- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-571-880/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03488-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Dainora Jievaitytė, M. Z., J. G., N. G. Apeliacinės
- Kategorijos
- 3.3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d., kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, suinteresuoti asmenys – notarė Dainora Jievaitytė, M. Z., J. G., N. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. Jievaitytės 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą; 2) išaiškinti, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte „žemės valdos dalis - 1,8987 ha žemės“, kurių nuosavybės teisės po testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š., palikėja lygiomis dalimis paliko V. J. ir M. Z. ir 3) įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę atlikti notarinius veiksmus bei išduoti pareiškėjui V. J. paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š.paveldėtą turtą: 167/8920 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24/1255 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartį panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. J. pareiškimą (skundą) dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo antras reikalavimas turėjo būti pareikštas ir nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, nes tai yra įpėdinio (pareiškėjo) ginčas su valstybe (kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Kadangi reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jis turėjo būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, tai pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (pareiškėjas turėjo pareikšti ieškinį, į kurį galėjo būti įtrauktas ir reikalavimas notarei).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą (skundą) dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, suinteresuoti asmenys – notarė Dainora Jievaitytė, M. Z., J. G., N. G. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (ypatingosios teisenos tvarka).
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinęs skundą dėl notarinių veiksmų iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas, susijęs su testatorės valios dėl žemės sklypų išaiškinimu, turėjo būti pareikštas ir nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, nes tai yra įpėdinio (pareiškėjo) ginčas su valstybe, kuri paveldėtų palikėjos žemės sklypus, jei pareiškėjui nebūtų išduotas jo reikalaujamas paveldėjimo teisės liudijimas.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl notarinių veiksmų CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas atlieka tik procesinę notaro veiklos kontrolę, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas kelia materialiosios teisės taikymo klausimus, prašydamas nustatyti tikrąją testatorės valią dėl žemės sklypų palikimo.
7. Atsižvelgiant į tai, kad su testatoriaus valios nustatymu susiję klausimai negali būti sprendžiami ypatingosios teisenos bylose, paduodant skundą dėl notarinių veiksmų, byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Kartu pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę atitinkamą reikalavimą pareikšti ginčo teisenos tvarka, paduodamas įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį, į kurį, be kita ko, gali būti įtraukiami ir reikalavimai notarei.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3467-845/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį akivaizdžiai nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos šios kategorijos byloje, kurioje yra išaiškinta procesinė galimybė vienoje byloje kelti analogiškus reikalavimus, kuriuos suformulavo ir pareiškėjas šioje. Kaip pavyzdys nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad teismai, spręsdami tokio pobūdžio bylas pagal pareiškėjų skundus dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, teismai aiškinasi testamento turinį ir tikrąją testatoriaus valią.
8.2. Pirmosios instancijos teismas priimamas nutartį netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą, kadangi tokios formuluotės šioje normoje, kurią nurodo teismas („byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) (CPK 293 straipsnio 1 punktas)“) nėra. Aptariama teisės norma taikoma tuomet, kai byla nenagrinėta apskritai civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, ir turėtų būti nagrinėjama pavyzdžiui administraciniame teisme, pasinaudojant išankstine ne teisminio nagrinėjimo tvarka, arbitraže ir pan. Byla be jokios abejonės yra nagrinėtina civilinio proceso tvarka.
8.3. Pastebėtina ir tai, kad ar tai bus ypatingoji teisena, ar ginčo teisena, pareiškėjui iš esmės nėra jokio skirtumo, vienintelis pareiškėjo noras ir tikslas, yra paveldėti tai, kas jam priklauso pagal byloje pateiktą testamentą. Pirmosios instancijos teismas turėjo (privalėjo), jeigu mano, jog reikia, nustatyti trūkumus pareiškėjo pateiktam procesiniam dokumentui, kuriuos pašalinus, pareiškėjo procesinis dokumentas būtų išspręstas priimant pagrįstą teismo sprendimą, atitinkantį proceso įstatymo reikalavimus. To pirmosios instancijos teismas nepadarė ir vietoje to, formaliais pagrindais nutraukė bylą ir liepė pareiškėjui teikti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų patikslintu skundu (DOK-37587) prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. Jievaitytės 2022-02-14 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą; 2) išaiškinti, kad S. Š. 2017-02-10 sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017-01-05 NŽT Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte „žemės valdos dalis - 1,8987 ha žemės”, kurių nuosavybės teisės po testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š., palikėja lygiomis dalimis palieka V. J. ir M. Z. ir 3) įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę atlikti notarinius veiksmus ir išduoti pareiškėjui V. J. paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24/1255 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Civilinė byla buvo pradėta nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXX1 skyriuje nustatytas taisykles.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, nurodydamas, kad su testatoriaus valios nustatymu susiję klausimai negali būti sprendžiami ypatingosios teisenos bylose, paduodant skundą dėl notarinių veiksmų.
14. Pagal CPK 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
15. Taigi teisinis reguliavimas nustato, kad, kilus ginčui dėl teisės ypatingojoje teisenoje, ginčas išnagrinėjamas ta pačia ypatingosios teisenos tvarka kaip iki ginčo kilimo. Dėl pasikeitusio bylos pobūdžio ypatingoji teisena nustato atitinkamas procesines teises tuo ginču suinteresuotiems asmenims.
16. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
17. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje kilo ginčas dėl teisės, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo taisykles bei nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), taip pat nuspręsti dėl asmenų, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, įtraukimo į civilinę bylą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo atskirojo skundo argumentams, kad teismas nutraukdamas civilinę bylą nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Paminėtoje normoje įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas reiškia procesinio pobūdžio kliūtį tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Nagrinėjamu atveju byla pagal pareiškėjo skundą neabejotinai nagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.