Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovai R. P. ir J. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei I. P. dėl pažeistų teisių gynimo, kurį patikslinę prašė iškeldinti atsakovę iš buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su visa manta, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šis butas priklauso ieškovams nuosavybės teise 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau atsakovė jame gyvena bute ir laiko savo mantą (kilnojamuosius daiktus). Atsakovė iš ieškovams priklausančio buto gera valia neišsikelia, be jokio teisinio pagrindo ir ieškovų sutikimo gyvena ir naudojasi jų nuosavybe.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. kovo 9 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo R. P. , negaliojančia, taikyti restituciją – grąžinti atsakovei nuosavybės teise butą, priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas (bylos Nr. 33-1-01003-11) pagal požymius nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, – A. M. organizavo galimai nusikalstamus R. B. , R. P. , V. K. ir E. Z. veiksmus, šie asmenys, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai pagal A. M. parengtą planą, panaudodami apgaulę, 2011 m. kovo 9 d. privertė nukentėjusiąją (atsakovę) už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) parduoti su atpirkimo teise jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), pirkėju apsimetusiam nusikalstamos veikos bendrininkui R. P. , dėl ko atsakovė prarado nuosavybės teises į šį turtą – butą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 210 660 Lt (61 011,35 Eur). Taip pat atsakovė nurodė, kad sudarydama ginčijamą sandorį ji neveikė savo pasirinkimu ir laisva valia, nes buvo veikiama ieškovo R. P. ir trečiųjų asmenų apgaulės. Nuolat įtaigiai naudojant apgaulę dėl ginčo sandorio realumo bei reikalingumo, apgaulingai garantuojant galimybes įgyvendinti ginčo buto atpirkimo teisę, atsakovė buvo suklaidinta dėl tikrojo sandorio efekto (rezultato) – nuosavybės teisės į butą perleidimo už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą. Atsakovė, prieš sudarydama sandorį, apie buto pardavimą niekur neskelbė, nesinaudojo nekilnojamojo turto tarpininkų paslaugomis, t. y. tikslo parduoti butą niekaip neišviešino. Tai įrodo, kad laisvu savo apsisprendimu ji neturėjo planų perleisti nuosavybę. Kad prieš atsakovę buvo panaudota apgaulė ir jai neatskleista tikroji sandorio esmė, patvirtina ir tai, jog faktiškai nevyko jokios šalių derybos dėl sandorio ir jo kainos. Nors sandoris sudarytas su atpirkimo teise, tačiau ieškovas nei iki sandorio sudarymo, nei jo metu neturėjo ir net nesistengė gauti duomenų apie atsakovės galimybes iki 2011 m. spalio 9 d. atpirkti butą už 65 000 Lt (18 825,30 Eur), apie tikruosius šios sutarties sudarymo tikslus, tai rodo, kad ieškovas turėjo nesąžiningą tikslą už sumokamą kainą įgyti daugiau nei trigubai vertingesnį turtą. Ieškovo nesąžiningumą ir savanaudiškus tikslus parodo ir faktai, kad dalimi ginčijamo sandorio kainos – 28 762,05 Lt (8330,06 Eur) apmokėjo atsakovės skolą kredito unijai „Sveikatos kreditas“, o ši prievolė atsirado A. M. nurodymu ir iš jos gautos lėšos taip pat atiteko A. M. aplinkos asmenims – motinai, o likusius 36 237,95 Lt (10 495,23 Eur) ieškovas sumokėjo atsakovei, tačiau iškart po sandorio kartu su R. Brinkevičiumi šiuos pinigus pasiėmė sau, kaip perduotinus A. M. reikmėms. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovai butą įgijo neteisėtai, yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei ginčo butą.