Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų suinteresuotų asmenų J. G. ir N. G. bei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, testamento išaiškinimo, suinteresuoti asmenys – notarė Dainora Jievaitytė, M. Z., J. G., N. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą; 2) išaiškinti, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. sudaryto testamento, notarinio registro Nr. 8-1063, 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) (toliau – ir 2017 m. NŽT sprendimas) 4 punkte „žemės valdos dalis – 1,8987 ha žemės“, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š., lygiomis dalimis palikti V. J. ir M. Z.; 3) įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Š., kuri testamentu, sudarytu 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure, V. J. ir M. Z. paliko jos vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti J. Š. (S. Š. velioniam vyrui) pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Testamente minimame NŽT sprendime nurodoma, kad J. Š. vardu turi būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 2,7313 ha žemės, kuri priklausė buvusiam šeimininkui M. Š. 2017 m. NŽT sprendimu J. Š. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, o sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusius 1,8987 ha žemės bus atkurtos vėliau. 2017 m. NŽT sprendimu atkurtą žemės dalį 2017 m. sausio 23 d. paveldėjo S. Š. Nuosavybės teisės į likusią dalį žemės (24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. Š. vardu atkurtos papildomai 2019 m. lapkričio 13 d. NŽT sprendimu Nr. 49S-416-(14.49.3.) (toliau – ir 2019 m. NŽT sprendimas). Šios žemės sklypų dalys 2019 m. gruodžio 5 d. buvo registruotos kaip J. Š. asmeninė nuosavybė, todėl jas galėjo paveldėti S. Š., o vėliau pagal jos testamentą V. J. ir M. Z. Kad po S. Š. mirties Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje testamente nurodytą palikimą turi paveldėti pareiškėjas ir M. Z. Kad pareiškėjas ir M. Z. galėtų paveldėti žemes, atkurtas J. Š. vardu 2019 m. NŽT sprendimu, iš pradžių minėtas palikimo dalis turėjo paveldėti mirusioji S. Š., todėl pareiškėjas kreipėsi į Ignalinos miesto 2-ąjį notarų biurą, kuriame 2021 m. gruodžio 15 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas S. Š. vardu.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad S. Š. dukros J. G. ir N. G. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-634-1019/2021 buvo pareiškusios ieškinį V. J. ir M. Z. dėl S. Š. testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas ieškinį atmetė, nes jam nekilo abejonių dėl testamento turinio, kad S. Š. testamentu paliko ne tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurtą dalį žemės, tačiau ir 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte nurodytą likusią 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, todėl pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę dėl paveldėjimo procedūros tęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo V. J. į S. Š. paveldėtą turtą – atkurtus žemės sklypus po testamento sudarymo (2017 m. NŽT sprendimo 4 punktas), tačiau notarė 2022 m. vasario 14 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama, kad S. Š. testamentu V. J. ir M. Z. paliko žemės sklypus, atkurtus 2017 m. NŽT sprendimu, o pareiškėjo prašyme nurodyti žemės sklypai buvo įgyti kitu pagrindu, t. y. 2019 m. NŽT sprendimu. Pareiškėjo nuomone, notarė interpretuoja testamentą, iškreipdama tikrąją palikėjos valią. Pareiškėjas pabrėžė, kad testamentas buvo sudarytas praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po 2017 m. NŽT sprendimo priėmimo. 2017 m. vasario 10 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir testamentas su S. Š. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o 2017 m. NŽT sprendimu natūra atkurti žemės sklypai testamento sudarymo dieną buvo parduoti UAB „Goldera“ ir pareiškėjui. Preliminarioje sutartyje nurodyti žemės sklypai, už kuriuos pagal sutartį pareiškėjas ir M. Z. su S. Š. visiškai atsiskaitė ir dėl kurių vietoje pagrindinės sutarties palikėja sudarė testamentą, yra būtent 1,8987 ha žemės sklypai, nurodyti 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Jeigu palikėjos valia būtų buvusi pareiškėjams palikti tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurtas žemės sklypų dalis, tikėtina, kad visiškai veiksni palikėja testamente lingvistiškai savo valią būtų suformulavusi taip „Mano vardu paveldėtus sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos yra (o ne bus) atkurti J. Š. NŽT sprendimu (o ne pagal NŽT sprendimą), palieku lygiomis dalimis V. J. ir M. Z.“. Notarei su prašymu buvo pateikti dokumentai ir argumentai, kuriais remiantis testamento turinys yra aiškus, jame aiškiai išdėstyta palikėjos valia, todėl notarė turėjo tenkinti prašymą.

4. Suinteresuotas asmuo notarė Dainora Jievaitytė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto 15-ajame notaro biure yra vedama paveldėjimo byla, mirus palikėjai S. Š., dėl kurios palikimo kreipėsi įstatyminės įpėdinės palikėjos dukros N. G. ir J. G. bei testamentiniai įpėdiniai V. J. ir M. Z. Testamente nurodyta palikėjos valia yra palikti testamentiniam įpėdiniui V. J. žemės sklypus, kurių nuosavybės atsiradimo pagrindas yra 2017 m. NŽT sprendimas, o žemės sklypų dalių, kurias nori paveldėti pareiškėjas, įregistravimo pagrindas mirusiajam J. Š. yra kitas NŽT sprendimas, kuris priimtas 2019 m. lapkričio 13 d., todėl išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. J. pagal testamentą buvo atsisakyta. Notarė pažymėjo, kad testamente išreikšta palikėjos valia nėra aiški ir gali būti suprantama skirtingai: paliktas tik turtas, kurio nuosavybės įregistravimo pagrindas yra konkretus NŽT sprendimas, arba paliktas visas turtas, kurio nuosavybės įregistravimo pagrindas mirusiajam J. Š. bus nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtas 2017 m. sausio 5 d. sprendimas ir visi vėliau priimti sprendimai, nes šio sprendimo 4 dalyje nurodoma, jog į likusią žemės valdos dalį 1,8987 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Jei teismas padarys išvadą, kad mirusiosios valia buvo palikti testamentiniam įpėdiniui visus žemės sklypus, į kuriuos nuosavybė atkurta 2017 m. sausio 5 d. ir vėlesniais NŽT sprendimais, paveldėjimo teisės liudijimą bus galima išduoti, nes turtas iki šiol nėra paveldėtas.

5. Suinteresuotas asmuo M. Z. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

6. Suinteresuoti asmenys J. G. ir N. G. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. J. G. ir N. G. nurodė, kad ginčo testamentu pareiškėjui buvo paliktas turtas, kuris turėjo būti atkurtas J. Š. pagal 2017 m. NŽT sprendimą, bet ne pagal 2019 m. NŽT sprendimą, todėl notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas nesiekia išsiaiškinti tikrosios palikėjo valios, išreikštos testamente, bet prašo, jog teismas patvirtintų, kad jo pateiktas testamento aiškinimas yra teisingas, t. y. kad testamentas turi būti aiškinamas būtent taip, kaip to nori pareiškėjas. Analizuojant testamento turinį, galima daryti išvadą, kad palikėja išreiškė valią tik dėl žemės sklypų, kurie bus atkurti pagal NŽT 2017 m. sprendimą palikimo, o pareiškėjo nurodomas NŽT 2019 m. sprendimas buvo priimtas jau po palikėjos mirties. Pareiškėjas akivaizdžiai per plačiai aiškina testamente išreikštą palikėjos valią. Tuo metu, kai buvo sudaromas testamentas, su palikėja buvo sutarta tik dėl tuo metu pagal 2017 m. NŽT sprendimą atkurtų žemės sklypų perdavimo. Palikėja nebuvo minėjusi, kad pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. testamentu nori perleisti teisę į visą dar neatkurtos žemės ploto likutį (1,8987 ha), nurodytą 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte. Ta aplinkybė, kad iš karto po palikėjos mirties suinteresuoti asmenys pradėjo bylą prieš pareiškėją dėl testamento nuginčijimo, parodo, jog vienareikšmio sutarimo ir supratimo dėl testamento nebuvo. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad testamento sudarymo metu palikėja buvo veiksni ir puikiai orientavosi situacijoje. Tai reiškia, kad jei palikėja testamentu iš tikrųjų būtų siekusi pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. palikti ne tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurtus žemės sklypus, bet ir visą dar neatkurtos žemės ploto likutį (1,8987 ha), tai savo testamente tą tiesiogiai ir būtų nurodžiusi, siekdama išvengti bet kokių abejonių ateityje. Tačiau testamente buvo išreikšta aiški palikėjos valia tik dėl žemės sklypų, atkurtų pagal 2017 m. NŽT sprendimą. 2017 m. NŽT sprendimo 4 punktas yra informacinio pobūdžio, informuojantis apie tai, kiek dar pretendentui liko neatkurtos žemės ploto, taip pat, kaip ir 3 punktas, kuris informuoja apie tai, koks žemės plotas pretendentui buvo atkurtas anksčiau. Todėl, jei būtų vadovaujamasi pareiškėjo logika dėl testamento aiškinimo, tai reikėtų daryti išvadą, kad testamentu pareiškėjui buvo palikti ne tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurti žemės sklypai ir neatkurto žemės ploto likutis, bet ir anksčiau atkurtas žemės plotas (anksčiau atkurti žemės sklypai). Suinteresuotų asmenų teigimu, preliminarioji sutartis palikėjos buvo pasirašyta jos neperskaičius nei suinteresuotiems asmenims, nei pačiai palikėjai. Pasirašius, preliminariąją sutartį greitai pasiėmė M. Z. Be to, pareiškėjas pats byloje dėl testamento nuginčijimo paliudijo, kad preliminariąją sutartį parengė notarų biuro patalpose, notarė šios sutarties netvirtino, nes paaiškino, kad pakanka šalių parašų, o notarė Rima Vižinytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, ar buvo prašoma patvirtinti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarioji sutartis buvo duota palikėjai pasirašyti ištaikius patogų momentą ir neleidus nei pačiai palikėjai, nei jos dukroms susipažinti su sutarties nuostatomis. Tai, kad palikėja preliminariąją sutartį galėjo pasirašyti jos neperskaičiusi ir nežinodama jos turinio, iš esmės pagrindžia pačios preliminariosios sutarties nuostatos, nes pagal preliminariąją sutartį palikėja tik už 8 989 Eur įsipareigojo parduoti 1,8987 ha dydžio neatkurtos žemės ploto likutį buvusiame (duomenys neskelbtini), kai preliminariosios sutarties sudarymo metu buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime atkurtų žemės sklypų vertė galėjo siekti apie 10 000 Eur už 1 arą. Kadangi palikėja buvo visiškai veiksni ir puikiai orientavosi situacijoje, mažai tikėtina, kad ji preliminariąją sutartį pasirašė su ja išsamiai susipažinusi ir žinodama, ką ir už kiek parduoda. Be to, net jei pasirašiusi preliminariąją sutartį palikėja visgi suvokė, kad ką tik įsipareigojo pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. už 8 989 Eur parduoti 1,8987 ha dydžio neatkurtos žemės ploto likutį, tai tą savo testamente ir būtų nurodžiusi, o ne rašytų, kad palieka žemės sklypus, kurie atkurti pagal 2017 m. NŽT sprendimą.

8. NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. NŽT nuomone, pareiškėjas gali pretenduoti tik į tuos žemės sklypus, kurie yra nurodyti 2017 m. NŽT sprendimo 1 punkte, o ne į tuos, kurie nurodyti to paties sprendimo 4 punkte. 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte nurodytas neatkurtas plotas yra 1,8987 ha, taigi šis neatkurtas plotas bus atkuriamas pagal kitus sprendimus, o ne pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Kadangi S. Š. mirė nespėjusi sudaryti pagrindinės sutarties, preliminari sutartis laikoma pasibaigusia. Notarės Dainoros Jievaitytės pareiškėjui išduotas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, yra priimtas teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Jei pareiškėjui nebūtų išduotas jo reikalaujamas paveldėjimo teisės liudijimas, jis galėtų būti išduodamas S. Š. dukroms N. G. ir J. G., o jei jos nesutiktų, tuomet žemės sklypų dalys galėtų būtų paveldimos valstybės vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino. Išaiškino, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte „žemės valdos dalis – 1,8987 ha žemės“, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š., lygiomis dalimis palikti V. J. ir M. Z. Panaikino Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Įpareigojo Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjui V. J. paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Pažymėjo, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. testamento 1 punkte nurodė: „Mano vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.), aš palieku lygiomis dalimis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad testatorė nurodytame patvarkyme pavartojo būsimojo laiko veiksmažodį „bus“, todėl darytina išvada, kad testamente kalbama apie žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje. Iš 2017 m. NŽT sprendimo matyti, kad juo buvo atkurtos nuosavybės teisės 0,0255 ha bendro ploto žemės sklypų dalis, kurias prieš pasirašydama ginčo testamentą S. Š. pardavė, be kita ko ir vienam iš testamentinių įpėdinių – V. J. Taigi akivaizdu, kad testamente nėra kalbama apie 2017 m. NŽT sprendimu jau atkurtus žemės sklypus, nes, vertinant lingvistiškai, nesutampa vartojamas veiksmažodžių laikas, be to, aiškinimas, kad testatorė testamentu palieka M. Z. ir V. J. 2017 m. NŽT sprendimu jau atkurtas nuosavybės teise 0,0255 ha bendro ploto žemės sklypų dalis, neatitiktų testamento tikslo ir prigimties, nes testatorė ką tik minėtus žemės sklypus buvo pardavusi.

11. Kaip matyti iš 2017 m. NŽT sprendimo, būsimas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę nurodomas tik minėto sprendimo 4 punkte, kuriame įrašyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 1,8987 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad S. Š. testamente nurodyti žemės sklypai, kurie bus atkurti 2017 m. NŽT sprendimu, reiškia būtent 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte nurodytą 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybė bus atkurta ateityje. Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ne tik būsimojo laiko vartojimas tiek testamente, tiek minėto NŽT sprendimo 4 punkte, bet ir tai, kad testatorė, prieš sudarydama testamentą, sudarė su testamentiniais įpėdiniais preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo parduoti M. Z. ir V. J. žemės sklypus, t. y. 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini), į kurį ateityje bus atkurtos pardavėjos nuosavybės teisės pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Taigi minėta sutartis įrodo, kad testatorė žemės sklypais, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti J. Š. pagal 2017 m. NŽT sprendimą, laikė būtent 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.

12. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog S. Š. testamentu paliko testamentiniams įpėdiniams 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020 teigė ir J. G. bei N. G., kurios, nors ir nebuvo sutarties šalys, tačiau kartu su S. Š. pasirašė ir 2017 m. vasario 10 d. preliminariąją sutartį, taip pat vyko kartu su S. Š. pas notarę sudaryti ginčo testamento. Tiek minėtos bylos medžiaga, tiek palikėjos dukrų atstovo paaiškinimai nagrinėjamos bylos teismo posėdyje patvirtina, kad ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu tikslas buvo siekis nuginčyti palikėjos valią palikti testamentiniams įpėdiniams žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos po 2017 m. NŽT sprendimo priėmimo. Tai, kad nagrinėjamoje byloje jos laikosi visiškai kitokios pozicijos dėl testamento turinio, laikytina gynybine pozicija, siekiant paveldėti testamentiniams įpėdiniams paliktą turtą, nepavykus testamento pripažinti negaliojančiu civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020.

13. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į ginčo testamento 2 punktą, kuriame S. Š. nurodė kaip alternatyvą žemės sklypams paliekanti V. J. ir M. Z. pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos ji paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą, pasirinkus kitą atlyginimo pinigais arba vertybiniais popieriais būdą. Teismo vertinimu, tokia testamento formuluotė taip pat sietina su 2017 m. NŽT sprendimo 4 punkte, nes būtent jame pateikiama nuoroda į nuosavybės teisių atkūrimo atlyginimo būdą.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs testatorės tikruosius ketinimus, testamento esmę ir tikslą, jo sąlygų tarpusavio ryšį, testamento sudarymo aplinkybes, teismas sprendė, kad tikroji testatorės valia buvo palikti lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. jos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte, t. y. žemės valdos dalį – 1,8987 ha žemės, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š.

15. Kadangi nagrinėjamu atveju notarei kilo abejonių dėl testamentu paliekamo turto apimties, dėl testamento turinio aiškinimo kilo ginčas ir šioje byloje, todėl notarės veiksmai atsisakant atlikti notarinį veiksmą tokioje situacijoje negali būti laikomi nepagristais ir neteisėtais. Vis dėl to, teismui šiuo sprendimu išaiškinus testatorės tikrąją valią, pagal kurią testamentiniams įpėdiniams ji palieka ir 2019 m. NŽT sprendimu atkurtus žemės sklypus, panaikino Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir notarę įpareigojo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į testamentą, pareiškėjui priklauso nurodytų sklypų dalių 1/2 dalis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

17.1. Nurodė, jog 2017 m. vasario 10 d. testamente yra labai aiškiai parašyta, kad „<...> mano vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š., pagal 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.), aš palieku lygiomis dalimis V. J. <...> ir M. Z. <...>“. Taigi pareiškėjas gali pretenduoti tik į tuos žemės sklypus, kurie yra nurodyti 2017 metų sprendimo 1 punkte, o ne į tuos, kurie nurodyti to paties sprendimo 4 punkte. Atkreipė dėmesį, kad 2017 metų sprendimo 4 punkte nurodytas neatkurtas plotas yra 1,8987 ha, taigi šis neatkurtas plotas bus atkurtas pagal kitus sprendimus, o ne pagal 2017 metų sprendimą.

17.2. Preliminarios sutarties 5 punkte yra nurodyta, kada bus sudaroma pagrindinė sutartis. Kadangi S. Š. mirė nespėjusi sudaryti pagrindinės sutarties, preliminari sutartis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi yra laikoma pasibaigusia.

18. Suinteresuoti asmenys J. G. ir N. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

19.1. Apeliančių vertinimu, teismas netinkamai identifikavo ginčo esmę. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog testamentu buvo paliktas turtas, t.y. žemės sklypai, kurie bus atkurti po testamento surašymo dienos, tačiau testatorė testamente buvo labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi pagrindą, kuriuo turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės palikėjui J. Š. ir į kokius žemės sklypus pagal testamentą galėjo pretenduoti testamentiniai įpėdiniai. Testamente buvo aiškiai nurodyta, jog žemės sklypai, kurie bus atkurti 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.). Todėl testamentiniai įpėdiniai pagal 2017 m. vasario 10 d. sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) galėtų paveldėti turtą (žemės sklypus), kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.), o ne kitų sprendimų pagrindu.

19.2. Jei testatorė būtų turėjusi valią pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. palikti visus žemės sklypus, kurie bus atkurti palikėjui J. Š., tai ji būtų nurodžiusi arba likusį dar neatkurtos žemės ploto likutį (1,8987 ha) arba nurodžiusi, jog žemės sklypai bus atkurti būsimais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais. Tačiau testamente nebuvo nurodyta, nei neatkurtos žemės ploto likučio, nei tai, kad bus atkuriamos nuosavybės teisės palikėjui J. Š. būsimais Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimais po testatorės mirties. Turto (žemės sklypų) įgijimo (atsiradimo) konkretaus pagrindo nurodymas (2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.)) buvo aiškiai išreikšta testatorės valia, kad turtas gali būti paveldimas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens M. Z. tik tas, kuris bus sukurtas minėto sprendimo pagrindu, o ne kitų sprendimų pagrindais.

19.3. Teismas skundžiamame sprendime plečiamai aiškina testamente išreikštą testatorės valią. Be to, teismas tokį aiškinimą grindžia 2017 m. vasario 10 d. preliminariąją sutartimi, tačiau šios sutarties pasirašymas nėra pagrindas aiškinti testatorės valią išreikštą testamente, nes šioje byloje nebuvo plačiai analizuojamos aplinkybės dėl preliminariosios sutarties pasirašymo. Preliminarios sutarties pasirašymo aplinkybės buvo nustatinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 4 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020. Minėtoje byloje šalys duodamos parodymus nurodė, kad 2017 m. vasario 10 d. preliminarioji sutartis testatorės buvo pasirašyta jos neperskaičius nei suinteresuotiems asmenims, nei pačiai testatorei. Pasirašius, preliminariąją sutartį ją greitai pasiėmė M. Z. Pareiškėjas byloje paliudijo, kad preliminariąją sutartį parengė notarų biuro patalpose, notarė šios sutarties netvirtino, nes paaiškino, kad pakanka šalių parašų. Tuo tarpu pati notarė Rima Vižinytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, ar buvo prašoma patvirtinti preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, tad pareiškėjo paaiškinimų dėl preliminariosios sutarties parengimo notarų biure liudydama teisme notarė nepatvirtino. Apibendrinus 2021 m. spalio 4 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020 dalyvavusių asmenų paaiškinimus darytina išvada, jog preliminarioji sutartis buvo pasirašyta notarės Rimos Vižinytės biure, bet ne notarės akivaizdoje, o laukiant, kol notarė pakvies pasirašyti testamentą. Kitaip tariant, preliminarioji sutartis buvo duota testatorei pasirašyti ištaikius patogų momentą ir neleidus nei pačiai testatorei, nei jos dukroms (apeliantėms) susipažinti su preliminariosios sutarties nuostatomis. Atkreipė dėmesį, jog tik pasirašius preliminariąją sutartį ją greitai pasiėmė M. Z., todėl vien aplinkybė, jog toks dokumentas buvo pasirašytas nesudaro pagrindo, testatorės valios nurodytos testamente aiškinti plečiamai, nes testatorės valia buvo aiškiai suformuluota ir išreikšta testamente, kurį patvirtino notarė.

19.4. Laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo testamento 2 punktas patvirtina testatorės valią testamentu palikti teisę į visą dar neatkurtos žemės ploto likutį (1,8987 ha). Nors šiame punkte S. Š. nurodė kaip alternatyvą žemės sklypams paliekanti V. J. ir M. Z. pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos ji paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą. Tačiau nurodytas pagrindas, pagal kurį tie alternatyvūs būdai galėjo būti pasirinkti, t.y. 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.). Taigi, pasirinkus kitą atlyginimo pinigais arba vertybiniais popieriais būdą, pagrindas turėtų būti nurodytas NŽT sprendimas, o ne koks nors kitas sprendimas priimtas po testatorės mirties.

20. Pareiškėjas V. J. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens NŽT apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš NŽT visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo NŽT skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

21.1. Pažymėjo, kad NŽT pateikiama testamento interpretacija yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Jeigu palikėjos valia būtų pareiškėjams palikti tik 2017 m. NŽT sprendimu atkurtas žemės sklypų dalis, tikėtina, kad visiškai veiksni palikėja testamente lingvistiškai savo valią būtų suformulavusi taip „Mano vardu paveldėtus sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos yra (o ne bus) atkurti J. Š. NŽT sprendimu (o ne pagal NŽT sprendimą), palieku lygiomis dalimis V. J. ir M. Z.“. Atkreipė dėmesį, kad ir byloje dalyvavę suinteresuoti asmenys J. G. ir N. G. yra patvirtinusios faktą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020, jog S. Š. testamentu paliko testamentiniams įpėdiniams 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.

21.2. Nurodė, kad preliminariosios sutarties 4 lape yra S. Š., V. J., M. Z. ir N. G. bei J. G. parašai. Pažymėjo, kad nors palikėjos dukros nebuvo minėtos sutarties šalimis, jos sutartį pasirašė dėl to, kad neturėjo jokių pretenzijų dėl preliminariosios sutarties sąlygų. Sudarydami preliminarią sutartį ir sumokėdami S. Š. 8 989 Eur sumą V. J. ir M. Z. iš S. Š. iš esmės įgijo teises į NŽT sprendime nurodytą atkurtiną 1,897 ha žemę.

21.3. Priešingai, nei bando įteigti NŽT Vilniaus skyrius apie pasibaigusį preliminariosios sutarties galiojimą, pagrindinės sutarties, nurodytos preliminariojoje sutartyje, S. Š. ir V. J. bei M. Z. taip ir nesudarė, tačiau sutartyje nurodytus „Žemės sklypus“, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje ir už kuriuos S. Š. sumokėjo 8 989 Eur, S. Š. paliko testamentu. Palikėja pasirinko sudaryti testamentą, o ne pagrindinę sutartį, todėl kad nuosavybės teisės nei į vieną „Žemės sklypą“ nebuvo atkurtos preliminariosios sutarties sudarymo metu.

21.4. NŽT sprendimu atkurtus žemės sklypus S. Š. pardavė ne vėliau kaip testamento surašymo dieną, todėl akivaizdu, kad testamentu V. J. ir M. Z. palikėja paliko ne jau parduotus sklypus, o tuos 1,897 ha atkurtinos žemės nurodytos NŽT sprendimo 4 p., už kuriuos jai buvo sumokėta pagal preliminarią sutartį ir į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau „pagal NŽT sprendimą“.

21.5. Pažymėjo, kad 2019 m. NŽT sprendimas išduotas vadovaujantis 2017 m. NŽT sprendimu – tiksliau NŽT sprendimo 4 punktu, kuriame nurodoma, kad likusi 1,8987 ha dalis bus atkurta vėliau. Tai yra, 2019 m. NŽT sprendimas ir yra būtent vienas iš tų dokumentų, kurių pagrindu „ateityje“ J. Š. natūra bus atkurta likusi žemės dalis. Kadangi pateikti įrodymai ir argumentai patvirtina, kad pareiškėjas ir M. Z. sumokėjo palikėjai už visą J. Š. vardu po testamento sudarymo natūra atkurtiną žemę, todėl nelieka pagrįstų abejonių dėl palikėjos testamente išreikštos valios, nors ir galimai išreikštos teisiškai nepreciziškai.

21.6. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus skyrius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdamas visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą. Nepaisant to, jog NŽT Vilniaus skyrius dalyvauja procese, jis dalyvauja jame išimtinai kaip valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėjo, kad NŽT apeliaciniame skunde nenurodomi nei teismo padaryti pažeidimai, nepasisakoma apie įrodymų vertinimą ir tyrimą, kodėl sprendimas yra nepagrįstas. NŽT Vilniaus skyrius piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis teikdamas nepagrįstą apeliaciją kai tam neturi jokio suinteresuotumo, rodydamas nepagarbą proceso dalyviams, valstybės mokesčių mokėtojams ir mūsų demokratijos pamatui – teisinės valstybės principui. Dėl šios priežasties, piktnaudžiaujančiam procesu proceso dalyviui turi būti paskirta bauda.

22. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliančių J. G. ir N. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl apeliančių apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėtina, kad NŽT atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir suinteresuoto asmens NŽT apeliacinis skundas, todėl jie nekartojami.

23. Pareiškėjas V. J. pateikė atsiliepimą į apeliančių J. G. ir N. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliančių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjo V. J. atsiliepimas į J. G. ir N. G. apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareikšėjo atsiliepimas į NŽT apeliacinį skundą, todėl jie nekartojami. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad dar 2020 m. vasario 24 d. pareikšdamos ieškinį dėl testamento nuginčijimo apeliantės nurodė, kad „atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl S. Š. amžiaus (testamento sudarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus), nurodytų sveikatos sutrikimų, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės“. Tačiau, praėjus 3 metams, apeliantėms nepavykus nuginčyti testamento, dėl kurio turinio jos netgi pasirašė atsisakymą priimti palikimą, jos nusprendė pakeisti poziciją ir teigia, jog testatorė suvokė savo veiksmus, tačiau teismas neteisingai aiškina testamento turinį. Tai, jog apeliantės kardinaliai pakeitė nuomonę testatorės veiksnumo klausimu tik patvirtina, jog tokie jų teiginiai tėra gynybinė pozicija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo skundas dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus ir testamento išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir apeliacinių skundų argumentų

26. Nustatyta, kad NŽT, apsvarsčiusi J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,7313 ha žemės (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 49S-2-(14.49.3.) nusprendė atkurti nuosavybės teises J. Š. į 0,0255 ha žemės, grąžinant natūra: 0,0092 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4967 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0090 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4814 ha žemės sklype Nr. 4 prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0059 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3167 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0014 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0807 ha žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio NŽT sprendimo 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,8071 ha žemės atkurtos anksčiau, o sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 1,8987 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą.

27. Iš 2008 m. sausio 30 d. Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad J. Š. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Š. J. Š. dukros J. G. ir N. G. atsisakė tėvo palikimo 2007 m. lapkričio 26 d. pareiškimu.

28. 2017 m. vasario 10 d. 9.55 val. Vilniaus miesto 33-ajame notaro biure buvo patvirtinta žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. Š. iš J. Š. paveldėtas kai kurias žemės sklypų dalis, kurios jam buvo atkurtos 2017 m. NŽT sprendimo 1 punktu, pardavė V. J.

29. 2017 m. vasario 10 d. S. Š. (pardavėja) ir M. Z. (pirkėjas Nr. 1) bei V. J. (pirkėjas Nr. 2) taip pat sudarė preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė dėl pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šalys susitarė, kad „Žemės sklypai” reiškia 1,8987 ha buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) mieste, į kurį ateityje bus atkurtos pardavėjos nuosavybės teisės. Šalys taip pat susitarė, kad „Pagrindinė sutartis” reiškia būsimų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri bus sudaryta įvykdžius preliminariosios sutarties 5 straipsnyje nurodytą sąlygą, ir kuria pardavėja parduos, o pirkėjai įsigis nuosavybėn atitinkamo dydžio žemės sklypų dalis. Iš preliminariosios sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis, kuria V. J. ir M. Z. bus parduoti žemės sklypai už 8 989 Eur, turi būti sudaryta per 15 dienų nuo tada, kai bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2017 m. NŽT sprendimą ir 2001 m. liepos 5 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą ir prie šio akto pridedamą kartografinę medžiagą, bet ne vėliau kaip per 10 metų nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėja patvirtina, jog su ja visiškai atsiskaityta už būsimų žemės sklypų pirkimą–pardavimą. Preliminariąją sutartį pasirašė ne tik sutarties šalys S. Š., V. J. ir M. Z., bet ir S. Š. dukros J. G. ir N. G.

30. 2017 m. vasario 10 d. 13.36 val. S. Š. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad jos vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), ji palieka lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. (testamento 1 punktas), arba pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), pasirinkus kitą atlyginimo pinigais arba vertybiniais popieriais būdą, ji palieka lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. (testamento 2 punktas).

31. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė V. J., M. Z., N. G. ir J. G.

32. 2019 m. lapkričio 13 d. NŽT sprendimu Nr. 49S-416-(14.49.3) nusprendė atkurti nuosavybės teises J. Š. į jam tenkantį buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0,0209 ha, grąžinant natūra: 0,0167 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8920 ha žemės sklype Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0024 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1255 ha žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,0018 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0957 ha žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

33. 2020 m. sausio 27 d. N. G. ir J. G. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure sudarytą S. Š. testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens bei sudarytas dėl apgaulės. 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020 J. G. ir N. G. ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas.

34. 2021 m. gruodžio 15 d. Ignalinos rajono 2-ajame notaro biure S. Š. išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį S. Š. paveldėjo J. Š. 2019 m. NŽT sprendimui nuosavybės teise atkurtus žemės sklypus (jų dalis).

35. 2022 m. vasario 7 d. V. J. kreipėsi į Vilniaus miesto 15-ąjį notaro biurą, prašydamas atlikti notarinius veiksmus ir išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą – po palikėjos testamento sudarymo atkurtus žemės sklypus: 167/8920 dalis žemės sklypo Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 24/1255 dalis žemės sklypo Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 18/957 dalis žemės sklypo Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

36. Vilniaus miesto 15-ojo biuro notarė Dainoros Jievaitytės 2022 m. vasario 14 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. J. nurodytus žemės sklypus, nurodydama, kad pagal palikėjos S. Š. testamentą, palikti žemės sklypai, kurie bus atkurti pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), o V. J. norimi paveldėti sklypai įgyti kitu pagrindu, t. y. atkūrus nuosavybes teises pagal 2019 m. lapkričio 13 d. NŽT sprendimą Nr. 49S-416-(14.49.3).

37. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą; išaiškinti, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. sudaryto testamento, notarinio registro Nr. 8-1063, 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) (toliau – ir 2017 m. NŽT sprendimas) 4 punkte „žemės valdos dalis – 1,8987 ha žemės“, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š., lygiomis dalimis palikti V. J. ir M. Z.; įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

38. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad S. Š. testamente nurodyti žemės sklypai, kurie bus atkurti 2017 m. NŽT sprendimu, reiškia būtent 2017 m. NŽT spendimo 4 punkte nurodytą 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybė bus atkurta ateityje. Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ne tik būsimojo laiko vartojimas tiek testamente, tiek minėto NŽT sprendimo 4 punkte, bet ir tai, kad testatorė, prieš sudarydama testamentą, sudarė su testamentiniais įpėdiniais preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo parduoti M. Z. ir V. J. žemės sklypus, t. y. 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) mieste, į kurį ateityje bus atkurtos pardavėjos nuosavybės teisės pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Taigi minėta sutartis įrodo, kad testatorė žemės sklypais, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti J. Š. pagal 2017 m. NŽT sprendimą, laikė būtent 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.

39. Apeliantės N. G. ir J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Apeliančių vertinimu, teismas skundžiamame sprendime plečiamai aiškina testamente išreikštą testatorės valią. Nurodo, kad testamentiniai įpėdiniai pagal 2017 m. vasario 10 d. sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. 8-1063) galėjo paveldėti turtą (žemės sklypus), kurie atkurti palikėjui J. Š. pagal 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.), o ne kitų sprendimų pagrindu. Pažymėjo, kad jei testatorė būtų turėjusi valią pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z. palikti visus žemės sklypus, kurie bus atkurti palikėjui J. Š., tai ji būtų nurodžiusi arba likusį dar neatkurtos žemės ploto likutį (1,8987 ha) arba nurodžiusi, jog žemės sklypai bus atkurti būsimais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais. Tačiau to testamente nebuvo nurodyta. Apeliančių vertinimu, 2017 m. vasario 10 d. preliminariosios sutarties sudarymas ir jos pasirašymas nėra pagrindas kitaip aiškinti testatorės valią išreikštą testamente, nes šioje byloje nebuvo plačiai analizuojamos aplinkybės dėl preliminariosios sutarties pasirašymo.

40. Apeliantė NŽT taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad 2017 m. vasario 10 d. testamente yra labai aiškiai parašyta, kad „<...> mano vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š., pagal 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.), aš palieku lygiomis dalimis V. J. <...> ir M. Z. <...>“. Taigi pareiškėjas gali pretenduoti tik į tuos žemės sklypus, kurie yra nurodyti 2017 metų sprendimo 1 punkte, o ne į tuos, kurie nurodyti to paties sprendimo 4 punkte. Atkreipė dėmesį, kad 2017 metų sprendimo 4 punkte nurodytas neatkurtas plotas yra 1,8987 ha, taigi šis neatkurtas plotas bus atkurtas pagal kitus sprendimus, o ne pagal 2017 metų sprendimą. Taip pat pažymėjo, kad S. Š. mirė nespėjusi sudaryti pagrindinės sutarties, todėl preliminari sutartis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi yra laikoma pasibaigusia.

41. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl tikrosios S. Š. valios, išdėstytos 2017 m. vasario 10 d. sudarytame testamente, t. y. ar ji testamentu testamentiniams įpėdiniams (pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. Z.) paliko žemės sklypus atkurtus 2017 m. NŽT sprendimo 1 punkte ar ir kitus žemės sklypus (1,8987 ha žemę), į kuriuos nuosavybė bus atkurta ateityje po testamento sudarymo.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą (testamento turinį, tarp testatorės ir testamentinių įpėdinių sudarytas sutartis ir kt.), šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota išvada, kad 2017 m. vasario 10 d. S. Š. sudarytame testamente palikėja testamentiniams įpėdiniams paliko būtent 2017 m. NŽT spendimo 4 punkte nurodytą 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybė buvo atkurta po testamento sudarymo. Teismo vertinimu, apeliančių skunduose nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo šios testatorės valios vertinti (aiškinti) kitaip.

43. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokią palikėjos S. Š. valią atskleidžia pats testamento turinys ir testatorės išdėstytos valios formuluotė. Pažymėtina, kad S. Š. 2017 m. vasario 10 d. testamento 1 punkte nurodė: „Mano vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal 2017 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.), aš palieku lygiomis dalimis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini)“. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad testamento tekste pavartotas būsimojo veiksmažodžio laikas, leidžia labiau tikėti, kad testamente kalbama apie žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje po testamento sudarymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad testamento 2 punkte kaip alternatyvą žemės sklypams S. Š. nurodė paliekanti V. J. ir M. Z. pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos ji paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą, pasirinkus kitą atlyginimo pinigais arba vertybiniais popieriais būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši testamento formuluotė taip pat labiau sietina su 2017 m. NŽT sprendimo 4 punktu, kuriame nurodyta, kad 1,8987 ha žemės valdos dalis bus atkurta vėliau, pasirinkus nuosavybės teisių atkūrimo atlyginimo būdą.

44. Tai, jog testamentu S. Š. testamentiniams įpėdiniams paliko žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisė bus atkurta vėliau po testamento sudarymo dienos, patvirtina ir tai, kad testamento sudarymo dieną (2017 m. vasario 10 d.) pagal 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimą jau buvo atkurtos J. Š. nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – į 0,0255 ha žemės, grąžinant natūra: 0,0092 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4967 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0090 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4814 ha žemės sklype Nr. 4 prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0059 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3167 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0014 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0807 ha žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad testamentu pareiškėjui V. J. ir suinteresuotam asmeniui M. Z. buvo palikti žemės sklypai išvardinti 2017 m. NŽT sprendimo 1 punkte, t. y tie žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisė palikimo sudarymo dienai (2017 m. vasario 10 d.) jau buvo atkurta. Be to, iš byloje esančios tarp S. Š. ir V. J. 2017 m. vasario 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad palikėja tą pačią dieną, prieš sudarydama testamentą, pardavė V. J. kai kurias žemės sklypų dalis, kurių nuosavybės teisės buvo atkurtos 2017 m. NŽT sprendimo 1 punktu, kas vėlgi patvirtina, kad testamente nėra kalbama apie 2017 m. NŽT sprendimu jau atkurtus žemės sklypus, nes, testatorė prieš sudarydama testamentą minėtus žemės sklypus buvo pardavusi. Įvertinus tai, manytina, kad S. Š. testamente nurodyti žemės sklypai, kurie bus atkurti 2017 m. NŽT sprendimu, reiškia būtent 2017 m. NŽT spendimo 4 punkte nurodytą 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybė bus atkurta ateityje.

45. Apeliantės apeliaciniuose skunduose teigia, kad preliminariosios sutarties sudarymo faktas nagrinėjamai bylai neturi reikšmės ir negali būti pagrindas aiškinti testatorės valią išreikštą testamente, kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė preliminariojoje sutartyje nurodyto turto (1,8987 ha žemės sklypų, buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime) pirkimo-pardavimo sutartis, be to, apeliantės N. G. ir J. G. teigia, kad 2017 m. vasario 10 d. preliminarioji sutartis testatorės buvo pasirašyta jos neperskaičius nei suinteresuotiems asmenims, nei pačiai testatorei. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliančių argumentus laiko nepagrįstais.

46. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog 2017 m. vasario 10 d. tarp S. Š. ir V. J. bei M. Z. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypų (1,8987 ha buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime) pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad minėta preliminarioji sutartis būtų negaliojanti ar nuginčyta, todėl atmestini apeliančių argumentai, kad minėta preliminarioji sutartis negali būti pagrindas aiškinti testatorės valią išreikštą testamente. Aplinkybė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir todėl preliminarioji sutartis laikytina pasibaigusia, taip pat nesudaro pagrindo nesivadovauti minėta tarp testatorės ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens M. Z. sudaryta preliminariąja sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminariąja sutartimi S. Š. įsipareigojo parduoti M. Z. ir V. J. žemės sklypus, t. y. 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) mieste, į kurį ateityje bus atkurtos pardavėjos nuosavybės teisės pagal 2017 m. NŽT sprendimą. Taigi minėta sutartis taip pat patvirtina, kad testatorė žemės sklypais, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti J. Š. pagal 2017 m. NŽT sprendimą, laikė būtent 1,8987 ha žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (2017 m. NŽT sprendimo 4 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje apeliančių J. G. bei N. G. paaiškinimai, jog tikroji jų motinos S. Š. testamente išdėstyta valia buvo įpėdiniams V. J. ir M. Z. palikti tik 2017 m. NŽT sprendimo 1 punkte nurodytus atkurtus žemės sklypus, o ne ir kitus žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisė bus atkurta vėliau, tikėtina sąlygoja siekis paveldėti testamentiniams įpėdiniams paliktą turtą, nepavykus testamento nuginčyti civilinėje byloje Nr. e2-7025-1019/2020. Tai patvirtina ir minėtoje civilinėje byloje (dėl testamento nuginčijimo) nustatytos aplinkybės, t. y. kad J. G. ir N. G. šalindamos ieškinio trūkumus 2020 m. vasario 6 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad pagal 2017 m. NŽT sprendimo 4 punktą V. J. ir M. Z. testamentu buvo paliktos ir nuosavybės teisės į tenkančią 1,8987 ha žemės valdos dalį, kurios bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą. Kadangi šios nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypo dalį nėra atkurtos, todėl panaikinus testamentą, turtinės teisės į 1,8987 ha žemės valdos dalį turėtų būti paveldėtos pagal įstatymą, t. y. jos būtų paveldėtos ieškovių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys J. G. ir N. G. pakeitė poziciją ir teigia, jog minėtu testamentu jų motina S. Š. testamentiniams įpėdiniams paliko tik 2017 m. NŽT sprendimo 1 punktu atkurtus žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios suinteresuotų asmenų pozicijos pasikeitimas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo teiginius apie suinteresuotų asmenų siekį paveldėti testamentiniams įpėdiniams paliktą turtą.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tikruosius testatorės ketinimus, testamento esmę ir tikslą, testamento sudarymo aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad tikroji testatorės valia buvo palikti lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. jos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017 m. sausio 5 d. NŽT sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte, t. y. žemės valdos dalį – 1,8987 ha žemės, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. Atitinkamai, pagrįstai panaikino Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2022 m. vasario 14 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir notarę įpareigojo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/1255 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl baudos skyrimo NŽT

49. Pareiškėjas V. J. prašo skirti NŽT baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėjo, kad NŽT piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdama visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą. Nepaisant to, jog NŽT dalyvauja procese, ji dalyvauja jame išimtinai kaip valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėjo, kad NŽT apeliaciniame skunde nenurodomi nei teismo padaryti pažeidimai, nepasisakoma apie įrodymų vertinimą ir tyrimą, kodėl sprendimas yra nepagrįstas. NŽT Vilniaus skyrius piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis teikdama nepagrįstą apeliaciją, kai tam neturi jokio suinteresuotumo. Apeliacinės instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

50. CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlygintu kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti suinteresuoto asmens NŽT veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo teismui teikimas, nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad NŽT procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytų sankcijų skyrimo NŽT už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai atmesti, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai atmesti, apeliantai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

56. Byloje nėra duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.