- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- e2-634-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02221-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- J. G., N. G.
- Atsakovas
- V. J., M. Z.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Valdas Rakauskas, Karolis Kurapka, Karolis Bradauskas
- Kategorijos
atsakovų V. J. ir M. Z. atstovams advokatui Karoliui Kurapkai ir advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. G. ir N. G. ieškinį atsakovams V. J. ir M. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės J. G. ir N. G. ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų (duomenys neskelbtini) S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) Po mirties tvarkant palikimo priėmimo dokumentus, ieškovės sužinojo, kad jų (duomenys neskelbtini) S. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo dalį savo turto, t. y. jos vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po šio testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), arba pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą, paliko lygiomis dalimis atsakovams V. J. bei M. Z. Ieškovės pažymi, kad S. Š. jau keletą metų artimiesiems skundėsi atminties susilpnėjimu, bloga rega ir klausa. Klausos sutrikimai S. Š. pasireiškė jau (duomenys neskelbtini), o po akies operacijos ((duomenys neskelbtini)) visiškai ji pablogėjo. Nuo (duomenys neskelbtini) jų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ėmė vis dažniau skųstis visiems artimiesiems, kad kaimynai ją nuodija, gręžia skyles lubose, sienose, grindyse ir per išgręžtas skyles leidžia dujas ir ją stebi, kartais neatpažindavo net artimiausių savo giminaičių (net ir kartu gyvenusios (duomenys neskelbtini) N. G.), todėl nuolat buvo ieškovių prižiūrima, o paskutinius gyvenimo metus (nuo (duomenys neskelbtini)) gyveno kartu su ieškove N. G. Ieškovių teigimu, atsakovų V. J. ir M. Z. niekada S. Š. nepažinojo. Ginčijamas testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. S. Š. esant (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir, kaip nurodyta anksčiau ieškovių, iš esmės nesuvokiant savo veiksmų reikšmės. Ieškovės nurodo, kad nagrinėjamu atveju S. Š. tiek dėl amžiaus, tiek dėl pablogėjusios sveikatos galėjo nesuvokti atliekamų notarinių veiksmų esmės ir prasmės, negalėjo savarankiškai ir sąmoningai suformuoti ir išreikšti valios sudaryti testamentą, o jos valia buvo paveikta atsakovų. Testamentu S. Š. turtą paliko atsakovams - visiškai svetimiems asmenims, kurie ja nei rūpinosi, nei su ja bendravo ar palaikė artimus ryšius. Abu atsakovai turi pakankamai geras žinias nekilnojamojo turto srityje, be to, atsakovas M. Z. ne kartą atstovavo S. Š., sudarant žemės pirkimo-pardavimo sandorius, tame tarpe parduodant žemės sklypus atsakovui V. J. Ieškovės nurodo, kad atsakovai turėjo pakankamai daug žinių ir informacijos apie S. Š. priklausančius žemės sklypus, taip pat jos teises atkurti nuosavybę į jos sutuoktiniui J. Š. priklausančius žemės sklypus, todėl S. Š. buvo daroma įtaka, t. y. kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo iškreipta jos valia, o sudarytas testamentas yra visiškai nenaudingas pačiai S. Š. Vertinant testamento turinį, ieškovės pažymėjo, kad testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus: 1) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (NTR išraše (duomenys neskelbtini)); 4) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodo, kad visi šie keturi žemės sklypai S. Š. buvo parduoti pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaromas ginčijamas testamentas. Nagrinėjamu atveju atsakovams testamentu buvo paliktas S. Š. jau nebepriklausantis turtas. Be to, ginčijamo testamento turinio dalys prieštarauja viena kitai bei faktinėms aplinkybėms, dėl ko neįmanoma nustatyti tikrosios S. Š. valios (nesuprantamas testamentas - CK 5.16 str. 1 d. 3 p.). Testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris bei sudarytas dėl apgaulės (įtikinus S. Š. sudaryti testamentą atsakovų naudai) (CK 1.91 straipsnis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad S. Š. nebūtų sudariusi testamento, kadangi visus jai priklausančius žemės sklypus perleisdavo pirkimo-pardavimo sandoriais. Atsakovų apgaulingi veiksmai pasireiškė tuo, kad S. Š. sąmoningai buvo suklaidinta neatlygintinai sudaryti ginčijamą testamentą, ją vežiojant net per kelis notarų biurus Vilniuje.
Atsiliepimas
Atsakovai V. J. ir M. Z. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodoma, kad palikėja (duomenys neskelbtini) ne tik sudarė testamentą, bet su atsakovais pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis, preliminariąją sutartį. Visi (duomenys neskelbtini) sudaryti sandoriai (išskyrus preliminariąją sutartį) buvo patvirtinti skirtingų notarų, tačiau net trims skirtingiems notarams nekilo jokių abejonių dėl palikėjos veiksnumo ir galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę sudarant nurodytus sandorius. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tarp palikėjos ir atsakovų buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl NŽT sprendimo 4 punkte nurodytos likusios žemės valdos dalies, į kurią nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Su pardavėja pagal preliminariąją sutartį pilnai atsiskaityta prieš pasirašant šią sutartį. Preliminariosios sutarties 4 lape yra palikėjos, atsakovų ir ieškovių parašai. Tai įrodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovėms nekilo jokių klausimų dėl palikėjos veiksnumo ir galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę. Pagrindinės sutarties, nurodytos preliminariojoje sutartyje, palikėja ir atsakovai taip ir nesudarė, tačiau palikėja preliminariojoje sutartyje nurodytus „Žemės sklypus“, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje ir už kuriuos atsakovai palikėjai sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur, atsakovams paliko testamentu. Taigi palikėja ieškiniu prašomą pripažinti negaliojančiu testamentą sudarė būdama pilnai veiksni ir suprasdama savo veiksmų reikšmę; ieškovės nesikreipė į teismą ir neprašė teismo pripažinti palikėjos neveiksnia (iš dalies neveiksnia) jai sudarant testamentą ir kitus sandorius; testamentu palikimą palikėja paliko ne neaiškiems asmenims, o palikėjai gerai pažįstamiems atsakovams; testamentu palikimą atsakovams paliko ne dėl to, kad buvo apgauta, o dėl to, kad atsakovai palikėjai sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur, tai yra tęstinis veiksmas. Ieškinyje nurodomi teiginiai apie palikėjos sveikatą neparemti jokiais įrodymais. Vertinant visus palikėjos veiksmus retrospektyviai, jos visi sudaryti sandoriai yra nuoseklūs, o tai patvirtina tai, kad jokios apgaulės jos ar kitų asmenų atžvilgiu atsakovai nenaudojo.
Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad S. Š. gebėjimas sąmoningai ir tinkamai išreikšti savo valią testamento sudarymo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), galėjo priklausyti tik nuo tuometinės šio asmens psichinės būklės, kurią įvertinti teismui ir šalims gali padėti tik kvalifikuoto eksperto išvada, paremta specialiomis medicinos žiniomis, kurių nei notarai, nei bet kurios kitos procese dalyvaujančios šalys neturi. Notaras, bendraudamas su klientais, gali remtis savo bendru išsilavinimu, sukauptomis žiniomis, patirtimi, atidumu, kad galėtų ar turėtų pastebėti požymius, kurie bet kurį išprususį žmogų verstų abejoti asmens, su kuriuo bendraujama, veiksmų adekvatumu ir psichikos stabilumu. Ieškovės nepateikia jokių faktinių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo Vilniaus m. 26-ajame notarų biure metu notaras galėjo turėti (gauti) objektyvius duomenis, faktus ar įrodymus, kad tokio S. Š. vienašalio sandorio tvirtinti negalima dėl kokių nors esamų, akivaizdžiai matomų ar numanomų psichikos sutrikimų. Ieškovių pateikti teiginiai apie prastą testatorės sveikatą ar priežiūros poreikį galėtų būti vertinami nebent platesniame kontekste, teismui įvertinus faktų ir aplinkybių visumą bei ekspertų išvadas, tačiau tai savaime neįrodo, jog testamento sudarymo dieną testatorė negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų reikšmės ir teisinių pasekmių. Pabrėžtina, kad negalima riboti asmens galimybės savo nuožiūra ir valia palikti jam priklausantį turtą, ar jo dalį bet kuriam asmeniui vien dėl jo fizinių trūkumų ar negalios. Testatoriaus amžius, raštingumo lygis, negalėjimas pasirašyti surašyto teksto, klausos ar regėjimo sutrikimai neturėtų būti priežastis atsisakyti tvirtinti testamentą, juo labiau, kad notaras turi teisę pats balsiai testamento tekstą perskaityti testatoriui šiam suprantama kalba. Nesutikdama su ieškinio teiginiais, kad testamento turinys yra neaiškus ir todėl negalima nustatyti tikrosios testatorės valios, notarė nurodė, jog testamento sudarymas niekaip neįtakoja testatoriaus galimybės disponuoti testamente nurodytu turtu - šį turtą galima perleisti (tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai) tą pačią ar kitą dieną, ir testatoriaus mirties dieną gali ir nebūti jokio turto, kuris aprašytas testamente. Tą pačią kompensaciją, jei ji būtų paskirta vietoj atkuriamų žemės sklypų, testatorė galėjo pasirinkti, atsiimti ir panaudoti savo nuožiūra bet kuriuo metu. Dėl šios priežasties notarė nesutinka, kad sudarytas testamentas yra visiškai nenaudingas pačiai S. Š., nes pagal savo specifiką testamentas kaip vienašalis sandoris išreiškiantis testatoriaus valią, kuri nagrinėjama tik po asmens mirties, apskritai neturėtų būti vertinamas pagal naudos/nenaudos kriterijų. Notarės teigimu, testamentas nebūtų patvirtintas, jei bendraujant su testatore, aiškinantis jos tikrąją valią, kokį būtent turtą, kam ir kodėl ji nori palikti sudaromu testamentu, būtų iškilę abejonių jos veiksnumu, ir juo labiau toks vienašalio sandorio tvirtinimas būtų neįmanomas, jei testatorė akivaizdžiai negalėtų suvokti atliekamo veiksmo reikšmės dėl sveikatos būklės, neraštingumo, medicininių, socialinių ar kitokių reikšmingų aplinkybių. Taip pat testamento tvirtinimas būtų neįmanomas, jei testatoriui aiškiai, akivaizdžiai ar kitu būdu bandytų nurodinėti, įsakinėti ar kitaip neleistinu būdu jo valią nukreipti (notarui matant) sau palankia kryptimi tretieji asmenys.
2021-04-12 teismo posėdžio metu ieškovė J. G. palaikė ieškinį. Paaiškino, kad apie testamentą nieko nežinojo. Jos (duomenys neskelbtini) anksčiau yra sakiusi, kad visas turtas (namas (duomenys neskelbtini)) turėjo atitekti ieškovės (duomenys neskelbtini) A. G., o butas – ieškovės (duomenys neskelbtini). Priimant palikimą, nebuvo jokių kitų įpėdinių. Neaišku, iš kur atsirado testamentas. Paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini), palikėja S. Š., nemokėjo lietuvių kalbos, blogai matė ir girdėjo. Dėl palikėjos sudarytų kitų sandorių paaiškino, kad sandoriai buvo pasirašyti be vertėjo. Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį žemę pardavė V. J. (ieškovė dalyvavo), gautus pinigus mama padovanojo po (duomenys neskelbtini) Lt ieškovėms. Apie kitus ((duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sandorius nežino. Dėl S. Š. sveikatos būklės nurodė, kad jei būtų žinojusi, kad reikės kreiptis į teismą, būtų vykusi pas gydytoją; matė, kaip (duomenys neskelbtini) elgiasi, jai vaidenosi, kad ją nori pagrobti. Taip kalbėdavo nuolat, bet nepamena, kada, nes negyveno kartu. Mano, kad sveikata bloga buvo gal nuo (duomenys neskelbtini), o gal ir anksčiau. Pasakodavo, kad per telefoną šaudydavo. Su (duomenys neskelbtini) bendravo 1 kartą per savaitę ir dažniau. (duomenys neskelbtini) jai kiekvienąkart pasakodavo apie galimą pagrobimą, šaudymą. Buitimi palikėja pasirūpindavo pati. Ieškovė nurodė, kad ji moka ir skaito lietuvių kalba, bet paprastus tekstus. Gyvena netoli (duomenys neskelbtini), jų kaime visi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji nežino, jog už atkuriamą žemę buvo sumokėti pinigai. J. G. paaiškino, kad S. Š. negalėjo pasirašyti testamento svetimiems asmenims, nebent ją apgavo, nesuprato, ką pasirašo, nes jos (duomenys neskelbtini) mylėjo vaikus ir anūkus. Ieškovė nurodė, jog parašas ant preliminariosios sutarties yra jos, tačiau neatsimena, kad pagal preliminariąją sutartį būtų sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur. Preliminarios sutarties ieškovė neskaitė, mano, kad (duomenys neskelbtini) gal ir tarėsi. Ieškovė nurodė, kad ji ir (duomenys neskelbtini) atsakovus pažinojo. Ieškovės (duomenys neskelbtini) dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini) sudaryti sandorių, tuomet visada lydėdavo artimieji. Neatsimena (duomenys neskelbtini) sudarytų sandorių. Ieškovė negali tiksliai įvardinti, ar jos (duomenys neskelbtini) suprato kitus sandorius, nes anksčiau į tai nekreipė dėmesio. Tuo metu atsakovais pasitikėjo. Kai (duomenys neskelbtini) dar buvo gyva, pradėjo abejoti atsakovais tuomet, kai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pardavė žemę ir reikės mokėti mokesčius. Prisimena, kad Z. Ž. (dirbo kartu su M. Z.) sakė, kad mokesčius apmokės. (duomenys neskelbtini) gyveno su (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedalyvavo pasirašant testamentą. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) paskutiniais gyvenimo metais buvo „užtemęs protas“, tačiau nesikreipė į gydytojus. Nurodė, kad neginčijo nė vieno (duomenys neskelbtini) sudaryto sandorio. Ieškovė J. G. nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) mirties likęs turtas turėjo atitekti ieškovėms, įskaitant (duomenys neskelbtini) paveldėtą iš jų tėvo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Nurodė, kad testamentą skaitė, juo paliko visą turtą, žemes, kurias (duomenys neskelbtini) paveldėjo.
2021-04-12 teismo posėdžio metu ieškovė N. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), pasirašydama preliminarią sutartį, nesuprato, ką pasirašė. Tuomet pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, o (duomenys neskelbtini) Eur atidavė V. J., kuris tuo metu sakė, kad pinigai už vieną nedidelį žemės sklypą, bet nesakė, už kokią konkrečiai žemę. Tuomet sutarties neperskaitė nei ieškovė N. G., nei jos (duomenys neskelbtini). N. G. nurodė, kad M. Z. ir V. J. rūpinosi žemės atkūrimo dokumentais. (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) bijojo važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes tuo metu ji turėjo baimių, visko bijojo, bijojo, kad jos nepagrobtų. Todėl ieškovė N. G. važiavo kartu su (duomenys neskelbtini), taip pat A. G. ((duomenys neskelbtini)). Į (duomenys neskelbtini) vyko, nes V. J. sakė, kad reikia paimti pinigus už paskutinę žemę. Pas kurį tuomet buvo notarą, nepamena, pasirašė preliminarią sutartį notarų kontoroje. A. G. dalyvavo pasirašant preliminarią sutartį, sutarties neskaitė. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) pasirašė, o jai nedavė sutarties skaityti. Preliminarios sutarties pasirašymo metu buvo keturiese, papildomai atėjo abu atsakovai, taip pat atėjo notarų biuro darbuotoja ir tada jos (duomenys neskelbtini) kažką pasirašė, sutarties nedavė perskaityti, ją greitai paėmė M. Z. Tik vieną dokumentą pasirašė trise. Ieškovei N. G. kilo klausimų, ką jos (duomenys neskelbtini) pasirašė tik po to, kai išėjo iš notarų biuro, nes paklausė savo (duomenys neskelbtini), ką ji pasirašė, o ji atsakė, kad nieko nežino ir pasirašiusi tai, ką davė pasirašyti. Ieškovė N. G. teigė, kad jos (duomenys neskelbtini) nuolat taip pasirašinėdavo. Po to į kitą notarų biurą nevyko, vyko tik į banką su V. J. (duomenys neskelbtini) atskirai su atsakovais nevažiavo. Papildomai ieškovė N. G. paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jau iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasakodavo, kad ją apvogė, bet paskui rasdavo daiktus. Po to jos būklė blogėjo, nes ji pradėjo nusišnekėti. Nuo (duomenys neskelbtini) N. G. vykdavo į polikliniką vaistų (duomenys neskelbtini) viena, vaistai būdavo dėl miego, spaudimo. Pati (duomenys neskelbtini) lankėsi pas gydytojus nuo (duomenys neskelbtini), apie porą metų vaikščiojo pati pas gydytoją, kartu su ja ėjo ir N. G. Jos (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) (N. G. vaikų) globėja iki tam tikro laiko. Dėl globos eidavo kartu su ieškove N. G. (duomenys neskelbtini) sveikata prastėjo nuo (duomenys neskelbtini), nes ji kliedėjo, kad ją nori pagrobti ir išvežti į mišką. Iš pradžių ieškovė N. G. į tokius (duomenys neskelbtini) sveikatos pasikeitimus nekreipė dėmesio, bet po to kreipėsi į gydytojus, bet jie niekuo nepadėjo. Ieškovės (duomenys neskelbtini) siūlė kreiptis pas psichologą, bet (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ji niekur neis. Ieškovei N. G. (duomenys neskelbtini) nuolat skambindavo į darbą – (duomenys neskelbtini) vasarą skambino, kad pas ją veržiasi. Tuomet ieškovė skambino V. J. Kai nuvyko pas (duomenys neskelbtini), nieko nebuvo. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gydytojo apžiūroje turbūt dalyvavo jos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vartojo vaistus nuo nemigos ((duomenys neskelbtini)), vėliau jais gydymas buvo nutrauktas. Dėl (duomenys neskelbtini) sandorių papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sakė pasirašiusi dokumentus dėl žemės pardavimo. Ieškovė N. G. matė daugiau dokumentų, bet dėl jų anksčiau klausimų nekilo. Tačiau, kai suprato, kad žmonės negeri, klausimų atsirado. Nieko negalėjo padaryti, nes dokumentų neturėjo, o pas notarą nevyko, nes dirbo. Sesuo dokumentų taip pat neturėjo. Ieškovė N. G. nurodė, kad ji lietuvių kalbos visai nesupranta. Ieškovės teigimu, su (duomenys neskelbtini) pas notarą vyko turbūt daugiau nei vieną kartą. Ieškovė N. G. nurodė, kad nors (duomenys neskelbtini) sveikata prasta nuo (duomenys neskelbtini), bet notaras leido pasirašyti sandorius, nes tuo metu sveikata buvo ne tokia prasta. (duomenys neskelbtini) sveikata blogėjo nuo (duomenys neskelbtini). Savo (duomenys neskelbtini) neatkalbėjo (duomenys neskelbtini) pasirašyti sandorių, nes nenorėjo, kad (duomenys neskelbtini) imtų šaukti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė Rima Vižinytė 2021-04-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad notaras visada nustato asmenybę, kalbasi su žmogumi. Jai abejonių dėl veiksnumo nebuvo – labai aiškiai ir lygiai pasirašė testatorė. Notarė puikiai kalba rusų kalba, taip pat ir administracija. Notarė patvirtino, kad svarbiausia yra esmė, kad žmogus suprastų, ką pasirašo. Aiškino, kad palieka nesamą turtą, kad testamentą galės pakeisti, turtą galės parduoti, pasiimti kompensaciją. Notarės teigimu, testatorė pasakojo, kad asmenims, kuriems sudaro testamentą, anksčiau pardavė kažkokią žemę, jie tvarkė reikalus dėl žemės. Notarė paaiškino, kad neprisimena, kas lydėjo S. Š., bet tikrai su ja kažkas buvo ir ne vienas asmuo. Pati notarė kalbėjo su testatore rusų kalba. Testatorė buvo guvi, drąsiai ir aiškiai kalbėjo su notare. Nepamena, ar buvo prašoma patvirtinti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Duomenų, kas užsakė notaro paslaugą, neišlikę, bet už paslaugą visada apmoka testatorius. Testatorė notarei paaiškino, kad pardavė išvadą ir nori palikti ją testamentu.
Šalies argumentai
Atsakovas V. J. 2021-04-12 teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad testamentas buvo išverstas, paaiškinta, kad jį gali keisti, anuliuoti, perrašyti. S. Š. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini). Jis vykdė (duomenys neskelbtini) žemės atkūrimo projektą, yra apie 100 pretendentų. Atsakovas ieškojo, surado savininkus, aptarė situaciją, pasisiūlė padėti, klausė, ar jie neturi kitų susitarimų, bet melavo. Porą kartų vežė testatorę su N. G. į žemėtvarkos susirinkimą. S. Š. niekada viena nekalbėjo, visada dalyvavo (duomenys neskelbtini). Dažnai testatorė atsakovui skambindavo, skundėsi, kad negali ramiai gyventi, nes N. G. „pijokavo“. Būdama ligoninėje skambino ir sakė, kad (duomenys neskelbtini) nei vandens puodelio neatnešė. Paaiškino, kad žemės atkūrimas nevyksta savaime, samdomi advokatai, rašomi raštai, skundai. Atkuriama iškart visiems, jei nors vienas nepasirašo, neįvyksta grąžinimas. Paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) M. Z. buvo pasirašęs sutartį su S. Š. ir ieškovėmis, sumokėjęs (duomenys neskelbtini) už visą J. Š. žemę, todėl jos neturėjo teisės net tartis su atsakovu. Pasirašant testamentą, iš ryto buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis kitame notarų biure, kurį užsakė pirkėjas. Apie testamentą su S. Š. kalbėjo seniai, nes darbų buvo atlikta daug ir už tai nemokėta. Preliminariąją sutartį parengė notarų biuro patalpose, dalyvavo testatorė, ieškovės, ieškovės (duomenys neskelbtini). Notarė šios sutarties netvirtino, nes paaiškino, kad pakanka šalių parašų. Po to visi, kiek buvo, perėjo į notarės kabinetą, tada notarė detaliai išaiškino testatorei pasekmes, kad gali atsisakyti testamento, perrašyti. Atsakovas pažymėjo, kad jis notarės nepažįsta. Po mirties atsakovas persiuntė (duomenys neskelbtini) Eur laidotuvėms. S. Š. toje šeimoje buvo adekvačiausia, nes buvo negerianti. Testamentas sudarytas, nes žmogus pagyvenęs. Nuosavybės teisės atkūrimas tęsiasi iki šiol. Kompensacija būtų apie (duomenys neskelbtini) Eur /ha. Atsakovas nurodė, kad tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) Eur pervedė (duomenys neskelbtini), ji prašė pervesti, kad nematytų ieškovės. Nurodė, kad jam niekas (duomenys neskelbtini) Eur nemokėjo. Sudarant testamentą dalyvavo ir ieškovės, kurios dalyvavo visuose sandoriuose. (duomenys neskelbtini) nieko be jų nedarydavo. Atsakovas A. matė vieną kartą, t. y. (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, kad S. Š. dažnai skambindavo atsakovui, kviesdavo jį į svečius, vaišindavo arbata. Labai blaiviai mąstanti (duomenys neskelbtini). Visada kartu būdavo ir (duomenys neskelbtini) N. G., kurią atsakovas įspėdavo apie savo atvykimą. Testatorė (duomenys neskelbtini) pardavė 11 a. žemės sklypą, už tuos pinigus nusipirko butą (duomenys neskelbtini).
2021-05-31 teismo posėdžio metu atsakovas M. Z. paaiškino, kad su J., S. pažįstamas nuo (duomenys neskelbtini), susitarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo pirkimo, sumokėjo S. Š. ir (duomenys neskelbtini) sutartą sumą, sutartyje pasirašė ir (duomenys neskelbtini), pačios inicijavo sutarties sudarymą. Apie (duomenys neskelbtini) pradėjo šantažuoti, kad nori sutarties atsisakyti, prašė sumokėti papildomai. Atnaujinus susitarimus, pasirašė ir (duomenys neskelbtini), gavo pinigus, taip pat pasirašė testamentą. Prašė (duomenys neskelbtini) pasirašyti, kad viską supranta, neturi prieštaravimų, kaip buvo anksčiau. Nė vienam notarui nekilo abejonių dėl (duomenys neskelbtini) veiksnumo. Paaiškino, kad V. J. papildomai sumokėjo ieškovėms ir testatorei už teisių atkūrimą, nors jau buvo parduotos ir už tai apmokėta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutartis buvo lietuvių ir rusų kalbomis. Su V. J. susitiko (duomenys neskelbtini), kai ieškovės pradėjo reikalauti pinigų. Paprašė sudaryti testamentą, nes moteris buvo amžiuje, kad nebūtų toliau nesklandumų. Tuo metu abi (duomenys neskelbtini) ir S. jokių prieštaravimų neturėjo dėl testamento. Sudarant testamentą dalyvavo notarė, V. J., (duomenys neskelbtini), kurios aiškino (duomenys neskelbtini), ką pasirašė. Nors ir pati S. Š. skaitė lietuviškai. Bendravo su ja nuo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad S. Š. niekada nebuvo viena, visad buvo (duomenys neskelbtini) šalia. Pinigus (duomenys neskelbtini) perskaičiuodavo. Paaiškino, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), neturi jokių baustumų ir teistumų. Atsakovo vertinimu, S. Š. (duomenys neskelbtini) buvo absoliučiai adekvati, jokių jos sveikatos pakitimų nuo (duomenys neskelbtini) nepastebėjo. Ji suprasdavo, ką pasirašinėjo. Galbūt ji jautė kaltę, kad buvo viskas sumokėta ir vėl prašo. Notarė S. Š. viską paaiškino. Sudaryti testamentą buvo bendras sprendimas su S. Š. ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekėlė ginčo dėl to, kad teisės atkurti nuosavybę jau buvo parduotos, suprato, kad jos ir toliau gali pardavinėti teisę atkurti nuosavybę.
2021-04-12 teismo posėdžio metu liudytoja K. G. nurodė, kad yra S. Š. (duomenys neskelbtini), ieškovė J. G. yra jos (duomenys neskelbtini). Jos išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) S. Š. psichinė būklė paskutiniu metu prastėjo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kai gavo didelę pinigų sumą, nusipirko (duomenys neskelbtini) butą. Psichikos sutrikimai prasidėjo po (duomenys neskelbtini), persikausčius į (duomenys neskelbtini) (kalbėjo, kad nuodija, seka, stebi kaimynai, rodė neva skyles sienoje, o kartą sakė, kad į ją šaudo per telefoną). Taip pat (duomenys neskelbtini) blogai matė, (duomenys neskelbtini). Liudytoja su (duomenys neskelbtini) bendraudavo labai dažnai – 1 kartą per dieną. (duomenys neskelbtini) jai skambindavo dėl persekiojimų ir kad kaimynai gręžia sieną. Liudytoja paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kasmet atsirasdavo naujų istorijų ir labai dažnai. Lankė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kai ji gulėjo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), tai buvo gal (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) artimuosius pažinojo, klausinėdavo apie liudytojos (duomenys neskelbtini), aplinkoje orientavosi, sveikindavo su gimtadieniu. (duomenys neskelbtini) taip pat patardavo liudytojai, ką sodinti prie namų. (duomenys neskelbtini) į parduotuves viena neidavo, nes jai buvo per sunku, skaudėjo kojas. Kad (duomenys neskelbtini) skundėsi dėl kaimynų, gydytojams apie tai nesakė.
2021-04-12 liudytoja A. G. nurodė, kad yra S. Š. (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) – N. G. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nepasakojo apie testamentą. Liudytoja dažnai užeidavo pas (duomenys neskelbtini) per pietų pertrauką, po darbo pasikalbėdavo. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasiimdavo ją vasarą, per kitas atostogas. Kai tapo (duomenys neskelbtini), gyveno pas (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) bendraudavo beveik kiekvieną dieną – kol gyveno (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) skambindavo, rūpindavosi, klausdavo kaip sekasi. Kai gyveno pas (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini), užeidavo aplankyti, (duomenys neskelbtini) klausinėdavo, kaip sekasi liudytojos (duomenys neskelbtini) vaikams, (duomenys neskelbtini), liudytojai. (duomenys neskelbtini) gyveno su liudytojos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakodavo, kaip kaimynai nuodija, pro lovą vielas prakišdavo, pro lubas šaudydavo, iš rūsio nuodijo, skundėsi, kad ją seka kažkas iš kaimynų. Tai (duomenys neskelbtini) pasakodavo (duomenys neskelbtini), kai liudytoja pradėjo dirbti, tada (duomenys neskelbtini) labai blogai pasidarė. Iki to liudytoja nebuvo pastebėjusi. (duomenys neskelbtini) sakydavo, kad planuoja liudytojai ir (duomenys neskelbtini) butą palikti.
2021-09-13 teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad yra S. Š. (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) J. G. Paaiškino, kad nuo mažens gyveno su (duomenys neskelbtini). Apie testamentą sužinojo po (duomenys neskelbtini). Liudytojas kartu su (duomenys neskelbtini) pas notarus važiuodavo ne visada ((duomenys neskelbtini)). Pas notarą ne visada eidavo kartu, su (duomenys neskelbtini) kartu eidavo jo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pas notarus vežė (duomenys neskelbtini), kai buvo pasirašomos pirkimo-pardavimo sutartys. (duomenys neskelbtini) maždaug (duomenys neskelbtini) metus iki mirties nuolat skambindavo, kad ją nori nunuodyt. Liudytojo teigimu, (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Liudytojas supranta lietuvių kalbą. Nurodė, kad notarė kalbėdavo lietuviškai, (duomenys neskelbtini) sakydavo rusiškai. (duomenys neskelbtini) nemokėjo ir nekalbėjo lietuviškai. Jo (duomenys neskelbtini), ieškovė J. G., kalba lietuviškai. Paskutinį kartą, kai buvo pas notarą, M. Z. neleido paskaityti, ką pasirašo, iki to visus dokumentus liudytojas perskaitydavo. Paskutinį kartą, kai lydėjo (duomenys neskelbtini), buvo pas vieną notarą, notarė rusiškai (duomenys neskelbtini) aiškino, ką parduoda, kokia kaina. Liudytojo teigimu, (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas notarą nevežė. (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimus pastebėjo (duomenys neskelbtini), kai ji nusipirko (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri yra ieškovių J. G. ir N. G. (duomenys neskelbtini). Ieškovės ginčija mirusios S. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą notarės Rimos Vižinytės, kuriuo testatorė atsakovams V. J. ir M. Z. lygiomis dalimis paliko testatorės vardu paveldėtus žemės sklypus, kurie po testamento surašymo dienos bus atkurti palikėjui J. Š. pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), arba pinigines lėšas ar vertybinius popierius, kuriuos paveldės atkūrus nuosavybės teises į J. Š. nekilnojamąjį turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinkus kitą atlyginimo pinigais arba vertybiniais popieriais būdą. Nustatyta, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NŽT sprendimas) J. Š. (S. Š. (duomenys neskelbtini)), mirusiam (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ha žemės. NŽT sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta natūra (duomenys neskelbtini) ha žemės: 1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype prie (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT sprendimo 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės atkurtos anksčiau, o 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusius (duomenys neskelbtini) ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, S. Š. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), į kuriuos J. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „Goldera“, o (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė V. J. ((duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovės J. G., N. G., testatorė S. Š. (pardavėjos) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama atsakovo M. Z. (pirkėjas), sudarė sutartį, kuria pardavėjos įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti nuosavybės teise atstatymo į (duomenys neskelbtini) dalį iš viso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, priklausančio J. Š.; žemės sklypo pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt, sutarties pasirašymo metu sumokėta (duomenys neskelbtini) Lt avansas (Sutarties 2.3 punktas), (duomenys neskelbtini) pagal sutartį sumokėta (duomenys neskelbtini) Lt, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat sumokėta (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini)). Remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgaliojimais atsakovas M. Z. buvo įgaliotas S. Š. ((duomenys neskelbtini) įgaliojimu ir ieškovių) vesti paveldėjimo bylą po J. Š. mirties, atstovauti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. Š. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) dalimi (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) įgaliojimu atsakovas V. J. buvo įgaliotas S. Š. atstovauti jos interesus pretendentų susirinkimuose dėl projektuojamo (-ų) sklypo (-ų) parinkimo vietos, taip pat atstovauti įmonėse, įstaigose, teismuose. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. Š. (pardavėja) ir atsakovai V. J. bei M. Z. (pirkėjai) pasirašė Preliminariąją sutartį, kuria šalys susitarė ne vėliau kaip per 10 metų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini), į kurį ateityje bus atkurtos pardavėjos nuosavybės teisės; sutarties 6.4 punkte nurodyta, kad sutarties kaina – (duomenys neskelbtini) Eur, sumokėta prieš pasirašant preliminariąją sutartį.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčija testamentą tuo pagrindu, kad jo sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl amžiaus ir sveikatos būklės (CK 1.89 straipsnio 1 dalis), taip pat tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas dėl apgaulės, t. y. įtikinus S. Š. sudaryti testamentą atsakovų naudai (CK 1.91 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu
Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).
Teismas pažymi, kad kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje.
Sprendžiant dėl asmens būsenos sudarant sandorį, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Teismas pažymi, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau nagrinėjamoje byloje tokia ekspertizė nebuvo paskirta, nes, parengiamojo teismo posėdžio metu teismui ieškovėms pasiūlius skirti ekspertizę, ieškovės atsisakė. Ieškovės aplinkybę, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, grindė savo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Ieškovių teigimu, testatorės sveikatos būklė blogėjo, ji bijojo, kad ją gali pagrobti, pasakodavo artimiesiems, kad ją nuodija kaimynai, šaudo per telefoną. Pažymėtina, kad visi byloje apklausti testatorės artimieji giminaičiai, t. y. ieškovės, liudytojai (testatorės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), patvirtino analogiškas aplinkybes, nurodytas ieškinyje, tačiau nors visi teigė su S. Š. bendraudavę labai dažnai, tačiau aplinkybes, nuo kada testatorei galimai atsirado kliedesiai, nurodė visi skirtingai - ieškovės J. G. teigimu, jos (duomenys neskelbtini) apie galimą pagrobimą, šaudymą pasakodavo kiekvienąkart maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų ar anksčiau; ieškovės N. G., kuri gyveno kartu su testatore nuo (duomenys neskelbtini) metų, teigimu, (duomenys neskelbtini) būklė blogėjo nuo (duomenys neskelbtini) metų; liudytoja K. G. nurodė, kad testatorei psichikos sutrikimų atsirado po (duomenys neskelbtini) jai persikrausčius į (duomenys neskelbtini) (maždaug (duomenys neskelbtini) metais); pasak liudytojos A. G., (duomenys neskelbtini) sveikata pablogėjo (duomenys neskelbtini) metais; liudytojo A. G. teigimu, (duomenys neskelbtini) apie siekį ją nunuodyti pasakojo maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, o (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimus pastebėjo (duomenys neskelbtini) metais. Nors ieškinyje nurodyta, kad testatorė kartais neatpažindavo net artimiausių savo giminaičių (net ir kartu gyvenusios (duomenys neskelbtini) N. G.), tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokie kiti įrodymai. Priešingai, teismo posėdyje apklausta liudytoja K. G. patvirtino, kad testatorė artimuosius pažino, klausinėdavo apie liudytojos (duomenys neskelbtini), aplinkoje orientavosi; liudytoja A. G. taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) klausinėdavo, kaip sekasi jai, jos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, vertinant visumą faktinių aplinkybių, susijusių su S. Š. sveikatos būkle, svarbu tai, kad testatorė iki (duomenys neskelbtini) metų buvo (duomenys neskelbtini) – kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, (duomenys neskelbtini) S. Š. buvo išduota pažyma apie sveikatos būklę (duomenys neskelbtini).
Tiek ieškovės, tiek jų liudytojai pripažino, kad testatorė gebėjo bendrauti, orientavosi aplinkoje ir laike. Jokių esminių testatorės psichikos sutrikimo požymių liudytojai nenurodė. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorė yra mirusi, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatorės gyvenimo sąlygas ir būdą, galimus testatorės argumentus dėl turto palikimo.
Išanalizavus pateiktą S. Š. Asmens sveikatos istoriją (el. bylos priedas, b. l. 52), nustatyta, kad testatorė gydymo įstaigoje lankėsi periodiškai (4-7 kartus metus), jai buvo atliekami įvairūs tyrimai, nusiskundimai dėl galvos skausmo, nemigos užfiksuoti tik (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijos įraše, taip pat (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės išraše, kuriame nurodyta, kad pacientė skundžiasi, jog labai skauda galvą, svaigsta galva. Medicininiuose dokumentuose duomenų, patvirtinančių testatorės psichikos sutrikimus, nėra. Kaip matyti iš Asmens sveikatos istorijos, (duomenys neskelbtini) metais testatorė poliklinikoje lankėsi (duomenys neskelbtini) kartus, nusiskundimų, išskyrus (duomenys neskelbtini) fiksuotą blogėjančią regą, nebuvo. (duomenys neskelbtini), t. y. savaitę prieš testamento sudarymą, S. Š. lankėsi pas gydytoją, įrašas medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad jos būklė buvo be neigiamos dinamikos, nemiga. Taigi minėti medicininiai dokumentai ir juose užfiksuoti duomenys nepatvirtina, jog testamento sudarymo metu testatorei buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas (nuolatinio ar progresuojančio pobūdžio), kuris testamento sudarymo dieną būtų pasiekęs tokio sunkumo laipsnį, jog iš esmės įtakotų testatorės galimybes suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Aplinkybė, jog testatorė testamento sudarymo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų (regėjimo sutrikimą), taip pat tai, jog tuo metu testatorė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl dalies turto palikimo. Be to, kaip matyti iš testamente S. Š. ranka įrašyto jos vardo, pavardės, parašo, įrašai yra aiškūs, parašyti tiesiai, testatorė pasirašė notarės akivaizdoje. Pažymėtina, kad notarei Rimai Vižinytei ginčijamo testamento sudarymo metu nekilo jokių abejonių dėl testatorės psichinės būklės, jos gebėjimo suprasti savo veiksmus bei atitinkamai priimti jos valią atitinkantį sprendimą. Notarė atsiliepime, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir pasirašytas notarės akivaizdoje, asmeniškai testatorės, tinkamai įsitikinus testatorės veiksnumu, sudarytas testamentas buvo išvertas testatorei į jai suprantamą rusų kalbą, išaiškintas testamento turinys, testatorės teisė pakeisti testamentą. Netikėti notarės paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 2, 31 straipsnis).
Teismo vertinimu, ieškovių nurodomas aplinkybes, kad testamento sudarymo metu testatorė dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų, taip pat paneigia visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), testatorė kituose notarų biuruose sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis, kurias patvirtino notarai. Be to, bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2-ojo notaro biuro notarė patvirtino S. Š. išduotą įgaliojimą V. J. Taigi nė vienam notarui nekilo abejonių dėl S. Š. galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę sudarant sandorius. Aplinkybę, kad ir ieškovėms S. Š. sveikatos būklė nekėlė abejonių, patvirtina tai, jog ieškovės kartu su liudytoju A. G. lydėjo S. Š. pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarčių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės taip pat neabejojo S. Š. gebėjimu suvokti savo veiksmus, išreikšti savo valią dėl sandorių sudarymo. Be to, (duomenys neskelbtini) S. Š. ir atsakovai sudarė Preliminariąją sutartį, ant kurios pasirašė ir ieškovės. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovių ir atsakovų paaiškinimus, kad ieškovės visuomet lydėdavo savo (duomenys neskelbtini), kad ieškovės, liudytojas A. G. (duomenys neskelbtini) į Vilnių važiavo kartu su S. Š., taip pat ir namo grįžo visi kartu, kritiškai vertina ieškovių nurodytą aplinkybę, jog jos nedalyvavo testatorei sudarant testamentą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog iš (duomenys neskelbtini) S. Š. sudarytų sandorių ginčijamas tik testamentas.
Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog nei ieškovės, nei kiti giminaičiai, nesiėmė medicininių priemonių S. Š. psichikos sveikatos būklei įvertinti ir medicininei pagalbai suteikti. Klausimas dėl S. Š. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ieškovės iškeltas tik po S. Š. mirties jos sudaryto testamento nuginčijimo tikslu. Toks ieškovių elgesys testamento sudarymo laikotarpiu ir iki testatorės mirties sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tikėtina, kad ieškovėms nekilo abejonių dėl testatorės sąmoningumo ir gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti.
Vertinant sudaryto testamento turinį, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta ieškinyje, testamentu teisę atkurti nuosavybės teises paliko ne svetimiems asmenims, o, kaip nustatyta iš rašytinių bylos įrodymų, šalių paaiškinimų, gerai pažįstamiems asmenims, su kuriais ji buvo sudariusi ne vieną sandorį, o už testamente nurodytą palikimą atsakovai S. Š. buvo sumokėję (duomenys neskelbtini) Eur.
Visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apklaustų liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, testamentą tvirtinusios notarės nurodyti duomenys, aplinkybė, jog testatorė buityje tvarkėsi savarankiškai, sudaro pagrindą teismui spręsti, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuota, todėl galėjo suprasti ir išreikšti savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Įvertinus faktines aplinkybes dėl testatorės sudarytų sandorių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, testatorės sprendimas sudaryti testamentą ir jos paveldėtą žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos pagal NŽT sprendimą, yra sąlygotas susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių ir logiškai paaiškinamas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų konstatuoti, jog ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldė, todėl šiuo pagrindu yra nepagrįstas ieškovių reikalavimas pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu
Ieškovės prašo pripažinti testamentą negaliojančiu ir tuo pagrindu, kad jis, pasak ieškovių, sudarytas dėl apgaulės. Atsakovai, nesutikdami su šiais argumentais, nurodo, kad, vertinant visus palikėjos veiksmus retrospektyviai, jos visi sudaryti sandoriai yra nuoseklūs, o tai patvirtina, kad jokios apgaulės jos ar kitų asmenų atžvilgiu atsakovai nenaudojo.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), kaip ir dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis begalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas). Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktą).
Ieškovių teigimu, testamentas sudarytas įtikinus S. Š. sudaryti testamentą atsakovų naudai, ji nebūtų sudariusi testamento, kadangi visus jai priklausančius žemės sklypus perleisdavo pirkimo-pardavimo sandoriais. Pasak ieškovių, atsakovų apgaulingi veiksmai pasireiškė tuo, kad S. Š. sąmoningai buvo suklaidinta neatlygintinai sudaryti ginčijamą testamentą, ją vežiojant net per kelis notarų biurus (duomenys neskelbtini), be to, ji nesuprato lietuvių kalbos.
Byloje nustatyta, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) metais sudaryti sandoriai (įgaliojimai, pirkimo-pardavimo sutartys, preliminarios sutartys) buvo susiję su paveldėtų po jos sutuoktinio mirties nuosavybės teisių atkūrimu. Bylos duomenimis, testamentas buvo sudarytas po to, kai tą pačią dieną dalį natūra grąžintų žemės sklypo dalių S. Š. pardavė, taip pat su atsakovais pasirašė Preliminariąją sutartį dėl ateityje atkuriamos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, už kurią sutartą kainą atsakovai sumokėjo. Pažymėtina, kad ieškovių teiginiai, jog testatorei atsakovai darė įtaką dėl testamento sudarymo, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl testatorės sudarytų sandorių, savaime nepatvirtina, kad atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų), dėl kurių testatorė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti. Pažymėtina, kad kito asmens įtaka sandorį sudarančiam asmeniui CK 1.91 straipsnio prasme savaime nelaikytina nesąžiningu veiksmu – apgaule. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, ieškovės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovų galimą įtaką testatorei, svarbu tai, kad, kaip nustatyta byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, S. Š. niekada su atsakovais nebendravo viena, sudarant sandorius ją visada lydėdavo artimieji giminaičiai. Ieškovių argumentai apie nepasitikėjimą atsakovais, galimą jų nesąžiningumą nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, išskyrus deklaratyvius jų teiginius.
Vertinant testamento sudarymo aplinkybes, nustatyta, kad testamentas sudarytas notarų biure notarės akivaizdoje, dalyvaujant testatorės artimiesiems, taip pat atsakovams. Pažymėtina, kad įpėdinių dalyvavimo faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Remiantis Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi ir CK 5.18 straipsnio 1 dalimi įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir šis jų dalyvavimas savaime nereiškia prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu. Šios aplinkybės turi būti atskirai įrodinėjamos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Byloje nustatyta, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir pasirašytas asmeniškai testatorės, testamentas išvertas testatorei į jai suprantamą rusų kalbą, išaiškintas testamento turinys, testatorės teisė pakeisti testamentą. Teismas, vertindamas testamento sudarymo aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad ieškovių ir liudytojo A. G. paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) jų dalyvavimo kartu su S. Š. jai sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, testamentą, nenuoseklūs, prieštaringi, nes ieškovės nurodė, kad tą dieną kartu su jomis buvo ir A. G., kuris teismo posėdžio metu kategoriškai nurodė tą dieną kartu nebuvęs (jo dalyvavimą patvirtino ir atsakovai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl S. Š. veiksmų sudarant sandorius, kurie yra nuoseklūs, taip pat įvertinus testamento sudarymo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovių nurodomos faktinės aplinkybės nepagrindžia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sandorio (testamento) pripažinimo negaliojančiu sąlygos – testatorės apgaulės.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovių ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl atsakovų prašymo ieškovėms skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašo ieškovėms skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pateiktas nepagrįstas ieškinys, jame dėstomi niekuo nepagrįsti argumentai, tačiau nepateikiamas nei vienas objektyvus įrodymas, nors tikėtinai pagrindžiantis ieškinio reikalavimus.
Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu.
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Ieškovės yra įstatyminės S. Š. įpėdinės, todėl turėjo teisę reikšti ieškinį dėl testamento nuginčijimo. Tai, kad ieškinys atmestas, ieškovių kreipimąsis į teismą negali būti vienareikšmiškai vertinamas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, t. y. kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas. Nenustačius, kad ieškovės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus, iš ieškovių atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovai nurodo, kad patyrė (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš kartu su prašymu pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad sąskaitos (duomenys neskelbtini) Eur sumai išrašytos atsakovams už atsiliepimą į ieškinį, kitus parengtus procesinius dokumentus, pasirengimą ir atstovavimą parengiamuosiuose, teismo posėdžiuose ((duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, t. y. mokėjimo nurodymų, nustatyta, kad atsakovas V. J. už patirtas atstovavimo išlaidas yra apmokėjęs (duomenys neskelbtini) Eur. Teismas sprendžia, kad išlaidos atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Įrodymai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų apmokėjimą pagal išrašytą (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikti. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti įrodymai apie (duomenys neskelbtini) Eur patirtas atstovavimo išlaidas, ieškinį atmetus, atsakovui V. J. iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,42 Eur. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J., a. k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po (duomenys neskelbtini) Eur iš kiekvienos.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,42 Eur (dvidešimt eurų 42 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 10,21 Eur iš kiekvienos. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.