- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-643-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01352-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė R
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5534-808/2023 pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl notarinių veiksmų. Suinteresuoti asmenys notarė R. J., O. P., D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarės R. J. 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G. ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 22 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą.
2. Pateiktiems reikalavimams užtikrinti pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarės R. J. vykdomas palikėjų M. G. ir A. G. paveldėjimo bylas ir paveldėjimo liudijimų išdavimą suinteresuotiems asmenims O. P. ir D. D. valdyti, naudotis ir disponuoti palikėjų palikimu bei uždrausti suinteresuotiems asmenims įregistruoti nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iki nutarties šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos M. P. skundą dėl notarinių veiksmų atsisakė priimti. Taip pat grąžino pareiškėjai sumokėtą 106 Eur žyminį mokestį.
4. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos skundo turinio ir jo priedų nustatė, kad pareiškėja pretenduoja į mirusiojo A. G. palikimo dalį, teigia, kad palikėjas A. G. kartu su M. G. buvo sudaręs bendrą sutuoktinų testamentą, kuriuo, po jų abiejų mirties, teisė į palikimą atsirado pareiškėjai, tačiau notarė atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes A. G. nepriėmė M. G. palikimo, todėl ir įpėdinis, paveldintis po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti, jei pergyvenęs sutuoktinis nepriėmė palikimo, o teisė priimti palikimą pereina jo įpėdiniams. Taip pat nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, prašydama nustatyti, jog A. G. priėmė M. G. palikimą faktinio valdymo būdu, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. e2YT-4917-1171/2023, o notarės biure yra priimti palikėjo įpėdinių pagal įstatymą O. P. ir D. D. pareiškimai dėl palikimo priėmimo. Iš Testamentų registro išrašo teismas nustatė, kad palikėjo A. G. palikimą priėmusiais asmenimis nurodomos O. P. ir D. D..
5. Teismas vertino, jog pateiktu skundu pareiškėja iš esmės siekia įgyvendinti savo paveldėjimo teises – pripažinti pareiškėjos, kaip testamentinės įpėdinės, teisę į palikimą, todėl nurodė, jog savo esme reikalavimas yra siejamas su paveldėjimo teisės įgijimu (įgyvendinimu) ir tokio pobūdžio reikalavimai yra nagrinėjami ieškininės teisenos tvarka, bet ne ypatingosios teisenos tvarka. Nurodė, jog pasitvirtinus aplinkybei, kad pareiškėjos nurodyti asmenys priėmė palikimą, pareiškėjai tektų apsispręsti dėl šiems asmenims išduotų palikimo priėmimo liudijimų nuginčijimo (panaikinimo), nes priešingu atveju skundo dėl notarinių veiksmų tenkinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių padarinių. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skundo turinį atitinkantis prašymas iš esmės jau yra nagrinėjamas civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pateiktą skundą dėl notarinių veiksmų atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir pareiškėjos skundo dėl notarinių veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Pareiškėjos nuomone, teismas per daug plačiai aiškina ginčo teisenos bylų apimtį, taip ignoruodamas CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtintą reguliavimą, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad skundai dėl antstolių ir notarų veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Pažymi, kad pareiškėja skundžia išimtinai tik notarės atsisakymą atlikti veiksmą, t. y. siekia pripažinti šį notarės atsisakymą neteisėtu ir nepagrįstu, todėl šis skundas išimtinai patenka į ypatingosios teisenos, o ne į ginčo teisenos ribas.
6.2. Pažymi, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, patenka į skundžiamų notarinių veiksmų kategoriją, o vadovaujantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, 511, 512 straipsniais, toks skundas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas net nenurodė pašalinti trūkumų pareiškėjai, o iš karto atsisakė skundą priimti, taip nesuteikdamas galimybės ginčyti notarės priimtą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, notarės išdėstytus atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus ir pagrindus.
6.4. Pareiškėjos nuomone, teismas peržengė skundo priėmimo stadijoje turimas teises ir pareigas, nepagrįstai vertindamas galimus hipotetinius teisinius padarinius skundo patenkinimo atveju bei nepagrįstai įvertindamas, jog skundo patenkinimas nesukels jokių teisinių padarinių pareiškėjai, tokiu būdu teismas veikė ultra vires bei pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, atsisakydamas skundą priimti.
6.5. Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai sutapatino skundo dėl notarės veiksmų ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tiek pagrindą, tiek dalyką, nes tiek byloje pateikto pareiškimo dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek šio skundo nagrinėjimo dalykas ir pagrindas yra skirtingi. Taip pat paaiškina, kad pareiškimu yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, tuo tarpu skundu siekiama pripažinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą nepagrįstu ir neteisėtu bei siekiama įpareigoti atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. skundu dėl notarės veiksmų neprašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos M. P. skundą dėl notarinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. Pagal CPK 442 straipsnio 6 punktą, ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. Pagal CPK 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės nurodomam teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas per daug plačiai aiškino ginčo teisenos bylų apimtį, taip ignoruodamas CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtintą reguliavimą, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad skundai dėl antstolių ir notarų veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, apeliantė skundžia išimtinai tik notarės atsisakymą atlikti veiksmą, t. y. siekia pripažinti šį notarės atsisakymą neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G. ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 22 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą. Remiantis teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika, teismas atsisako priimti ieškinį, kai jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau šiuo atveju ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes skundai dėl notarų veiksmų (taip pat ir atsisakymo atlikti veiksmus) patenka į ypatingosios teisenos, o ne į ginčo teisenos ribas.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarės R. J. atstovės A. Š. 2023 m. sausio 6 d. atsisakyme atlikti veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ir prašo panaikinti pareiškėja, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „Atsisakymas gali būti skundžiamas notaro darbo vietos apylinkės teismui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 str. skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.“ Ši aplinkybė patvirtina, jog skundžiamas notarinis veiksmas turi būti skundžiamas CPK 512 straipsnyje nustatytais pagrindai, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas).
16. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas net nenurodė pašalinti trūkumų pareiškėjai, o iš karto atsisakė skundą priimti, taip nesuteikdamas galimybės ginčyti notarės priimtą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, notarės išdėstytus atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus ir pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutinka.
17. Pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys). Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje kilo ginčas dėl teisės, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo taisykles bei nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
18. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, todėl dėl šios procesinės teisės normos pažeidimo neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą. Pabrėžtina, jog pareiškėja, pateikdama skundą dėl notarinių veiksmų, tinkamai įgyvendino savo teisių ir teisėtų interesų gynybą dėl valdžios įgalioto asmens, šiuo atveju notaro, veiksmų apskundimo, nes skundai dėl notaro veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.