal formuojamą teismų praktiką, pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra būtinos sąlygos: 1) kad asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus ir 2) kad turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato / nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
18. Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką, kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama nustatyti senelės turto valdymo asmeninės nuosavybės teise faktą, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jos senelė I. B., santuokos su T. L. metu, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas I. B. vardu. Pareiškėjos teigimu, I. B. butą įgijo už asmenines lėšas. I. B. ir T. L. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Taigi, iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad ji turi duomenis, kurie vertintini kaip įrodymai, apie pareiškėjos senelės nuosavybės teisę į turtą, t. y. nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – aplinkybės, kad nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kad negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
20. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog visas pareiškėjos senelės santuokos metu įgytas butas asmeninės nuosavybės teise priklausė jos senelei, yra siekis nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį režimą. Pareiškėjos reikalavimas yra dėl teisės pripažinimo. Tai, kad asmenys, dėl kurių nuosavybės teisės į butą kilęs ginčas ir reiškiamas reikalavimas, yra mirę, nekeičia ginčo esmės. Paveldėjimo atveju įvyksta universalus teisių perėmimas. Esant situacijai, kaip kad teigia pareiškėja, kai butas, įgytas santuokos metu ir santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas, pagal bendrąją prezumpciją po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai tampa turto bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjai tvirtinant kitaip, jai tenka teisės aktų nustatyta tvarka įrodyti esant kitokį turto teisinį režimą, t. y. paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas buvo asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Faktas apie pareiškėjos senelės panaudotas lėšas įgyjant butą ir apie santuokos nutraukimą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka nenustatinėjamas. Pareiškėja siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti senelei priklausiusį turtą, t. y. turto teisinį režimą, bei, siekdama nuginčyti turto režimą, gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Tokia faktinė situacija neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentais bei vertinti, kad byla gali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas šioje byloje juridinio fakto patvirtinimu negali pakeisti buvusių sutuoktinių turto teisinio režimo, o toks klausimas turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, t. y. pareiškėja, siekdama nuginčyti turto režimą, gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Aplinkybę, jog yra kilęs ginčas dėl teisės – dėl turto teisinio režimo – patvirtina ir suinteresuotų asmenų nurodomos aplinkybės bei dėstomi argumentai.
21. Taigi, pareiškimas neatitinka pirmiau aptartų kriterijų pareiškimui dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo ir nagrinėtinas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškimas negali būti nagrinėjamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena, o atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Papildomai pažymėtina, kad atskirajame skunde išsamiai išdėstytos aplinkybės, susijusios su ginčo buto įgijimu, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, nes tokio pobūdžio klausimai spręstini nagrinėjant bylą iš esmės, kaip minėta, ginčo teisenos tvarka.
22. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017). Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškimas ypatingąja teisena priimtas ir teismo procesas pažengęs, kasacinis teismas laikė, jog teismas turėjo išnagrinėti bylą ypatingąja teisena, nepaisydamas to, kad joje yra kilęs ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
24. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, jog pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nepagrįstai paliko pareiškimą nenagrinėtą ir tuo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad byloje kilo ginčas dėl teisės, turėjo arba taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo taisykles bei nurodyti pareiškėjai pašalinti trūkumus, t. y. pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), jei pareiškimą laikė turinčiu esminių trūkumų klausimui išspręsti iš esmės, arba teismas turėjo nagrinėti bylą ypatingąja teisena nepaisant to, kad joje kilo ginčas dėl teisės. Tokia išvada atitinka formuojamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1421-861/2022; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-571-880/2023; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-643-643/2023; Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-265-425/2023).
25. Įvertinęs nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nukrypo nuo tokiais atvejais formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai paliko pareiškimą nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-3218-808/2024, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.